Viename iš mūsų skyrelių užvirė diskusija, ar leisti vakams klausyti pasakų "su siaubo elementais", kad ir apie gaidelį, kuris vištytei akytę išmušė ar panašiai.. Mes augome su tokiomis pasakomis, bet kai kurios mamos mano, kad baisu vaikui sekti tokias pasakas. Pasidalinkite savo nuomone. Galbūt čia aš viena nematau nieko blogo

Chilli, nerimsti ar gerai Mija augini? Mano Ugne klauso tu "baisiu" pasaku, bet man tai ne turinys baisus, o igarsinimas

ne,nu visos taip uzsipuole,kad pamasciau = gal as trenkta,kad duodu vaikui klausyt aktoriu igarsintu pasaku nu kol kas jai ta balsu ivairove labai idomi

As tai pati savo maziui paseku sia pasaka ir tame nematau nieko bloga. Tik nesakau, kad ismuse, o pataike, paskui apriso ir nebeskaudejo vistelei akytes. Ir dar moralas: nesimetikim akmenais

Seip tai nematau nieko blogo tose pasakose, mes visi prie ju isaugom, o dabar tos pasakos , o ypac multikai dar baisesni

Pasakos Bet filmuku kaip digimonai, transformetrei ir kiti su... mazajai tikrai neleisiu ziureti

Nu kaip cia pasakius. Pasaku paskirtis- idiegti elgesio normas? Kartais drisciau nesutikti. O kaip tos pasakos, kur Jonelis iskepa sesery (tiesa netikra), o poto nupjauna galva ir duoda savo pamotei suvalgyti ta sesery that means jos duktery, o poto parodo nupjauta galva, kuri paguldyta i lova. Nu labai jau geros tos pasakos Na aisq visur galima izvelgt dvi puses: pasakos moko 1. Meluot ( kiskelis norejes padeti Elenytei neteko rankytes, kojytes o poto ir galvytes jei butu nesakes teisybes taip nebutu nutike)
bet pasakos moko ir buti narsiam stipriam, padeti nelaimeje. Na manau aukso viduriukas butu skaityti Rusu liaudies pasakas

Aš vaikystėje labai nemėgau pasakų apie sigutes žarijų duobėse, perplėštas pusiau raganas ir išmuštas vištos akis. Tai ir savo vaikams tokių pasakų nepasakojam. Yra daugybė gražių pasakų ir be tokių žiaurumų. Ir šiaip- patys ekspromtu kuriam visokias siurrealistines pasakas apie pasiklydusius bananus, neūžaugą traktoriuką vardu Kuku, juodą žasiuką ar braškinį telefoną ...

O digimonų ir transformerių mano vaikai nežiūri- jiems kažkaip nekimba. Užtat Cartoon Network su Dexteriu didžioj pagarboj .

šiaip tai kiek žinau tokių liaudies pasakų,tai visos jos galima sakyti baisios...štai,kad ir pasaka apie 7 ožiukus. vilkas tuos ožiukus praryja,o kai ožka randa vilką tai jinai tam vilkui pilvą prapjauna ožiukus išima prikiša į vilko pilvą akmenų ir susiūva,o vilkas atsikėlęs įkrenta į upę ir nuskęsta nu baisu ką? arba ,kad ir apie raudonkepuraitę,na graži pasaka,bet ten irgi toks principas,kad medžiotojas vilką nušauna,pilvą prapjauna ir tram pam pam...
seku aš tas pasakas pati,kasvakarą turiu sekti,patinka mano paničkai,bet tokias "tiesas" apie prapjautus pilvus stengiuosi pasakyti greitai taip,maždaug čia taip turi būt,bet juk nežinai kas dedasi vaiko galvoje,kaip tas pilvas prapjaunas kas ten kokiu principu vyksta ir kaip bus galvojama paskui....
bet kai pagalvoji tai tų pasakų tokių galybė....dauguma pasakų baigiasi "blogiečio"mirtimi. o ką daryt?kokias pasakas sekti?

kiekvieną vakarą 18 val,per LTV rodo senus rusiškus multikus,va čia tai pasižiūrim klasika,filmukai gražūs,spalvingi,apie žvėrelius,apie žiemą ,apie kalėdų senelius rodo,apie vaikučius,eglutes,na tikrai gražūs multikai.
džiaugiuosi,kad mergina mano paskui jau kai eina miegoti prašo pasekti būtent tą pasaką kur matė per tv va šiandien sekėm pasaką kaip katinas žvejot ėjo,ir kaip prie jo "prisiplakė" lapė,vilkas ir meška ir jai patinka ir man mažiau to smurto pasakot

Kai mano dukrai buvo 3-4 m as skaitydavau lietuviu liaudies pasakas. Bet paskaicius tas baisiasias, ji tiesiog negaledavo uzmigti, pradejo bijoti viena buti tamsiame kambaryje. O kai paskaiciau Jonute ir Grytute, tai dukra is vis pasibaisejo ir paklause: " Mamyte, o manes tetis neisves i miska ir nepaliks?" Ir kazkaip labai jau itartinai, kiekviena ryta man isvaziuojant i darba, palinkedavo:" Mamyte buk atsargi, nepakliuk i avarija, nes as nenoriu likti naslaite". Taigi, po tokio jos elgesio pasikeitimo as nustojau skaityti tas baisiasias pasakas. Ir manau, kad jei vaikas jautrus, geriau tokiu nereikia...

Ši paminėta pasaka yra Lauros mėgstamiausia..būna pirma vakarinio pasakų sekimo maratone Po to jau seka eiliuota pasaka apie "glybą balavyką" ("Baravykas pagyrūnas"), "glybų kalas" ir "neplaustasis, nekustasis, nekiptasis katinas" ("Nekirptasis, nepraustasis, neskustasis katinas".
Sekdama pasakas pastebėjau, kad vaiką "veža" tie baisūs momentai..na, kad ir minėtos pasakos finalas..kur vilko klausia "vilke vilke, kam kiaulės paršelį nunešei"..o jis atsako "mano gerklė ne gražtu grežta, ne kaltu kalta..ammmm ir nusinešė paskutinį paršelį į mišką". Laura visada pasako "bijau vilko", bet juokiasi, krykščia kai seku tą pasaką. Taip pat visada labai pabrėžia, kad abi akeles vištytei išmušė.
O apie grybą pagyrūną..kai jis pučias, pučias, vėliau supūna ir pasakos finalas "ir pasakė skruzdė sraigei, pagyrūnams taip ir reikia"..tai Laura dabar nulat kartoja, kad "pagyrūnams taip ir reikia"..nu išrenka visus piktdžiugiškiausius momentus :-))

Aš tose pasakose nematau nieko blogo. Aš pati užaugau girdėdama visas tas pasakas ir jokios traumos dėl to nepatyriau Tiesiog po pasakos pasekimo dažnai primenu, kad gaidelis yra tikras begėdis, jog taip vištytei padarė ar kažkas pan. Visada tėvai gali pasikalbėti, pasakyti kas negerai, kaip kažkas minėjo pridėti pasakos moralą
Man atrodo, kad daugiau žalos daro visi tie smurtiniai animaciniai filmukai, kur nesibodima nei pabaisoms vidurių paleisti, nei kraujo purslų pripriešti ir įgarsina tragiškai TV Laurai griežtai kontroliuoju, ji žiūri tik teletabius ir tuos senuosius "tarybinius" filmukus.

Prisiminiau kaip mes nupirkome pirmą kasetę su aktorių įgarsintomis pasakomis. Tai ten irgi buvo pora pasakų, tiksliau apie Bebenčiuką ir Kvailutę bei apie dvylika brolių ir Elenyte, kurios mano vaikui įvarė tokią baimę, kad net dieną vienas kambaryje nebūdavo. Tikrai kai užbaubs ta ragana tokiu baisiu balsu, kad net man suaugusiam žmogui šiurpas nukrečia. O dar tos vietos, kur kiškeliui kojas, rankas nutraukė ir pan...
Taigi padarėm išvadas, kad įdomiau yra, kai pasakas mama seka (t.y. aš ) O dabar jau ir pats bando skaityti. O tą kasetę padėjom į dėžę su jau nenaudojamais žaislais. Beje, kai vaikas ją randa, tai iki šiol baidosi...

Pritariu pasaku megejoms.Kaip jau sakiau anoj temoj, tai per amzius susiklostes normu idiegimo budas ir jis pasitvirtindavo-seniau zmones buvo kur kas geresni, saziningesni ir t.t.Jei ir pasitaikydavo nuslydimu ar nusikaltimu, tai buvo kaip baisinis ivykis, apie kuri snekedavo metu metais.O dabar-tiek nusikaltimu, kad net demesio nebekreipiam.Prie to prisides ir visos tos "drakonu kovos"ir pan., kurias nuo mazens matydami vaikai isisavina kitokio, daug ziauresnio pasaulio modeli. Visi baisumai lietuviskose pasakose moko vengti blogio, bausti nusikalteli, buti budriam.Ir kiskelio nuzudymas nemoko meluoti, kaip nusprende Ellen, o kaip tik moko buti saziningam,istikimam, kad ir kas benutiktu.
Tiesa, siais laikais labai daug "protingu"leideju, kurie pakoreguoja pasakas ar net visai iskraipo(galetu ir rasyt-"motyvais"), tada gaunas jau nei sis, nei tas...

Pamenu save vaikystėj- niekad nemėgau baisių pasakų, kaip bėja ir Eidrigevičiaus įliustruotų vaikiškų knygučių. Man tos įliustracijos būdavo pernelyg baugios...Neseksiu baisių pasakų ir savo dukrai- realiam gyvenime tiek visokių baubų, todėl pasakos turi būti geros ir gražios. Juk tai PASAKOS. Pati esu ne vieną parašius, taigi dabar laukiu, kada mažoji paaugs ir pradės pasakomis domėtis. Dar moku pasakas sekti "iš lempos", nes turiu lakią vaizduotę. Spėju teks nusipirkt diktofona ir kolekcionuot tas fantazijas. Laukiu nesulaukiu, kada ateis tas pasakų metas...

Manau, kad visos lietuvių liaudies pasakos yra šiek tiek kraupokos, bet man visada patiko K. Andersono pasakos, kuriose tikrai nėra žiaurybių ir baubų.

O as savo vaikui lietuvisku pasaku neskaitysiu Nepatinka nei man jos, nei manau, kad vaikui jos patiks Ko jos moko? Tik ziauromo, ir nieko daugiau. Va teip vat!

O jau as tai prisijuokiu is tu pasaku su vyru tik susizvalgom ir juokiames, gerai kad dar vaikai to nesupranta. Tos pasakos visos su tokia gilia mintim, kad ne kiekvienas suauges is karto susigaudo kame esme Pavyzdziui, toj pasakoj, kur ta Elenyte berods, ejo ieskot savo 12 broliu juodvarniais skraidanciu ieskot... O pas atsiskyreli tai uzsukt reikia, ir jei su juo nepermiegos, tai nieko ir nesuzinos, pas kita broli atsiskyreli tas pats... Dabar greitai daugiau neatsimenu, sita labiausiai istrigo, bet kai pradedi skaityt, tai kosmaras kazkoks, ir kas jas tokias rase...

Visokiu tu lietuviu l. pasaku yra, nereikia taip kategoriskai ju atsisakyti. Man asmeniskai labai patinka K.Borutos uzrasytos pasakos, turiu tokia knytute dar is savo vaikystes. Tikrai nera jokiu ten baisybiu, ir tu pasaku kalba labai turtinga ir grazi.

kiek zinau, tai vaikams tos pasakos su siaubo elementais reikalauja daug paaiskinimu, komentaru, ir jie turi buti tikslus, teisingi ir suprantami vaikui. o tai padaryti tikrai sudetinga ir daznai kyla abejones ar vaikas suprato ir kokia itaka tai padarys jo mastymui,elgesiui.
todel geriausia sekti stebuklines pasakas...

Mano panelyte tokio pat amziaus, 3,6 m.
Karta ant manes supykusi, isreze: jei tu dar mane barsi , as tave nuvesiu i miska ir pririsiu prie medzio ir paliksiu. tau bus baisu, salta ir liudna.
visa laime, kad pazadejo kai as nurimsiu pasiimti is misko ir parsivesti namo.

O ta pasaka apie 7 oziukus ir mes turime. tai ta dali kur ozka prapjauna vilkui pilva as praleidziu, kadangi vis prisimenu man papasakota istorija (tiesa nezinau kiek joje teisybes)
o istorija stai tokia: viena mama augino du vaikucius. vienas is ju buvo iki metuku kitas apie 4 m. tai va, kol ji virtuveje silde pietus, vyresnelis su zirkluciu paglaba norejo is jaunelio pilvuko atsiimti obuoli. visa laime kad tik suzeide o ne papjove. kai jo paprase paaiskinti del ko taip pasielge vaikas atpasakojo 7 oziuku istorija.

as cia taip i gala papuoliau, bet va, mano tetis man sekdavo apie vistele... tai kai daabr isgirdau kaip seke mano dukriukui, tai man tik silti prisiminimai ir tokia nostalgija, kad as jau tokia didele, o tetis jau toks senelis... net sirdele suvirpejo... tai apie koi cia blogi kalbam?

na, mano kukulis pasakų klausyt išvis nemėgsta, bet iliustruotas knygeles knygutes pavartom. Tai vietą, kur pilvą vilkui prapjauna, visada praleidžiu.. O apie Elenytę, kur kiškeliui kojytes sukiojo, tai nuo savo vaikystės prisimint nemalonu. Savo vaikui tikrai neskaitysiu tokios.
Beje, filmukas 'Tomas ir Džeris' man taipogi labai abejotinas Mano mažasis verkt pradeda, jį žiūrėdamas (daugiau ir nebejungiu net). O pažįstamų sūnus vis taikėsi katinui su plaktuku per galvą trenkt - taigi filmuke taip daro

dauguma senųjų lietuviškų pasakų tikrai yra labai baisios, jau neberta vardinti kokios, nes labai daug kas čia jas paminėjo, aš savo dukrytei tokių pasakų neskaitau, tik todėl kad man tokios pasakos tikrai nemielos

Taip net suaugusiam žmogui baisu ir nemalonu, o vaikui, kaip tie mažiukai turi užmigti po tokių pasakėlių ir ką sapnuoti...

Čia tiesa, kad mažieji yra jautresni už mus..

Niekad nemąsčiau, skaityčiau, ar ne.. Skaitau jau dabar apie vištytę ir gaidelį.. Baram gaidelį abi- NU NU NU, kad vištytę sužeidė.. Pagalvojau ne kartą, kad pasakos šiurpokos.. Apie išsuktas kiškelio kojytes atsimenu ir man nemalonu buvo skaityt vaikystėj..
Bet tokia mūsų tautosaka..

Turbūt tiesiog reikia atsirinkti, kada kokią pasaką skaityti. Gi kai vaikutis paūgėjęs, pradeda pasakas ir kitaip vertinti.

as manau reikia skaityti ir komentuoti koks tas gaidys blogas

Nuo kokio amziaus skaitote pasakeles? Maniskis nekantrus, neklauso dar. Atima knyga ir smagiau jam ja pavartyti, negu klausyti, kai mama skaito

mano mazajai 2.9m,jos megstamiausia pasaka,,Vilkas ir 7 oziukai,,ir zinot kas jai labiausiai patinka,kai vailkui pilva pjauna istisai sneka kaip pjauna ir pjauna