Ką patartumėt, jei kursų nelankę, ką konkrečiai jam paskaityt, kas būtina žinot, ką iš savo patirties galit patart?

mano diedas paskutini vakara kol as svarsciau : "jau laikas ar dar ne", perskaite toki maza zurnaliuka (prie mazylio zurnalo buvo prisegtas) " gymdymas nuo A iki Z" ir viskas,nes jis mane, kad perskaitys ir jau kaip specas zinos " ar jau"
o ruosti as jo visai neruosiau, mes buvom sutare, kad jis pabus su manim kol viskas prasides, kad vienai nereiketu ten tunoti, ale viskas taip savaime gavos, kad kartu vaiksciojom, jis man nugaryte gloste ir kartu gimdem
ir pirmas minutes kartu zliumbem ta rysulelei pamate

Na maniskis pirmajam gimdymui nebuvo itin pasiruoses, tad jam buvo gana kraupu ziureti i mano kankinimasi, bet pas mus buvo gera akusere, kuri labai taikliai ir sekmingai jam nurode ka ir kaip daryti. To pakako. Pagimdeme kartu. Antraji irgi gimdysime kartu. Tik mano vyras labai sunkiai atsigavo po pirmojo gimdymo, nes, jo zodziais sakant, tau skaudejo, o as beveik niekuo negalejau padeti, nors jo buvimas salia padare labai daug.

Ir as noreciau , kad butu taip kaip airarai buvo.
Man atrodo , kad jis bijo isviso apie tai kalbeti, bet nieko. Kaip bebutu vyru pareiga yra savo moterims padeti. As nesakau , kad ten per pati gimdyma drebetu , bet per saremius - turetu buti salia.

Labai laukiu ir kartu labai bijau.

mano vyras dalyvavo nieko neskaites, nors iki pacio galo jam ir nereikejo buti, nes mane isveze operuoti.
o as manau kad vyras yra reikalingas per gimdyma, kad tau padetu saremiu metu, kad nereiketu tau vienai tenai kankintis ir laukti, kol viskas pasibaigs.
sekmes gimdant.

Sveikos, mamytes ,

man gimdyti teks sausio menesio pabaigoje. Su vyru daznai apie tai pasikalbame - ko laukti, ko tiketis, kas neramina ir pan. As primygtinai nereikalauju, kad jis butinai dalyvautu gimdyme, tiesiog tai jo apsisprendimo reikalas. Jis supranta, kad man butu kur kas ramiau ir saugiau, jei jis butu salia.

na pas mus tai visa nestuma buvo svartsymai dalyvaut ne dalyvaut tai as norejau tai nenorejau, bet buvom kartu nuo pradzios iki galo ir abu esame del to laimingi . vyro uzduotis per saremius pamasazuoti nuogara padet atsikelti ka nors paduoti, o per pati gimdyma uz rankos palaikyti, paguosti, paskatinti. saviskiui as labai dekinga

as vyrui baisybes pasakojau, nuteikinejau baisiausiam, o kai praejo gimdymas jis pasake, kad buvo suds i nieks. tikejos baisiau

Man atrodo geriausias pasiruošimas būtų palankyti kursus, kurie rengiami būsimiems mamytėms ir tėveliams Mums deja tokios galimybės nebuvo, tai aš vyrą ruošiau savarankiškai Pasiskaičius šitam forume išrankiojau informaciją, kurią jam reikėtų žinoti ir duodavau skaityt, o jis ir skaitė . Dabar kai pagalvoju, tai tikrai buvo labai gerai apsišvietęs, netgi iki smulkmenų. Gal todėl niekas jo per gimdymą nešokiravo, nors matė viską, netgi ir ten, kur tik gydytojai žiūri

o as visa laika galvojau, kad noreciau, kad vyras dalyvautu gimdyme.. na dabar laukiuosi ir pries pora savaiciu snekejau su vyru ta tema. tai jis pareiske, kad jis nenori dalyvauti ir viskas. tai aiskinomes kodel. pasirodo todel, kad jam butu labai sunku ten buti ir zinoti, kad realiai niekuo padeti negali - cia viena. na del sito, tai sakiau, kad man moraliskai lengviau butu, ranka palaikytu, savas zmogus, tai saugiau ir t.t.
tada jis pasake, kad jam siaip pasipriesinimas kyla, sako, kad jam ten tikriausiai labai nepatiktu - na iskart nusistates neigiamom emocijom, ka as zinau, gal slykstu jam butu ar ka???????? zodziu dar jis pasake veina toki dalyka - kad tureta patirtis jam trauma visam gyvenimui paliko. zodziu jo buvusi zmona persileido du kartus - viena karta 3 menesiu, kita - 4 - ir visi tie persileidimai buvo prie jo akiu - as nezinau, ka jis ten tokio pamate tada apart kraujo, bet jam nuo to trauma visam gyvenimui
na pajuokavau tik, kad dar turi apie 8 menesius persigalvojimui, tai tik nusijuoke ir viskas..
o dabar pati nezinau - ar verta ikalbineti vyra, ar palikt ji ramybej su jo paties baimem?.. o jei bandyt sukt ta linkme, kad noreciau, kad bent pradzioj gimdymo ir tik gimus su manim pabutu, tai kaip sneket?.. as kai pagalvoju, tai labiau noreciau, kad jis butu ne del saves..o del vaikelio.. na as rysi kazkaip sureiksminu. as nenoriu, kad vaikeli gimusi pirma visas pulkas daktaru ir seseliu apciupinetu ir tik tada prie tevelio duotu prisiliesti.. kazkaip noriu, kad vyras vienas ir pirmuju su savo vaikeliu kontakta uzmegztu.. man pvz taip patiko istorija, kuria sesuo pasakojo - na jio medike, tai vienam gimdyme kai buvo, tai sake, kad vaikelis gimdamas kazkaip ten rankute pirmiausia iskiso (na gal ir galvyt jau buv, nezinau, nesupratau, ar neatsimenu, na bet zodziu pirmiausiai rankute istiese), tai gydytojas pakviete teveli pasisveikinti - tai tevelis pirmas ir paspaue savo vaikeliui rankute..

VilkeS, siulau dar karta rimtai pakalbeti ir tiesiog paaiskinti, kad moteriai ir taip tiek daug tenka paaukoti ir istverti (jau nekalbu apie "iskesti"), o vyras turetu jai padeti, nes jei vaika dare abu, turi ir laukti, gimdyti bei auginti abu. Mes su maniskiu jau kalbejom apie tai, nors as dar ne . Jis pazadejo, kad stengsis padaryti viska, kad tik man butu lengviau. Na, as visada sakau tiesiai sviesiai ir grieztai i akis Manau, kad taviskis irgi susipras. Kartais ju reikia ne prasyti, o pasakyti, kad jie irgi turi padeti, o ne tik stebeti. Labai tikiuosi, kad tavo vyras apsigalvos, o maniskis neissigas, kai bus tam laikas

as jo ir neprasiau, mes tiesiog apie tai snekejom. ir jis pasake, kad viduje jam kazkas priestarauja tam dalyvavimui. tai ir galvoju, ar verta prievartauti zmogu, jei jam tai bus dar viena trauma? o gal daugelis vyru taip is pradziu reaguoja?.. nzn.
del saves tai as jau pati kaip nors. buciau dekinga, jei tik mane palydetu iki gimdymo palatos, pabutu pora minuciu ir paskui ant pacio galo ateitu. bet as del vaikelio noreciau, kad jis butu ne kazkur, o salia.. na nzn..

na maniskis irgi klausinejo vyru kurie dalyvavo gimdymuose ar jiems baisu nebuvo ir t.t. visi atsake vienodai, nes atsiranda labai stiprus rysys ir tarp tevu ir tarp tevo ir vaiko, tai vat maniskis visai nesigailejo

o tai gal tada jusu vyrai, kurie anksciau labai abejojo ar nenorejo dalyvaut, bet paskui dalyvavo, galetu per jumi perduoti pliusus to dalyvavimo? na ka jie patys pasakytu kitam vyrui, kuris dabar lyg ir nenori, sako, kad tik su pistoletu prie galvos nueis..

mano vyras tai nedalivavo gimdime, mama buvo.jis bijojo, ir nereikia vyro versti dalivaut, nes ne kiekvienas pernesa ta vaizda.nesiuliciau jum to darit , neprevartaukit jai jis nenori. yra buve tokiu atveju kai seimos isiro moteriai pagimdzius.

na neprievartausiu jo, pistoleto prie galvos prikisus tikrai netempsiu i gimdymo palata tiesiog galvoju, kad galbut jis per daug uzsiciklino ties neigiamais dalykais ir net nepastebi teigiamu dalyku. tiesiog noriu pateikti jam kazkokius tai argumentus, kad jis naujai i visa tai pazvelgtu. jei ir tada nenores, priesinsis jam kazkas viduj, tai tikrai neprievartausiu.
o kad kazkas kitas dalyvautu gimdyme, ne vyras, tai nenoreciau su motina mano santykiai yra shalti ir ne artimi, tai jos isvis ten matyt nenoreciau.. o kazka kita dar kviestis, ai.. man geriau vienai

Maniskis irgi spardesi is pat pradziu del dalyvavimo gimdyme, bet po truputeli, per visa nestuma as jam vis pasakojau apie gimdymo etapus, kas ten vyksta, daktaru poziuri ir pan., tai dabar, kai liko menesiukas, jis ir pats pasikeite, atidesnis, rupestingesnis patapo, ir del gimdymo issiderejau, kad jis bus su manimi per saremius, kol neguldys ant to "stalo",o ir paskui ligonineje, jei bus imanoma, pasiliks per nakti

O motyvuoja tuo, kad, anot jo (kazkur isgirdo), trecdalis vyru, kurie stebejo gimdyma, patapo impotentais. Ir dar vienas draugelis (autoritetas), kuris dalyvavo gimdant, tipo pasislykstejo savo zmona (nors jai sake, kad patenkintas del to ). Nu tas draugelis toks estetas

na impotentais tai gal nepatapo, tiesiog savo zmonai lytini potrauki prarado gal as sita skaiciau kazkokio tai zurnalo internetiniame variante ir to straipsnip komentaruose - kad daugelis vyru paskui pripazista, jog sudalyvave gimdyme prarado lytini potrauki savo zmonai (bet ne aplamai ) na ka cia gali zinoti... estetas tai estetas, bet matyt ne chamas, kad savo zmonai po visa ko butu pasakes apie pasishlykshtejima.
gal is tikro su laiku adaptuosis prie tos minties tas mano vyras.. nzn. bet kad jau pati nebenopriu, kad jis viska ten stebetu.. na sakau, noriu, kad pacioj pradzioj pabutu, kaip tu ir sakei - per saremius, ir kad paskui ji paciam gale kas pakviestu, kai jau vaikiukas butu visas issikapstes i si pasauli, kad jis nei mano antro galo nematytu, nei kaip ten lenda - gal jam tas baisu
bet tai galvoju, kas cia imsis kvietineti ta vyra ant sekundziu, kai jau gims mazius musu. juk nestoves kokia sesele prie duru ir lyg is startinio pistoleto gavusi signala nebegs kviest, kad jau - varyk greitai i gimdykla!

mano vyras jokiu specialiu paruosimu nepraejo. sakiau kaip pats nori - negaliu gi as zmogaus "spausti"- bet net kalbos nebuvo kad nedalyvaus. ir buvau maloniai nustebinta kaip jis ten laikes. Atrode, kad jau nebe pirma karta vos ne kaip gydytojas

nu nezinau,su mama sutariu gerai,bet i gimdykla kviestis ne uz ka.gal jau geriau viena.vyras vis gasdina,kad per gimdyma bus komandiruotas ar misijoj kokios.nu ir tegu,viena pagimdysiu leliu.vyras daug prarastu.bet tikiu kad viskas bus gerai ir mano vyriokas iskilmingai sudalyvaus toje sventeje

Nesuprantu ka cia snekat - kai kurioms vyra paruost = priverst O tai kokia nauda bus is jo jei visas tirtes ir bijos arba tikraja ta zodzio prasme bjauresis tuo ka mato?
Tai vyras turi suvokti pats - a nori ar ne - ir negalima smerkti tu, kuriems tai nepriimtina jei moka argumentuoti ir paaiskinti - gali paprasciausiai bijoti kraujo, gal per silpnas matyti kancias ir pan........
Ir nieko cia smerktino......
Mano drauge su tokiu vyru gimde, tai juo rupinosi visi daug labiau nei ja - tai apalpo, tai apsiveme Dabar juokinga, o tada manau buvo kitaip

mazule2, o kas cia tau apie vertima kalbejo??? as pvz nieko ir nesakiau, kad verst zadu - sakiau, kad noriu, kad apsvarstytu ir teigiamas, ir neigiamas puses ir tada tik sprestu, o ne taip, kad tik apie neigiamus dalykus galvoja ir iskart sako ne.

siandien su viena drauge snekejau, tai ji pasakojo, kad gimdymas tai buvo vienintelis nezmonisko artumo su vyru metas - niekada taip daugiau nebuvo. labai suartino ir po gimdymo dar kuri laika padidinta pagarba zmonai buvo.
o jos drauges vyras tai paskui rimtai nenorejo prie savo zmonos prisiliesti, nenorejo myletis, tik po truputi prisipratino.
pasakojo jos gydytoja ir apie toki atveja, kai vyriskis uzsimane prie koju pastovet ir paziuret, kaip vaikas lenda, kai nualpo ant plyteliu ir prasiskele galva, o gydytoja nebezinojo, ar cia kraujuojancia gimdyve ziuret greiciau, ar kraujuojanti jos vyra ant grindu tai sake pasiunte visus vyrus su ju norais po velniu

Manau, kad jei vyras laisvanoriskai nuspres dalyvauti jam jau noresis truputi suzinoti apie tai, kur eina, taigi... Sekmes

nemanau kad vyra reikia ruost jei jis nepasiruoses.. jei nenori nemanau kad ji reiktu verst... as pati vyrui sakiau gal tu nedalyvauk per gimdyma.. nes prisiklausiu kaip ten vyram paskui noras myletis praeina.. bet jis sake nesek bobuciu pasaku.. pats norejo dalyvauti pats ziurejo discoveri laidas ir per vokiecius rodomus gimdymus.. jis apie gimdyma zinojo daugiau nei as... jei butu nenorejes as jo niekaip nebuciau privertus tai daryt ar kazkaip paruost.. na bent pas mano vyra toks harakteris

kai kurios neteisingai supratot, aš kalbu ne apie tai, ar verta įkalbinėt vyrus, kaip juos priverst ten eit, ir ar verta tai daryt, o apie jau kitą etapą, apie jau nusiteikusius ten eit
Tai va, mes jau po didžiojo įvykio, galiu pasakyt, kad vyrą paruošiau tikrai gerai ir to būtinai reikėjo.Išvakarėse perskaitėm kartu garsiai Nėščios moters vadove aprašus (ten labai daug, išsamiai aprašyta; aš kai jau gimdžius, dar ir pakomentuodavau jam, kaip paprastai elgdavaus per gimdymą kada, beje, dar ir niekur nepaminėtų būdų skausmo malšinimui atradom gimdykloj: kai buvo sąrėmiai-man reikėjo, kad su žurnaliu pavėdintų prieš nosį ir pilvuką šaltu vandeniu sudrėkintais delnais, kad palaikytų), kaip kurioj fazėj gali padėti palydovas, po to turėjom masažo schemų, aptarėm, pasibandėm, ištraukiau iš kompo straipsniuką, kaip jautėsi gimdyme dalyvavę vyrai (įspūdžiai jų lūpomis), aptarėme pačius negeriausius, negražiausius variantus, koks gali gimt kūdikis, kas gali nutikt gimdyvei, kokios ten gali būt jos nuotaikos, norai.Žodžiu, paruoškit vyrus ir gimdykit su jais, tikrai gera pagalba ir artimesni santykiai
Vyras niekur nepasimetė, viskas gerai, buvo viskas aptarta, o kai prasidėjo stūmimas, jam gydytojai sakė, ką kada tiksliai daryt (man kojytę palaikė, drąsino, įsikibau į jo chalatą , virkštelę nukirpo)

lengvute, gal galetum imesti nuoroda, kur tu vyru ispudziu gavai?
na dar kuo daugiau naudotos informacijos gal nurodytum? aciuu

http://www.vaikas.lt/seima/tevo_gimimas/da...dalgimd_s01.htm

Tingu, skaityt, kokie patarimai buvo prieš tai, bet:
Pirma sąlyga - vyras turi pats norėt....
O pasiruošti galima kursuose Mes su vyru lankėm Šemetos: ir filmukų parodė, ir kaip elgtis pamokino... Rezultatas: viskas puikiai mums pavyko. Vyras visai nepasimetė, man labai padėjo ir tikrai labai džiaugėsi
Kai pagalvoju, be jo gimdyt būtų buvę liūdna...

As savo vyro neruosiau. Dar as tik masciau kaip apie tai jam uzsiminti Jis pats pasake, kad jei as nieko pries tai jis noretu dalyvauti gimdyme. Tikras saunuolis, labai mane palaike

o mano vyrelis neapsisprendzia is pradziu sake kad butinai dalyvaus veliau prisiklause pletku kad po gimdymo vyrams visada "sesta" valanda rodo, ir jau nebenorejo kartu gimdyt o dabar sako kad bus kartu is pradziu ir pasirodys tik po gimdymo

mano nuomone tai vyras tiesiog privalo buti salia per visa gimdyma, vaika dare abu turi ir gimdyt kartu cia grynos nesamones kad bijo ir t.t. zinoma kad baisu bet ka jaucia moteris gimdydama juk skauda baisu isprotet galima, bet niekur nepabegsi o vyreliai nusprendzia kad jioem baisu ar tai slykstu ir deda i kojas, tai tik parodo kas is tikruju yra stiprioji lytis

Teisingai-pirmiausia vyras turi pats noret. Jei bus priverstas dalyvauti-tai ne tik nepades, bet ir jam paciam pagalbos prireiks dar.
Mano net neabejojo, kad nedalyvaus. Nuo pirmu nestumo minuciu zinojom,kad busim drauge. gydytoja dave paziureti juosta-vaizdas ne kiek nenugasdino jo. Man nuo to dar ramiau paliko. Per gimdyma elgesi labai sauniai, labai palaike moraliskai. Ir dabar dar maziuka apsikabines sneka, kad yra labai laimingas, jog galejo matyti jo atejima.
Jokio specialaus pasiruosimo nebuvo. Mano manymu, svarbiausi salyga, jog vyras pats noretu.

O as galvoju, kad gimdymas yra per daug apipintas ivairiais mitais, ypac apie tai, kad vos ne kas antras vyras, dalyvaujantis gimdyme alpsta ir jam, daugiau nei jo zmonai, reikalinga pagalba. GAl taip gyvenime ir buna, bet tikrai jau ne taip daznai, kaip apie tai kalbama. As savo vyro taip pat nreikalavau dalyvauti gimdyme, tiesiog sakiau, kad man butu ramiau, jei jis butu salia, bet apsipresti leidau paciam. Bet jis jau gerokai anksciau buvo apsiprendes dalyvauti tame MUMS ABIEMS ypatingai svarbiame procese. Ir as del to dabar labai dziaugiuosi . Jauciau labai didele moraline parama ir kad ir kokie skausmai buvo, zinojimas, kad salia Taves yra artimas zmogus, labai padejo. Be to, esu girdejus, kad ir akuseres kitaip elgiasi jei yra salia vyras, nors nezinau, nesinori tuo tiket, nes bent jau man tai jos visos atrode labai fainos...

as irgi pries gimdyma buvau girdejusi, kad jei atsivesi vyra, ar ka nors is savu, tai visai kitaip elgsis ir gydytojai. Na jei ne vyras tai vistiek kazkas is savu turetu padeti, nes per saremius reik ir nugara pamasazuot, veliau ir kojas palaikyt, man tai vyras su dregna vata burna drekino, o kas gi kitas tai butu dares? Nors maniskis sake antram gimdyme nebedalyvaus ne uz ka, sake sunku buvo matyt kaip as kenciu o jis padet niekuo negali, o paruosti vyra nemanau kad labai butina, jei jis bus apsiskaites, tai tik teoriskai daugiau zinos, o gimdant vistiek pati pasakysi ko is jo nori, kad jis darytu, arba daktare pasakys, ka vyras turetu daryti, bent jau mano daktare tai pasake vyrui kaip kojas laikyt ir vatos padave burnai sudrekinti. Vyra is anksto galima paruosti tik taisyklingesniam nugaros masaziukui, o visa kita pagal situacija turetu pasakyti daktare.

Man neteko savo vyro ruošti. Jis pats paklausė, ar leisiu dalyvauti gimdyme. Ir į mamų kursus kartu su manim vaikščiojo

I seimos paruosiamuosius kursus ir mano vyras vaiskciojo drauge su manim, ne kiek nesikratydamas. Jauciau jo pasididziavima savimi, kad jau si ta ismano apie gimdyma ir pan. Juolab, kad ten atejes sutiko ir kitus busimuosius jaunus tevus ir pilvotas ju moteris. Bet dar iki siol negirdejau, koks jo sprendimas del gimdymo kartu. Vis nezinau ir nezinau. Na, as nespaudziu jo, nors jauciu, kad man bus labai apmaudu, jeigu jis nenores buti drauge epr sunkiausias man valandas. Jei dvejos, tai manau, pasiulysiu jam buti drauge, kol atsidarines kaklelis, per saremius, o paskui per pati stumima lai iseina "grynu oru pakvepuot" ir jauciasi laisvas nuo isipareigojimo. Bet kai jau vaikutis gims, prasyciau ji sugrizti ir pasisveikinti su savo pirmagimiu.

Manau jei vyras laukia savo vaiko, jis būtinai dalyvaus gimdyme Mano vyras buvo su manim, jis labai man padėjo, manau be jo nebučiau ištverusi. Mano vyrui patiko dalyvauti gimdyme

O as labai noreciau dalyvauti savo vaikucio gimimo procese
Noreciau palaikyti savo mylima zmoguti uz rankos ir padrasinti, paguosti...Palaikyti visais imanomais budais

gali ji ruosti kiek tik nori, bet kai ateis "tas laikas", galiu 100% pakyti, jog nieko jus neprisiminsite svarbu zinoti kada reikia vaziuoti i ligonine, kad nepakenkti arbva per anksti nenuvaziuoti (namuose geresne atmosfera laukti). o visa kita jau gydytoju rankose. patikek jie pasakys ka tau daryti

o mano vyras labai patenkintas nors is pradziu dar galvojo ar buti paciame gimdyme. paskui sake, kad sekanti karta nores likti namuose, kad galetu palyginti ta laukima, bet po menesio pareiske, jog nedarys tokios klaidos ir vel priiminesime vaikuti kartu

Manau geriausia kartu lankyti besilaukiančių šeimų kursus. Ten dirba specialistai ir labai super viską paaiškina ir kartu paruošia ir mamą, ir tėtį gimdymui

Mes kartu vaikščiojom į kursus, paskaitėles, žiūrėjom filmukus ir t.t. Per gimdymą jis viską kuo puikiausiai atsiminė, priminė ką daryt, kaip kvėpuot, klausė ar gerai masažuoja ("gal kairiau? gal dešiniau?"). Iš anksto paprašiau, kad būtų man prie galvos ir neitų žiūrėt kas iš kur lenda
Atrodo, kad šioj srity padarėm viską optimaliai gerai. Vyrui laaaaabai reikia ruoštis ir vaikščiot į tuos kursus, ypač jei ketina dalyvauti gimdyme, nes jie to nejaučia ir dar nesuvokia pilnai (ypač jei laukiatės pirmagimio). Juk vaikutis yra mamytėje, mamos labiau susivokia toj situacijoj. Nors buvo ir po pusės metų akimirkų, kad žiūrėdavau į vaiką ir negalėdavau patikėti, juk neseniai buvom dviese, o čia jau kažkoks žiogelis mūsų gyvenime cypsi...

mano vyras nėjo su manim į paskaitėles, nes ten "tik " eina bet užtat skaitė visas knygas ir leidinukus apie nėštumč ir gimdymą, ką tik parsinešdavau namo. Kai pakišau straipsnį apie pagalbą gimdymo metu, įnirtingai paskaitęs pareiškė, kad taip masažuoti nemokės o pačio gimdymo metu buvo labiau pasimetęs negu aš ir tik stovėjo šalia, laikydamas mano pečius ir sakydamas, kad jau mato galvytę. Už ką vos negavo per kuprą, kadangi liepiau savo nosies nekišti

Šiaip turbūt reikia, visų pirma, kad vyras pats norėtų dalyvauti. Tada net ir pats gali pasieškoti info apie tai O šiaip, jei nelankot kursų, geriausia informacija - internete

Mano vyras pats pasiruošė
knygą turim namie, skaitėm kartu ir internete apie tai medžiagos laaabai daug vaizdinės irgi...

nusprendžiau per daug neversti savo vyro dėl dalyvavimo, nes jam rinktis, jei jis ten bus ir susiraukęs, tai geriau jau draugė ar mama.

o maniškį tai pardėjau ruošti po truputį duodama knygą pasiskaityti, kas įdomaus, tai į kokią paskaitėlę prikalbinu nueit kur manau, kad jam būtų įdomu (tikrai ne į visas).
bet labiausiai pamačiau jo švytinčias akytes ir supratau, kad mažai procentų, kad nedalyvautų buvo 17-18 sav. apsilankymas pas gydytoją echoskopo tyrimui kai stovėjo gydytojai už nugaros ir ekrane matė judantį mažylį (dar judesių nejutau) ir kai aiškino kur rankytė, kojytė, tai buvo viską lemiantis žingsnis, jis po to savaitę man kas dieną pasakojo kaip matė, kad spardėsi ir kaip viskas buvo

Mano vyras nuo pat pastojimo pasakė, kad dalyvaus gimdyme, tačiau jokio specialaus pasiruošimo jis neturi Tik, kartas nuo karto paskaitydavo kokios nors literatūros...

Kai laukiausi pirmosios dukrytes, vyras zadejo nedalyvauti. Taciau padejo man per saremius. Kai gydytoja paklause, ar dalyvaus, jis atsake, kad ne. Bet viskas po to taip isisuko, kad pats nesuprasdamas, kad jau viskas, taip ir liko su manim. Tik virkstele atsisake nukirpti. Didziuojasi savo dalyvavimu ir ne karta girdejau apie tai pasakojant, kaip apie didziuli ivyki gyvenime.
Dabar laukiuosi antro vaikelio. Kai paklausiau, ar dalyvaus, tai net neabejojo- butinai.

kai vyras pasake kad nori dalivauti gimdima as jam kartais si ta papasakoju arba parodau internete nuotraukyciu su gimdymais

Mes kazkaip iki gimdymo, net ir nekalbejome apie gimdyma. Jis tik pasake, kad dalvaus. Okai atvaziavau gimdyti tai akusere dave labai daug patarimu, kaip man padeti. Tik as nieko nenorejau kad nuo manes greiciau atstotu. Gimdziau labai sunkiai, o maniskis laikesi sauniai Kai gime musu burbuliukas verkeme abu(is dziaugsmo).

per visą nėštumą per daug vyro neįkalbinėjau dalyvauti, bet jis neprieštaravo kai kalba pakrypdavo ta tema.
kada jau atėjo tas laikas - net abejonių nebuvo. o per visą gimdymą mane labai palaikė, labai padėjo, ir per pačias stangas girdėjau tik akušerę ir jį. akušerė sakė ką daryt, o vyras sakė kaip kvėpuot ir labai guodė
aišku po visko abu verkėm iš džiaugsmo

Maniškis iš pradžių lyg ir buvo nusiteikęs nedalyvauti, o ir aš tam neprieštaravau. galvojau, kad gal ir gerai, nematys manęs visos nusikankinusios. Tačiau, kuo arčiau buvo TA diena, tuo labiau man kinkos drebėt pradėjo ir tik praktiškai tik paskutinėm dienom nusprendėm, kad visgi jis man reikalingas per gimdymą ir ten dalyvaus. Taigi jokio išankstinio pasiruošimo nebuvo. tačiau jis buvo šaunuolis ir žiauriai man padėjo. Už tai aš jį taip stipriai ir myliu