"Koks mielas vaikas..." Siuos zodzius girdedavau tik tada, kai mano vaikas, budamas dar kudikis, miegodavo. Jam nubudus, per visa laika gal tik kokie 3 (ne seimos nariai) zmones isdriso paimti ji ant ranku ir pakalbinti. Jau tada kazkas buvo jo akyse, kas priversdavo zmones su juo skaitytis. Greiciau bet kas priejes prie lopsio butu padaves ranka ir pasakes "laba diena" nei standartini "utiutiu" ar kita koki malonybini kalbinima.
Dabar mano vaikui 7. Pagrindiniai jo apibudinimai: "labai protingas", "ne pagal metus suauges", "atkaklus", "uzsispyres", "mirs, bet pasieks savo" ir t.t.
Viskas butu gerai, jei tai butu... komplimentai. Deja, dazniausiai - ne. Pastabejau, kad ne vienas net suauges zmogus, geriau pazistantis mano sunu ima jo bijoti. Arba vengti. Dalinti man auklejimo patarimus.
Esme yra ta, kad mano vaikui nera jokiu kompromisu. Jis gali atsisakyti viso pasaulio malonumu, jei jam juos pasiulys zmogus, kuris jam tuo metu nepatinka, arba kazka ne taip jam (arba man - jo mamai) pasake, arba tiesiog jam ne nuotaika. Jis gali netgi megiamam zmogui pasakyti "KO NORI" tokiu tonu, kad visi tuoj atsoka, jei jis nenori kalbeti.
Su manim jis visai kitoks - paklusnus, geras (ne nuolankus, bet kompromisus visada randame be jokios itampos). Dar pripazista, klauso ir gerbia savo mokytoja (tiek darzelyje, tiek mokykloje jis - megstamiausias vaikas, nes yra protingas ir su juo jokio vargo), siek tiek maziau mociute ir seneli. Visas kita pasauli jis sveria savo kazkokiomis svarstyklemis ir elgiasi savo nuoziura, dazniausiai - grieztai.
Jei ko nori, siekia atkakliai ir veikia strategiskai.
Ipatinga itampa kyla tarp jo ir kitu (suaugusiu) labai stipriu gyvenime zmoniu, nes jie dazniausiai pralaimi ir nepasiekia savo nei geruoju nei bloguoju. O suauges, jei pralaimi 7 metu vaikui, darosi labai piktas ir dazniausiai ima pulti mane - tu jo neaukleji, jis neklauso ir t.t. Ir taip yra jau 7 metus!
Nebezinau, kas bus is mano sunaus - valdovas ar monstras? Ir kaip aukleti toki vaika?

panasu kad isaugs charizmatiska asmenybe

Ivesk i google "indigo vaikai", manau, Taviskis is tu...

Beje, as irgi - Simo mama

Labai aciu, Laiza.
Vos pradejau skaityti apie tuos Indigo vaikus, rankos, kojos nutirpo...
Pasirodo, visa knyga apie juos yra... Nors, man jos nereikia - pati galiu parasyti. As tiek laiko (sunui jau beveik 8 metai) ejau is proto - nuojauta sake, kad turiu savo vaiko iskirtinuma gerbti ir tausoti, gi pastovus komentarai verte lauzyti ji ir naudoti prievarta.
Galiu pasakyti drasiai - nei vienas prievartos seansas nedave vaisiu. Jis viska daro taip, kaip nori ir tada, kada nori (beje, niekada neiskrete jokios nesamones)...
Zodziu, galiu knyga parasyti, i sia zinute tikrai netilps...
Man tiek dabar ispudziu ir sumaisties galvoje, kad jei butu vaikas salia - pulciau jo atsiprasineti uz kiekviena jo pazeminima - kitaip negaliu pavadinti savo, nors ir retkarciais isprustancio, elgesio.

Tikrai labai aciu... Jus man sugrazinote jegas ir pasitikejima savimi ir vaiku...

Galbūt Jūsų vaikas įsitraukia į jėgos kovą su tais suaugusiais, kurie turi panašų būdo bruožą, kaip ir Jūsų vaikas- būti pirmuoju, nugalėtoju, ir jokių kompromisų.
Iš Jūsų laiško galima jausti, kad Jūs žavitės šiuo savo sūnaus bruožu, prieš kurį kartais sudreba net suaugusieji. Turbūt neatsitiktinai ir išugdėte tokį bruožą. Aš nežinau, ar tai gerai, ar blogai. Jei vaikas gabus, ir dar bus ryžtingas bei atkaklus, tai viskas O.K., tik pralaimėjimai gali būti labai skausmingi.

Norėčiau paprieštarauti psichologės paskutiniam sakiniui

Jei jau kalbėtume apie Indigo vaikus - juos nesėkmės pamoko ir jie iš nesėkmių pasiima visą įmanomą informaciją taip tapdami net dėkingi nesėkmei už pamoką

kiekviena mama galvoja, kad jos vaikas isskirtinis. Is tiesu skaitydama jusu laiska pajutau, kad zavites savo vaiku ir didziuojates jo. Jums nereikia jokios pagalbos ir patarimu, tiesiog norejote pasidziaugti savo sunumi....Indigo vaikai,mano nuomone, kai kuriu tevu bandymas per savo vaikus, patraukti visuomenes demesi, nes patys nesugebejo saves realizuoti...Atsartgiai reiketu elgtis su savo vaikais ir nebandyti realizuoti juose savo nepasiektu svajoniu, sumanymu.... Kazkaip nieko neparasyta apie teva. Manau cia ir yra lemiamas momentas...Jei neturite vyro, tai tikriausiai galvojate, kad jusu sunus bus atrama. Pati gal ir nepastebejote kaip usugdete jame tvirtus charakterio bruozus. Aisku vaikas turejo tureti polinki i tai ir matomai turejo...

nei valdovas, nei monstras, tiesiog suaugę patys nežino ko nori iš vaiko tai prisigalvoja balabaikų. tiesiog kiekvienas vaikas yra unikalus ir reikia tai suprasti ir jį tokį priimti.

jei aplinkiniai mato kad jusu vaikui kazkas netaip tai vertetu atkreipti demesi, nes kartaias is salies matosi geriau . jeigu jo vengia nu netikiu kad is pavydo, kad protingas labai,bijot irgi nieks nebijo. nebent kad nesusivaldytu jei septinmetis pasakytu ko nori ar pan. prijimt ji toki tu turi, bet ne aplinkiniai, man irgi nemalonu butu jei kazkos berniukstis nepagarbiai elgtusi. pas mus draugu rate irgi yra vaikas kurio "vengiam" nes jis ziauriai islepintas, nemandagus zodziou atstumiantis savo bendravimu. nepyk jei per ziauriai parasiau, bet cia mano nuomone. nepazystu vaiko ir taves todel lyginu su panasiu pav.

Tikrai cia ne vaikas ypatingas, o mamos poziuris i vaika ypatingas. Aisku noreciau pabrezti, jog kiekvienas vaikas yra isskirtinis, turi kazkokius savitus ypatumus, todel reiketu mamytei moketi tinkamai aukleti maza zmogeli. O del suaugusiuju vengimo, tai tikrai tikriausiai vaikas nemoka elgtis su suaugusiais. Netolerociau, jei kazkoks 7 metis su manim bendrauti izuliai. Tevai nuo mazens turetu paaiskinti mazam vaikui, kaip eljgtis su suaugusiais. Be to vaikas dazniausiai perima tevu bendravimo modeli. tai gi drisciau teigti, kad mama pati tikriausiai kazkaip nepagarbiai ziuri i kitus zmones, o vaikas tiesiog nuo mazens mato toki modeli ("visi aplinkui kvailiai, tik as viena protinga").

nelygu kas tie aplinkiniai. man vaikystėj labai nepatiko močiutės kaimynė -- tai kai jinai ateidavo, aš slėpdavaus už sofkos, po stalu, bėgdavau kur nors -- kad tik nereiktų sveikintis. irgi buvo komentarai -- nu kas per laukinė net pati nesupratau, kodėl jinai man nepatinka.
apie pagarbą kaipo tokią sąvoką kalbėti nelabai čia tinka. nes vaikai nelabai moka vynioti į vatą -- jei jiem nejauku, nemalonu, gėdijasi, nedrįsta -- tai vargu ar šypsosis ir mandagiai bendraus. kitas gal priešingai -- labai dėmesio nori. draugės mergaitė visalaik nori pašokti, pavaidinti -- kartais irgi nervuoja, nes ateini su mama kavutės išgert, o ne spektaklio non-stop stebėti. nu bet negi pyksi

aisku yra isimciu sutinku kai vaikai vieno ar kito zmogaus neprisileidzia, bet temos autore ivardino dauguma aplinkiniu ir net artimieji. nu netikiu kad visi issigalvotu ir prie vaiko kabinetusi, apie senas babules tai aisku nereik demesio kreipti ka kazkokia kaimyne sako. as kalbejau butent apie autores aprasyta situacija. pagarbos turi buti nereikia kazkokio nuoalankumo, sypsenu ir tt, koks as fainas vaikas. bet labai nepatogiai pasijusciau jai man kazkoks vaikiukstis artimas ar neartimas pasakytu ko nori , ar dar kazkaip mandrai kalbetu ir pati labai nesmagiai jausciausi jei mano vaikas taip pasakytu. o cia ne vienkartinis issireiskimas temos autores vaikas visada taip bendrauja, valdovas tokie valdovai labai greitai krenta. zmones nemegsta tokiu zmoniu, bet gal jis kazkada pasimokys. as vietoj jos nuvesciau pas psihologa ji, psichologas manau tiksliausiai pasakytu. o del to kad vaikas sokti nori, dainuoti tai aisku aktivyste mergaite cia visai skirtingi dalykai

matau tema kažkaip jau pasenus. tam vaikui jau senai ne septyni metai. įdomu kaip sekasi dabar.
man atrodo, kad vaikiškas nemandagumas panašus kaip ir varymas į kelnes -- anksčiau ar vėliau tai išaugama ir išmokstama elgtis kaip pridera. tik nereikia jam uždėti karaliaus karūnos, kad "ne pagal amžių protingas". jeigu protingas, kodėl tada nemandagus?

idomu rimtai kaip tas berniukas dabar gyvena. man irgi atrodo, kad isaugo jis vistiek jam jau turbut pradejo rupeti bendravias su aplinkiniais, o kas su juo draugautu jei jis taip elgtusi ir toliau

Na mano mergaite ir panasi"vadove"buvo,bet aiskinau,snekejau ir snekesiu,kaip reikia elgtis su suaugusiais,nes tik atleisk vadeles,tai uzlips visiems ant galvos.Vaikas negali but vadovas,o suaugusius gerbti butina.