manau geriausia skirtingi

As daviau toki varda suneliui kurio nebuvo nei mano nei vyro giminej..

O man vyro sesers vardas Regina (reikšmė: Karalienė) labai gražus, gal kad pažįstu ir daugiau šaunių žmonių šiuo vardu.

ne, nes kazkaip laikausi visokiu prietaru

Ir pas mus tokia tradicija,jokiais prietarais netikiu,senoveje pirma sunu daznai pavadindavo tevo vardu

nepavadinciau savo vaiko artimuju vardais, kazkaip norisi duoti varda vaikui rietesni ir idomesni

o mes savo sunu pavadinome vardu,koki turi abu seneliai(mano ir vyro tevai).taip atsitiko kad vos susipazine issiaiskinom kad musu tevu vardai vienodi,tai juokais ir sakom:jei kada susituoksim ir turesim sunu,tai butinai pavadinsim tuo vardu o po 8 metu butent taip ir atsitiko Tiesa,susituokem tai mes greitai,ir pirmoji gime mergyte(nors kol ji buvo mano pilvelio gyventoja,tai visa laika buvo "romukas" ).Na o dabar neseniai sulaukeme ir mazylio,kurio vardas lauke net 8 metus! Ir visi esame patenkinti kad musu mazylis turi toki grazu ir gana reta siais laikais varda ,kuris reiskia garbe.
Man asmeniskai sis vardas grazus,na bet jei seneliu vardai butu kokie labai jau senoviski ar negrazus,tai nemanau kad butume taip pavadine savo vaika

tai kad lietuvių vardynas pakankamai gausus, įmanoma nekartoti tų pačių vardų. nebent yra kitokios šeimos ar giminės tradicijos.
mes nekartojome.

Neduociau artimuju vardu vaikams del paprastos priezasties: vyras sumastytu, kad reiketu vaikui duoti du vardus, viena mano kokio giminaicio garbei, kita - jo, o mano vyras ne lietuvis ir jo tevu bei daugumos kitu giminaiciu vardai Lietuvoje skambetu tragiskai. Jau kazkada buvo pasakes, kad noretu dukra mociutes garbei Hanana (tariasi Chanana) pavadinti, gerai, kad sugebejau jam isaiskinti, kad mergaitei Lietuvoje tokiu vardu oi kaip nesaldu butu

Sutinku, ne giminaičio garbei, bet kad vardas gražus

Visada buvau pries toki sumanyma tad ir liksiu su savo nuomuone Anyta bande sakotiskai gime sunus musu su vyru bet As esu as ir as sprendziu kokius vardus nesios mano vaikai JOKIU artimuju ar pagerbimui ir atminimui vardu!

Nežinau, iš kur atsiradęs prietaras neduoti giminaičių vardų.

Bent jau mano ir vyro šeimoje yra giminės vardo tradicija (mano mamos giminėje ši tradicija siekia 18 a.). Taip jau sutapo, kad tai tas pats vardas, todėl savo pirmagimį pavadinome jo močiutės ir senelio, promočiutės ir trijų proprosenelių vardu.

Smagu kai yra toks prietaras pratęsti vardo reikšmę ir giminystę suteikus vaikučiui senelių, tėvelių ir pan..vardus...Bet manau tai jau turi būti pačių jaunųjų tėvelių pasirinkimas o ne prievolė ar mada ir pan...

Na, kaip vaiką pavadinti vardu, kurio pats nemėgsti, o ir vaikas gal nekęs, draugai gal tyčiosis..

Pas mus Jonai nuo neatmenamų laikų tęsiasi. Vardas kaip vardas. Bet jei nepatiktų tai ir neduočiau vaikui tokio vardo. O dar galima ir antrą vardą duoti.
Dar labai gražus močiutės vardas. Bet užskaičiau, kad negerai mirusio žmogaus vardu vaikelį pavadinti tad, jei gims dukrytė, močiutės vardas bus krikšto vardas. Net kažkodėl esu įsitikinus, kad taip močiutės vardas mūsų dukrytę labiau saugos

Mano sūnui mama bandė įsiūlyt jos senelio vardą,vardas man visai nieko,bet aš pati nesutikau,nes atrodo,jog su vardu vaikui ir likimą perduosiu senelio,o gyvenimas buvo jo sunkus,o mirtis išvis ilga ir baisiai kankinanti,todėl pasakiau griežta ne

Prietarais netikiu, bet savo vaikams nenorėčiau giminių vardų duoti. Prasidėtų painiava, tapatinimas... Juk yra daugybė vardų, kam tuos pačius naudoti

as kazkaip kuo toliau vis dazniau pagalvoju kad padariau klaida nepavadindama sunaus mirusio savo tecio vardu, ispradziu kazkaip net negalvojau apie tai, bet jau kelis men kazko mintyse tas vardas, ir net kazkaip keistas jausmas apima, kad gal ir reikejo pavadinti tuo vardu