Norejau pasiometi ar daug mamyciu savo suneliams dawe vyro varda??
Ir kaip tokia mintis atsirado? kaip jautesi tevelis?

Na tu mane išmušei iš vėžių .
Ką tik telefonu šnekėjau su savo studijų drauge. Ji paklausė apie vardą. Atsakiau, kad vardas bus kaip vyro tėvo (vyras norėjo). O ji man "Tu gerai pagalvok!". Yra tokia nuomonė, kad negalima su savo artimųjų vardu užkrauti vaikui kito gyvenimo. Kad kiekvienas turi nešti savo gyvenimo kryžių, o ne svetimą.
O mes savo mažiukui vardą sugalvoję jau prieš 13 metų, kai nežinojom ar gims antra dukra ar sūnus . Gal neužkrausim jam per didelės naštos.

Gal mano atsakymas truputi ir ne i tema, bet kazhkokia makalyne gaunasi su vienodais vardais. Pazistu labai daug sheimu, kur auga sunus su tokiu pat kaip tevo vardu, tai visuomet bendraujant kazhkoks diskomfortas jauciamas, jei jie abu tuo metu pokalbyje dalyvauja, skambinant telefonu - taip pat, o ir patiems jiem nelabaia patogu tureti vienodus vardus. Beveik visose pazistamu sheimose priesastys tos pacios - labai grazus vyro vardas arba/ir pagarba vyrui.

Vilte20, ką tik buvau pas "Balandinukes" 40 psl. ten taip pat yra atsiliepimas.

As pritariu Asiai. Nenorejau pirma cia prikarkseti, bet is tiesu, be veik tu visu seimu gyvenimai nekaip susikloste. Taip, kad yra teisybes tame, kad uzhrauni kito zhmogaus nasta su vardu.
Taip pat dar girdejau, kad veikui negalim duoti neseniai mirusio artimo giminaicio vardo (tevo, senelio, mociutes, brolio, seses ir pan.).
Siaip netikedavau tokiais paistalais, bet gyvenimas rodo, kad ne veltui taip sakoma.

Tikiu kad ishsirinksite pati graziausia ir tinkamiasia varda.

Mano jaunesnysis sunus turi toki pati, kaip senelis, varda, o mano vyr. sunus- toki pati kaip ir as, tik vyriska vardo varianta. Nematau cia nieko blogo. Pas mus gimineje tai gan paplitusi tradicija. Netikiu as tuo "nastos uzkrovimu". Zinau tik viena, kol nezinai tokiu "teoriju" ir prietaru, kol nesuki sau smegenu del ju, tol gyveni graziai ir laimingai. Labiau tikiu pozityviu mastymu, jo jega ir jo itaka musu gyvenimams.

As pritariu - kol nezinai prietaru - nesuki sau galvos. Kai laukiausi rinkome varda su vyru. Koki pasiulau as - jam nepatinka, koki jis - man. Zodziu uzburtas ratas. Pagrindinis mano reikalavimas - trumpas vardas ir kad neturetu "populiariu" trumpinimu. Galiausiai po ilgu gincu pasiuliau varda Antanas. Man patiko, kad retas siais laikasi Vyras taip pat nepriestaravo. Svarbu tai, kad mano uosvio (amzina atlsi) vardas taip pat Antanas. Reziume gavosi taip, kad rinkom varda, bet tikrai ne uosvio garbei

O mes išrinkome uošvio garbei , nes visi jį labai mylėjome ir gerbėme. Na žmogus buvo

as tai netikiu prietarais.jei prisigalvosi kad tam vaikuciui bus blogai tai taip ir bus.mano sunus turi vyro varda.ir jis nieko pries.kai buvau sestame nestumo menesi as is kart pasakiau jei berniukas tai bus vardu Ovidijus,taip ir buvo

Na ir idomiu atsiliepimu paraset mergaites....kazkaip nepagalvojau, kad galima uzkrauti kazka vaikuciui duodant varda!!
Na, tiesiog nezinau dabar...nenoriu vyro liudinti... Nes mes irgi nesutarem del vardo berniukui, o kai jis pajuokavo, jog vadinkim Tomu (toks vyro vardas), as net negalvodama sutikau. Mano kaciukas taip susijaudino, kad net apsiverke Tuomet tikrai nesuabejojau, kad pasirinkimas teisingas...

Vilte20, kaip nusprendet, kaip jums atrodo geriausia - taip ir vadinkit savo suneli, prisimink posaki - nuo likimonepabegsi - ir vardo problema ishspresta

As pavadinau savo mazaji dvynuka tevelio vardu ir nesuprantu ka as jam galiu blogo uzkrauti , musu tevelis geras zmogus, sekmes jam netruksta, protingas, sumanus...tai juk to ir linkiu suneliui? tegu tik paveldi savo tevo savybes
Esu girdejusi, kad nereikia vaikams duoti vardu tu giminaiciu ar pazystamu, kurie buvo kokie " nevezuckos", kuriu gyvenimas buvo nenusisekes?

As kategoriskai pries toki vardo suteikima. Pazistu seima, kurioj tevas ir sunus - Jonai. Dabar patys gailisi. Nepatogumas, kai kas kviecia prie tel. Jona - kuri?!!! Kai ateina laiskas vienas, o gavejai 2 tokie pat (taip buvo perskaityta labai asmenine korespondencija). O ir kiek spaudoj teko skaityt zymiu zmoniu, kurie savo vaikams dave savo vardus, pasisakymus, visi jie teige, kad dabar taip nepasielgtu. Vien jau tai vercia susimastyt.

Na del tu prietaru tai nezinau... Bet as jei tikrai noreciau duoti vaikui vyro, ar kokio kito artimo giminaicio varda, tai duociau kaip antra. Pvz vyro vardas Julius tai ir duociau koki tarkim Norbertas Julius

Kažkada teko skaityti, kad jeigu žmogus yra miręs (tėtis, senelis), tai jo garbei pavadinti vaikelį yra gerai. Tačiau jeigu tėtis gyvas, tokio paties vardo vaikui duoti nereikėtų, nes tas vaikelis bus nelaimingas. Mūsų giminėje yra du atvejai, kai sūnums buvo duoti tuo metu gyvų tėvų vardai. Vienas atvejas pasitvirtino - sūnus buvo tikrai labai nelaimingas, jo gyvenimas baigėsi tragiškai. Apie kitą spręsti sunku, nes vaikas dar nepradėjo savarankiško gyvenimo.
Aš kažkodėl tuo tikiu ir savo vaikui gyvo giminaičio vardo neduočiau. Juk ne veltui žmonės tiek dėmesio ir senovėje, ir dabar skiria rinkdami žmogui vardą, nes tai didelė atsakomybė.
Na o jeigu vis tiek linkstama prie aptariamo varianto, manau reikia vadovautis posakiu: "Ne vardas žmogų puošia, bet žmogus vardą".

Jokiu budu taip nedaryk, net jei netiki prietarais ar karminiais dalykais, rytu filosofija, reinkarnacija ir pan., vardan vaikucio geroves (isivaizduok, kad tuomet del visa ko neduodi), juk pilna kitu vardu. Is viso, nepatartina duoti vardo artimuju, ar mirusiu zmoniu, ar su sunkiu likimu, - kiekvienas turi savo kelia, savo isbandymus, kam primesti is salies. Man irgi labai grazus mano promociutes vardas, nu bet neduosiu as jo.

man ir panasi situacija...jau seniai labai patinka vienas mergaites vardas,kuri duociau dukrai, kai sutikau antraja puse, pasirodo jo vardas toks pats tik vyriskoji versija.... tai kankina dilema: seimoje panasus vardai...daug keblumu ir ivairiu situaciju gali iskilt...
na zinoma, gal ir ne mergaite bus, bet dabar daznai pagalvoju apie tokia situacija

Pritariu, mano tevas ir brolis abudu Antanai, tai su tais telefonais budavo tikras vargas, paskui skambintojai patys issitreniravo ir prasydavo pakviesti Antana jaunesni arba Antana vyresni, bet budavo ir visokiu nesusipratimu. Negi vardu truksta?

As kiek zinau daugiausia zemaiciai megsta tokias vardu "dinastijas" - vyriausia sunu vadina tevo vardu ir niekaip ne kitaip Nu butinai taip, nes, kaip zinia, zemaiciai baisiai uzsispyre

Baisiai bjauri padetis - praktiskai vaiko motina yra nusalinama nuo vaiko vardo rinkimo, kas is esmes yra briedas irgi nesamone

Nors mano vyras irgi zemaitis, bet isvengem sitos proceduros... Del per didelio uosvio vyresnio brolio patriotimo ir uzsispyrimo, tiksliau, kuoktelejes diedas ant to kanto buvo, vargse jo zmona, ale dekui jam dekui Mat tas uosvio vyresnis brolis buvo jau toks baisiai tradiciskas, kad negana jam buvo pirma savo sunu pavadint savo vardu, ale ir kitus sunus suvadino savo broliu vardais... O paskui gime mano vyras, ir ji jau buvo laisvai galima vadint kaip nori - negi vaikscios salia du pusbroliai vienodom pavardem ir vienodais vardais? Zodziu, pasiseke mano anytai, pasiseke ir man - kadangi mano vyras pavadintas ne tevo vardu, tai ir vaikus galima vadint kaip nori

siais laikas kvietimas prie telefono jau nebe problema- juk dazniausiai, ir vaikas ir suauges, savo mobilu tel. turi.

Nu nesugalvočiau duoti vaikui tėvo vardo, juk yra daug kitų vardų.
Mes savo sūneliui išrinkom vardą kai dar nežinojom kas bus turėjom du variantus moterišką ir berniukišką, nuo tada kai ultragarsas parodė kad berniukas o tai buvo apie 20 savaite mano pilvas vadinosi SIMU, dabar taip mes vadinam savo suneli vakar jam tevelis jau iseme "pasa"

Sugalvokit kitą vardą bus vaikui manau geriau

Mano vyras buvo uzsispyres sunui duot savo varda. Mat jis pavadintas savo tevo vardu, tevas pavadintas senelio vardu.
Nugi nesamone gryniausia! Puoliau as atakon, kad jau mano vaikas nebus kazkelintas ten Algis...
Kelis menesius dirbau ta linkme, kad vakas turetu savo varda, ir issikovojau, tiesa salyga viena buvo - vardas turi but lietuviskas. Taip ir tapo mano pilvas Vytuku.

Man labai grazu kai gimineje vardas eina is kartos i karta, musu senelis Vytautas, jo su nus sunaus sunus visi Vytautai. Mama Beatrice, dar tetu Beatriciu turi n ir niekas mes nesumaisom. Sese gavo mociutes varda, nes ir gime ta pati men ir diena, nu tevai cia pasistege , taigi net minties nekilo kita varda duoti jai, o kaip smagu buvo kai visi mociute sveikindavo su vardo diena ir mazaja taip pat as pvz maza to jai pavydedavau, jau nekalbu apie gimtadienius ir jubiliejus kurie sutampa. Taigi mano mazoji gavo tetes varda, nors varda as buvau jau seniai sugalvojus, dar mokykloje su busimu vyru draugaudama, visada zinojau, kad jei bus mergyte bus Egidija. O ji didziuojasi turedama tecio varda, be to visi draugai mano vaiko varda puikiai prisimena

Bet savo nuo9mones nepersu, manau kad reikia taip daryti kaip sirdis liepia, tacaiu laikytis tradiciju ir grazus gestas

Man tie vardai iš kartos į kartą ne prie širdies
Vaikas pavadintas tėvo vardu dažniausiai vadinamas "mažuoju", o tėtis "didžiuoju", tai tarsi įgauna dar vieną vardą. Man atrodo kaimuose tai labai priimtina (nenoriu nieko įžeisti) papraščiausiai sprendžiu pagal savo bei vyro giminę. Pas mus nemažai tokių "dinastijų"
Manau, jog vaikai turi turėti teisę į individualybę,o nebūti grynais tėčiais, seneliais, bočių bočiais. Tuo labiau reikia pagalvoti ir apie vaiką, ar jam labai patinka toks vardas kaip koks Stasys, Pranas, Jonas etc.

Mes su vyru galvojom duoti berniukui vardą Vidmantas (Vyro mirusio brolio vardas), bet anyta baisiai užprotestavo, nes ji taip savo sūnų pavadino, savo mirusio brolio garbei. Todėl dabar sakė nenorinti, kad ir anūką, kaip sūnų prarastų anksti. mes, kad ir nelabai prietaringi, atsisakėm šio sumanymo, ir jau norėjom Dovydu pavadint, bet prisiminėm, kad turim giminėj bent tris

svarbiausia neprisigalvoti jei duodi artimo zmogaus varda tai bus blogai.visada reikia galvot kad bus gerai.taip sake mano anyta,nes ji yra baltoji ragana

Eikit sau, gyvenam regis ne viduramziais, o dar tikima kazkokiais nelaimiu perdavimais ir pan. As tik manau, kad duodami vardai visada mus atrodo geri, o tais, kuriu neduodame, visada vadinami blogiukai.

Mano broliui mociute norejo duoti mano tevo varda, nes ir senelis ji turejo, taciau vards retas ir senoviskas, tad siais laikais tokio 19-mecio tokiu senoviniu vardu ne su ziburiu nerastum. Tad dave kita.

As kai turesiu sunu butinai pavadinsiu savo vyro vardu. Vyrui jau pasiuliau, regis sutiko, gal net paciam savimeile pagloste labai grazus lietuviskas vardas. Man grazu kai vardas eina is kartos i karta.

Aš tai pasakysiu tiek, kad mano vyras yra tokiu pat vardu kaip ir jo tėvas. tai ir mano vyrelis nori, kad mūsų berniukas (nors mes dar ir neturim ir nė vieno vaiko) būtų jo vardu. aš nesutinku, kodėl to. Juk yra galybė gražių vardų. Jis sakosi, kad galima tęsti tradiciją. o aš sakau, kodėl netęsus mano tėvo vardo, o būtent jo tėvo vardą reiktų tęsti, tai čia jis jau nesutiko. tai čia iš berniuko pusės. jei gimtų mergaitė, tai aš jam pasiūliau, kad pavadinti mano vardu, tai jis pareiškė, kad kaip čia atrodys, sako - nesąmonė.
Jūsų manymu, kaip tai atrodytų, jei pas mus šeimoje būtų porytė: berniukas jo vardu, mergytė - mano. du tie, dvi tos?
kokia jūsų nuomonė?

burbuliukasbum, toks variantas man nelabai patiktu juokinga...

as pvz duosiu berniukui tevelio varda, nes tai grazus vardas- kaip sakant two in one- ir tevelio vardas ir plius dar grazus= fantastika, tinkamas variantas
man mano vardas negrazus, tad savo dukros tikrai taip nevadinciau, tuo labiau, kad tarp mano bendraamziu pilna tokiu verdu, bet itariu, kad kol susilauksiu dukters, ju visai nebeliks ir tada ji butu vienetine

bet is mano vardo galima padaryti toki ilgini (t.y mano vardas yra isitvirtines, savarankiskas, autonomiskas vardo trumpinys), o va tas ilgesnis variantas man visai grazus

Ačiū Dievui, kad ne sūnus mums gimė, nes vyras buvo užsiciklinęs dėl Martyno (toks jo vardas) ir viskas.. Pas juos šeimoje tokia lyg ir tradicija buvo Martynų, šio metu nutrūkusi, bet užsispyrė žmogus ją atgaivint, tai buvo įsitikinęs, kad jei gims sūnus, Martynu jį ir vadinsim.. Man šis vardas gražus, bet tikrai nenorėčiau turėt dviejų Martynų šeimoj

Galima mergaitei tecio, o sunui mamos varda duot, vat kaip prigalvojau, mergaite tecio vardu jau yra, na o del sunaus? Buvau apsisprendusi duoti sunui, kai laukiausi, vyro dieduko varda - Juozas ir butu taip buve, jei butu berniukas gimes, na ir dar tradicija duoti tecio varda tai as pirmoji inesiau i vyro gimine, nes mano gimineje taip iprasta, tad paivairinau bicki didesnis vardu pasirinkima busimom kartom

žinau tokia šeima,kur vardas keliauja per kelias kartas.visu keturiu vardai ANTANAS nu bet visus skirtingai vadina ANTANAS,ANSIS,ANTANIS,ir ANSELE

NORS NELABAI TIKIU VISOKIAIS PRIETARAIS BET NEDECIAU NEI DUKRAI SAVO NEI SUNUI VYRO VARDO. TIEK YRA GRAZIU VARDU TAI KAM DAR SEIMAI REIKALINGI 2 TOKIE PAT VARDAI

O man buvo taip. Labai sunkiai rinkau vardą antram sūnui, visą mėnesį. Na jau buvau sugalvojusi Gintaras. Tačiau naktį prieš einant registruot vaiką aš susapnavau sapną, kuriame mano tėvas prašė jam duoti savo vardą. Taip aš ir padariau. O vardas retas Elvyras ir dabar visai nesigailiu. Vaikai jį vadina Elviu, manau gražu.

Nė už ką neduočiau savo vaikui artimo žmogaus vardo. Norėčiau jį pavadinti kažkokiu ypatingu ir retu vardu

Kazkodel galvojant vaikui varda, visada prisimeni pazistamus ar draugus, ar giminaicius tokiais vardais. Ir nenori pavadint toku vardu, kuri kazkas is pazistamu jau turi. Mes su vyru irgi labai ilgai galvojom. Nors dar nezinom tiksliai, kas gims.
Nutarem, kad jei gims mergaite, pavadinsim Simona, o jei berniukas- bus Tadas, Tomas ar Simas.
Bet kazkuria diena, eilini karta begalvodama apie musu busimo vaikucio varda, prisiminiau, kad Simona yra tolimu vyro giminaiciu dukte, kuri yra kurcniabyle. Kaip manot, ar vistiek galim duot ta vardeli? Man kazkaip jokiu baisiu minciu ar abejoniu del to nekyla. Tiesiog idomi butu jusu nuomone

Budama paaugle, draugavau su vaikinu vardu Rimas, jo gerbiamas tetusis taipogi buvo Rimas. Kiekviena karta kai jam skambindavau, o rageli pakledavo kas nors is jo seiminyksciu, nei vienas nepraleisdavo progos mane paerzinti ir pklausdasdavo kuri gi Rima pakviesti - senesni ar jaunesni. As drovi panele degdama is gedos pradedavau nezinia ka veblenti ir mintyse prisiekinedavau, kad savo vaikui niekada neduosiu seimoje besidubliuojancio vardo, kad ir kaip tai butu grazu...

o aš tai kažkur skaičiau (knygutėj apie šamanus), kad ir anksčiau žmonės tikėjo, jog vardas savyje tarsi išlaiko "krūvį" tų gyvenimų, kurį nugyveno juo pavadinti žmonės. Jie manė, kad duodami, tarkim, mirusio giminaičio vardą vaikui suteikia jam ir jo gerąsias savybes (apie blogąsias nepamenu ) Bet iš tikrųjų - juk dažnai ir mes, galvodami vardus, sakom - jo, šitas skamba neblogai, bet va pažįstu vieną tokį "trampampūzą" (na, čia vardas turėtų būt ), nepatinka jis man, tai ir vaikui tokio vardo neduosiu ir atvirkščiai - jei žmogus patinka, tai ir vardas jo gražus atrodo (dažniausiai). Aš tai nebijočiau vardo atsikartojimo, jei vardas tikrai patiktų
Man atrodo, jei vardas "limpa" prie širdies, vadinasi, vaikiukas jo nori , tad tikrai nereikia nieko bijot (čia Agnusytei atsakymas)

nevadinčiau :no kažkaip norisi išskirtinio, kurio nei pažįstami, nei giminės, nei jų vaikai neturėtų ir būtų savitas juo

O aš visai norėčiau pavadinti senelio vardu, manau nieko čia baisaus nėra

Man nera skirtumo kokius zmones duoda vardus,svarbu,kad patinka.

o as labai noreciau duoti leliukui (jei tai bus berniukas) jo tevelio varda + savo tevelio varda. labai myliu tuos zmones, jie brangiausi mano pasaulyje, todel nemanau, kad vaikuciui butu kazkas negerai. kaip tik, viskas turetu buti puiku, juk tevelis ir senelis labai ji myles. be to, ir mano vyro, ir tevelio vardai reti ir grazus

Mano dukrytė pavadinta savo tėčio vardu. Kai gimė dukrytė ir svarstėm kaip pavadinti į rankas netyčia pakliuvo kažkoks žurnalas. O ten buvo parašyta - jei moteris myli savo vyrą, tai vieną vaiką būtinai pavadins vyro vardu. Aš myliu savo vyrą.

aš savo vyrą myliu, bet sūnui jo vardo neduosiu. Pašauki vieną, o atsisuka du čia kaip mano atveju - pašaukia vardu, o atsisukam trys nors vat duoti sūnui senelio vardą svarstėm labai rimtai. Juolab, kad situacija palanki - ir jo ir mano tėčio vardai tokie patys Padaryti iš vyro vardo mergaotės - niekiap neišeina, būtų kažkokia nesąmonė
Mano močiutė sakydavo, kad vaikas būna laimingas, jei nešioja vieno iš senelių vardą. Na, nežinau. Dabar esame nusprendę vaikui duoti vardą, kurio nieks aplink neturi, kuris retas, skambus, turi gražią reikšmę

Mūsų sūnus turi tėčio vardą, jau kai laukiausi, žinojau, kad bus berniukas (jaučiau, net neabejojau), ir nesileidau į jokias kalbas apie kitokį vardą. O dabar man labai gražu, ir tikrai nesigailiu, nors kiti, sužinoję vardą ima klausinėti, ar nebijojom, kad vaikui gali gyvenime nesisekt ir t.t. Mes lietuviai tikriausiai jau kraujyje turim kažką, kad visur ieškom blogiausio... Man rodos, daug svarbiau vardo prasmė - kad nereikštų skausmo, kenčiančio ar panašiai.

Mano sunelis pavadintas tevo vardu , is pradziu labai priesinausi, nes atrode kvaila seimoje du vienodi vardai Bet man neleido rinktis, viskas jau buvo nuspresta uz mane, nes mano vyro seimoje visi pirmi berniukai pavadinami tevo vardu, taigi Jonu dinastija musu seimoje labai plati

Tik va sunku rasti ta reta varda. Mes sunui atrodo daveme reta varda, o dabar pazistamu pazistami irgi savo berniukus taip pavadino. Dar pries tris metus buvau toki sugalvojusi.

mano vyro seimoje visi pirmi berniukai pavadinami tevo vardu, taigi Jonu dinastija musu seimoje labai plati

[/quote]
Labai grazus vardas Jonukas ir, turbut, visai gera tradicija vaikeli pavadinti tecio vardu. Turbut ateity reikes apie tai pagalvoti