Sveiki,
Kaip tik siandien apturejom tokia problema, buvom su dukra, jai 6 metai, pas stomatologa, reikia taisyti viena dantuka, bet ji nesiduoda kad taisyti Sedi suciaupus burna ir nesiduoda, gydytojas jos negali praziodinti prievarta, taip kaip ir as negaliu to padaryti, kaip man ja itikinti, kaip paaiskinti, kad dantukus tvarkyt BUTINA? Ji aiskina, kad bijo, nors tikrai nezino nei kas, nei kaip ten vyksta. Manau, kad cia psichologine problema... Tiesiog nezinau kaip toliau elgtis. Gydytojas labai ramiai pasake, kad paieskotume geresnio gydytojo, tokia sarmata, kad neturejau kur det akiu. Tikrai noreciau, kad jis taisytu dantukus, bet ar galiu but garantuota, kad kita karta napasikartos tas pats...
Atsiprasau, kazkokios padrikos mintys skraidzioja, bet esu sutrikusi ir tikrai nezinau kaip elgtis tokiu atveju.
Aciu.

Aš irgi bernelį tokio amžiaus vedžiau pas dantistą. Namie perdaug nieko neaiškinom, tik kad nebus nieko baisaus. Stomatologei pasakiau kad atėjom pirmą kartą. Ji tikrai gana ilgai aiškino kas kaip, rodė prietaisus ir kaip jie veikia. Ir taip kiekvieną kartą ( nes tas malonumas tesiasi ) : dabar darysiu ta ir tą, gal gali stipriau išsižiot ir tt. Nu lialiakinasi jie ten po kokią valandą kiekvieną kartą. Rezultatas : klausia ar skaudėjo, vaikis atsako kad truputį; baisu buvo? - ne; kada vėl susitinkam? - rytoj Gal tikrai reikėtų rast tokio tipo stomatologą?

Kai pirmakart nuvedziau savo vaikus pas stomatologa, pasiklausinejau apie tai, "o kas, jeigu ne...?".
Variantai yra keli. Siaip musu gydytoja - labai puiki, moka "praziodyti" vaikus (analogiskai, kaip jau aprase Dee-Dee). O tokiems, kurie priesinasi arba duoda tabletyte, kuri pazemina raumenu tonusa (bet tai nelabai padeda, nes vis tiek vaikas lipa is kedes), arba siuncia i Zalgirio gatve (Vilniuje), kur dantukus taiso su narkoze. Deja, kitokio pasirinkimo nera.
Svarbus ir psichologinis momentas. Jokiu budu nereikia vartoti zodzio "NEBIJOK!", nes vaikui automatiskai atsiranda stimulas dar labiau bijoti (jis juk ir taip bijo to, ko nezino; gerai, jei iki pat atejimo pas gydytoja nesusigaudo, kur ir ko eina).Svarbu neduoti jam akstino (minties) baimes jausmui atsirasti.
Kita vertus, dantu taisymas - kaip ir plauku kirpimas, kuris kai kuriems vaikams gan problematiskas. Jei butu imanoma pas stomatologa vesti kelis kartus, kol vaikas pagaliau sutiks issizioti, (cia - analogija su kirpimu, pazistama kirpeja sake, kad viena mergaite sutiko kirptis tik 10 karta atejusi i kirpykla), problema gal ir issisprestu.. Deja, tai dar nelabai pas mus imanoma (bent pas musu gydytoja ta pacia savaite imanoma patekti tik isiprasius su skaudamu dantimi).
Prisiminiau viena epizoda is Teletabiu. Filmukas buvo kaip tik apie vizita pas stomatologa. Tai ten mergaite nuvesdavo tiesiog sepeteliu pavalyti dantukus (kad nebijotu, kai reiks taisyti).
Sirduze
Jei noresi, parasyk i AZ, atsiusiu musu vaiku stomatologes telefona (jei Tu is Vilniaus).

Iš tikrųjų, vaiko reakcija pas stomatologą labai priklauso nuo gydytojos sugebėjimo užmegzti kontaktą su vaiku ir jį sudominti. Čia tikrai nėra psichologinė problema (išskyrus tuos atvejus, kai vaikas neina į kontaktą ne tik su stomatologu, bet ir su kitais gydytojais).
Čia parašyti puikūs patarimai, neturiu ką pridurti.