Labas visoms esamoms ir busimoms mamytėms. Nusprendžizu ir aš prie jusų prisijungti. Gimdžiau prieš du metus, bet viska prisimenu lyg gimdyčiau vakar, tikriausiai tokio ivikio neimanoma pamiršti. Visą nėštumą turejau nuojautą, kad nedatrauksiu iki termono kovo 18d., turejo buti gimtadienio dovanelė vyrui. 37 sav. nieko neitardama nuvažiavau į baseiną, po to nusprendžiau užsukti pas mamą, begeriant arbatą pajaučiau skausmeli pilve dar pagalvojau, kad tai mano žirniukas skaudžiai isireme. Žinojau kad nešioju berniuką. tas skausmelis vis pasikartodavo ir taip kas 10min. Mama dar pajuokavo kad pagimdysiu pas ją o aš dar anksčiau buvau sakius, kad sužinos apie gimdymą jau po visko, kad nesinervuotų. Parvažiavau namo, palindau po dušu bet pilvuko skausmeliai niekur nedingo, tada pasiskambinau gydytojai pasakiau kas vyksta. Gytytoja pasake jaigu kartosis ir toliau tai už valandos atvažiuoti apžiurai. Aišku tie skausmeliai nedingo, tai po valandos abu su vyru jau buvom GN. Kaklelis buvo prasiveres tik 1 cm. Gydytoja pasake, kad tikriausiai šandien gimdysiu ir namo jau nebeišleido, bet pasirodo tai buvo paruošiamieji saremiai tai po kelių dienų paleido namo. Labai nekantravom su vyru, kada gi galesim pamatyti savo žvirbliuą, kiekvieną dieną po kelis kartus sulaukdavom skambučių, tevai vis pasitikrindavo ar dar nesiruošiu gimdyt. Pratempaiu savaitę. Buvo penktadienis kaip tik suejo 38 sav., pamiegojau pietų miego, net pačiai keista buvo, nes visą neštumą energija liejuosi per kraštus ir niekad diena nemiegodavau. apie 21val. parvažiavo vyras iš darbo, dar paskambino anyta praneše, kad vyro pusbrolis jau turi mergytę, dar paalvojau kada gi aš pamatysiu savo žvirbliuką, nuejau pranešti vyrui naujieną. Taip besedint ir begeriant arbatą pajaučiau lyg dregnos kelnaites butu, pagalvojau, kad čia tikriausiai gleivių kamštis išeidineja, jau kelias dienas man po truputi vis išeidavo. Nuejau į toletą pasižiuriu o ten visai ne gleives o didelis skaidraus skysčio plemas, visai nepagalvojau, kad čia gali buti vandenys. Dar kelis kartus pasikartojo tai, tada pasakiau vyrui, kad tikriausiai pradejo vandenys begti, tai nusprendem pasiskambinti gydytojai, pasakiau kad lyg vandenys po truputi pradejo begti, tai pasake ruoštis važiuoti į GN. Tik baigiau kalbeti su gydytoja, kaip pajaučiau, kad per kojas bega šilta srovelė. Pradejom su vyru ruoštis, buvau visiškai rami, nebuvo jokios gimdymo baimės, tik vyras biškeli supanikavo. Atvažiavom į mažylį apie22val. Priemė mus apžirejo kaklelis prasiveres 2cm. vandenukai vis bega, skausmų jokių nejaučiau. Aprengė labai "gražiais" ligoninės rubeliais ir nuvedė mus į gimdyklą, prijungė man aparačiuką leliaus toniukus stebeti, viskas gerai mano mažuliukui. Paliko mus dviese su vyru, labai nekantravom pamatyti savo angeliuką. Po poros valandų pradejau jausti nestiprų maudimą pilvo apačioje, kaklelis letai atsidarinejo, gydytoja sake, kad iki 8 val. ryto turečiau pagimdyt. Dar paklause ar noresiu epiduro, pasakiau kad bandysiu gimdyt be epiduro. Lauke mūsų ilga naktelė. Iš pradžių dar galedavau pamiegoti tarp saremių, veliau pradejo stipreti, vyras visada buvo šalia, padejo kaip galejo, be jo būtų labai nejauku. Laikas labai greitai bego saremiai vis stiprejo, bet nebuvo tokie skausmingi, kad nebegalečiau ištvert. Apie 7val. gydytoja apžiurejo ir pasake, kad nebedaug liko. Buvau pavargus labai norejau miego ir norejau, kad greičiau viskas pasibaigtų. Pajaučiau, kad jau noriu stumti, pagulde ant gimdymo stalo, paaiškino ką ir kaip turiu daryti, uždejo deguones kauke ir liepe stumt kai pajusiu saremį. Taigi sukaupiau visas jegas ir pradejau stumt, tik nelabai man sekesi, atrodo visas jegas atiduodi o niekaip neišeina. Po 5 nesekmingų kartų, padedant gydytojai kuri sputelejo pilvą pagaliau išgirdau, kad užgimė galvytė, dar viena stanga ir pajuačiu neapsakomą palengvejimą. Pagaliau pagimdžiau. Pagaliau apkabinsiu savo angeliuką. Taip norejau, kad padetų mažuliuką man ant pilvo, bet teko mano sunelį keles valandas paguldyti į inkubatorių stebejimui. bet viskas buvo gerai, tad po kelių valandelių galejom abu su vyru džiaugtis savo leliuku. Gime mano sunelis kovo 5d. 8:30val. 3436g. svorio ir 54cm.
Žirejau i jį mieganti ir negalejau patiketi, kad tai mano leliukas, su kiekviena diena myliu jį vis labiau ir džiaugiuosi, kad jis atsirado mūsų gyvenime.

sveikinu !!

Labai graži istorija. Sėkmės.

Labai grazi istorija. Aukit sveikuciai ....

Sveikinu , nuostabi istorija

Labai grazi istorija
Paskaicius ja negaliu sulaukti savo angelelio

Labai puiki istorija būkit laimingi

Grazi istorija, o ir gimdymas kaip supratau ne toks jau ir sunkus, tad ar ne laikas apie antra leliu pradet galvot?

As visada susigraudinu perskaicius tokias istorijas su laiminga pabaiga

Graži istorija Tegul mažiukas auga stiprus ir sveikas

grazu, sveikinimai

gražu sveikinu