man šiandien šešta diena po gimdymo, na, tai jau jau pradeda blėst tas vaizdzelis

Man jau praėjo 4 mėn. Ir su kiekvienu mėnesiu vaizdai vis blanksta, blanksta.O su laiku manau visai pasimirš

O as kai uzsimerkiu prisimenu ligonines kvapa, prisimenu kaip as krypuodavau koridoriais, prisimenu kaip chalatas lietesi odos, prisimenu savo issiputusi pilva ir kaip skaudedavo kudikiui traukiant piena, prisimenu kokia knyga skaiciau, prisimenu kokiais drabuzeliais pirma karta maziuka aprengiau, prisimenu ji gulinti lovelej... Labai daug liko atminty - velesni ivykiai isgaravo, o sitas liko isigeres giliai

Oij, man gimdymo skausmai pasimirso vos tik Rapoleli ant pilvo padejo. O vat plyshimus dar gera menesi skaudejo. O dabar, kai jau tuoj bus 3 men, atrodo, kad net negimdziau.
atsimenu, kaip su siaubu galvojau, o kaip reiks pakakot, gi susiuta, atsimenu,kaip bijojau suneli guldyt i ta shalimais esancia lovele, kad jis vienisas nesijaustu, o shalia gulet irgi bijojau, kad nesuspauschiau, kaip Rapolelis miegojo ligonines lovos vidury, o as vos nekrisdama is lovos ant krastelio, kaip visa ishprakaituodavau, kai reikejo pirmus kartus pampersus keisti, atsimenu, kaip pirma syki isejom i lauka ir kaip ishdidziai, bet kartu ir nedrasiai stumiau vezimeli:)

As tai dar dabar neuzmirsau, toks vaizdas , kad ir neuzmirsiu

Skausma pamirsau greitai , gal net tada kai isvydau savo mazuti . O pacio gimdymo tikrai neuzmirsiu niekada , giliai isireze atminty

as gimdymo skausmus pamirsau ta akimirka, kai mano uoga ant pilvelio padejo. jau visiskai gimdymo ir po gimdymo skausmai pasimirso ir isgaravo po 2 savaiciu,k ai viskas sugijo

Skausma pamirsau kai tik dukrele ant pilvo uzdejo. Ir prisimenu tik tada, kai kas nors paklausia ar labai skaudejo
Tik niekaip negaliu pamirsti, kaip vaikas mane pirmom dienom apgrauze...

Skausmai skausmeliai man irgi pasimiršo sulig dukrytės padėjimu ant pilvo, o va gimdymo vaizdelį prisimenu iki smulkmenų vos tik uzmerkiu akis. Nemanau, kad pamiršiu. Vis tik vienas svarbiausių įvykių gyvenime, jei ne svarbiausias...l

na pacio gimdymo dabar tikrai su baime ar skausmu neprisimenu o tiesiog gera prisiminti kai pirma karta isvydau savo suneli,bet va siuvimo ir po to zaizdos gijimo tai jau tikrai nenoriu prisimnti bet kad ir kaip stengciaus kazkaip dar vis prisiminimai labai sviezus ir visi tie nepatogumai susije brr....

ir man lygiai tas pats, tik skausmai gijant gimdymo zizdoms nepamirsiu niekados...

Pirmąjį gimdymą iki šiol prisimenu kaip didžiausią košmarą, o antrojo lyg ir nebuvo. jei tikrai norėčiau vaikų, trečiąjį jau be baimės galėčiau pavaryt

Jau trecia diena po Cezario pagalvojau, a nieko cia baisaus. O skausmai praejo kazkur po 3-4dienu, net gerai nepamenu , aisku kai prisiliesdavau kuri laika dar skaudejo ir ilgiau, bet nebuvo laiko i tai kreipt demesio, yra svarbesniu uzsiemimu

man visas gimdymas iskarto pasimirso jau ta pacia diena jauciausi taip lyg buciau ziurejusi labai gera dokumentini filma, o dar po kleiu dienu pradejau noreti antrojo, tai vyras susinervino . sako ka gal tu jau pamirsai ka kalbejai per gimdyma, gal tau galvoj negerai

Kadangi pagimdziau labai lengvai ir greit, negaliu pasakyt kad labai skaudejo (lasino nusausminamuosius i vena). Vaikelio pats gimimas man tikrai buvo svente Iskart po gimdymo vyrui pasakiau, kad, jei sitaip, galim dar kokius du Bet... pirmos 2-3 dienos po gimdymo, aina peklon... Skaudejo siules, nugrauze maziukas spenelius... Dziaugsmas, kad jau turiu gleby savo mazyli uzgoze visus skausmelius ir po savaites jauciausi gerai ir fiziskai ir moraliskai. Siandien lygiai trys svaites, o visi tie "nepatogumai" buvo lyg tai ir ne su manim, kaip cia kazkas minejo, kaip filma paziurejus prisiminimai.

nepasakychiau, kad tas gimdymas buvo baisiai skausmingas, o tas paskutines sunkiausias akimirkas pamirshau ish karto, vos tik ishvydau savo zuiki, gydytojai jo dar net nepadejus man ant krutines. Ir dabar prisimenu tik linksmas gimdymo akimirkas, atrodo, kad nieko sunkaus ir skausmingo net ir nebuvo

jau praejo metai ir septyni menesiai...Galvoju kada man pradejo blesti gimdymo skausmai.. O kad ju ir nebuvo.. Cezari dare.. Tiesa saremius apie 10 valandu kentejau.. Siaip iki smulkmenu prisimenu ta gimdymo para..

Visus tris gimdžiau natūraliai ir be nuskausminimų. Pirmo gumdymo kančias pamiršau po metų, atnro - po mėnesio, o trečio - po kelių valandų

Kaip visom skirtingai...Pirmas buvo cezaris,tai nepatogumus jauciau keleta menesiu,bet siaip tai jauciaus labai gerai,antram gimus -visi skausmai pasimirso tik jam atsidurus man ant krutines,tik paskui pora savaiciu buvo sunkiau su sedejimu . O vat trecio,nors buvo pats trumpiausias,jokiu plysimu(siek tiek nubrozdinta ),bet va jau antras menuo-negaliu pamirst.Gal del to kad nestumo metu labai pavargau ar ka . Paziuriu i vaikeli-labai smagu ir miela,bet tik pagalvoju apie gimdyma-brrrrrr,daugiau nebenoriu...

Gimdziau be jokiu nuskausminamuju, ir tik pagimdzius pasakiau: "jai taip gimdysiu, tai jau ir dabar galeciau antra gimdyt" Gydytoja nusijuoke: "kitos po gimdymo sako, daugaiu nebegimdysiu"
Aisku, paskui truputi nemalonus jausmai 3-4 dienas, bet ir tai greitai pasimirso.

Čia turbūt nuo gimdymo sunkumo priklauso. Savąjį prisimenu kaip patį baisiausią košmarą, nors praėjo jau beveik du metai...Galėčiau palyginti tik su kokia nors avarija ar katastrofa, pačia pačia baisiausia ir skausmingiausia. Lyg šiol sunku patikėt, kad tas skausmas buvo susijęs su vaiko gimimu. Vis dar atrodo, kad tai du atsikri ir nresusiejami dalykai- vaikas sau, o skausmas sau. Spėju, kad to nepamiršiu visą gyvenimą. Kai negalvoji- lyg ir nepisimeni, bet kai vėl su tuo susiduri- viskas iškyla taip aiškiai, lyg būtų vakar. Visos čia taip gražiai rašot, kad skausmai užsimiršo vos tik pamačius savo džiaugsmelį, o kai aš pamačiau savąjį- man jau buvo visai dzin, ar čia vaikiukas, ar kačiukas ar šuniukas. Nebebuvo nei džiaugsmo, nei aplamai jokių emocijų ir jos neatsirado dar kokias tris dienas.. Netgi negalėjau suvokt, kad jau tikrai viskas baigta. Turbūt pačios gražiausios gimdymo akimirkos buvo, kai daktarai nusprendė daryt cezarį. Tuomet dar kažkaip pajėgiau suvokt, kad šita katastrofa nesitęs amžinai... Lyg tol vienintelis džiausgmas buvo kai netekdavau sąmonės...Manau, kad pats skausmas ir gimdymo proceasas visiems laikams įsirėžė į atminti ir stipriai sutraumavo. Po visko jaučiausi tarsi būčiau sudužus į tūstantį šukių, kurias teko po biški vėl suklijuoti į bendrą daiktą. Rinkau rinkau save po gabalėlį, gal net pusę metų. Dabar suprantu, kodėl tiek daug moterų po gimdymo atsiduria psichuškėse. Jei dar trys keturios valandos tokių kančių, kažin ar bučiau jau kada save besurinkus iš tų gabalėlių...
Šiuo metu ko gero gimdyt sutikčiau tik su planiniu cezariu... Vis tiek jau ir taip aišku, kad antro pati nepagimdyčiau, o tokių kančių visai veltui net pikčiausiam priešui nelinkėčiau...

Va pirmasis gimdymas man irgi buvo toks. Nors praėjo jau 9metai, visą tą siaubą prisimenu lyg tai buvo vakar. Na o antrasis gimdymas tai tiesiog pasaka - viskas pasimiršo vos pagimdžius . Abu kartus gimdžiau be nuskausminimų .

Vos tik liovesi skaudeje. O antrojo gimdymo tai net ir skausmai buvio tokie neskausmingi, kad gerai ju ir neisiminiau. Vel noreciau buti nescia ir vel gimdyti, jei toks gimdymas kaip antrasis

Aha,ir as taip po antrojo galvojau. Nezinau kodel,bet vis tik po trecio taip jau negalvoju,nors ir labai sekmingai pagimdziau,saremius jauciau tik apie valanda,bet tas procesas taip istrigo atmintin ir ne is malonios puses...

Skausma pamirsau greitai, tada kai mano maziuka uzdejo ant manes ir vyras labai padekojo.

nors praejo jau 5 menesiukai, bet viskas pries akis kaip vakar...vaikstau dabar su maziuke kieme ir vis save pagaunu prisimenant visokias detales bet ne su baime....tiesiog tai svarbiausias iki siol ivykis mano gyvenime

pamirsau kai tik vaikelis uzgime ir nustojo skaudeti, is kart po to apeme didele euforija ir dziaugsmas, kuri atsimenu puikiai ir su nostalgija.

butent taip ir ne kitaip gimdziau su epiduru, todel tik pagimdzius (nors aisku buvo kokia 10 min nelabai malonu ) sakiau kad dar 10 galeciau pagimdyt pats gimdymas visai negasdina - iki siol tai prisimenusu dideliu malonumu - savo stebuklelio atsiradimu

gimdziau naturaliai.
aishku paskutines 10 minuciu kai liko iki pasirodymo galvojau, kad antro tikrai negimdysiu. pasimirsho kai pamaciau savo dabar galvojame kada antra reikes pradeti tiesa pasakius gal ir neproshali butu tos juoko dujos antra vaika gimdant gal todel, kad pirmas musu buvo pabijojau jas ishbandyti

Pamirsau is karto, kai tik pagimdziau. Ir taip abu kartus .Turbut del to jausmo nebijojau antro gimdyti - zinojau, kad is karto pagimdzius jausiuos nuostabiai .

Gimdymo labai bijojau. Nerimavau, kad atpazinciau tikruosius saremius ir speciau i ligonine, kad nereiketu ilgai kankintis, kad jis butu be komplikaciju, kad gimtu sveikas vaikutis. Na, ir daugybe visokiu kitokiu baimiu. Nors labiausiai tai as bijojau gimdymo skausmu, todel buvau pasiryzusi nejautrai. Taciau jos man taip ir neprireike I gimdymo namus nuvaziavau jau su 8 cm, tad nebuvo kada ja bedaryt. Dar prisimenu budejes gydytojas manes nustebusios paklause, negi nejutau skausmingu saremiu. Be abejo, skaudejo, bet galvojau, kad pats baisumas dar priesaky, o pasirodo skaudziau jau nebebuna Pats gimdymas irgi pasirode ne toks jau baisus. Aisku, nebuvau maryte melnikaite - kazkokiu nuskausminamuju man suleido. Taciau viska pamirsau vos tik isvydau savo mergyte.

Paskaiciau visu Jusu istorijas ir pati prisiminiau, kad man savaite po gimdymo buvo daug baisesne ir skausmingesne nei pats gimdymas. Gimdziau naturaliai, greitai (per 2 val.), bet esme tame, kad man gimdymo vietu kirpo tarpviete ir paskui papuole kazkokia infekcija. o jezau...Negalejau nei sedeti, nei vaikscioti, nei guleti ir taip savaite laiko, o gal ir ilgiau. Sakes, galvojau nusibaigsiu ir dar vaistu negaliu gert, nes maitinu, o tos silpnos zvakutes nepadeda...Buvo tokia kankyne, kad nezinojau kur detis. Na, bet paskui, aisku, viskas baigesi, bet dar dabar nukrato kai prisimenu...

Labai greit pamiršau. Jau kitądien aš nebegalėjau atpasakoti nei kas per skausmas buvo, nei kaip viskas vyko. Iki šiol tik atsimenu, kad man tikrai skaudėjo, netgi labai, kad rėkiau, kad buvo baisu, bet vos vaikutis gimė UŽMIRŠAU. Ir dabar gimdyčiau vėl tuose pačiuose skausmuose n kartų, nes tai nepakartojama gimimo stebuklo patirtis

Pamenu, kad pagimdzius ta pati vakara pagalvojau-daugiau negimdysiu gyvenime
Nors negaliu pasakyt, kad buvo labai skauda ar labai baisu-tiesiog tokia nemaloni procedura...

Dabar tai ne antro gimdymo labiausiai bijau, o kad tik viskas gerai butu kudikeliui ir, kad pirmom dienom nebebuciau tokia pasimetus, kaip pirma karta

Pirmąją gimdžiau labai sunkiai ir labai ilgai, su komplikacijomis, bet visas skausmas buvo niekis kai pagimdžiusi supratau, kad tai gali būti viskas ir gali netekti pamatyti, kaip tas mažas žmogutis užauga... Todėl prieš gimdydama antrąją itin atidžiai rinkausi gydytoją, kad būtų tikrai kompetetingi ir profesionalūs. Šį kart pats gimdymas (nors ir vėl be nuskausminamųjų, skatintas) praėjo daug lengviau ir greičiau nei tikėjausi, bet sivimas ir tie plyšimai . Aš jau siuvant sakiau , kad geriau dar vieną pagimdyt, nei taip kentėt, o ir po to dvi savaites kasdien nuskausminamuosius geriau, nes niekaip negalėjau Ir nepaisant viso to, žinau, kad norėčiau dar vieno :vub: jei tik jausmai viršų prieš protą paims

Pats gimdymas tai vyko labai greitai ir nieko ten skausmongo nebuvo. Bet va sąrėmiai Abu kartus gimdžiau natūraliai be nuskausminimo, tai kaip ir nemalonūs jausmai dabar apima... Bet jie iškart pasimiršo kai tik pamačiau savo
Taip, kad galima ir trečią gimdyt.

Skaudėjo ir skausmas dingo, kai tik lelytė iššoko Pamačiau ją ant akušerės rankų ir atsipučiau.
Šiltą, šlapią, besispardantį kamuoliuką dar dabar pajuntu ant krūtinės kai pagalvoju ... kaip gera buvo ...

Po gimdymo fiziškai jaučiausi nekaip skaudėjo įkirptą vietą, klubus. Iš lovos pasikelt į ją atsigult buvo didelis darbas. O jau kai sesutė paėmusi kraują iš mažylės atnešdavo ją man į lovą ir sakydavo: ,,O dabar ją pamaitinkit" Mintyse šaukdavau, kad aš ją tik prieš valandą maitinau, o ji ją prarikdė ir man vėl teks kentėt
Jau skausmeliai kai gimda traukėsi kai mažoji pačiupdavo krūtį

Dvi dienas galvojau, kad antrą kartą niekada negimdyčiau Bet trečią kažkas apsivertė ir tas priešiškumas dingo Dabar kai mažytei 1,5 mėnesio, galvoju, kaip gera būtų dar vieną mažą, mielą kukuliuką

Pats gimdymas nieko baisaus , o saremiai tai , nors jei tik medikai leistu buti vandeny istisai, manau butu daug lengviau ir maziau skaudetu Visa gimdymo patirtis manes nei truputi neatbaido nuo antro gimdymo ir nuo trecio

Nors gimdžiau prieš 3 sav. sąrėmių skausmo neatsimenu. Tik žinau, kad labai stipriai skaudėjo. Dar esant gimdykloj, per pertraukėlę tarp sąrėmių vyrui sakiau, kad neapsakomas skausmas ir kai jis pasibaigia tu jo neatsimeni.
Bet iki šiol skauda visus kaulus ir klubus, ir stuburą, ir uodegikaulį.

su siaubu prisimenu ligi siol...

O man net ir dabar, jau po 7 metu, net ir nuo bet kokio skausmo, pvz uzsigavus pirsta, pykina vemt, lygiai taip kaip ir dada per gimdyma, nors iki tol lyg ir laikiau save pakancia skausmui... deja... pamirst neistengiu...

nieko neprisimenu. kai ruoshiausi gimdyti, ir jau gimdzhiusi drauge man sake, kad neprisimena, ar skaudejo, netikejau. dabar, po 1.7 metu nuo antro gimdymo atrodo "tik bakst ir viskas". pirmas gimdymas truko 11 val (ish ju 3 val su epidurine nejautra), antras apie 7 val (ish ju 1.5 val su epidurine nejautra).
gimdychiau ir gimdychiau, tik kad paskui augint reikia

Mano gimdymas buvo labai sunkus, be anesteziologo pagalbos buciau neislaikius ir nualpus is skausmo, tad po 13val. sunkaus gimdymo psichologiskai galiu daleisti minti apie antra vaikeli tik dabar po puses metu, bet jei is tiesu pastociau tai antra kart gimdyt labai bijociau....
O fizinis skausmas tai aisku kai pamatai savo angeleli , tai viska uzmirsti

kai gimdziau, tiksliau per saremiu pika vyrui aiskinau , kad daugiau nenoriu jokiu vaiku. pats gimdymas, t.y. stumimas man buvo lengviausia ir skausmo neprisimenu. o kai padejo mano vaikiuka man ant krutines, pagalvojau pagimdyciau ir dar viena dabar.

Teoriskai, jau noreciau antro vaiko ...po gimdymo praejus mazdaug porai menesiu - viskas buvo pamirsta
Taciau blaivus protas ir aplinkybes (dare cezari) neleidzia tuojau pat vel pastot. Antra leliuka planuojam minimum po penkeriu meteliu

Nepamiršau dar ir tikriausiai niekada nepamiršiu. Buvo komplikuotas gimdymas, et...Nenoriu apie tai net pagalvoti. Skausmas yra skausmas. Jis žaloja tiek psichiškai, tiek fiziškai.

Pamirsau greitai... kai lelyte pasirode skausmus kaip ranka nueme
Atsimenu kad skaudejo, kad buvo sunku bet taip lyg tai butu taips senai buve...
Jau tikrai gimdyciau dar ir dar karteli

Nuo pat nestumo pradzios pradejau gimdymo prisibijot, todel skaiciau viska ka radau apie ji, nes labiausiai gasdina nezinomybe. I gala nestumo jau buvau rami ir pasiruosusi gimdyt. Maniau susikaupsiu, pasistengsiu ,pagimdysiu ir viskas. Taip ir buvo. Skausmas tikrai buvo istveriamas ir praejo vos tik pamaciau savo pilvo gyventoja. Bet jau po keliu dienu supratau viena ziauria tiesa: gimdymas tik 100 metru begimas, o po jo prasideda ilgas, labai ilgas auginimo maratonas.

Skausmo nelabai ir prisimenu , kazkaip per saremius jau pacius paskutinius-stipriausius, tai kiek pamenu jausmas nemalonus labai, bet man atrode, kad kentet galima. Man asmeniskai sunkiausia buvo stumimas , nors ir trukt turetu neilgai, kaip akusere sake: per tris stumimus galima pagimdyt, jei viska teisingai darai, bet man kotai stumt nelabai gavosi. Tik pirmasis stumimas sake, kad kaip pgl.vadoveli, o po to kazkas bac ir nesigaudavo ir dar tas meslungis koja traukt pradejo,- vienzo siaubas kazkoks. Aciu dievui susitvarkiau, ir tuoj pat viska pamirsau .
Sunkiausia prasidejo jau pagimdzius, cia kas liecia gijima (bet tai palyginus truko neilgai) ir lialiuko auginima. Taigi, mano manymu, gimdymas - tai tik ne tik pikas, bet ir pradzia sunkaus ir didelio atsidavimo reikalaujancio darbo

Sveikutes, na as pirmo savo gimdimo tikrai ilgai negalejau pamirsti.Na bijojau ir antrojo bet save itikinejau visa nestuma kad viskas bus gerai.Na istiesu tikrai tai ir buvo.Nors ir gimdimas buvo ilgesnis nei pirmasisi,bet viskas buvo be jokiu nuskausminamuju ir skatinamuju vaistu.Ir daug lengvesnis.Dabar dukritei jau greit bus 8men. tad galiu tvirtai sakyti kad gimdimo skausmas jau pamirstas.