Prieš pat norą stangintis tenka ištvert nerealius sąrėmius , kaip jums pavyko, kokie metodai padėjo?
Aš tai kiekvieno paskutinio sąrėmio metu taikiau jau vis kitus metodus, nes praėjęs nebepadėdavo...Man tai labai padėjo gimdykloj esantis kamuolys, klūpėjau, vyras masažavo nugarą masažiniu kamuoliuku, vėdino man veidą, vilgė kaktą šalta skepetaite ir prie pilvo dėjo šlapią šaltą savo ranką, kai kuriais momentais netgi tyliai verkiau...Lengvesnių sąrėmių metu mes buvom labai atsipalaidavę, gydytoja mus pagyrė, gimdykloj ir nusnausdavau, ir ausinuką klausiau, ir skaičiau, ir tetrį žaidžiau

O kur dingsi?,reikia ištverti.Paprasčiausia nebeturi pasirinkimo.Asmeniskai man paskutinių sarėmių metu nebepadėjo niekas: nei kamuolys, nei masažas.Kenti sukandęs dantis ir lauki mažojo stebuklo

Vanduo ir masazine vonia

Žinojimas, kad su kiekvienu sąrėmiu artėja finišo linija. O šiaip tai man net ir noro nebuvo kažką bandyti... Tiesiog laukiau.

Sunkiausia man buvo prieš pasirodant galvytei, jau tiek nusikamavusi buvau, kad pasibaigus sąrėmiui išrėkiau, kad negimdysiu. Sudribau visa ir nusprendžiau rimtai daugiau nieko nedaryti. Tada mane aprėkė gydytoja - "Nu čia dabar, ko išsidrėbei, vaiką gi pražudysi, greitai stumk". Bet jau taip rėkė nuoširdžiai, gal dėl to, kad maniškis tuo metu neištvėręs dingo. Tai nebuvo jai ko bijoti Bet jau kaip supykau Rėkia čia kažkokia ant manęs, ir kaip stumiau taip galvytę ir išstūmiau
Tai va - padėjo aprėkimas

Per paskutiniuosius mane pasodino ant kazkokios kedes su skyle, tai jau taip buvo blogai, kad viska kaip per sapna pamenu, o kai jau reikejo pradet, tai vyrui vos vos pajegiau pasnibzdom pasakyt kad kviestu akusere- nebeturejau jegu...

Jau net nežinau, ar gali tuo momentu kas padėti. Aš gulėjau apdususi ir po kiekvieno sąrėmio atrodo dar kažką ir sapnavau, dabar man taip atrodo, nes girdėjau gydytojas liepė akušerei ruošti skatinamų, nes sako žiūrėk jinai baigia užmigti, o per patį sąrėmį prabusdavau ir rėkiau, dėjavau. Man nepadėjo nei gydytojo aiškinimas, kad reikia džiaugtis, kad sąrėmis ateina, nes reiškia jau vienu skausmu bus mažiau ir t.t. Gerai, kad skausmai greit pasimiršta.

Man irgi labiausiai padėjo žinojimas, kad jau viskas eina į pabaigą. Taip pat vanduo, vyro apkabinimas ir dainavimas (čia tiesiogine prasme, ne perkeltine )

Man padejo kamuolys ir "lambada" . Per pacius stipriausius saremius klubais paisiau astuoniuke, nezinau ar jie, ar isitikinimas, bet padejo.

O man padejo pagimdyt tokie gydytojos zodziai ''prasom atvezt vakumaaaa'',o as sakau neeeee,tada gydytoja sako stumk,tai taip stumiau kad vos spejo pagaut ir nepajauciau kaip islindo mano angeliukas ,vat ko reikejo

O man gimdant gydytoja susimirksejo su akušere - atnešti? - taip, aha gal prireiks Tai man tik akys ant kaktos iššoko - ką atnešti, kur atnešti? Tuoj pagimdžiau ir net nesupratau ką ten ruošėsi daryt man Tai ir gydytoja žiūriu atsikvėpė - šaunuolė , sako. O per kiekvieną sarėmį galvojau pagal knygą - "tai priartina jūsų mažiuko atėjimą, laukite su džiaugsmu" . Taigi logiška, kuo jų daugiau tuo greičiau pasibaigs, labai svarbu pozityvus mąstymas

man su 1 vaiku gydytoja šaukė, taigi vaiką uždusinsi , nu tai irgi pavariau

Man saremiai nenurimstantys prasidejo 2 val nakties (na vos vienas saremis rimsta o jau kitas regis prasideda) Jau maniau kad vsio jau gimdysiu, deja, kaklelis atsiveres tebuvo vos 5 cm. Taip as su tai paaaaaaaaciais sunkiausiais saremiais kovojau iki 5 ryto O tada jau pradejau stumt, pavargus buvau bet tada man visai nebeskaudejo, nes tas trys valandas besitesiantis saremis buvo virs visko.

o man padejo linksminancios dujos, nors i pabaiga net ir nezinau ar jauciau ju poveiki

na va mano istorija labai jau panasi tik tiek, kad maniskei sunkiausi saremiai truko butent nuo penkiu ryto iki septyniu. man labai padejo vyro laikymas uz rankos ir guodimas ir gydytojos svelnumas as jiems abiems labai esu dekinga, nes jau melstis balsu buvau pradejusi...

man paskutiniu saremiu metu nepadejo niekas, baisiausia buvo tai kad pertraukos tarp ju buvo siaubingai trumpos,nespeji po vieno atsigaut jau kitas uzeina...dar sunku buvo del to, kad letai veresi gimdos kaklelis...jau buvo prasideje tie saremiai kuriu metu vaikas pradeda lyst lauk, o gimdyt dar negalima,nes gimdos kaklelis dar neatsidares,tai dar sunkiau buvo kai reikejo dar ir ta nora stumti sulaikyti.

Man padėjo vyro daromi nugaros masažai ir, kaip bebūtų keista, mintys, kad bus dar blogiau,tad negalima praskysti ir reik ruoštis toms pačioms baisiausioms gimdymo kančioms. Taip jų ir nesulaukiau. Pasirodo kas buvo, tai ir buvo baisiausia. Taigi reik tikėtis nerealių skausmų. ( Beje,mano gimdymas buvo lengvas: užtrukome vos 2 val. nuo to laiko kai nuleido vandenis ir tikrai prasidėjo gimdymas iki kol savo mažylį jaučiau jau ant pilvo.)

As kaip pamenu nelabai supratau kad tai saremiai ir per paty gimdyma jau kai neturejau jegu as paprasciausiai ji prakesdavau ,o pagimdyt padejo gydytojos zodziai kad su vakumu istrauksim po 3 saremio ir gime

Man labai padejo Semetos nesciuju mokyklelej girdetas patarimas, kad uzejus stipriam saremiui, vyras spaustu klubo kauliuka(-us). Tai skausmo malsinimas skausmu. Man labai padejo. Akusere sake, kad sakusmas tuo metu niekur nedingsta, tik mintys nukrypsta i kita skausma..Kaip ten bebutu - man tai labai padejo. :-)

Dabar kai prisimenu tai net juokas ima.Atsimenu jau gimdymo pabaigoje meldžiausi, kviečiau visus šventuosius, kad tik man padėtų. gydytojas vis komentavo ir juokino mane. vis drasino. tai man labai padėjo. o didžiausia parama ir palaikymas buvo iš vyro.Be jo tikrai bučiau nepagimdžius. nu bet visdėlto tievyrai kartais buna liux

Man padejo vyras, labai gerai masazavo. Nes as jauciau skausmus saremiu metu juosmens lygyje, taigi masazas buvo mano isgelbejimas. O po ju seke greitas gimdymas. Buvau pasiruosus dideliems skausmams, bet buvo pakenciama. Kai gydytojos uzklausiau, kada gi galima epiduro, tai ji man atreze: vaikeli tu jau gimdai, tavo kaklelis jau atsidares, tuoj praskiesi kojas ir isstumsi. Taip ir buvo
O dar pries tai: atvaziavau i ligonine nakti, saremiai tik buvo prasideje, maniau, tai tik prieslaikiniai, Gydytoja patikrino ir paliko mane ligoninei, kaklelis jau buvo 3 cm atsidares, liepe vyruid aiktus atvezti ir pasiruosti gimdymui.

Paskutinem valandom rekiau per visa ligonine nepadejo niekas, nors gal be vyro, duso butu ir dar blogiau buve

As nors ir buvau po Semetos kursu, atseit ir rami, ir sveika, skaudejo ziauriai. Stiprus saremiai truko 5 val., tai net haliucinacijos prasidejo, taip issekau, kad tarp saremiu pradejau miegot nuo issekimo ir kazka nusisnekinet (apie blusas(????), motociklus (????) ir pan.). Is pradziu padejo nuostabi akusere nugaros masazu ir vaistukais i vena , o mylimas mylimiausias vyras nezinia kodel tik erzino . Neradau sau vietos, maniau isdurnesiu visai.
Paskutines minutes pries gimdyma sliauziau i tualeta ir tai buvo LIUKS
Einant kazkaip stebuklingai buvo lengviau istvert tuos nepakeliamus skausmus, o kai atsisedau WC, tai chm, ir visai nebenorejau atsikelt .

Isvada: jei jie nenori ligoninej leist vonios, kuri l. atpalaiduoja, tai bent isigytu ta kedute su skyle, kur Kaune turi - negirdejau apie tokia moteri, kuriai ji nebutu maloni! Nes kitaip turi tenkintis WC, o gydytojai palatoj spirga, kad tik nepagimdytum i klozeta.....

Net nezinau kas man padejo . Vyras stovejo uz nugaros ir as jo visai nemaciau, nes buvau taip suraityta . Gyd. parinko gera poza . O per paskutinius saremius tik stumiau ir galvojau -greiciau greiciau. Zinojau ,kad uz mane niekas nepagimdys . Net pajuokaut bandziau riktelejau gyd. "traukit jus ta vaika greiciau" , bet manau jos tokiu mano juokeliu nesuprato. Nes vyras veliau pyktelejes paaiskino ,kad jos ir taip stengesi ,o as cia rekiau .

Sutinku 100 proc. kad vonia sąrėmių metu yra super geras dalykas. Pati tai išbandžiau. Vanduo atpalaiduoja, ramina ir verčia susikaupti ir nerėkti, nes priešingu atveju gali priburbuliuoti. Keletą kartų kilo noras niurktelėti po vandeniu, bet laikiausi didvyriškai. TIk jausmelis kai ištraukia iš vonios jau ne koks. Buvau pusiau be sąmonės. Tai gerai , kad vyra buvo, padėjo akušerei aprengti ir užkelti ant stalo, nes pati jau taaaip buvau atsipalaidavusi, kad dabar pagalvojus neįsivaizduoju kaip sugebėjau vėl susikaupti ir pagimdyti

Mano situacija labai panasi. Labai padejo vyro masazas ir pozityvus nusiteikimas. Patys skausmingiausi buvo gal tik trys saremiai, kurie uzeidavo praktiskai be pertrauku. Per juos vyras geras padirbejo, as pati ant kamuolio sedejau ir klubus sukau, ir be abejo kvepavau, nes be kvepavimo butu sunkiau. Rekti niekam nepatariu, reikia tik kvepuoti.
O po tu paskutiniu (tada as dar aisku nezinojau, kad cia paskutiniai) saremiu as jau gydytojos buvau pakviesta gimdyti
Pagimdziau labai greitai ir lengvai, praktiskai neskausmingai. Kazkaip stumti buvo pernelyg paprasta
Is viso gimdykloj praleigom apie 3 valandas

Man labiausiai tai vyras padejo....vis kalbedavo kad jau tuoj baigsis, kartu kvepavo na ir zinoma masazavo...nezinau kaip buciau be jo istverus...

Man tai didziulis dziaugsmas,kad tuoj musu angeliukas bus su mumis

na gal kam atrodys keista, bet man padejo vyro juokeliai, jis mane visaip linksmino tai kazkaip apie skauskus ir negalvojau, nu ir aisku jo begaline parama, supratimas, pagalba

vienareiksmiskai - vyras jo parama, padrasinimas ir zinojimas kad tuoj pamatysiu savo stebukliuka

Paskutiniai saremiai nebuvo jau tokie baisus . Sunkiausia buvo pries stumima, o jau kai pradedi stumti skauda maziau , ir jau zinai , kad greitai matysi savo stebukla.

Atvaziavau i ligonine pasitikrint ar tikrai gimdysiu (saremiai lyg ir reguliarus, bet labai jau neskausmingi ir is vakaro gydytoja buvo pasakius kad dar labai ramiai savaite vaikiukas gyvens pilvely)... pasirodo labai tikrai ir labai skubiai (atsidares kaklelis 8 cm), tai iskart i gimdykla ir... per 3 valandas... Tai man atrodo, kad tas "pikas" buvo kai gydytoja pasake, kad jau gimdau... kad suskaudo, tai ne tas zodis - matyt nerviskai "suspaude" tai ta akimirka padejau pati sau kvepuodama. O gimdykloj... labai padejo vyras ir kamuolys, o siaip labiausia padejo kvepavimas ir daktares padrasinimai-patarimai, nes kruopsciai laukiau baisiuju skausmu (buvo pripasakoje drauges, pazystamos...), tai taip ir nesulaukiau nei kada alpsiu nei kada kvepuot pamirsiu... O pamacius savo visus skausmus pamirsau (iki pirmo ejimo i tualeta )
Linkiu visoms taip gimdyt, arba dar lengviau

Visiskai nekeista, kad juokeliai padejo. Yra atlikti tyrimai ir irodyta, kad juokas gamina kazkokia medziaga (nepamenu, kokia ), kuri slopina skausma. O streso metu issiskirianti medziaga - stiprina skausma.
Taip kad tos, kurios ruosiasi gimdyti, jokiu budu nestresuokit, nebijokit, o geriau tikrai anekdotu knygele pasiimkit
Tegu vyras saremiu metu masazuoja, o tarp saremiu anekdotus skaito ir jus linksmina

VYRAS
Gydytojos pasakymas, kad mazdaug po 20 min viskas bus baigta (gimdziau 14 val.)

man labai padejo linksminancios dujos (dujos ir oras).jos apsvaigina ir nesijaucia tokio didelio skausmo.kitoms jos,sako, nepadeda,bet man tai buvo

Šiaip tai aišku pasakymas kad jau greitai gims.taip pat vis dar leido pavaikščioti, pasisupti ant kamuolio

kai perskaiciau jusu atsiliepimus, pasirode viskas imanoma
tik man idomu, ar pries gimdyma, ypac pirmojo leliuko, per menesines skaudedavo ar ne? man budavo tokie skausmai, kad tekdavo net su greitaja isvezti. sako, kad gimdymo saremiai skausmingesni nebuna. ar tai tiesa?

mane taip prajuokino gydytojas kad 10 min buvo saremiai dinge, o jis pasake:
patikek, ZINAU KAIP TAU SKAUDA
tai as taip pasiutau, kad nieko nebeskaudejo, ir kazkaip nepamenu tokiu skausmu kaip cia kurios mamytes patyre

labiausiai padejo per visa gimdyma vyro akys
jose maciau visko ko tuo metu man reikejo

o man padejo vyro rankos, nes akiu nebemaciau, o rankas jauciau visa laika

O manojo rankos pradzioj padejo, o paskui eme erzinti ir liepiau patraukti rankas nuo manes

Patikėk, skausmas toks pats . Tik per mėnesines gali išgerti vaistų ir tau praeis. O čia reikia iškentėti viską (nebent epidūrinį darytum )
Ir tai kad po gimdymo tavo dienų skausmas dingsta - mitas. Kaip buvo, taip ir tebėra skausminga

man ir budavo skausmingos menesines, per kiekvienas arba greitasias kviesdavau arba vaistasis apsikraudavau ir gerdavau. na per saremius panasiai buvo, bet tik tuo atveju kai labai susikaupdavau.nerekdavau nesidraskydavau ten, bet taisyklingai kvepuodavau kaip nurode akusere, ir pries gimdyma dar tokios pamokeles budavo.patikekit taisyklingas kvepavimas labai padeda, net skausmas neperdaugiausiai jauciasi.

Man labai padėjo karštas vanduo ties strėnomis. Gimdžiau baseine ir vyras karts nuo karto įpildavo karšto vandens puodą, kad vanduo neatšaltų, tai vis sukdavau ir sukdavau uodegėlę ton pusėn

mane tai vežė mintys apie tai kaip puošiu leliuką ir save, kaip būsiu plona, galėsiu susilenkti , į lįsti į senus mielus ir pasiilgtus džinsus, kaip lauksim svečių ir dovanų ir kaip skausmas greit pasibaigs ir gyvensim gražiai ir laimingai...Mintyse išsimatavau visą spintos turinį, leliuką rengiau susipirktu kraiteliu. Svarbu buvo nukreipti mintis, nors kai užeidavo skausmas tai visos vizijos išdulkėdavo. ką dabar galvosiu tai neapsisprendžiau

Labai padėjo vyras, tiesiog jo buvimas šalia

No man dabar mėnesinės tikrai lengvesnės, nes ankščiau tai ir alpdavau ir ligoninių reikdavo ....ir skausmai per gimdymą buvo pakeliami, o labiausiai padėjo vyro rankos, nes jis taip gerai masažavo nugarą.... o akys ir padėjo...bet jau tik tada kai pamatėm abu mūsų stebūkliuką

dar neturėjau normalių mėnesinių, bijau net sulaukti, gal ir neskausmingos bus.galėtų visai jų nebebūti.

Jau kai uzejo tie paskutiniai saremiai, tai nebezinojau ka cia daryt, nei sest, nei stot, nei gult... Vienu momentu labai pasimeciau, kad nebegaliu kontroliuot savo kuno, po to emiau varyti lauk is palatos savo vyra, sakau: gal jau tu eik is cia Gerai, kad jis nekreipe i ta mano nusisnekejma demesio...Jo prisilietimo, nei zodziu, nei masazo nereikejo. Po to suemiau save i rankas, pagalvojau, kad mazyliui juk labiau skauda nei man pakalbejau su juo mintyse, sakau, laikykis maziau. Po to, atsirado mazas noras lyg ir stumt, tai sakau akuserei, jau stumt noriu( nors per daug didelio to noro ir nebuvo ) Ji apziurejo mane, nu sako, stumk, ir kai pradejau stumt, jokio skausmo nebejauciau