aš su visais vaikais jausdavau sąžinės priekaištą sau, kad mažai su jais labai mažais kalbu, bet pabuvau ligoninėj, žiūriu, iš mūsų 3 palatoj aš viena tik su maže ir tekalbėjau, ot , ar jūs daug kalbatės

Stengiuosi bendrauti su savo mazyliu kuo daugiau.Aisku tada kai jis geros nuotaikos ir pats to nori.Mes snekames,dainuojame, tik aisku jis savo kalba.Isgirdes megdzioja ivairiausius garsus,stengesi juos kuo tiksliau atkartoti.Linksma ir man ir jam.Daug bendraudami mes nespejam pamatyti kaip praeina musu dienele.Tik nieko nereikia daryti per prievarta.Taip pat reiktu mazyliui palikti laiko pabuti ir vienam.

Kalbuosi su ja dar nuo pilvelio laiku , stengiuosi sneketi, dainuoti, vyras kartais is manes pasisaipo , bet kai mazoji pasake vakar baba , jis galbut suprato, kad kalbeti butina su ja, juolab, kad musu snekos ja kartu ir ramina...

As tai visada kalbuosi su dukryte,sakau jai kad einam pasikeisti pampersiuka,ar einam valgyti,ar i laukeli,ar pliusku-pliusku,ar kad kas skambino,ar kad vaziuojam pas kazka i svecius....ir nors ji dar labai mazute,bet beveik visada atsako man kazka savo gugavimu arba sypsenele
man atrodo kad yra butina bendrauti su ,nes tai juk nera kazkoks daiktas ar zaisliukas,tai yra mazas zmogutis

as irgi kalbejau su pupa kada ji dar pilvelyje gyveno. dabar visur kartu ir visada viska jai aiskinu, duodu paliesti ir pasakoju ka darau ar darysim drauge. manau, kad toks bendravimas duoda vaikiukui labai daug, tai ir toliau mudvi plepesim

Mes pasišnekam, pasitariam, aptariam, ką darysim ar darėm Džiaugiuosi, kad vis dažniau sulaukiu atsakymo. Štai ir šiandien pagaliau mano mažius ištarė BA! O tai visi "gu" nusibodo. Anksčiau kalbėtis būdavo sunkiau, bet kuo toliau, tuo linksmiau. Galų gale negi tylėsi iki kol vaikui sueis metai ir tik tada pradėsi šnekinti?

As irgi pastoviai kalbinu savo mazyli. Ryte ar po pokaituko pakalbinu, paklausiu, ka sapnavo, papasakoju naujienas, keiciant sauskelnes pasakoju, ka darau ir dar bele ka, kasdien stengiuosi napeiti su juo per visus kambarius pasakodama, kas kur yra ir kam naudojama. Jis irgi man pasakoja gu, agu, grrr, bu, bau, eu, au, mu, netgi ami ir afaku bei dar daug kitokiu garsu. Jam labai patinka kolkas ciausketi, tai ciauska net su savo zaislais lovytej vienas paliktas.

aš irgi pakalbu su dukryte. kai tik atsikelia, pasakau "labas rytas", paklausiu ką sapnavo. užsiimant su ja pasakoju ką darau. kartais pajaučiu kad mes vienos dvi namuose ir aš tyliu ir ji tyli. tai net prieš vaiką nepatogu pasidaro, kad nekalbinu mažosios.
vieną kartą buvom kambary abidvi, tėtukas kitam. ir aš kažką tvarkiau kambary, dukrytė kėdutėj sedėjo, ir aš pradėjau kalbėti, pasakoti ką darau, ką tėtukas veikia kitam kambary- bet viskas tarp kitko, šiaip po nosim variau viską. dukra klausosi. tėtukas įkiša galvą ir klausia ką aš jam sakiau. išpučiu akis, tipo atsikabink aš iš vis nekalbu. jis išėjo, aš vėl po nosim kažką burbu. tėtukas vėl - jei jau man kažką sakai tai sakyk garsiai. ir tik tada supratau kad aš burbu kaip sena boba
tai va kartais tie vaikai ką priverčia daryti šnekėti be paliavos ir nesuprasti kad tu šneki

Kalbėtis su mažyle pradėjau dar kai pilvelyje buvo. Pasakas kas vakarą skaičiau. Dabar darbus darydama - pasakoju kas ir kaip. O kartais kartu su ja guguoju. Tai dabar taip priprato, kad guli vežimėly ar krepšy, o aš bekalbėdama pasidarau viską ką reikia.

Pilveli kalbinau tik paskutiniais menesiais, dagiau bendraudavom mintimis.Dabar stengiuosi kuo daugiau kalbinti, pasakoju ka darau ir ko nedarau, kartais visokias nesamones sneku, bile sneket. Gyvenime nesu tiek daug snekejusi, kiek dabar Kai tik nemiega ir mato mane, taip ir balbatuoju, bus smagiau, kai prades reaguoti i mano kalba, nes dabar tai tik 2-3 sekundem suklusta, o toliau saviveikla uzsiimineja.

kalbu su savo maze nuolat.kalbinau ir pilvely,kalbinu ir dabar.tik niekad to nedarau per prievarta-jei man nera nuotaikos ja snekint,tai ir nedarau to-manau,geriau nuosirdziai,negu spaust is saves zodi po zodzio.bet ji kazkaip mane pralinksmina,tad ir plepam sau maloniai

Kalbames ir mes su savo mazuoju,nuo pat pirmu jo gyvenimo minuciu.Kalbu ir pasakoju jam viska kas vyksta aplinkui,ka as dirbu.Ir kaip smagu kai jis tau atsako savo gugavimu,jau nuo trecios savaites pradejo guguoti.O dabar spiegia ir ant galo pasako gu,tuo baigdamas spiegima. Nezinau ka ir kaimynai galvoja. Su dukra irgi daug snekedavau,tai jau 1.3 ji gerai snekejo,visas raides aiskiai tare.Ir snekorka buvo,neuztildysi.

as su savuoju kalbejau kaip pilvelyje buvo ir dabar kalbuosi daug ...tik va naujiena ...mazajam 4,3men., o jau keiktis pradejo...blat blat blat

Žinoma, kad labai smagu su savo mažiuku pakalbėti Tik mielieji kalbėkit ne "paukščių" - leliukų kalba, o gražiai, žmoniškai. Galima ir tarmiškai, tik ne vaikiškai, pvz. dži, dži, niam, niam ar pan.

ech,joreta,atrodo,mamos zinom,kad reikia su vaiku kalbet kaip su visais zmonem,aisku,kartais issprusta kokia nesamone ,bet va kaip paaiskint ta kalbejimo principa visom mociutem,tetom ir t.t.?iki siol anyta mano maze kalbina visokiais utiu tiu,dzi dzi ir pan.nu siutas ima nors tu ka.sakau ir sakau,kad jin zmogus,o ne kazkokia net nezinau kaip pavadint...ir vis tiek tas pats.tai gerai,kad daugiausia laiko su ja as praleidziu...

Bijau kad neisaiskinsi, jos juk visai kitaip savo vakus augino. Mano anyta niekaip nesuprato kodel vaikas nesuvystytas, kodel valgo kada nori... Kodel jau tokiai dickei (tada buvo ~ 2 men) neduodu atsigerti arbateles, o tik savo pienuku maitinu. O kad augam be soskes - is vis nesamone
Bet nieko, pamate, kad anuke puikiai auga ir susitaike, kad mamos dabar kitaip vaikus augina

As irgi lygiai taip pat kalbuosi su saviskiu
Kartais dar jam ir daineliu padainuoju, nors ir ne daug as ju zinau

Daugiausia ir mes kalbames kaip du zmoguciai, bet kartais ir man ishsprusta jo leliukishka kalbele (skaiciau, kad kai pakartoji, ka vaikas "pasako", veliau jis vel pakartoja ir taip abu po truputi pradeda bendrauti, savotishka smegenu mankshta). Pastebejau, kad - ei taip kartais uzeina noras pabendraut, idemiai stebi mano akis ir burnaa, o kai ash snekinu tai veiduka nusviecia dvidante shypsenele

As kalbejausi ir kol pilve buvo, o nuo gimimo pasakoju viska ka darau. Ir zinoma zmoniu kalba. Aisku suniuka vis tiek pavadinu auau, o kate miau miau, valgyma - niamniam. Gal keli zodeliai ir nepakenks? Bet siaip ir as mociutems isaiskinau, kad mano vaikas supranta zmoniu kalba, o ne pauksciu.

Kalbu ir as laaaabai daug. Kartais taip nuvargstu, kad sunku buna ir burna praverti. Gal del to musu zuikis nekreipia demesio i zaislus? Jei su ja kalbu, tai nei rekt nereikia, nei valgyt, nieko! Gal, sakau, jei su lelka mazai kalbeti, ji daugiau demesio zaislams, savo rankytem, kojytem skirtu

Mes labai daznai kalbam.Kai as kalbu jis ziuri i mane ir tarsi noretu pakartoti viska.Kai as salia jis i zaisliukus neziuri visur sekioja mane savo akutemis.TAI NUOSTABU

Sveikos. Labai daug kalbu su savo beveik jau 4-iu menesiu dvynukais. Kalbetis su jais pradejau labai anksti. Buna paimu ant ranku, vaikstau po kambarius ir pasakoju kas yra kas ir kam kas skirta. Jie labai reaguoja i intonacija, man net atrodo, kad supranta ka jiems sakau, nes jei pagiriu viena - daznai iskart pradeda verkti kitas, tada sakau ir kitam koks jis geras, paglostau ir toliau kalbu, tai tada aprimsta (bet nevisada )

Ir as laaabai daug kalbu su savo mazyliu, labai daznai jam dainuoju ir dazniausiai savos kurybos daineles . Ir jau matau rezultatus. Mano mazius be galo daug kalba . Aisku savo kalba, bet jau kai uzsiveda .... Kai buvom pas gydytoja, tas jai tookia litanija atskaite, kad ta pasake: ,, turbut labai daug su savo berniuku bendraujat, kad jis tox iskalbingas"

Nebuciau patikejus, kad visos tiek daug su mazaisiais snekat. Maniau, mamaytes tam nelabai laiko turi, nes as tai per tuos kalbejimus cioauskejimus per dienu dienas nebepasidarau nieko namie. Bet smagu, tikrai smgu su kalbet. Turbut ir vystosi greiciau ir geriau tokie, su kuriais daug snekame

nendrele,nemanau,kad reikia ypatingų sąlygų,norint šnekėt su mažaisiais.manoji laksto su vaikštyne po namus,kai ateina prie manęs,tai ir kalbinu,nesvarbu,ką darau-prie kompo sėdžiu,guliu ar tvarkaus.svarbu,kad ji girdi,kad kalbu.o ką jai pasakoju-apie supermamą,bulves ar siurblį-juk jokio skirtumo...

Kalbuosiu nuo pat pirmu dienu ir neisivaizduoju kaip gali buti kitaip-juk tai gyvas zmogutis kaip galima su ja nebendrauti,todel labai nejaukiai jauciuosi kai ka uzsigalvojusi nutylu o paskui pastebiu mazosios nustebusi zvilgsni...Niekada gyvenime tiek nekalbedavau, o dabar tiek pripratau kad net eidama gatve viena kartais su savim kalbuosi (kazin kaip is sono atrodo?) O artimieji visi kalba su ja zmoniu kalba,tik svelniau,be jokiu ten lialia.

Su savo dukryte kalbuosi, kaip ir dauguma, dar nuo pilvelio laiku, o dabar tai jau visai rimta pasnekove as jai pasipasakoju po to ji man guguoja ir ja isklausom taip ir pasakojames viena kitai, tai laimingiausios valandos kai ji geros nuotaikos ir yra linksma.

As ir neisivaizduoju kaip galima nekalbetis su savo lelium.Jau budamas pilve kalbini,snekiesi su juo.Vos gymusi ir tai kalbini,o kai truputi paauga supranta atsako tau sypsena tai tada buna taip malonu.O kai pats pradeda guguoti atsakai tuo paciu.

Man tai irgi patinka paplepet su savo mergickom. Didzioji labai rimtai, daznai netgi suaugusiu frazem bendrauja, o tik issisiepia arba issiziojus ir sustingus klausosi. Nezinau ar cia del to dazno snekejimosi ar paveldima (as galiu pliurpt irgi neuziciaupdama), bet mano vyresnele labai angsti ir labai aiskiai pradejo kalbeti. Tik as esu pries saves vertima kalbrt, jei to visai nesinori. Pavzdziu as bandziau dainuoti savo leliai, nes visos dainuoja, tai labai naudinga leliukui ir t.t. Nepasiteisino. Jausiausi kaip kokia idiote, nes niekaip negalejau pamegt to tokio sveiko ir naudingo proceso... Tai va, viskas gerai, kas paciau malonu ir naturalu daryti

su savo mažiuke nuo pirmų akimirkų pradėjau daug šnekėtis, man tai patikdavo ir iki šio patinka

Oi kaip smagu su jais šnekėtis aš taip pat su mažuoju šneku nuo pilvelio laikų, dainuodavau jam, kalbindavau, pasakodavau Dabar jam 4 mėn, tai kartu pakalbam. Tik pradedu šnekėt, jis labai reaguoja, atsako, spygauja, klauso, labai smagu. O jei nekalbu, tau pradeda tarsi skųstis ir turi atkreipti dėmesį ir toliau šnekėti Dar jam skaitau knygele, tai jis kartu skaito savo kalba ir net knygutę padeda laikyti o kai dainuoju, irgi neatsilieka

Aš kalbėjau, dainavau savo dukrytei, kai ji dar buvo pilvelyje . Na, o kai gimė, tai visa laika ja kalbinu . Dabar mano dukrytei du mėnesiukai ir dešimt dienelių, tai kai kalbinu ji guguoja, krykštauja , Labai jai patinka bendrauti netik su manimi, bet ir su tėveliu .

Oi kaip mes snekam jei ir su ja nesnekeciau, tai stogas nuvaziuotu nuo tylejimo mes ir prie kitu zmoniu snekam, labai malonu matyt jos placia sypsena kai snekinu

mes daug kalbejome su savo maziuku ir dabar kalbam daug

yra tyrimais nustatyta, kad tie vaikuciai, su kuriais bendraujama jau nuo pilvelio laiku, ir gimus daug bendraujama, pasakojama ka mamyte veikia, ka tetis ir pan, tai tie kleckai patys greiciau pradeda sneketi, yra socialesni ir t.t.
atsimenu, kad buvo tirtos afrikietes moterys ir, berods, europietes (del pastaruju bijau pameluot), tai Afrikoj vaikuciai anksciau pradeda sneketi, nes mamos juos nesioja sterblese visa laika, ir pasakoja, ka jos veikia - zodziu nuolat palaikomas kontaktas..
va teip va
jei kam idomu, galesiu paieskot tos medz, bet kad taip yra garantuoju, nes pati pranesima ruosiau

Jei jau as kalbu su svu pilvuku tai k kalbet pie naujegimi...zinoma nu anksciau kalbejau..bet greitai kalbinsiu savaji antr vaikeli

stengious kalbet kuo daugiau su savo mazium.o jei ka dainuoju tai jis kad juokiasi

Tikrai nemazai kalbu su savo maziuke, ir savo ir jos kalba, kaip tik iseina.Vaikstom kartu po namus (ji zinoma ant ranku) ir psakoju kas kur yra.Dabar jau reciau tai darau nes sunkoka ja panesioti.Kartais kartu zurnalus paskaitom, as skaitau o ji i paveikslelius ziuri Labai daug mano mama kai atvaziuoja su ja sneka.Ji isitikinus, kad daug bendraujant su vaiku jis greiciau pradeda kalbet ir geriau vystosi.Sake, kad ir su manim maza taip elgdavosi, taio as jau 1,5 metu darzelyje eilerastukus sakiau

nemazai manau! kartais jau net neturiu ka jam pasakyti... pastebejau jam labai patinka kai as sneku ne taip kaip su kudikiu, o taip kaip su suaugusiu, jis labiau reaguoju i balso tona kai jis normalus, o ne toks super gerietiskas. keistuolis!

Su savo draugyte kalbejome nuo pilvuko, labai dauk, ir su gimuse snekejom kaip su lygeverciu zmogum, gal todel labai anksti pradejo sneketi .Ir taip manyciau nuo bendravimo ugdosi supratimas

Tenka pripažinti,kad mažokai kalbėdavau su naujagimiu

As irgi stengiusi kuo daugiau sneketi, bet kalbu ir normalia kaba ir kartais abu jo kalba paguguojam buna as a nors pasakoju, mazius klausosi ziuri net isputes akis, o kai nutylu, tai tada jau jis kad pradeda pasakot..tai taip ir kalbames smagu

Iš tikrųjų ir aš dažnai nesmagiai pasijuntu kai įnikusi į savo darbus pastebiu savovaikučio įbestą žvilgsnį- ko tu mama man nieko nesakai . Su savo berniukais kalbu nuo pat jų gimimo ir suaugusiųjų kalba. Pasipasakojam vieni kitims kaip miegojom, ką sapnavom, kokie pampersų reikalai :)Man atrodo, kad vaikeliui girdint saviškių balsą yra daug ramiauir nebaisu jei nemto mamytės ar tėvelio.

stengiuosi kuo daugiau

Kalbame su mažuoju visi.labai juokingai skamba kai vyras keisdamas sauskelnes guguoja jam ,o kartais net abu "padainuoja" Beje,šiandien mums trys mėnesiukai

ir blogai darai,reik pastoviai kalbeti aiskinti ka darai,ipac kai perengineju tai sakau dabar rankute kisam ar kojite ir tt ...tai greiciau jie prades kalbeti,kai bendrauji

Visiškai sutinku Su pirmuoju labai daug kalbėdavau, praktiškai nuo gimimo ir vis galvodavau: "nu, jei tu nekalbėsi anksti, tai ta teorija nepagrįsta" Ir ką, sūnus tikrai anksti pradėjo kalbėt ir labai rišliai ir taisyklingai. Dabar su dukryte taip pat kalbamės

Mes pradejom kalbetis jau pilvuky Kai pavalgydavau dainuodavom dainele kaip smagu pavalgius but, ryte dainele kaip saulele keliasi rytais...ir kai gime sias daineles taip pat dainuojame, daug kalbames, ypac kai persirenginejam - sakom traukiam rantyte, kisom kojyte i pedkelnes
Labai megsta tyrineti ir liesti mano, seses ar vyro veidus. Tai ka paliecia taip ir sakom - cia burnyte, cia akytes, cia plaukuciai /o juos labai megsta kedenti kitiems /...
Zinoma, kad kalbejimas turi poveiki ankstyvajai vaikelio raidai

mes visi daug kalbam su mazium nuo pat pradziu. tikiuosi greit prades kalbet

Su sūneliu pradėjom kalbėti nuo pat gimimo ir kiekvieną dieną šnekinam. Jam tai labai patinka ir vis stengiasi viską atkartoti.