Grįžau iš Airijos...su pilvuku...vieniša, namie pas motiną paliktos dvi mergytės....grįžau, nes vaikelio tėvas nenorėjo jo pripažinti, išvarė mane, uždarė duris, pasakė- negrįžk....
Grįžau, kelio nemačiau, nežinau- ėjau ar skridau, atidariau duris- mano tėvų akys susminga į mano didėjantį pilvą, dukrytės nežiūri pilvan, jos nesuprantio tokio statuso- nėščia...jos žiūri į mano akis, nes pasiilgo...jų akyse- ilgesys, meilė, o ne tyloje skambantis skaudus klausimas- vėl nėščia? kur tėvas?
Mano Svaja ir Linėja didelės, bet vienišos, mus seniai paliko jų tėvelis, jam niekas nerūpi, tik muštynės, landynės, galų gale ir kažkokia bobelikė Rusijoje, pas kurią ir gyvena... Mano būsimas vaikelis irgi vienišas
Valgau, paskubom, nėra kada man čia valgyti, miegoti, darbų daug...galų gale tėvai gyvena kaip ir kaime- ūkis yra...motina dar dirba, tėvas dirba, mano broliai dvyniai mokosi, o aš namie...veltėdė? neaaaa....nenoriu tokia būti, tad ir vištas lesinu, kiaules šeriu....pilvukas mažas, nedidelis...laukiam Vasario 14 dienos
Paslaptis jau aiški- aš myliu Joną ir nebegaliu slėpti...pilvo jau nepaslėpsi, jau lapkritis, kiek čia beliko iki gimdymo...Pasakau, kad manyje tikras šokoladas, ne...ne balta kava, bet toks šokoladukas, bijau, kad jis mane atstums- vieniša motina, trys vaikai, skirtingi tėvai
Jis taip myli visus tris, nors jie ne jo.... O aš bijau viduje, nebijau gimdyti, nebijau skausmo, aptemusių akių, kraujo, bet bijau, kad jis...tas mano šokoladinis trečiasis kartas neras sau kelio Lietuvoje, bijau, kad kaime jį akmenim apmėtys, nes tokių čia nėra...gal dideliuose miestiuose yra, bet čia nėra
Skauda...kažkas bėga, žinau, kas čia.... kalendoriun nežiūriu, nedarbo diena, visi namie, juk Vasario 16- oji
Važiuojam gimdyti...paslaptį žinom tik mes dviese
istorija tikriausiai tęsis, nes matyt turėčiau parašyti...Lauras- ketvirtas kartas ir .....- penktas kartas

