Kas turit paaglius, skubiai atsiliepkit, išsakykit savo nuomonę. Mano 14-os metų sūnui mokykloje buvo paskutinė fizinio pamoka. Tame pačiame kambaryje persirengia ir vyresni,metais pagarsėję savo chuliganiškais išpuoliais berniukai. Sūnaus klasė jau buvo suėjusi į salę o chuliganai dar delsė. Pažįstamas berniukas pamatė kaip tie chulihanai darko sūnaus rūbus, jam pasakė. Tas grįžo iš salės į persirengimo kambarį ir matė kaip vioenas džemperį padeda į vietą , visi išėjo bet įėjęs pamatė kad jo džinsai sukišti į kozetą ir pirmas įspūdis kad jie apmyžti. Sūnus per kelias sekundes nusprendė viską susitvarkyti, susidėti rūbus į maišelį ir nuėjo į salę, toliau dalyvavo pamokoj. Namo parėjęs iš karto negalėjo papasakoti kas atsitiko. Man susidarė vaizdas kad iš jo pasityčiojo klasiokų akivaizdoje ir t.t., nes sūnus kalbėjo tik puse lūpų ir tai telefonu.Aš nulėkiau į mokyklą, pareikalavau nustatyti " didvyrius' nes pasakiau kad geriau būtų sunus ką nors susilaužęs. Parašiau pareiškimą policijos( sistema man gerai žinoma), įstatymais naudotis moku, tad turėtų "Didvyrių" mamukės apsilankyti administraciniame teisme, susimokėti baudas, o Direktorei pasakiau, kad jeigu dar nors kas, tai apie mokyklą sužinos ir vaikų teisių apsaugos tarnyba, švietimas ar ministerija, nes aiškiai jautėsi dirikės noras viską išsiaiškinti tik viduje.Kaip manot, ar aš teisi, nes tikrai nežinau ką kitą turėjau padaryti dėl savo vaik, negi pasakyti- daug kam taip pasitai, durniams duok kelią ir t.t. Aš suprantu kad pakilau į kovą, bet negi leisiu vaiką ožinti. Nu dar kai šeštadienio l ryto vedamąjį paskaičiau- tai siaubas. Man ppirmas atvejis ir aš kaip reagavau, o tie vaikai negi nesipasakoja tėvams, kas ten per tėvai ir t.t.

Nei kiek neperdedi. Pasielgei labai teisingai. (Nors mano pirma mintis buvo, kad reikejo tiem "oziam" nusiusti vyra, kad ju nosis klozetan sukistu.) Tikiuosi, kad nusikalteliai bus nubausti .

Andro, as zaviuosi tavimi, va butent taip ir reikia reaguoti tevams
ir sunus saunuolis, kad pasisake, kas atsitiko, kazin ar daug tokio amziaus vaiku taip pasielgtu.

Tik tai taip ir reikia elgtis, šaunuolė Bet kai pagalvoji kas dedasi vaikų tarpe siaubas

Andro, padarei gerą darbą visiems mokyklos vaikams .

Manau, kad pasielgei teisingai.

as galiu tik pagirti uz toki poelgi. jei atsirastu daugiau tokiu neabejingu tevu, pasikeistu ir mokyklos valdzios poziuris i tokius dalykus. kiek supratau is ansktesniu panasiu temu, tai mokytojai ir direktoriai tokiais atvejais linke "nieko nematyti" . gal gi prareges pagaliau

Saunuole, sekmes tau

Aš irgi pakelčiau audrą ir dar vyrą nusiūsčiau. Manau, kad kompanijoj tokie chuliganai labai drąsūs, bet pasigavus po vieną, patys prisimyžtų į kelnes. Tikrai negalima tokių dalykų palikti.
Šaunuolė

Žmonės, ačiū už palaikymą. Rytoj fizinio pamoka, sūnus atsisako eiti į pamoką. Leidžiu neiti. Džinsais aišku nenešios.Šiandien pareiškimą gavo policija, nepilnamečių reikalų inspektorė turėtų būti man labai šališka dėl asmeninių priežaščių, aš pati taip pat įstatymus išmanau.Mokyklos apsauginis man gerai pažįstamas , reiks vaikus supažindinti ir manau bus gerai.

Andro, manau, kad tu shanuole.
Tik... gerai pazhinodama vaikus, noreciau atkreipti Tavo demesi i sunaus savijauta. Vis pasidomek, kaip jam sekasi.Tie chuliganai ( o prie ju gali ir kiti "drasuoliai" prisideti) , manyciau, Tavo sunui gali labai apkartinti gyvenima. Ir gali padaryti taip, kad jis netures ne ka pasakyti, nes ne nezhinos, kas tai padare.
Duok Dieve, kad taip nebutu, bet jeigu... geriau paieshkoti kitos mokyklos.
Cia tik tarp kitko toks pastebejimas, linkiu viso ko geriausio

Aš tai norėčiau, kad mano vyras svarbią rolę atliktų vaiko gyvenime. Kad vaikas jaustų stiprų užnugarį. Mat vieni turi gal vyresnius broliu, kiti stiprius tėvus Kai viena mama imasi ant pečių viską, gal vaikams neatrodo baugu, bet kai įsijungia vyrai, vat tada...
Atsimenu kai mūsų kaimynų berniuką reketavo mokyklos bernai, tai kai tėvas nuvažiavo, pasigavo (nežinau ką jiems darė) , tai ir baigėsi visi kabinėjimaisi

Aš nelabai galiu perdaug aršiai pulti-dėl savo darbo.laibai šauni sūnaus auklėtoja- tinakamai klasiokams paaiškino ir sūnui viskas gerai.Žiūrėsim kaip bus toliau, bet jei kas tai tikrai leisiu sau pagrąsinti tiems pabaisoms jog numausiu kelnes ir nuogom šiknom paleisiu.

Tu tikrai saunuole, Andro, mano sunaus kepure buvo imete i klozeta, buvau linkusi viska nutyleti, nupirkau nauja, jis parsinese ir senaja, parejo nusivyles, viska papasakojo, bet aukletoja viska issiaiskino, nenutylejo, surado padauzas ir kepure liepe atpirkti, bet perka dar ir iki siolei, nereikia man tos kepures, bet nenoriu kad is vaiko tyciotusi, manau turi buti teisybe ir demokratija, tik dabar supratau, kad kai dedasi mokyklose tokie dalykai negalima tyleti, nes kuo toliau tuo vaikai auga ziauresni, noreciau, kad daugiau tas nesikartotu, bet nesu tuo tikra,gali buti dar blogiau...

Šaunuolė, Andro
Jei nebūtų sunku, pasidalyk patirtimi, kaip prakalbinti paauglį sūnų (13). Maniškis nėra iš tų "kietųjų" ir aš dažnai pagalvoju, jog jį gali kas ir reketuoti, ir žeminti, ir t. t. Bet kai bandau kalbėti apie tai, jis sako "Viskas gerai". Aiškinu, kad nereikia tylėti ir t.t. Gal viskas ir gerai, noriu tikėti, jog ne visi vaikai žvėrys, bet sukirba abejonių, o gal.

Andro, labai stipriai apgynei sunu, bet kaip jis dabar jauciasi? Keturiolikmetis gali kompleksuoti turedamas akivaizdziai stipria mama. Tai gali ji versi jaustis silpnu. Ar jis normaliai reaguoja i tavo isikisima?

Labai liuks,kad tokių mamų yra

Tu tikra šaunuolė, tavo sūnui labai pasisekė

Andro молодец А что сын говорит, как у него дела в школе после этого инциндента

As irgi pasielgciau taip! Tik taip gali priversti tuos chuliganus nors kazkiek susimastyti! Saunuole! Kas kitas apgins vaika, jei ne tevai!

Nu tai ačiū kad domitės. Kitą dieną nuėjau į mokyklą ir paprašiau kad man pakviestų vieną iš tų rūbinėje buvusių berniukų kurį pažino mano sūnus- savo klasioko brolį, kurį matė padedant į vietą jo džemperį. Tas vaikas man žinomas, jis žino kad aš pareigūnė- taip,taip prisipažinsiu. Jau girdžiu kaip jį veda į kabinetą o jis teisinasi. Įvedus pasisveikinau, paklausiau ar žinai ko aš čia atėjau, sako dėl to konflikto rūbinėj, bet visi kalba kad aš tą brolio klasioką sumušiau ir t.t. Nuraminau žmogų, pasakiau kad aš žinau tiesą, tik man reikia žinių kas be jo buvo rūbinėje. Jis pora pavardžių pasakė. Paklausiau ar žinojo kieno rūbus išmėtė ir kodėl. sakė kad nežinojo, o išmėtė todėl kad jie kabojo maišelyje, kažkas spyrė, pabiro ir kažkas įkišo į klozetą, tik tvirtino kad niekas neapšlapino nes tam neturėjo laiko. Pasakiau kad tai mano sūnaus, tai vaiks net atšlijo. Manau ,kad pakankamai ilgai santūriai elgėmės, sūnus jau aštuntokas, kitas šeštokas ir niekada neakcentavom kur aš dirbu, kad mokyklos apsauginis mano buvęs bendradarbis, kad nepilnamečių reikalų inspektorė 10 metų kaip bendradarbė. Pagal mano pareiškimą kolegė dar pluša, chuliganėliai vengia ateiti į apklausą, sūnaus atžvilgiu ramu, vienas kitas smalsuolis klasiokas paklausia- kas atsitiko, sūnus pasako - sugadino rūbus ar panašiai. Tik kiti klausinėja- o tavo mama žino tą ar kitą, visokius chuliganėlius.Tenka domėtis ir nepilnamečių reikalų inspektorės darbu- turi tauta savo didvyrius žinoti. Gaila, bet tas berniukas kuris man padėjo- sūnaus klasioko brolis- jau pabuvojo areštinėje dviem parom. Jam tik 15, jis toks mažas pagal amžių, bet chebros vaikas ir draugui padėjo iš kito bendraamžio atimti mobilų. O ten gavosi plėšimas. Pas mus ėmė taikyti tokią praktiką, kad pasinaudoti įstatymu ir porai parų padariusius nusikaltimą nuleisti į rūsį- areštinę. Matai subrendę moterys dirbam tai matom kad kitiems labai padeda. Tėvai blyn iš vis dundukai- savo vaikams neišaiškina ką už kokią veiką gali gauti. Nu bet aš čia išsiplėčiau.Gerų švenčių kas čia buvo.

Va teip va . Šaunuolė Andro .

Gaila, kad nėra konkrečių receptų, visi atvejai skirtingi. Matai mano patirtis didelė, kai aš galima sakyti čiupinėjau situacijas savo rankom kai vaikas nešdavo net didelius pinigus reketininkams kurie jo dydžio ir stiprumo, tai tik supratau kad tėvai neužsitikrinę ryšio su vaiku patiria tokius dalykus. Mano vaikai žino,kad gali būti užpulti apiplėšti atsitiktinių asmenų nes tokios nelaimės atsitinka ir tai reikia aiškinti vaikui, kad jis mokytūsi iš anksto numatyti tokią situaciją ir tinkamai elgtis tai atsitikus- nekaltinti savęs ir nesisigūžti. O dėl santykių su pažįstamais, tai čia labai asmeniška. Mano sūnus, tas vyresnysis, kurį laiką net draugo pinigus laikydavo pas save. Kai kas nors iš to vaiko prašo, maniškis atsuką veidą ir sako- Jonukas neturi pinigų.Tas vaikas Jonukas jau treti metai mano sūnaus draugas, bet vaikas visai pasileido, išsidirbinėja per pamokas, trukdo mano sūnui ir aš paprašiau auklėtojos įsikišti ir juos persodinti. Kategoriškai auklėtojos reikalavau pasikalbėti su jo motina, nes aiškia vaikui trūksta motinos dėmesio( žinau kad ji daug dirba) ir jis tokiu būdu nori jį atkreipti, bet galabina save kaip asmenybę. Ne mano vaiko pečiams tai išnešti, nes Jonukas žino kad gali bet kada pas mus ateiti, mano sūnus visada jį kviesdavo ieškojo būdų su juo pabendrauti, kuo daugiau preleisti laiko su juo , bet jis paprasčiausiai atsisako- jam to nereikia, jam reikia savo mamos. O dar šovė į galvą, pabandyk prisiminti ir pasikalbėti papasakodama kokias nors istorijas, tikrus įvykius iš savo vaikystės kai buvai tokio amžiaus, kaip panašius konfliktus spresdavo klasiokai. Juk man 36 metai, o aš prisimenu kaip 4 klasėje mano klasioką nuskriaudė vyresnis, tai jo brolis tam drimbai užsidėjęs metalinį kastetą išmušė 3 ar 4 dantis. Įsivaizduoji - tai buvo 1978 metais o nukentėjęs buvo tik 12 metų, o žulikas tik 15. Taip kad visais laikais tas buvo tik mastai kitokie.

Andro, tu saunuole! Esi tikrai stipri.Gal ir as galeciau sitaip ginti savo vaikus.?Manau,kad tu savo vaikams praktiskai parodei,kad kiekvienas nusikaltimas turi savo bausme.Jie neturetu leistis zeminami ir ateityje.Ir dar galvoju, kad situacija mokykloje dar kuri laika reiketu stebeti, kad nepakryptu i blogaja puse.Pazistamu sunui panasi situacija baigesi blogai, jiems teko keisti mokykla.Bet ten mamos taktika buvo kita.Vietoj to,kad ji butu pagrasinusi siknas isspardyti, ji nuejo i klases susirinkima ir labai graziai paprase kad prie jos vaiko nekibtu.Po sito prasymo ten mokytis pasidare neimanoma.
kaip ismokyti tuos savo vaikus uz save pakovoti?Kada jau isikisti,okada leisti patiems isspresti konfliktus?Reziume:protiv loma net prijoma, jesli net drugovo loma.

Nu va,va ir aš tai manau. Lygiai taip pat gali būti neteisūs ir pedagogai vaiko ar vaikų atžvilgiu. Aš tai savo vaikams sakau- nėra tobulų nei medikų nei policininkų nei kunigų nei mokytojų. Aš taip pat galiu būti neteisi, bet jau būkit malonūs ir pakentėkite- aš jus gimdžiau, kentėjau naktims nemiegojau tad teks mane pavargusią ir nervuotą kartais pakesti. Labai gerai veikia- žino ir jaučia kaip su manim apsieiti.Tai va, o dėl pedagogų - tai jie irgi savotišką kartais psichologinį terorą vaikų atžvilgiu daro. Vien tuo kad apsimeta nieko nematantys, nesuprantantys kaip vaikas jaučiasi kokios jo problemos.Jeigu viena auklėtoja nebloga, tai šalia kokie 5 viskam abejingi. Būtent dar dėlto vaikai ir kenčia.Dalampački mokytojams kaip vaikams mokykloje, gerai ar ne, kartais jie sau leidžia. Bet tik aš galiu sau leisti būti neteisi mano vaiko atžvilgiu, taip kad pedagogai tegul laikosi. Tą perduodu savo vaikams, todėl jiems mokykloje stresas kur kas mažesnis kai jie aiškiai mato tokią neteisybę ir mokytojų abejingumą.

Is tiesu tai maladec as irgi panasiai pasielgciau.Tik vat neaisku kaip vaikas sureguotu.Vat buvo mums toks atvejis, kai "draugas" kitu akivaizdoj mano sunaus kepure isikiso i kelnes.Nu zodziu tarp koju, paskui issitrauke ir numete ant zemes.Visi zvengia, o maniskis parejo namo.Matau, kad vos neverkia.Pradzioje nieko nesako, o paskui zodis po zodzio istraukiu viska.Ir jam sakau"Zinok ,kas beatsitiktu as noriu zinoti tiesa ir tada TIK pasitarusi su tavim spresiu ka daryti".Jis laaaabai nenorejo, kad as eiciau aiskintis.Tiesiog pasake, kad suo tuo vaikinuku daugiau nebendraus.Bet cia viskas buvo kiemo "chebroj", o ne mokykloj.Tiesa tas vaikis paskui dingo is musu rajono, tiesiog savo elgesiu nepritapo.
Situacija yra ta ,kad ne visada gali daryti taip kaip noretusi.Turiu omeny, kad musu nuskriausti vaikai gali nenoreti, kad butu einama i mokykla ir viesinami tokie dalykai.Bet jei uzgniausti tokius dalykus? Nu nezinau, bijau net pagalvot.

P.S. O as mokykloj matyt buvau toj kitoj barikadu pusej.Buvau blogiete ir kaip pamenu teroriste.Na tiesiog vat pamenu prisikabinau prie jaunesnes mokinukes, kodel jos bateliai raudoni.Ta mergaite, gal tik vienus teturejo, o as jai liepiau daugiau su jais nevaikscioti.Butu kas man tada gerai i subine ikretes!!! Bet ta mergaite matyt tevams nepasisake taip ir liko viskas.Cia kartais is to paauglisko durnumo taip elgiesi.Gerai, kad laiku i prota atejau, o gal aplinka gera buvo.Tai tiek.

Nu ir ką manot, šiandien buvo visos erelių klasės svarstymas. Mano sūnus vaikšto sutais pačiais džinsais, tik sportiniai marškinėliai dingo ir tai jau visai nesvarbu. Padarėm nei per daug nei per mažai. Tikrai nebuvo lengva apsispręst ir " Pakišt" savo vaiką, tačiau ir auklėtojai pasakiau- jis ištvers. O ereliai nei artyn nepriėjo, į apklausas vengė eiti ir aplamai mes teisūs ir orūs. Sūnui aiškinu, kalu- nebijok gauti į galvą, tačiau išmok tokių situacijų vengti, tik prieš visokius peiliu, švirkštus apsimesk kad pasiduodi, pažadėk viską ko nori ir varyk kuo toliau.Tikrai labai ačiū už panašias situacijas visoms kas parašėt. Tiesa dar papasakosiu istoriją su mažuoju, jam buvo dar tik 11 metų kai buvo ekskursijos Panevėžy. Su keletu draugų buvo nuošaliau nuo klasės kai preidami šustriakai vienas vienu judesiu maniškiui nuėmė nuo galvos ką tik nupirktą šaunią vasarinę kepurę. Mano mažius atsisuko , išvertė akis( ojos tikrai diddelės ir gražios) ir agresyviu balsu ėmė rėkti " atiduodi kepurę, staigiai atiduodi kepurę, sakau"Ir taip garsiai, vidurį gatvės kai aplinkui daug žmonių. Šustriakas pasimetė ir atidavė.Tai va kaip būna.

Noriu papasakoti kas neseniai atsitiko mano dukrai (13 m). Jau apie metus ji draugauja su labai šauniu berniuku (simpatiškas, sportiškas, gerai mokosi). Dar neseniai vaikai sedėjo taip, kaip juos susodindavo mokytoja, bet šiemet jinai leido vaikams patiems rinktis, su kuo sedėti. Taip atsitiko, kad mergaitės atsisėdo su mergaitėmis, berniukai - su berniukais, o mano duktė sėdi su "superiniu" berniuku. Dauguma mergaičių iš karto pradėjo pavydėti, o viena atkeršijo: pavogė iš mano dukters naujus batus ir išmetė. Vagilės už rankos nepagavo, bet visi tiek mokytojai, tiek mokiniai ją įtarinėja. Merga išties bjauri: rūko, išgerinėja, susitikinėja su daug vyresniai bernais, kuriuos susiranda per "ieškok" saitą. Dabar toji merga staiga pradėjo prie mano dukters gerintis ir mane tai gąsdina, bijau kad nepadarytu ko nors dar blogo (tiksliau bijau, kad jos tie bernai padarys). Tas įvykis buvo aptarinėjamas per tėvų susirinkimą, tuomet susidarė įspudis, kad vagilės mama viską žino ir netgi pritaria tokioms niekšybėms "kas budamas jaunas nepokštavo". Štai kokie nuotikiai mergaičių fronte.

Ewita,patikėk mano žila galva, ta bjaurybė tikrai turi blogų kėslų. Ji arba tavo dukrą nori kaip " gerą " mergaitę įtraukti į savo chebrą ir kaip sako kuo pati smirda tuo ir kitą nori sutepti arba nori priartėti ,kad galėtų pasinaudoti materialiai ar kitu būdu.Kas buvo- jeigu nesiėmiai staigiai priemonių, tai pamiršk, bet ateityje būk atidi ir kalbėkis, kalbėkis su dukra. O šiaip jei įtarsi vagystę ar kitą kokią nors veiką- įžeidinėjimas, smūgių sudavimas, ( nors menkiausia matoma žymė reikia eiti pas med . ekspertus)- rašyk pareiškimą artimiausiam policijos komisariatui , viešosios policijos nuovados viršininkui arba policijos komisariato viršininkui ir nepilnamečių reikalų inspektoriai imsis atitinkamų priemonių.Galimą pasikalbėti su auklėtoja ir mokyklos direktoriusm , perspėti kad imsies tokių veiksmų, jie to labai nenori tai gal patys imsis priemonių. Nu kodėl mūsų vaikai turi kentėti?Tai tegu tiems, " normaliems" vaikams kuria rezervatus ar ką, jei jų nedaug likę. Tik nenuleisk akių nuo esamos situacijos nes mergos dar baisesnės už bernus, tie kažkaip greičiau supranta kas čia vadas o mergas tai dar prisigalvoja visko.Sėkmės.

Ačiu, kad palaikai mane Duktė pati su manim šia tema kasdien kalba, vat ir vakar sakė kad toji merga dar lipšnesnė pasidarė. Tesiog vaidina labai draugišką, nuolat saldžiažodiauja, o už nugaros rezga intrigas, rūkyti irgi siūlė, bet maniškė atsisakė - atšovė, kad tai dabar nemadinga. Neseniai 100 litų daingo ir iš kitos klasiokės. Gaila, bet direktorius nenori kreiptis į policiją, pats grąžina vaikams pinigus

Užjaučiu , Ewita, nes jeigu kas - turėsi būti kieta ir atstovėti. Sėkmės Tavo dukrai, tegul mokosi pramatyti situacijas, galės būti psichologijos mokslų daktarė, galit pažaisti- pateikysiu, nepataikysiu, nu paprognozuoti kas bus toliau su ta bjaurybe.

Ačiu, Andro už patarimą, tikrai bandysim prognozuoti Beje, vakar ta gyvatė labai gražiai prašė mano dukters parašyti kartu referatą. Maniškė atsisakė; kartu - reiškė padaryti už tą mergą. Aš baisiai supykau. Koks įžūlumas!

Neužvedinėsiu naujos temos, nes manoji kažkiek panaši į šią - susijusi su vaikų pažeminimu mokykloje. Skirtumas tik tas, kad mano sūnus ne auka, o skriaudikas.

Neseniai sulaukiau sūnaus auklėtojos skambučio. Gerai, kad jo tuo metu nebuvo namie, nes iš įsiučio ko gero būčiau priklijavus jį prie sienos.

Reikalas tas, kad penktadienį mano sūnus grįžo iš mokyklos su mėlyne akyje. Kai paklausiau, iš kur jis ją gavo, jis paaiškino, kad kažkoks vyresnis mokinys praeidamas jį užkliudė pečiu, o vėliau atsisukęs dar trinktelėjo. Melas. Ką tik paaiškėjo, kad jis į akį gavo nuo savo klasės draugo, kuris trinktelėjo gindamasis.

mano sūnus su dar keliais savo klasės "ereliais" sugalvojo "pramogą". Išsirinko auką ir jį ilgą laiką terorizavo psichologiškai ir fiziškai: stumdė, mušė ir viską fiksavo fotografuojančiu mobiliuoju telefonu. Visi "ereliai" yra labai padorių šeimų vaikai ir esu įsitikinus, kad sparnelius jiems tėveliai kažkokiais būdais pakarpys.

Pakarpyčiau ir aš. Tik nebeturiu idėjų. Sūnus visisškai pasileido nuo grandinės. Visai neseniai už kitus nusižengimus paskyriau jam namų areštą. Piktybiškai jo nesilaiko, daro ką nori, eina kur nori. Pokalbiai yra išklausomi su paslėpta ironija, tipo, bambėk, motin, bambėk, o aš ir toliau darysiu ką noriu. Mokytis nesimoko visiškai. Kai liepiu ruošt pamokas, piktybiškai jų neruošia. Neruošia ir viskas. Gali kalbėti ramiai, gali rėkti, gali su diržu per sėdynę vožtelėti. Nulis emocijų. Uždraudžiau sėdėti prie kompo, tai jis iš savo draugelių "fotografų" už sumodeliuotos situacijos įgyvendinimą (tipo, už pasirinktos aukos sumušimą) gauna "premiją" - kažkiek laiko kompiuterinėj.

Nors vilku stauk - nebežinau, ko imtis. Diedas sako, kad turėčiau diržiuku kaip reikiant paauklėt. Bet jei tuo diržiuku nemojavau iki šiol, tai ir nebepadės. O ir apskritai esu prieš tokio pobūdžio bausmes. Vaikui tik 12 metų, o aš jau jo nebesuvaldau.

Manishkei irgi 12... nelengva. Ypac situacija " bambek, motin, o as darysiu, ka noriu..." Bet dar shiaip taip susishnekam, nors ir sunkiai kai kada...
Is principo esu priesh fizines bausmes, bet, Smurka, Tavo atveju, tikrai jauciu ipliurinciau, lai pajunta, ka reishkia, gal tada nemush kitu . Nors, manau, to "darbo" turetu imtis tevas.

+2005 01 31, 22:31-->
O tėvo kaip ir nėr

nebeprisimenu, kokia baisybe buvau panasaus amziaus pridirbus, man atrodo su sese dar visai mazyte gal 3 metu isejau is kiemo ir ilgai negrizau. tevai siuto nerealiai, visokiu baisybiu prisigalvoje. bet cia detales. kai grizau, man dave kuprine ir liepe krautis daiktus, nes vaziuosiu i internata. jei man negerai namie, jei nesutinku su tevu nustatytom taisyklem, galiu pasieskoti geresnes vietos. pasakevisu rimtumu, pradejo rinkti rubus, vadovelius... man buvo sokas neralus isterija siaubinga taip issigandau
tai va, gal padetu panasios situacijos imitavimas

Auklėjimo proceso metu jis pats pareiškia, kad pabėgs iš namų ir apsigyvens globos namuose. Todėl šis dalykas netinka. Netinka ir tas, kad paliksiu jį antriems metams, anot jo, visai būtų neblogai. Žodžiu, visko esu prigalvojus, daug ką išbandžius todėl ir sakau - nebeturiu fantazijos, ką dar tokio panaudoti, kad būtų veiksminga

gerai diržu iškaršt kailį, izoliacija nuo visokių mobilių telefonų, draugelių, pinigų... ir aplamai, kas per neklausymas??? smurka, gi motera esi su kiaušais -o negali su nuosavu bernu susitvarkyt??? anksčiau nelupai, tai gal dabar laikas pradėt??? ar lauksi, kol tau į kailį sūnus įkrės? blogai dar kad tėvas mėmė (sorry, nuomonė iš tavo kalbų ) ir nieko nedaro...
nors kaip psichologai pasakytų-tavo vaikui galbūt per mažai dėmesio ir savo blogu elgesiu stengiasi jo gauti...

ir dar ... iš to kaip tu jį gindavai mokykloje -susidariau nuomonę, kad jis lėtas skraiudžiamas vaikas.... o pasirodo atvirkščiai... auga ir mano bernai, nu apsaugok viešpatie nuo tokių cirkų sėkmės, kariaujant, smurka... jau man baisu darosi...

Diržas - pats neveiksmingiausias dalykas iš visų mano išbandytųjų. O be to, kai pati vaikystėje gaudavau, nors ir tada, kai atrodytų, buvo už ką, niekada nepradėdavau mąstyti apie savo poelgius, o tik tai, kad manęs nemyli, nesupranta, niekina ir panašiai.

Sutinku su tuo, kad savo vaikui per mažai skiriu dėmesio. Todėl teks persijungti ir pagal galimybes 100 procentų perimti kontrolę - ateiti pasiiminėti jo iš mokyklos, susitikinėti su pedagogais, o vakare kartu sėst ruošt pamokas. Bet jei čia nesulauksiu paramos iš diedo (jis tuo metu turės užsiimti su mažąja), tai mano planas nuplauks šuniui ant uodegos.

O tas planas būtų visai neblogas. Vakare pasiruošiam pamokas, ryte eitų į kokį nors būrelį, tad dykinėjimams nebeliktų laiko.



Lėtas ir skriaudžiamas jis yra ir dabar, kai reikalas liečia mokymąsi. bet ir čia jam pamažu kalasi ragiukai.

Nežinau, vakar kai pakalbėjau su auklėtoja, leidau jai be manęs organizuoti sūnaus susitikimą ir pokalbį su socialine pedagoge ir policijos pareigūne. Ir ta policininkė tegul kalba ir daro su juo ką tik nori. Jei parėjęs skųsis, aš jam pasakysiu, jog policininkai su bandiūgoms elgiasi dar baisiau. Ir svarbiausia, jog nei kiek nesumeluosiu. Taip irp asakysiu: jei nori būt žeminamas, niekinamas ir daužomas policijoje, daryk ir toliau nusikaltimus

vat tai gal ir yra protingausia išeitis-tegu be mamos prieblobsčio pabendrauja su pareigūnais... kartais nors ir skauda širdį pačiai tuo metu, bet geriau pakentėti ir leisti kitiems paauklėt.. pats prisidirbai-pats ir srėbk...
beje, dar dėl to kad jis nieko nebijo ir aiškina, kad pat išeis į globos namus... tiesiog manau, kad tėra poza... viską atmest-nu ir gerai, nu ir nereikia, arba nu ir išeisiu... vat mano vyresniam dar tik 8,5m bet jau panašiai užeina-nu ir gerai, nu ir nežaisiu-jei sakai, kad nežaisi su kompu... o jei tik po valandos leidi mažiui-jau ir tam akys sublizga iš paskos varyt... arba supykau kada čia-sakau eini atsinešt diržą (nors šiaip jau laaabai retai tenka panaudot)... nu ir ką? nuėjo ir atsinešė...šiek tiek pasimečiau-lupt nesinorėjo... sakau-maukis dabar kelnes, kad geriau pajustum.... tai tada jau ne, nesimausiu
oi tie vaikai, bando mūsų kantrybę visom išgalėm....

O pas psichologą (ne m-klos) bandėt eiti kartu? Kad pasikalbėtų su judviem, ir po vieną atskirai?..

nu, atsiprašau, mamytės, aš čia kaip ir visai ne į temą - nes mano merginai, dar ačiū dievui toli iki šitų problemų.
Smurka, gal tu susitark su Andro, kad taviški palaikytu tegul ir parą be jokių "įrašų", pažiūrėk, gal tada apsiramins, nes akivaizdu, kad nelabai tu jį suvaldysi. O šiaip tai - belieka tik stiprybės ir kantrybės palinkėti

Vaikai elgiasi izuliai kitu atzvilgiu, kai turi uznugari ir jauciasi esantys 'savo aplinkoje'. Smurka, pagasdink ji tuoj pat perkelti i kita mokykla. Manau turetu susimastyti, nes ten jis bus naujokas, nesaugus, nieko nepazinos. Gasdinimai varymu is namu nelabai veikia, nes yra per daug nerealus... na ir kokie tevai ims ir varys is namu savo vaika, arba dar blogiau, atiduos i koki internata. O pareiskimas kad nuo pirmadienio eini i kitame rajone esancia mokykla gali tikrai suveikti. Sekmes....

[quote=Smurka,2005 02 01, 11:26]
Diržas - pats neveiksmingiausias dalykas iš visų mano išbandytųjų. O be to, kai pati vaikystėje gaudavau, nors ir tada, kai atrodytų, buvo už ką, niekada nepradėdavau mąstyti apie savo poelgius, o tik tai, kad manęs nemyli, nesupranta, niekina ir panašiai.

As pati priesh dirzha, ypac priesh dazhna. Bet pamenu, mama pasakojo, kad vaikystej pasishaipe is neigalaus berniuko, tai jos mama taip "pamoke dirzhu", kad liko pamoka visam gyvenimui ir nebuvo visai minciu, kad jos nemyli, nes zhinojo, kad yra kalta.
Tik manau, kad priemoniu reikia imtis ish karto.
O shiuolaikiniams vaikams pasakyti: atiduosiu i internata , na, gal iki kokiu 6-7 metu dar butu veiksminga, bet vyresni, tai tik pasijuoktu.

Kai vaikas gauna diržo vieną kartą gyvenime, jis tai ir atsimena visą gyvenimą. O aš šliopteliu karts nuo karto, tad dabar galiu drąsiai pasakyt - nebeveiksminga.

O kas veiksminga? Va, vakar dar tik kalbėjom, griežtai prisakiau - namų areštas, po pamokų išsyk privalo lėkt namo. Pamokos baigėsi 17.15, dabar 19.30. Vaiko namuose nėra.

Aš tik bijau, kad tie pusgalviai ereliai nebūtų tam berniukui kokios keršto egzekucijos už pasiskundimą sumąstę

Dar vienas patarimas. Turėjom mes kartą irgi su savo vaikinu problemyčių. Tai bausmė buvo tipo prie kompo ne , telefono ne, pinigiukai smulkioms išlaidoms ne. Kompas buvo supakuotas dėžėj ir išneštas į rūsį, viskas kitas labai ribota. Kažkaip po to mūsų žodžiai tapo svaresni. Ir dar vyko tik tarp mūsų toks pokalbis: "Jeigu taip negera ir neįmanoma sutarti gyvenant mūsų šeimoj kokių taisyklių laikytis, tai gal jis pakalbėtų su savo tėvu ir norėtų eiti gyventi pas jį"(mes išsituokę). Jis irgi pagalvojęs (daviau tam laiko) sakė, kad gal geriau su mumis. Tai tuo tarpu lyg ir viskas neblogai, net mokslai (tfu. tfu. tfu)

Smurka, žinai, skaitau ir galvoju - ogi tavo vaikinukui, ko gero, idealiai tiktų armija. Va ten tai prigriebtų ant drausmės, o ir energijos netrūktų kur išlieti. Be abejo, rimtai armijai jis dar per mažas, bet... kiek čia beliko tų mokslo metų - pasidomėk, gal vasarą jį priimtų kokia sukarinta stovykla? Žinau, kad Rukloj tai anksčiau tikrai tokias kareiviai rengdavo, ypač probleminiams vaikams. Beje, ir kiek domėjausi, ten tikrai jų niekas neskriaudžia - tiesiog nuvaiko su užduotimis, leidžia pagyventi karo lauko sąlygomis ir... berniukai veržte veržiasi kitai pamainai. Gal yra tokių stovyklų ir kur arčiau Vilniaus?

Kompo nebegauna, telefono neturi, pinigų neduodu jau seniai. Gąsdinimai, kad išsiųsiu pas tėvą jo neveikia, nes jis to tiesiog nebijo. Pas tėvą gi išsiųst noriu, ne pas monstrą.


Buvo praėjusią vasarą. Labai patiko ir dar norėtų važiuoti, jei išsiųsčiau.

Jau gąsdinau. Jis komunikabilus, greitai prisitaiko prie aplinkos, todėl tai priėmė ne kaip grasinimą, o kaip siūlomą atrakciją.

Sakau, fantazija jau senka

O kaip elgesys po to? Ar bent kuriam laikui pasikeitė? Jei taip, tai siųsk ir vėl - po truputį, po truputį, gal reikalai ims taisytis?
O per mokslo metus, kažin, kokie būreliai, kur reikia drausmės - kovos menai, sportas ar pan., jo nesudomintų? Gal koks karatė ar pan, jį perauklėtų, ką?

Salsa, aš vasarą su juo neturiu jokių problemų. Be to, jis nemažą laiko dalį praleidžia kaime ar stovyklose, grįžta su tam tikrais įspūdžiais. Žmogus ilsisi, mokytis nereikia, niekas jo nespaudžia, emocijos puikios