Gerbiama psichologe,kaip padeti vaikui kurio savimeiles lygis labai zemas ir jis yra depresijoj.Kokias knygas galetumete parekomenduoti mamai.Kai berniukui buvo 9 men,o mergaitei 6 metai mire ju tevelis.Dabar sunui yra 10 metu,mokykloj pagal testus nustate,kad jo savimeiles lygis labai zemas ir jam yra depresija.Pagal pokalbius nustate,kad to priezastis tecio netektis.Mes gyvenam uzsienyje,isvaziavom kai sunui buvo 4 metai.Jis adaptavosi cia greitai,taciau 3 klaseje nustate dislekcija.Dabar mokosi 5 klaseje ir yra nelaimingas.Kaip padeti sunui?

Patarčiau pasiskaityt Sabine Herm Knygą
"Sunkūs vaikai" (versta iš vokiečių kalbos). Ten yra visai neblogas skyrius- Užsisklendę vaikai. Depresyvus elgesys.

Jei yra tikrai nustatyta depresija(lengva ar sunkesnė forma?), gali būti reikalinga socioterapija ar psichoterapija, o gal net ir medikamentinis gydymas. Vien stresogeninių faktorių sumažinimo, arbatėlių gėrimas gali negelbėti. Siūlyčiau kreiptis į šeimos gydytoją, o jis jau nukreiptų jus tinkama linkme

jei zemas savivertes lygis, kuo dazniau girkite vaika, ir kuo dazniau parodykite ir pasakykit, koks jis svarbus ir mylimas. Taip pat kuo dazniau zaiskite su vaiku.
psichologine pagalba berniukui turetu pasiulyti tie specialistai, kurie nustate problemas, jie turbut daug geriau zino situacija. Taip pat jie gerai galetu patarti ir ka jums daryti. Depresija, disleksija, pakankamai rimtos problemos, kad jas issprestumete vien tik perskaiciusi knygu (bet paskaityti naudinga!).

Aciu uz atsakymus.
Gal kas galetu daugiau rekomenduoti literaturos ar pasidalinti patirtim.Jauciuosi pasimetus .Taip norisi greiciau imtis veiksmu.

Noriu uzduoti klausimą vaikų psichologei.

mazdaug pries savaite dukra atsisveikino su "soske"(2,3 m.). tai buvo pats mylimiausias jos "draugas". na is pradziu lyg ir viskas neblogai buvo, jos jau dabar ir nebepraso, bet jei isiverkia, negali nusiraminti.
mes su vyru dirbam ir rytais vezam dukra pas mociute, kur ji buna, kol mes dirbam. siandien is viso negalejom aprengti jos. is pradziu graziuoju, paskui jau jai tokia isterija buvo, kad teko ja rengti per prievarta. o ji klykia ir mes niekaip negalim aprengti. pasisodinau ant keliu ir raminau, lyg ir nusiramino, tik vel pradejom rengti, ir vel tas pats.
nezinau, net ka ir daryti.kaip jai padeti, kad nesinervuotu.