Jeigu šitą istoriją išgirsčiau iš kitų lūpų, sakyčiau, kad istorija gerokai pagražinta, bet kadangi visa tai atsitiko man, ranką prie širdies pridėjusi sakau, kiekvienas sakinys - grynų gryniausia teisybė. O viskas prasidėjo vakarą, kai visa Lietuva šventė. Vasario 16. Atvažiavo 100 metų nematytas vyro vaikystės draugas, tad vaikinukai kilnojo bokalą kitą alučio. Tostai liejosi per kraštus - ir už Lietuvą, ir už jaunystę... o pasirodo reikėjo pakelti taurę ir už mažaji pilvelio gyventoją, kuris nusprendė pasibelsti savaite anksčiau. bet apie viską nuo pradžių. po iškilmingo paminėjimo ir vaikystės prisiminimų vakaro, kritome su vyru į lovą. 5 valandą ryto mane pažadina garsas, lyg kūdikis verktų. O jėzus marija, kas čia dabar? instinktyviai čiupti už pilvo - na viskas vietoj  pasirodo, mūsų katinas, kurį uždarėme kitame kambaryje nusprendė pakeisti plokštelę ir pragysti neįprastu balsu. Hrrrrr kaip pykau, kad pažadino, nes taip saldžiai miegojau. kadangi miegai prasiblaške,ta proga nuėjau į damų kambarėlį ir ką jūs manot, pamačiau, kad iš ten kažkas pradėjo lašėti... PRASIDĖJO... nusimaudžiau, pažadinau vyrą. tam akys ant kaktos iššoko, kad JAU. šypsomės abudu ir netikim, kad mūsų mergytė jau beldžiasi. (apie tai, kad pilvelyje gyvena mergytė per echoskopiją pasakė gydytojas. Nors davė 80 proc, mes nė neabejojome, kad pilvelyje auga lėlytė). labai ramiai paskambinau i greitąją ir nupasakojau, kas čia su manim vyksta, paprašiau, kad labai neskubėtų važiuoti pas mane, nes dar noriu likusius daiktus susikrauti. o dispečerė, kad užriks, "Kaip neskubėti? Juk jūs gimdot! Negi norit mašinoj pagimdyti?" . Kaip ir reikėjo tikėtis, atlėkė grietoji greit. (nebūtų greitoji...  ), Medikei vyras mandagiai kavos pasiūlė, nes aš dar kuičiausi vonioje. Medikei akys ant kaktos : "Ne, nu jūs nenormalūs. Tik staigiai į ligoninę..." Taip atsidūrėme ligoninėje. Skausmų, sąrėmių jokių nejaučiu, kažkas lyg ir laša. bet labai jau nedaug. Sėdim palatoj su vyru ir vis dar netikim, kad JAU. Juokaujame, personalą linksminam... Po apžiūros šliūkštelėjo vandanys, bet nieko daugiau ir nevyksta.... nusprendė skatinti. dideliam man ir vyro nusivylimui prijungė prie lašelinių. O mes taip su vyru svajojome, kad galėsime pritaikyti visus išmoktus masažiukus,pratimiukus... Epidūras veikia, skausmų jokių, kryžiažodžius abudu sprendžiame ir vis dar linksmi. Po šešių valandų, praleistų palatoje darosi nebe taip jau ir linksma. Gydytojas ateina pasižiūri, pakraipo galvą ir sako, kad dar palaukim
kaklelis atsidarinėjo vangiai. Po ilgų valandų lašelinių kaklelis atsivėrė kiek reikia, tad epidūro nusprendė nebedaryt ir pasiūlė ruoštis maximalių išbandymų metui išėjome gimdyt. Gimdykla baisi, iš caro maro laikų
atrodytų, kad kai gimdai, ne plytelių grožis ar kėdės patogumas svarbu, bet kai man nieko nevyksta
tada spėji viska apžiūrėti. Abiem su vyru nebelinksma
Na, neina leliukas ir tiek. Bandau stumt nieko
ir taip toj baisioj gimdykloj praleidom mažiausiai dvi valandas. Jėgų nebebuvo, akyse žvaigždutės mirgėti pradėjo, nes paskutinį kartą valgiau praėjusį vakarą
Cezaris toks buvo gydytojo verdiktas. Nuvežė į operacinę, viską prisimenu kaip per miglą. Tačiau, kad norėjau mesti kokį operacinį peilį į akušerę, labai gerai pamenu. Jūs įsivaizduojate, visa išsekusi guliu operacinėje, o ta bobelė su kitom pletkina apie mane Va, va, taip su tom gražuolem manekenėm ir būna. Atvažiuoja ir tikisi, kad kas nors už jas pagimdys. Kodėl moterys iš kaimo gimdo ir pagimdo, o čia
Gražuolė... Daryk jai cezari
Tačiau akušerės bjaurios kalbos užsimiršta, kai prie galvos prieina sesutė ir sako, sveikinu, jūs turite berniuką! BERNIUKĄ? KAIP TAI BERNIUKĄ? JUK ECHO RODĖ, KAD MERGAITĖ? (dar ir dabar turiu nuotrauką, kurioje gydytojas nubrėžęs rodyklę ir nupiešęs moteriškos lyties ženklą) Dar didenis šokas buvo vyrui. Stovi vyrukas koridoriuje, rankoje rožinė kepurytė , rožinės kojinytės ir netiki, ką jam sesutė sako. Kantrybę praradusi seselė rikteli Na, kokia gi mergaitė gali būti su kiaušiukais ir pimpaliuku?... Dar didesnis šokas buvo, kai sužinojome, kad tas berniukas dar ir DIDELIS. Emilis svėrė 4100 g. Neįtikėtina, nes mano pilvelis mano buvo toks mažytis, pati buvau priaugusi nedaug svorio... be to, mane prižiūrintis medikas visą laiką kalė į galvą, kad vaikutis nedidukas, o ir atvažiavus į gimdymo namus, gydytojas apžiūrėjęs pilvelį pasakė, kad lelius nėra didelis, tad pagimdyti nebus sunku (pati esu ne iš stambiųjų). Viskas gal ir būtų buvę kitaip, jeigu per paskutinius du mėnesius būčiau buvusi dar paechoskopuota, tačiau kaip tyčia sugedo echoskopas. Bet gal taip ir geriau. Štai guli dabar mūsų Emiliukas jaukiai įsitaisęs rožiniuose pataliukuose ir nė neįtaria, kokiais netikėtumais apipintas jo atėjimas į pasaulį... P.S.Ir kas gi sakė, kad rožinė spalva tinka tik mergaitėms?
LedineLedi
2007 03 21, 15:12
 Nuostabi istorija. Sveikinu O rožiniai pataliukai ir visa kita liks antrai dukrytei
Jusu istorija dar karta yrodo kad negalima visiskai pasitiketi echoskopu. Mano drauge irgi lauke mergyte kol pries pat gimdyma suzinojo kad berniukas  Bet svarbiausi kad sveikas ir stiprus. Aukit dideli ir laimingi
giedre5
2007 03 21, 15:26
NU va kaip kartais nutinka  isivaizduoju jusu reakcija. Aukit diduciai, sekmes
braske24
2007 03 21, 16:56
grazi istorija, sveikinu  aukite linksmi ir bukite sveiki
Labai linksma rožinė istorija  aukit dideli
sekmes jusu seimynelei  ir berniukeliui, kuris nenorejo gimti mergaite
Na ir sposininkas tavo sunelis, norejo padaryt teveliams staigmena ir jam puikiai pavyko:) O roziniai rubeliai ir visi kiti daikciukai tik ir laukia sesutes!!!
ausravait30
2007 03 22, 10:45
QUOTE(dorote @ 2007 03 21, 16:05) Jeigu šitą istoriją išgirsčiau iš kitų lūpų, sakyčiau, kad istorija gerokai pagražinta, bet kadangi visa tai atsitiko man, ranką prie širdies pridėjusi sakau, kiekvienas sakinys - grynų gryniausia teisybė. O viskas prasidėjo vakarą, kai visa Lietuva šventė. Vasario 16. Atvažiavo 100 metų nematytas vyro vaikystės draugas, tad vaikinukai kilnojo bokalą kitą alučio. Tostai liejosi per kraštus - ir už Lietuvą, ir už jaunystę... o pasirodo reikėjo pakelti taurę ir už mažaji pilvelio gyventoją, kuris nusprendė pasibelsti savaite anksčiau. bet apie viską nuo pradžių. po iškilmingo paminėjimo ir vaikystės prisiminimų vakaro, kritome su vyru į lovą. 5 valandą ryto mane pažadina garsas, lyg kūdikis verktų. O jėzus marija, kas čia dabar? instinktyviai čiupti už pilvo - na viskas vietoj  pasirodo, mūsų katinas, kurį uždarėme kitame kambaryje nusprendė pakeisti plokštelę ir pragysti neįprastu balsu. Hrrrrr kaip pykau, kad pažadino, nes taip saldžiai miegojau. kadangi miegai prasiblaške,ta proga nuėjau į damų kambarėlį ir ką jūs manot, pamačiau, kad iš ten kažkas pradėjo lašėti... PRASIDĖJO... nusimaudžiau, pažadinau vyrą. tam akys ant kaktos iššoko, kad JAU. šypsomės abudu ir netikim, kad mūsų mergytė jau beldžiasi. (apie tai, kad pilvelyje gyvena mergytė per echoskopiją pasakė gydytojas. Nors davė 80 proc, mes nė neabejojome, kad pilvelyje auga lėlytė). labai ramiai paskambinau i greitąją ir nupasakojau, kas čia su manim vyksta, paprašiau, kad labai neskubėtų važiuoti pas mane, nes dar noriu likusius daiktus susikrauti. o dispečerė, kad užriks, "Kaip neskubėti? Juk jūs gimdot! Negi norit mašinoj pagimdyti?" . Kaip ir reikėjo tikėtis, atlėkė grietoji greit. (nebūtų greitoji...  ), Medikei vyras mandagiai kavos pasiūlė, nes aš dar kuičiausi vonioje. Medikei akys ant kaktos : "Ne, nu jūs nenormalūs. Tik staigiai į ligoninę..." Taip atsidūrėme ligoninėje. Skausmų, sąrėmių jokių nejaučiu, kažkas lyg ir laša. bet labai jau nedaug. Sėdim palatoj su vyru ir vis dar netikim, kad JAU. Juokaujame, personalą linksminam... Po apžiūros šliūkštelėjo vandanys, bet nieko daugiau ir nevyksta.... nusprendė skatinti. dideliam man ir vyro nusivylimui prijungė prie lašelinių. O mes taip su vyru svajojome, kad galėsime pritaikyti visus išmoktus masažiukus,pratimiukus... Epidūras veikia, skausmų jokių, kryžiažodžius abudu sprendžiame ir vis dar linksmi. Po šešių valandų, praleistų palatoje darosi nebe taip jau ir linksma. Gydytojas ateina pasižiūri, pakraipo galvą ir sako, kad dar palaukim
kaklelis atsidarinėjo vangiai. Po ilgų valandų lašelinių kaklelis atsivėrė kiek reikia, tad epidūro nusprendė nebedaryt ir pasiūlė ruoštis maximalių išbandymų metui išėjome gimdyt. Gimdykla baisi, iš caro maro laikų
atrodytų, kad kai gimdai, ne plytelių grožis ar kėdės patogumas svarbu, bet kai man nieko nevyksta
tada spėji viska apžiūrėti. Abiem su vyru nebelinksma
Na, neina leliukas ir tiek. Bandau stumt nieko
ir taip toj baisioj gimdykloj praleidom mažiausiai dvi valandas. Jėgų nebebuvo, akyse žvaigždutės mirgėti pradėjo, nes paskutinį kartą valgiau praėjusį vakarą
Cezaris toks buvo gydytojo verdiktas. Nuvežė į operacinę, viską prisimenu kaip per miglą. Tačiau, kad norėjau mesti kokį operacinį peilį į akušerę, labai gerai pamenu. Jūs įsivaizduojate, visa išsekusi guliu operacinėje, o ta bobelė su kitom pletkina apie mane Va, va, taip su tom gražuolem manekenėm ir būna. Atvažiuoja ir tikisi, kad kas nors už jas pagimdys. Kodėl moterys iš kaimo gimdo ir pagimdo, o čia
Gražuolė... Daryk jai cezari
Tačiau akušerės bjaurios kalbos užsimiršta, kai prie galvos prieina sesutė ir sako, sveikinu, jūs turite berniuką! BERNIUKĄ? KAIP TAI BERNIUKĄ? JUK ECHO RODĖ, KAD MERGAITĖ? (dar ir dabar turiu nuotrauką, kurioje gydytojas nubrėžęs rodyklę ir nupiešęs moteriškos lyties ženklą) Dar didenis šokas buvo vyrui. Stovi vyrukas koridoriuje, rankoje rožinė kepurytė , rožinės kojinytės ir netiki, ką jam sesutė sako. Kantrybę praradusi seselė rikteli Na, kokia gi mergaitė gali būti su kiaušiukais ir pimpaliuku?... Dar didesnis šokas buvo, kai sužinojome, kad tas berniukas dar ir DIDELIS. Emilis svėrė 4100 g. Neįtikėtina, nes mano pilvelis mano buvo toks mažytis, pati buvau priaugusi nedaug svorio... be to, mane prižiūrintis medikas visą laiką kalė į galvą, kad vaikutis nedidukas, o ir atvažiavus į gimdymo namus, gydytojas apžiūrėjęs pilvelį pasakė, kad lelius nėra didelis, tad pagimdyti nebus sunku (pati esu ne iš stambiųjų). Viskas gal ir būtų buvę kitaip, jeigu per paskutinius du mėnesius būčiau buvusi dar paechoskopuota, tačiau kaip tyčia sugedo echoskopas. Bet gal taip ir geriau. Štai guli dabar mūsų Emiliukas jaukiai įsitaisęs rožiniuose pataliukuose ir nė neįtaria, kokiais netikėtumais apipintas jo atėjimas į pasaulį... P.S.Ir kas gi sakė, kad rožinė spalva tinka tik mergaitėms?  Ir vis del to pasitvirtina ta taisykle, kad pilnai 100% echoskopiniu tyrimu del vaiko lyties pasitiketi negali. Pasirodo, buna tokiu siurprizu kaip ir jusu atveju. Na, bet manau ne svarbiausia kas gime, o kad vaikas sveikas. Mes tai pat auginame berniuka. Jo as dabar neiskeisciau i pacia graziausia mergaite pasaulyje. Aukit sveiki, stiprus ir dideli
Dorote, istorija  ir visai netrodo pagražinta ir t.t. Sekmes Jums visiems
angliuke
2007 03 22, 13:56
Nuostabi istorija.  Buvo ir liudnu ir linsmu akimirku.
Spurgiucs
2007 03 22, 17:26
Is tiesu puiki istorija  Ir sutinku, kad berniukams tinka ir rozine spalva
Sauni istorija  O echo 100 proc. pasitiketi negalima O ta akusere kokia bjauri, kur taip negraziai pakomentavo.......Man irgi cezari dare, skubiai teko veikti, nes vaikas duso, tai isivaizduojat- veza mane i operacine, visi skuba, o ta stumia vezima ir burbuliuoja Dabar tai juokas ima...
QUOTE(ramyra @ 2007 03 23, 10:38) Sauni istorija  O echo 100 proc. pasitiketi negalima O ta akusere kokia bjauri, kur taip negraziai pakomentavo.......Man irgi cezari dare, skubiai teko veikti, nes vaikas duso, tai isivaizduojat- veza mane i operacine, visi skuba, o ta stumia vezima ir burbuliuoja Dabar tai juokas ima... tokiais momentais tikrai pagalvoji, kad tos bubulencijos nori kysiu. bet kodel turiu moketi pries viska?manau, kad atsidekoti reiketu po visko. zinoma, mes jai nedaveme ne cento. o gydytojui atsidekojome,nes jis jau is pat pradziu buvo uz cezari, nes mano gimdymo veikla buvo laaaabai silpna. o akusere vis kisdavo savo trigrasi "visos pagimdo, pagimdysi ir tu". na, taip, visos pagimdo, bet yra atveju, kaip mano, kai vaikiukas DIDELIS ir jis paprasciausiai pro mamos "gabaritus" nepraeina... net nezinojau, kad akuseres turi tokia galia...
migluzele
2007 03 23, 14:12
Kokia grazi ir linksma istorija!  Tik jau tokiai akuseriai tai buciau ka atgal atkirtus...
Džiuga+
2007 03 23, 15:50
Kaip faina sveikinu labai...Man labai patiko ta vieta, kur vyras stovejo koridoriuje su roziniais rubeliais...grazi istorija.
oj kaip faina  vat tau ir medicina- nei echo normalaus, nei lelkos dydžio nustatymo. siaubas koks. sveikinu  aukit gražūs, dideli ir rožiniai
Anzela0626
2007 03 24, 20:53
Granteja
2007 03 25, 08:30
Šauni istorija  Echoskopais nepasitikiu. Gydytojai dukart pasakė, kad laukiuosi berniuko, bet tik po trečios echoskopijos 33 savaitę išdrįsau pradėti pirkti mėlynus drabužiukus, iki tol pirkau tik žalius  Bijau, kad neatsitiktų kaip tau - įdomu ar mėlyni drabužiukai tinka mergaitėms?
vaiduoklisss
2007 03 25, 20:12
tai tik irodo gyd neatiduma,as nelabai jais tikiu viska pati tikrinu  o tu saunuole
Sveikinu  Mano vyras man neleido ne vieno drabuzelio pirkti, nors echoskopas rode mergaite, sake, buna, kad echo klysta  Pries nestumo pabaiga nusipirkau keleta baltu drabuzeliu... Isivaizduoju, koks geras sokas istiko tavo vyra  Sveikateles jums
| i |
| Šis pasakojimas 2007 m. kovo mėn. gimdymo istorijų konkurse laimėjo I-ąją vietą. |
*margarita*
2007 04 06, 22:27
Visko pasitaiko!  Aukit diduciai ir sveikuciai!
*linuska*
2007 04 06, 23:22
 sveikinu
dyncexxx
2007 04 07, 13:28
Super, aukit sveikuciai:)
bambyte
2007 04 20, 11:23
svarbaiusia kad leliukas sveikas ..o mergaite ar berniukas..kiekvienam savo
Ramasta
2007 04 21, 23:30
tikra, rozine istorija, super sekmes augant
Calmness
2007 12 05, 15:45
SVARBIAUSIA,KAD SVEIKAS
GudriLapė
2008 08 13, 12:16
nuostabi istorija
portobella
2008 10 03, 12:46
Va cia tai geras....man butu lengvas sokas
KristinaS
2008 10 03, 15:22
Na nieko sau akuseres komentarai  Sekmes teveliams!
Svaja83
2008 10 03, 19:56
|
|