labai gerai mamyciu pasakyta jauna mama - vejai galvoj , o vyresne mama - jau susitupejusi labiau dziaugiuosi kiekvien vaiko pasiekimu taip svelniai prisiglaudziu ir pabuciuoju - dieve , kaip gerai , kad as ji turiu o jauna mama tokiomis mintimis nesimeto

visai nesutinku, su tokiu pasakymu kad jauna mama tokiomis mintimis nesimeto...
isvis kas cia per pasakymas nesamoningas,man 22m turiu suneli 1m 2men ir as jam kiekviena diena sakau kaip as ji myliu ir visada paklausiu ar jis mane myli,jis dar nekalba bet moka parodyt myliu myliu,prisiglaudzia prie manes ir apkabina. dabar as laukiuosi ir galvoju ar uzteks meiles abiem vaikuciam,nes kolkas man oskariukas visas pasaulis,kai vaikas atbega ir apsikabina sirdyje dedasi dideli neramumai,kiekviena syki didelis jaudulys,lyg stebuklas kox. nors as esu jauna,bet man tikrai nera vejai galvoj,man nei jokiu sokiu nei pramogu kiekviena savaitgali nereikia,kaip gal atodo kazkam. pasizmonet visiem reikia,bet jei noro yra tai galima puikiai daryt su vaiku

galiu tik pasakyti, kad kažkas tikrai kitaip... Kai pirmus vaikus auginau - prisimenu -amžinam bėgime - darbas, paskaitos, egzai ir t.t. O dabar, pagrandukę auginu namie ir kaifuoju... Ir apie darbą negalvoju (nors anksčiau save darboholike laikiau ). IR NIEKUR NESKUBU. RAMIAI PASIMYLUOJAM SU DUKRYTE IR TOLYN PER DIENELĘ ŽINGSNIUOJAM. KAI PAVARGASTAM VĖL PASIMYLUOJAM. NESKUBAM...

Pirmas leliukas gime kai man buvo 22, galvojau, kad pats laikas . Labai laukiau ir labai norejau vaikelio. Ir tik susilaukus antro leliuko supratau kokia buvau jauna ir nepasiruosusi motinistei. Vis kaz kur skubejau ir kliacku skyriau mazai laiko. Dabar man 29 ir labai dziauguosi, kad dar turiu proga pajausti ta jausma, buti mama mazo stebuklo. dabar taip norisi sustabdyti laika...... ir kuo ilgiau pasidziaugti.

pirma gimdziau 23 ,bet maniau kad per anksti o antra 30 ,tai visiskai skiriasi ir pats laukimas ir vaikelio prieziura ,pats mastymas apie motinyste skiriasi kai zmogus esi labiau subrendes

Man matyt per daug nesiskiria tiek primas gimdymas 25-erių, tiek trečias 37-erių. Ai, skiriasi auginimas tik dėl to, kad šitie dvynukai.

pirmus gimdziau budama 23 ir25 metu.Mazaja pagimdziau 37 ir labai laiminga.

Pirmieji gime, kai man buvo 27 ir29, o treciasis pagrandukas 41 mano gimtadienio proga. Tai bent dovanele.

O as kazkaip nesuprantu jusu pamastymu apie brandzia motinyste. Kaip vis tik pagal jus, suvokimas apie vaikus kitoks, kad jums jau virs 30 ar del to, kad turite patirties? Asmeniskai as savo pakitusi poziuri sieju su laiko ivertinimu, matau kaip jis greitai bega, kokie jau dideli vyresnieji ir norisi tas minutes pratesti vis ilgiau, kai galim dziaugtis vieni kitu draugija. Zinoma, kad auginant mazaji atsikratom daugelio stereotipu, kvailu patarimu. Nemanau, kad motinos meile gali daryti zalos net jei visu aplinkiniu poziuriu nedera vaiko guldyti salia, ilgai nesioti ant ranku ar kitaip palepinti. Be to mazieji patys atsirenka, ko jie nori is musu o kas jiems nepriimtina.
Juk kaip kitaip jie isaugs tokie skirtingi, asmenybes

Daug daugiau kantrybes.
Ir kiekvienos akimirkos vertinimas...

Pirma dukryte pagimdziau budama 21m. nesakau,kad skiriau mazai demesio tik man kazkaip viskas buvo lyg sapne nu nzn kodel.O dabar dar viena dukryte turiu kuria pagimdziau 38 metu ir labai dziaugiuosi,ir nesiojimas ir auginimas visiskai kitaip nei su pirmaja.Mylejimas abieju vienodas ir pirmaja noredavau "suvalgyti" ir ismyluoti ,kaip ir mazaja dukryte.Todel negaliu sakyti,kad brandesniame amziuje yra kazkas labai skirtingo---na kantrybes tai galiu net pabrezti--tikrai daugiau,kada esi brandesnis .Oi tikiuosi nenusirasiau i pievas

oi mamytes!nzn koks tas jausmas pagimdyti vyresniam amziuje.pirma pagimdziau budama 17m. antra 20m. o trecia23m. nesigailiu , ir kantrybes ir jegu visko uzteko, niekur neskubejau, skiriau visa demesi vaikuciams.o dabar manau jei butu mazylis ne tik sirdyje pasijusciau jaunesne. moteriai Dievulio duotas jausmas auginti , myleti, neisnyksta ir niekur nedings amzinai. kai uzauga vaikai , jie truputeli atitolsta, kazko lyg truksta. kai pagalvoju, kad mano dukrytei jau tuoj 15 hmmm.. susimastau. o atrodo ji tik gime... laikas negailestingai greitai lekia. mazylis- jis siek tiek laika pristabdytu. juk kiekviena naujove, kiekvienas pasikeitimas gyvenime praskaidrina ir geriau jauties .as vis dar pasvajoju apie ketvirta vaikeli , bet tuo paciu ir sustoju. juk jau man 32m. ne, nedaug dar, bet vis gi manau iki 35m . galima planuoti. o vyresnem amziuje tik tuomet jei taip buna duota Dievulio.

Pirma gimdziau 22m,antra 25m. ,o trecia pagranduke 40 m......buvo planuota ir labai laukiama....myliu be proto visus tris vaikucius....anksciau ,kai nusizengdavo berniokai ne taip imdavau i sirdi ,gal daugiau praleisdavau pro sali.....o dabar kai maze tokia padukus (nepalyginsi su pirmais dviem),tai lyg ir kantrybes mazai beturiu....esu gyvenime laaaaabai daug patyrusi skausmo,apgavysciu.....todel ir nervukai pavaziave...Mazge jau tokia aktyvi,tokia pasiutusi,kad kartais net pravirkstu ,kad taip neklauso....ir uzbaubiu.... ir tada verkiam abi....nervai nusilpe....
Bet jau kaip myliu tai atrodo ,kad suvalgyciau sita maza padauziuke.....

Nejaučiu skirtumo, pirmą gimdžiau 26, o antrą 35 metų. Gal tik dabar pavargstu labiau ir mažiau dėl smulkmenų nervuojuosi, mažiau kreipi dėmesio į kai kurius dalykus, žinai, kad viskas praeis, susitvarkys.

O mano pagranduke gime,kai man buvo42.Labai dziaugiuosi,esu labai laiminga!Myliu visus vaikus,bet si mazoji man atnesa daugiausia dziaugsmo,nes vertinu viska kitaip.

JOp tararai brandesnis amžius prajuokinot juodai
1as 27 antras 30 ier nemanau kad brandesnio amžiaus va kantrybės jau tikrai nebeturiu ir jei būčiau pasigimdžiusi kokių 23-26 gal būčiau kantresnė mažiau depresuočiau nei dabar

As irgi treciaji gimdziau sulaukusi 42 metu.
Zinau, kad esu kantresne, nei tada kai auginau pirmus vaikucius...

Kaip gerai, kad tiek mamyciu, taip sakant, brandesniu yra, o taip, vaikelis pagimdytas , issvajotas, kai mamai apie 40, tai pasaka, esu labai laiminga, kad ryzausi tam zingsniui.
Pirma pagimdziau budama 21, antra 24, o trecia suplanavom, kai turejau39, pavyko is pirmo karto , tai is kart palengvejo, kad Dievulis irgi to nori, nors norejau mergaites, o turiu trys berniukus, dabar, tai visai nesvarbu. Labai, labai visi mylim savo pagranduka, o vyras, tai tesiog svaigsta nuo jo. Vaikai, tai dziaugsmas

Aš galvoju, kad antą tikrai ne ankščiau 30-ties turėt norėčiau, bet man kartais tokia durna panika užeina. Nežinau, gal tai mamom natūralu, o gal tik man kūkū. Bet būna pradedu skaičiuot kiek aš pasensiu, kai vaikas užaugs ir pan. Nu taip baisu pasent, kol vaikas ant kojų neatsistojęs Nors gimdo sau moterys apie 40 -ies ir puikiai užaugina. Nesuprantu, kas čia cvaktelėję. Nežinau gal todėl, kad močiutes, kurios buvo dar jaunos gana, nuo vaikustės prisimenu storas ir ligotas... Gal stereotipas toks. Nežinau. O gal natūralios mamiškos baimės.

Aš pirmą gimdžiau 21m, o antrą beveik 32m. Galiu pasakyt, kad pirmą augint buvo lengviau, buvau dėl visko ramesnė, nors viskas buvo nauja. Gal dėlto, kad berniukas. Man mergaitę augint sunkiau: labiau jaudinuos, labiau nervinuos. Nors ji mažiau serga. Su sūnum bendraujam kaip draugai(jam 20). Su dukra kartais išvis nežinau kaip elgtis, kaip žaisti, nors ji ir atrodo ir elgiasi kaip vyresnė(9m). Žodžiu jaučiuosi per sena tokio amžiaus vaikui, manau vaikus reikia gimdyt iki 26-27m. Sako vyresnės mamos labiau subrendusios, bet jų ir sveikata jau nebe tokia gera kaip jaunesnių. Sunku keltis naktį prie mažiuko, kantrybės mažiau, baimių dėl vaiko daugiau. Aš daugiau tikrai negimdysiu, nors labai myliu lėliukus, ypač iki metukų.

Nu visos mes labai skirtingos, man , nors maziukas serga sunkia forma atopiniu dermatitu, jis tiekia tiek dziaugsmo ir jauciuosi ne kaip sena mama, o visai savo vietoje, nors man 41. Buna ir jaunos mamos jauciasi visai netinkamai, o bendraujant su vaikais, jaunymu, manau niekad nepasensi

Mes su sese tai 10 metų skirtumo

Pirmąjį pagimdžiau 20 metų, antrąjį - beveik 23metų, nors jie dar lb maži, bet jau svajoju apie dukrytę kurią gimdysiu, jei ponas D nepakeis mano planų, po 5-10 metų. kolkas atrodo, kad tikrai ir atsakomybės, ir kantrybės užtenka, o tuo labiau meilės. tiktai nesijaučiu, kad man būtų vėjai galvoj - jei kur einam, kartu su vaikučiais, nors turim galimybę palikti močiutei pažiūrėt, kurią pasinaudojam, kai tikrai tikrai reikia. žaidžiam daug, kalbamės su vaikučiais, kartais net atrodo, jog perdaug lepinam, nes patys bemaž be jokio laiko sau gyvenam vau jau 3 metai...na užtat ištrūkti su vyru kur nors pusdieniukui būna nerealu. tikiuosi, kad ir vėliau kantrybės ir stiprybės užteks (gimus mažajam buvau tik pradėjusi 3ią kursą, mažylis iki 8 mėnesių šiaip per naktį keldavosi kas valandą, arba net kas pusvalandį, jei pajusdavo, jog aš išėjusi prie kompiuterio daryti namų darbų, ruoštis egzams, bet ištvėriau kažkaip, nors aišku, buvo nelengva..) manau, auginant trečiąjį vaikutį bus tikrai lengva palyginus su pirmųjų vaikučių sąlygom, ir tikrai jausiuos išmintinga ir rami jau vien dėl to, jog jau auginau du vaikučius ir turiu patirties.

sveikos,pirma vaika pagimdziau 18-kos,antra 19-kos ,o trecia 36-riu.
pakuti vaikuti augint man daug lengviau

Labas visoms

labai dziaugiuosi, kad radau tokia tema. Savo dukryte gimdziau 31 m., kol kas dar apie antra vaika negalvoju, bet, jei Dievas duos, ateityje noreciau. . Ziuriu, kad yra nemazai mamyciu, gimdziusiu 37-39 m. Parasykit ar daretes genetinius tyrimus? Ar nestumas tokiame amziuje nera labai sunkus (gresiantys persileidimai ir t.t.)

pirmas gime 25, antras-33, trecia 35m., gal supratimas kad cia jau paskutinis vaikelis, gal ir amzius....bet dziaugiuos kekviena diena, leidziu sau megautis dukrele ir motinyste, viskas lengviau ir paprasciau, gal kad jau buitiss beveik sutvarkyta, gal kad viskas jau zinoma, gal kad jau su metais ir proto daugiau ...bet kekviena ryta dzxiaugsmo asaros rieda ziurint i savo vaikucius

Ir visgi kaip del genetiniu tyrimu laukiantis brandesniame amziuje? . Kiek zinau, tai jau nuo 35 metu rekomenduojama juos darytis? Gal kas daretes? Papasakokit kaip viskas vyksta? Ar tie genetiniai tyrimai 100 proc. tikslus?
Mano drauge labai daug metu negalejo pastoti, jau buvo praradusi vilti susilaukti atzalos, bet staiga 38 metu pasijuto nescia ir pagimde suneli. Tiesa, gerokai anksciau numatyto termino, bet sveikuti . Kai klausiau jos del genetiniu tyrimu, tai ji atsake, kad jai dzin tokie dalykai ir, kad ji apie tyrimus net negalvojo

Man rodos del genetiniu tyrimu reikia daryt kaip jauties pati.As nesidariau,nes visada tikejau,kad viskas bus gerai Kiek zinau,tai jie ne 100% tikslingi.Be to ,tai gali sukelti ir persileidima.Jei per UG viskas normos ribose,tai kam dar ir darytis.Cia mano nuomone

Labukas, as viena is tu kurios gimde veliau. Tai mano trecias vaikelis del kurio esu be galo laiminga. Pirma pagimdziau 20, antra 26, o trecia . vos ne per 39 gimtadieni.
Genetinius tyrimus dariausi . Rizikos laipsnis buvo lalai labai mazas , bet baimes turejau vistiek truputi. Taciau kazkaip tikejau , kad viskas bus gerai, taip ir yra, dabar maziukui jau 7 men. ir esu be galo laiminga. Kas liecia nestuma tokiame amziuje, tai tikrai dideliu skirtumu nevuvo. Jauciausi gerai, dirbau iki paskutines dienos, laksciau kaip propeleris, vairavau iki paskutines savaites,( veliau raktus arteme ), taip kad viskas puikiai. Tiesa tik paskutinemis savaitemis spaudimas kiek pakilo, bet pries pabaiga tai juk normalu. Zodziu kas planuojate nesnauskite ir viskas bus gerai. Vaika pagimdziau pati ir be jokiu epidiuru. Tai linkiu sekmes ir nieko nebijokite.

Skaitau, skaitau. Ale va mane domintų konkretumas. Pirma domina tos kurios laukėsi apie 38-4... metus turėdamos. Ar yra kokių dalykų į ką dėmesį atkreipt? Sunkiau pastot-nešiot, gal reik ką papildomai pažiūrėt, nugaros skausmai kokie nekamuoja? Dėkui už atsakymus

Jokio skirtumo. Tik tiek, kad didieji vaikai paaugę ir laukiesi vėl kaip pirmo - nereikia nėščiai tampytis su mažais vaikais, prie jų keltis naktimis, gimus mažam yra kas greitai ateina į pagalbą ką nors paduoti, palaikyti. Puikus laikas patirti motinystę iš naujo .

As irgi tokio pacios nuomones. Laukesi vel kaip pirmo, nes viskas buvo seniai, seniai..., bet dziaugsmo turbut dar daugiau Beje lepinanciu kai laukiesi visa kruva- sunus neleidzia pirkiniu nesti, visur palydi( nors man atrodo kad to visai nereikia), dukra dazniau suplauna indus, kambarius issiurbia, vyras net grindis isplauna, zodziu kaifas . Puikus laikas pajusti kitu rupesti ir meile.O mazajam gimus seimynos dziaugsmas neapsakytas. Dabar maziui 7 men. , tai kartais net pabaru, kad nekankintu taip Tenka jega nutraukti nuo mazylio, nes atrodo kad uzdusins bemyluodami. Beje ir pagalbos dabar daugiau, kas maziu pagano, kas panesioja, kol kose isvirsiu, padeda ir vezima i kiema isnesti, del pagalbos tai super, nes musu daug

O man visai nepuikus laikas
Gal 33 metai ir nera labai brandus amzius, bet kai vyresni vaikai jau 14 ir 12, galima vadinti ir brandziu.
Sunkiau keltis, nesioti, nugara paskausta, ne 20 vis delto. Jau nestumo metu jauciausi kur kas labiau pavargus.
Kai pagalvoju, ka veikciau dabar su vyresniais, vietoj to, kad kiurksau istisas dienas namie, tai graudu pasidaro. Gal kas ir pasikeis, kai mazius paaugs. Kaip sakant antra karta i ta pacia upe neibrisi. Beje, musu trecias labai netgi planuotas buvo...

Individualus reikalas. Antra gimdziau 37m. Nestumas toks pats kaip ir pirmas. Jauciausi -super, o gimdymas , galima sakyti , kaip pirma karta, nei lengviau ,nei ka..Tik , zinoma,viskas jau pazistama.

Aš jaunėlę pagimdžiau beveik 40-ies. Pirminius genetinius tyrimus dariausi. ten tik rimtesnis ultragarsas, ir kraujo tyrimas... Jų rezultatai parodo tikimybę susilaukti vaikelio su tam tikromis ligomis. Jei tikimybė maža- toliau gali darytis arba -ne. Jei tikimybė didelė tuomet rekomenduoja daryti srimtesnius tyrimus, kurie jau yra pavojingesni vaikeliui...

Asa taip pat dariausi tyrimus santariskese.uzteko ultragarso ir ,atrodo,kraujo tyrimo.Toliau nieko daryti nebereikejo.Tyrimu rezultatai buvo geri.

As pirmagimi gimdziau 25m, o antras vaikelis 31. Buvo daromas CP abiems atvejais, gimdymai praejo sklandziai abu. Jokiu papildomu tyrimu man nereikejo del amziaus (kaip suprantu nuo 35m. jie daromi).
As manau jog dabar 32 metu esu labiau subrendus motinystei, esu kantresne, zinau, kad viskas laikina ir vaikai greit paauga. Bet jei tenka atsikelt nakti, jauciu, kad sveikateles maziau ir ryta jauciuos silpnesne. Kai buvau 25, tai manes, blogiau miegota naktis, taip lengvai is veziu neismusdavo