Ar kitaip neįsivaizduojat savęs šiame gyvenime, jaučiat, kad tai jūsų pašaukimas, gyvenimo stilius, ar patys esat kilę iš gausios šeimos, ar tai tam, kad užaugusiems vaikams būtų geriau (man mama rašo, kad visad norėjau sesės, tai matyt dėl to ir savoj šeimoj taip vyksta, gal ...), ar tiesiog gimdot tiek, kiek Dievas davė , ir pan. ir pan.?
Aš iš pradžių svajojau apie 2, kad 1 neliūdėtų (aš vaikystėj daug liūdėjau, jaučiaus vieniša, pavydėjau, kas turėjo daug sesių, brolių), bet planavau ilgesnį tarpą, o gavos netyčiukė , po skyrybų vėlgi radikaliai keitėsi gyvenimas, iš pradžių teko gerokai atsigaut po šoko, o po to naujai kūriausi savo gyvenimą, pradėjau įsivaizduot, kokio jo idealaus norėčiau ir tam idealui man dar trūko mylinčio vyro, pagranduko ir gero darbo, dar trūksta paskutiniojo
Ir galiu atsakyt, kodėl gimdžiau vaikus, vieną-iš smalsumo, visi aplink gimdėsi ir aš jau jaučiau poreikį, antra-netyčiukė, bet ne mažiau mylima, trečia-iš noro patirti, ką reiškia brandesnė motinystė, noras myluoti tą mažą būtybę, prisiminti, atsimėgauti tuo, kas pamiršta..paskutinįsyk, paskutinės galimybės išnaudojimas...
Labai įdomu sužinoti kitų nuomonę, mintis šia tema

Pirmas - na taip nutiko netyčia, ką padarysi.
Antras - čia jau aš buvau tvirtai įsitikinus, jei jau turėti vaiką, tai tik mergaitę. O pirmas buvo sūnus.
Trečias - dar nėra. Bet kuo toliau, tuo labiau panašu, kad bus. Vyras jau apie tai šneka maždaug kartą per mėnesį, o tai nieko gero nežada Na jis visada galvojo, kad šeimoje turi augti ne mažiau trys vaikai. Nu trys tai trys, bet dar viena naujieną prasitarė - jam trys vaikai = trys bernai, o mergaičių, nu čia jau kaip dievas surėdys. Na jau šitai tai jam neišdegs Nors jis čia žiūrėdamas apie trynukus krapštosi pakaušį ir sako, tai pasisekė žmogui - vėl kokią nors velniavą planuoja
O kas dėl manęs, tai man pirmos mergaitės būtų pilnai užtekę. Bet dabar kai yra du, aiškiai matau kad ir jiems ir mums su vyru nuo to tik geriau. Dėl trečio - kol kas dar labai nenoriu. Ir laukiu to momento, kai panorėsiu. Vis svajoju, kad jei jau turėsiu trečią, tai tada, kai būsiu nusiteikusi jį auginti pati iki kokių 3 metų. Tik nežinau ar išeis to sulaukti ir ar aš iš viso galėčiau visą dėmesį skirti tik vaikui ir nepasigesti kitokios veiklos.

Mes irgi kol kas turime tik du, bet planuojame tris Taip buvo apsvarstyta ir nuspręsta dar pačioje draugystės pradžioje. Ir vardus visiems trims jiems išrinkom Kažkodėl dviem berniukam ir mergaitei Tai vadinasi tas, kuris dar sėdi ant debesies ir laukia savo eilės turėtų būti berniukas (su vyru juokiamės, kad vyresniems pralošė kortomis ) Trečiojo laukiam, kai mūsų pametinukams stuktelės bent po dešimtmetį Kaip ir Lengvutė, norėčiau patirti tą vadinamąją brandžią motinystę Bet greičiausiai, kaip ir Aifa, neišsėdėčiau su iki trejų metų. Aš turiu šešeriais metais jaunesnį brolį, mano vyras - vienturtis. Norime didelės šeimos, tuo pačiu - užtikrinti jiems viską įmanomą. Manau, kad trys - pats tas Mano auklė turi tris vaikus - dvi mergaites ir berniuką, panašiu skirtumu, kaip mes planuojam ir gyvena fantastiškai

Drasios jus moterys

turim du bernus, bet vat kazkaip motinos sirdziai gal ir mergytes noretusi, bet veliau, gal kada subresiu sei minciai
As pati is triju vaiku, seip visad galvojau, kad uzteks ir dvieju, bet kuo toliau tuo labiau isitikinu, kad berniukus ne sau, o marciom auginam ir santykiai tarp motinos ir dukros kitoki, o jei butu ir trecias bernas nu tai tada neduota
Ta prasme negaliu sakyti, kad tikrai bus, bet negaliu ir sakyti, kad nebus....

Aš kol kas turiu vieną ir mažutę, bet noriu dar dviejų Tik kiek baiminuosi dvynukų
Pati turiu metais jaunesnį brolį ir dvylikamečius dvynius - seserį ir brolį. Kuo toliau, daugiau matau didelės šeimynos pliusų šeimos. Mes vyresnieji jau suaugę, o tėvai "priversti" auginti dar du beveik paauglius, tad neturi laiko senti, bambėti ir perdėtai rūpintis anūkais bei žentu ir marčia
Svajoju apie tą laiką, kai mes visi broliai seserys gyvensim Vilniuj ir turėsim krūvas vaikų

Neįsivaizduoju savęs, auginančios vienturtėlę

As esu kilusi is 3 vaiku seimos, bet kol kas nenoriu daug vaikuciu. Anksciau galvojau, kad kuo daugiau, tuo smagiau. Bet dabar taip vargstu su savo pirmagime , kad atrodo, jog daugiau vaiku nenoresiu. Mazute ji dar pas mane. Gal kai praeis daugiau laiko kitaip galvosiu

pirmi-netycia taip gavosi.
antrosios-...net nezinau.gal nevisai netycia.mes norejom dukrytes.nes vyresneliai berniukai.ir kai pastojau,buvau laiminga,tik baiminausi del aplinkiniu reakcijos.o kai paaiskejo,kad vel 2 buvo sokas.jei rimtai,nenorejau dvyniu.bet jau jie buvo,plake ju sirdeles...
rezultatas,dvi nuostabios dukrytes.
is viso keturi.man jau nebeatrodo daug.pats tas.vyresneliams abiems po viena sese.
jei nebutu po du,tai tikrai tiek nebuciau gimdzius.bet dabar...mes laimingi.

Bent jau teorine galimybe treciam vaikui butinai pasilieku. Nes labai jau as graudinu save kiekviena syki: tai dukreles lovele reikia nuleisti, (graudinuos, kad paskutini karta taip aukstai leliukas pas mus miega ), tai dukrele atsisedo, (graudinuos, kad jau nebe leliukas) ir taip kiekviena syki. Vyras vis sako, kad butinai gimdysim trecia. As saukiu, kad ne ne ne. Bet sirdies gludumoje tikrai zinau, kad jei tik nesuslubuos sveikata ir nepasikeis aplinkybes, butinai dar turesim trecia angeleli

Visi trys pastojimai netyčia, pirmus 2 saugojomės, bet nemokšiškai, o trečias išvis mistika. O gimdau todėl, kad esu prieš nėštumo nutraukimus, ir tikiu likimu, kad kai kas geriau žino, ko man reikia, "čelovek predpologajet, a bog raspologajet". Rezultatais nenusivyliau. Aišku stengsiuos po šio gimdymo kokius 7 metelius nepastoti, o po to jei sveikata leis ir 4-ą

Aš apakusi, nu bet ir susiklostė pas jus, eikti sau, kažin ar yra analogų- vienoj šeimojo ir du po dvynius

turejau klasioke, tai ju seimoje buvo vyresnieji dvyniai- mergaite ir berniukas, paskui berniukas ir vel dvynukes mergaites = 5 vaikai

o pas senelius laikrasty skaiciau, kad Plunges rajone gyvena seima, augino viena sunu, paskui pagimde dvynukus berniuka ir mergaite, o dabar moteris laukiasi trynuku= 6 vaikai

ot tai tau ir matematika visas vaiku darzelis

Turim 2 berniokus. Abu visai tycia
Labai noretusi mergaites, na arba berniuko, bet trecio noretusi. Kai tik pajausim kad galim sau tai leisti manau taip ir bus, na nebent Dievulis anksciau viska suredys pagal save O dabar tai as kliedziu treciu leliuku, nes pasilgau tokio mazulio angelelio

o dvyniu norejau visada net pati nezinau kodel, matyt kodel kad vargu bau ar juos turesime kazkada berods "tavo vaike" skaiciau straipsni apie seima kuri turejo pametinukus berniukus ir gime TRYNUKES!!!! va cai tai bent!!!!

va, va ir man taip norisi mergytės labai faini tie mano du kinderaiai ir nemaži jau, taigi norėčiau sau"patiehos"mažylės, visada sakiau savo vyrui, kad 30-ečio proga padovanotų kelionę į graikiją, ten pailsiu ir darom mergikę, o tas mano vyrelis žiauriai praktiškas žmogutis mano, kad ir šiuos du reik aprūpint ir t. t. jam vis litai vaidenasi, nors tikrai esam ne nabagai..na pažiūrėsiu iki jubiliejaus liko nepilni metai gal mano vyreliui protelis kitaip pasisuks ir jis supras, kad mūsų šeimai reikalinga dar viena moteriška būtybė.
beje, visiškai nepritariu nuomuonei, kad kiek dievas davė, tiek ir gimdysiu, sorry, šiais laikais vos ne beprotybė, atsiprašau jei ką įžeidžiau

nu as turiu tai dar tik viena bet svajoju.....butinai apie tris jei tik sveikatele leis! pati esu is triju vaiku ir neisivaizduoju kaip gali buti kitaip.....o vyras - vienas augo...sakau...ramiai......mes turesim tris!!!

Pas mus kazkada i nama atsikrauste seima su dviem sunumis. Seima sunkiai vertesi, vos sudurdami gala su galu, teige, kad nenori daug vaiku, tik labai troksta mergytes. Ju sumanymas nepavyko. Issikrauste po keleriu metu su 5 sunumis!!! Issikrauste i kaima, tokia supuvusia lusnele (mano tevai padejo persikraustyti, tai zinau). Neturejo kito pasirinkimo - negalejo 7 gyvent 2 kambariu bute, o ir zmona nedirbo. 500 Lt atlyginimo tokiai seimai neuzteko. Dabar vyriausiam sunui 20, kitam 19, treciam 17. Visi trys niekur nesimoko ir nedirba. Tevai i studijas nebutu pajegus issiusti, o ir i mokykla aprengt ir viska supirkt ne taip paprasta.
Su vyru dar draugystes pradzioje buvom nutare, kad turesim 2 arba 3 vaikus. Dabar turim siokiu tokiu problemu su pastojimu. Pradejom kitaip i gyvenima zvelgti. Jei bus viskas gerai - uzteks 1 vaiko. Noretusi, kad jam nieko netruktu, kad studijuoti galetume issiusti, veliau gyvenime paremti. To padaryti negaletume, jei butu pvz. 4 vaikai. Nesinori del savo egoizmo vaiko saskaita prisigimdyt visa buri ir paleist likimo valiai. Juk niekada niekas negali buti tikras, kad nepabloges materialine padetis. O juk vaikui nepasakysi, kad negali jam nupirkt dviratuko, nes truksta pinigu ar nemaitinsi vien bulvemis, kad visa seima butu pavalgiusi. Vienam vis kaip nors galima uztikrinti tai, ka "visi vaikai turi". Tiesiog vien del vaiko geroves taip nusprendem...

Nesutinku su tavimi Alexandra.R. (Šiais savo pamastymais nenoriu įskaudinti, jei tai susiję su Tavo sveikata).
Jeigu taip būtų masčiusi ta šeima, kurios pajamos buvo 500 Lt, gal ir sutikčiau. Manau, kad ir tavo nuomonė nebuvo tokia kategoriška iki tol, kol neatsirado šiokių tokių problemėlių. Tėvų egoizmas - vienas vaikas šeimoje. Tokiu atveju gal geriau galvoti, kad iš viso nei vieno vaiko nereikia. Gal bus pinigų vienam užauginti, o nebeliks išleisti mokintis į užsienį? O augindama vieną tikrai negalėsi duoti to "ką visi vaikai turi". Vienturtis niekada neturės to, ką turi du ar trys vaikai.
Aš nesakau, kad reikia šešių, septynių ar ..., bet
Mano draugė neseniai pradėjo galvoti kaip ir tu. Bet tikrai ne dėl to, kad sveikata neleistų ar materialinė padėtis. Prieš metus pati svajojo apie dukrytę. Po pokalbio su vyru (darboholiku, grįžtančiu namo tik permiegoti) jos nuomonė kardinaliai pasikeitė. Ir tada prasidėjo kalbos kaip nuostabu turėti vieną vaiką, kiek jam bus galima duoti ir t.t. Nesutinku

Nenoriu nieko įskaudinti, tai tik mano asmeninė nuomonė

LAbas mergaites, as kol kas turiu tik du bet trecias jau pakeliui:)
Trecias vienintelis kuris buvo planuotas ir skaiciuotas, o pirmieji tiesiog nesisaugojom va
nesutinku su jusu nuomone, kad vienas geriau viska duosi, taip gal gaus daugiau nei manieji materialiuju dalyku, bet jie gaus ir dvigubai daugiau egoizmo ir bus labiau islepe.
As pasiziuriu i savo vaikus jie vienas be kito nei zaisti nei miegoti nei valgyti negali, jie labai myli vienas kita viskuom dalinasi ir labai laukia leliuko, nors jiems dar nesakiau, bet jie ir taip laukia vis griztanciu gandru )
Manau, kad kiekviena turim teise i savo nuomone ir pasirinkima, o taip kategoriskai aiskinti, kad tas ir anas negerai negalim.
As turesiu tris visada svajojau ir zinau kad elgiuosi teisingai. va

nuo vaikystes svajojau apie didele sheima. dabar jau turim du vyriukus, mazhasis ugtelejo ir pradedu svajoti apie trechia.
kol pirmagimis buvo dar vienturtelis, labiausiai pergyvenau, kad antrajam vaikui (visada zhinojau, kad bus ) neteks tiek demesio, tiek meiles kaip pirmajam. bet dabar matau, kad antrajam dar smagiau - meiles jis gauna ne mazhiau, o daugiau - ne tik ish tevu, bet ir brolio kuo daugiau vaiku - tuo daugiau meiles zhiuriu, kaip jie kartu zhaidzhia, kaip duksta, apsikabina, kaip mazhius duoda didzhiajam rankyte ir eina abudu... kaip didysis ishdidzhiai globoja mazhiuka, kaip mazhiukas visko mokosi ish brolio...
na o apie materialinius dalykus niekada daug negalvojau. kol kas sheima ishlaiko vyras - ash dirbu namie ir uzhsidirbu "kishenpinigiams", bet prireikus galechiau irgi neblogai uzhdirbti. be to, nemanau, kad tevai privalo nupirkti vaikams grazhesnius drabuzhius negu kitu vaiku grupeje, krutesni kompa negu klasioku, studijas uzhsienyje, buta, mashina.... svarbiausia - ishmokyti vaikus myleti, pasitiketi savimi, siekti ishsilavinimo, dirbti ir uzhsidirbti... neishsigasti nesekmiu... nes kad ir kaip noretume - negalesime visa laika buti shalia ir pakishti pagalvele, kad nebutu skaudu nukristi...
noriu vaiku, nes man patinka buti neshchiai, nes man smagu jais rupintis ir matyti kaip jie auga, kaip dzhiaugiasi vienas kitu ir myli... ir todel, kad tikiuosi, kad broliai bus artimiausi zhmones, sugebantys vienas kita paremti, kai musu shalia nebebus...

Pirmagimė gimė be didelių planavimų, bet kaip priklauso po vestuvių, tuo labiau, kad ir amžius mano buvo jau labai normalus Vienas vaikas šeimoje man visada atrodė įtartina, tad norėjosi antro..... bet vienu kartu gavosi du berniukai. Neplanavau, bet turiu tris vaikus. O kaip jie vieni kitais džiaugiasi - atgaiva dūšiai, kai jie kartu žaidžia. Ir manau, kad gyvenime bus lengviau, kai turės savų žmonių.

Smagu, kad dauguma mamų taip vieningai stoja už trečius ir ketvirtus ir .... Ir aš savo trčią (-ius) būčiau turėjusi gerokai anksčiau, prieš keletą metų. Gaila, bet supanikavau Kai gydytoja 5 sav. pamatė dvi pūsleles persigandau ir gerai visko neapgalvojusi tą pačią dieną "susitvarkiau" Tik vėliau išsiaiškinau, kad daugumai mamų pradžioje būna dvi pūslelės, bet vystosi tik viena. Labai laiminga, kad laukiuosi savo džiaugsmelio.

ASIAI
As dar nieko blogo nemanau apie seimas kurios 3 vaikus turi. Pati kazkada apie tiek svajojau. Isivaizduodavau, kaip jiems turetu buti faina kartu zaisti. Tiesiog namai pilnesni. Bet... vis prisimenu savo vaikyste. Prisimenu brolio rubus, kuriuos as nesiodavau (nes dar nesunesioti, o ir pinigu tiek nebudavo, kad visi naujais aprengti butu), prisimenu draugu patycias del to, prisimenu brolio zaislus, kuriais abu turedavom dalintis (brolio! ne mano!), brolio batus (berniukiskus!). Gerai, kad su tais batais ar berniukisku paltuku tik kieme zaisdavau, o i mokykla megaitiskus gaudavau, taciau tos patirtos patycios
Prisimenu, kaip broliui nupirko pirma triratuka. Dar visai maza buvau. Tai mama, kai paaugau, liepe broliui juo su manim dalintis. Manot, as juo gaudavau pavazineti?! Kai brolis paaugo, jam buvo nupirkta "Kregzdute". Triratukui buvau jau ir as per didele, bet dviracio taip ir negavau
Jam buvo nupirktas magnetofonas, pirmieji dzinsai ir kt. Man - kas likdavo.
Vyresnis brolis mane daznai skriausdavo. Ka ten skriausdavo - musdavo. Tevams dzin del to budavo - "ai, vaikai susilupo". Pamenu, kai man buvo 4-5 metai ir brolis man pasake, kad mane papjaus. Pasakiau apie tai tevui, nes tikrai bijojau. O kaip manot ka jis atsake? "Ka tu, jis tik juokauja". O as is tiesu bijojau.
Bet as nesmerkiu savo tevu. Jie (manau) inteligentiski zmones, taciau pinigu neuztekdavo dviems dviratukams ar dviems paltukams. Nesmerkiu ir savo brolio. Juk jis tebuvo vaikas, o vaikai pridaro ir prisako ivairiu dalyku. Dabar sutariu su broliu, lankau tevus. Bet nuoslauda isliko. As juk beveik niekada neturedavau nieko savo, viskas likdavo po vyriausiojo sunaus. O studijos... Tevai dar issiunte broli studijuoti. Man pinigu neuzteko. Igijau specialybe, pradejau dirbti, pradejau neakivaizdziai studijuoti. Baigiau studijas, viska pasiekiau ka pasieke ir jis, tik as - savo jegomis, savo prakaitu! Kur cia teisybe?!
Mano vyras irgi jauniausias seimoje. Per visa gyvenima tevai jam nupirko tik viena striuke. Visi kiti rubai liko nuo vyresniu broliu.
Kartais kalbame apie savo vaikyste. Gan liudna ji buvo. Suprantame vienas kita. Ir manom, kad jei dievas duos mums galimybe tureti kudiki, tai uzteks ir vieno. Kad tik musu istorijos nepasikartotu...

Alexandra.R., tikrai labai jau liūdni prisiminimai tau likę iš vaikystės, jaunystės.
Manau kad dalis kaltės dėl tokio tavo nusistatymo prieš didelę šeimą krenta tavo tėvams. Matyt kažką praleido Jūsų auklėjime. Nejaugi neturi tokių prisiminimų kurie primintų gražias ir linksmas bendras šeimos šventes, atostogas, gimtadienius, žaidimus su broliu ir t.t. Nejaugi visi prisiminimai tik nuoskaudos Jei taip, tada suprantu tavo nusistatymą auginti tik vieną vaiką.
Aš augau viena, ir iki šios dienos gailiuosi kad brolio ar sesers neturiu. Kartais taip norisi turėti labai artimo žmogaus petį šalia. Draugai draugais ir lieka, o brolius ir seserys, manau, jungia ypatingas ryšys.
Visada svajojau turėti mažiausiai du vaikus. Svajonę išpildžiau truputį su kaupu

Alexandra R., suprantu Tavo nuoskaudą ir atleisk jei mano žodžiai Tave užgavo. Kaip jau rašė Drugelis, tai Tavo tėvų klaida. Ir taip nėra visose šeimose. Kažką panašaus esu išgyvenusi ir aš. Mano brolis trimis metais vyresnis. Taigi buvo ir muštynių, ir žaislų nepasidalindavome, ir rūbus (būdama paauglė) persisiūdavau. Bet buvo ir džiugių akimirkų, kai brolis apgindavo nuo vyresniukų, užstodavo prieš tėvus, kai prisiimdavo sau mano kaltę....
Jei Jums su vyru išlikusios didelės nuoskaudos, tai Jūsų tėvai padarė klaidą auklėdami Jus. Ir galbūt gyvendami savo gyvenimą ir augindami savo vaikus Jūs tokių klaidų jau nebedarytumėte.
Mūsų šeimoje perkant kokį nors drabužėlį didžiajai, būtinai nuperkamas kas nors ir mažajai. Be kita ko, perkant rūbus didžiajai, klausiama ir mažosios nuomonės, užsimenant, kad drabužėlis (jei nebus sunešiotas) liks ir jai. Na o jei būna atvejų, kad daiktas per brangus, kad nupirkti du, tai iš viso neperkame arba nuperkame du pigesnius. Kiekvienam atvejui - savas sprendimas.
Dėl muštynių. Parodykit man du artimo amžiaus vaikus , kurie nesipyktų, nesimuštų, nereikštų savo nuomonės ir t.t. Bet juk jie ir džiaugiasi vienas kitu, ir pasiilgsta, ir užjaučia. Ir tai kokie jie yra priklauso tik nuo mūsų.
Aišku ir mes su vyru nesame kažkokie tai protinguoliai , ir mes darome klaidų. Tik stengiamės nedaryti tų, kurias darė mūsų tėvai

O štai mes šešis VYRUS auginame, ir mums DZIN, ką apie tai kiti galvoja.
Linkiu ir kitoms būti drąsesnėms .

O o o ! JĖGA ištikrųjų jėga ! Šaunuolė! Stiprybės Tau ir Tavo vyrukams? Kaip Tu suspėji? Aš su trimis vaikais padejuoju, kad kartais sunku, bet dabar man turi būti gėda , nes tik pusę vargo palyginus su Tavim. Dar kartą Tau stiprybės, kantrybės ir sveikatos sveikatos sveikatos!

Aš pati prieš labai dideles šeimas ,nors pati esu iš keturių. Manau ,kad vaikams tikrai reikia skirti daugiau dėmesio,o su tokiu kiekiu mama pervargsta ir augant prisikaupia daug nuoskaudų.Taip, labai smagu žiūrėti į kartu žaidžiančius vaikus ,kai vyrenysis didžiuodamasis sako kad tai jo sesė.Bet kai pagalvoju apie jų ateitį,mokyklą ,manau kad tėvai turėtų jausti atsakomybę ir suteikti savo vaikams ne tik gyvybę ,bet ir šansą įsitvirtinti gyvenime, juk jau baigėsi tarybiniai laikai kai buvo galima pradėti nuo nulio.Aišku nenoriu nieko įžeist ,bet ir apie tai reikia pagalvoti .

[quote=ulija,2005 02 26, 12:01]
tėvai turėtų jausti atsakomybę ir suteikti savo vaikams ne tik gyvybę ,bet ir šansą įsitvirtinti gyvenime, juk jau baigėsi tarybiniai laikai kai buvo galima pradėti nuo nulio.

Iš kur tokie stereotipai? Jeigu daugiavaikė šeima, tai būtinai tarybinio mastymo, nuskurdę, gyvenantys "a la malkinė" ir pan.

Auginu vaikus ir patikėkite, visi aprengti, pamaitinti ir pasistengsiu, kad ateityje turėtų tinkamą išsilavinimą. Galbūt dėmesio kiekvienam skiriama mažiau, nei jo galima būtų skirti vienam ar dviem, bet yra tarpusavio sutarimas ir bendravimas tarp pačių vaikų. Pagaliau juk vaikai anksčiau ar vėliau išeina į kolektyvus, kur auklėtoja ar mokytoja taip pat tik viena, o vaikų 20-30. Koks tada dėmesys? Kita vertus gali būti nevienas, bet jaustis vienišas ir atvirkščiai.

Aš pati iš trijų vaikų, esu jauniausia šeimoj ir dėl to jokių nuoskaudų nejaučiu. Savo laiku neįsigijau aukštojo tik todėl, kad tėvų norai buvo ne rodiklis. Todėl dabar zubrinu neakivaizdžiai .

Čia mano tokie pamastymai.....

Mes kol kas turime viena mergyte. O vyras jau kiekviena diena suokia apie antra Tik as kazkaip stabdau
As manau , kad lengviau gyventi kai turi broli ar sesere, turi su kuo zaisti kai mazas, turi i ka atsiremti paauges
Musu visuomeneje yra sukurti nerealiai slykstus stereotipai (sovietmecio palikimas) jei daug vaiku: seima sociali, tevai prasigere, vaikai nusepe, nusmurge, suvarge. Ne velnio, daznai buna visai kitaip. As lenkiu galva, gatveje sutikusi mama su trim ir daugiau vaiku. Kai pagalvoju, kiek reikia atiduoti saves tevams, aukoti daugybe dienu ir naktu, kol tas mazulelis paauga
juk pripazinkim nieko ta valstybe finansiskai nepadeda, tik labai jau daug sneka.

O as visada maniau, kad uzteks ir dvieju, bet praejus 7 metams po antro vauko gimimo, o dar po to, kai draugai turi nuostabia pyple, net negalejau susitvardyti-pasakiau vyrui, noriu dar vieno. Ir kadangi didelio priestaravimo nebuvo (nors vyras vienturtis) dabar trecias jau pakliui. As labai laiminga

As esu is dvieju vaiku seimos, bet pati apie didele seima visai nesvajoju...Pradziai man uztektu vieno, o tik paskui galvosiu ar man pakanka jo, ar reikia daugiau. Na, noreti daug ko galima, bet dar reikia pagimdyti. Man, kaip negimdziusiai tai sunki uzduotis
As manau, jei seimoje tos pacios lyties vaikai, tai jiems tikrai turetu buti linksma ir gera, bet kai skirtingos - yra kitaip. Jie turi skirtingus draugus, skirtingi pomegiai ir pan. tas pats, kaip vienas. Aisku, cia pagal save sprendziu.

Sveikos,mamytės!įlindau čia iš smalsumo,tai norėčiau įkišti ir savo trigrašį.Aš augau šeimoj,kur buvom trys sesės ir du broliai dvyniai.aš vyriausia,o broliai atsirado po13,5metų po manęs.Kaip mes juos mylėjom ir tebemylim-ne tas žodis.Ir tarpusavy gerai sutariam,ir nuoskaudų lyg ir nėr.Pakalbam kartais,kad ne viską turėjom,ko norėjosi,bet meilės tai tikrai netrūko.Aš pati turiu3bernus.Pernai pakeliui buvo4as...deja .Tikėjomės,kad po didelio laiko tarpo popaskutinio gimdymo bus viskas gerai,bet taip neivyko...Visi mūsų vaikai planuoti.Didysis jau dvyliktokas.Gyvenam mes kaime,uždirbam ne krūvas,bet turim ir kompą naują ir internetą ir šiaip stengiamės vaikams suteikti viską kas mūsų jėgoms.vyresnėlis planuoja studijuoti aukštojoj,mokos gerai.Jei įstos tai tikrai padėsim.Ir kitų poreikiaipatenkinami,ir valgom mes,ne bulves.Meilės irgi su kaupu,tdėl kad visi labai laukti.Ngimdžiau vaikų pagal principą"davė dievas dantis,duos ir duonos".nes tą duoną,o ir sviestą patiems uždirbti reikia.Džiaugiuosi savo vaikų santykiais tarpusavyje.Aišku,jie kaip ir visi berniūkščiai pasimuša,bet įsikišti dėl grubumo dar neteko.

as pati kilusi is vidutines seimos-mes esam tik 2seses. viena kita begalo , be krasto mylim .sese turi tik viena vienintele dukra(13m)ir daugiau nebesvajoja, nes ir sios per akis.taciau pati svajoju turet ne viena vaika, taciau tik tada, kai bus salygos jiems auginti. na o dabar reikia dziaugtis kol kas vienu

PRIIMKIT IR MANE. AUGINU KETURIS SUNUS. JEI BUTU SIEK TIEK GERESNES SALYGOS AUGINCIAU IR DAUGIAU. PATI ESU VIENTURTE. KOGERO TODEL IR NOREJAU DAUGIAU VAIKUCIU. NEGALIU PAKESTI KAIMYNU ZVILGSNIU, KREIVU SYPSENELIU, MAT DAUGIAVAIKE, SOCIALIAI REMTINA, TAI VOS NEDEGRADAVUSI SEIMYNELE. AUGAM IR DZIAUGIAMES KAD MUSU DAUG.
O KAI PAGALVOJI APIE ATEITI, KAI UZAUGS, KAI SULEKS I GIMTUS NAMUS SU SAVO SEIMOM IR VAIKAIS......ECH

Junkis prie manęs. Aš turiu 6 sūnus ir gimę panašiai, kaip taviškiai:
1990.07.26
1992.06.17
2001.05.28
2002.12.24
2005.01.22 - du

JUNGIUOS. NU ŽINAI TU TIKRAI JĖGA. O AR GILIAI ŠIRDIES GILUMOJE NIEKAD NEPAGALVOJAI APIE DUKRYTE, AŠ TAI PAGALVOJU. SMAGU BŪTU MATYT LAKSTANTĮ SIJONĖLĮ.

Galvojau, kai laukiaus trečio, paskui, maniau gal iš dvynių bus bent viena mergaitė. Yra kaip yra. Šiandien jau nebenoriu nieko SOČIAI

Visada norėjau turėti daug vaikų. irmano svajonė pildosi. Turiu tris vaikelius ir esu labai laiminga. Pirmus kartus nežinojau, nejutau ko laukiuosi, o trečią kartą net neabejojau - bus mergaitė. Mes, moterys, esame apdovanotos didžiausiu stebuklu - išnešioti ir pagimdyti vaikelį! Sėkmės visoms mamytėms!!!!!!!!!!!!!!!!!

dar kai buvau 12-kos jau nusprendziau, kad gimdysiu tiek vaiku, kiek pajegsiu islaikyti materialiai, o tikrai ne tiek, kiek "Dievulis duos", nes manau, kad tai yra labai neatsakingas poziuris, jei tau yra sunku finansiskai ir jei tavo seimoje darosi negeri dalykai (pvz.: smurtas, nepagarba ir pan.).
norejau dideles seimos, gal todel vienu rozu man ir gavosi du . nemanau, kad tris vaikai yra daug, jei suteiki jiems normalias gyvenamasias salygas ir jiems netenka miegoti viename kambaryje, jei jie turi savo privatuma ir autonomiskuma, juk tai svarbu kiekvienam zmogui, o vaikas ir yra zmogus su savo norais ir savo pasauliu.
pati norejau tureti daug vaiku, maziausiai tris, bet dabar, kai turiu dvynukus ar del to, kad esu pavargusi, ar del to, kad labai nepatiko buti nesciai, ar del to kad seip gyvenime neviskas rozem klota, bet del trecio laaaaabai smarkiai pagalvociau... na ir seip reikia pabandyti jau bent du ant koju pastatyti

viktute, zinoma sunku auginti iskart dvi atzaleles, ypac, kai mylimas zmogus isduoda, ar pabega pabrukes uodega. kiekvienas zmogus turi tureti i ka nors atsiremti. ypac parama reikalinga nesciosioms, nes ta nuotaiku kaita, besikeiciantis kunas, nerimas del vaikiuku gali isvesti is proto... dievulis nedaro klaidu, vadinasi jis nebereikalo tau atsiunte iskart du vaikiukus. jis siuncia tiktai kantriems ir stipriems zmonem .dabar tu dvigubai pavargsti, taciau atsiemi ir dvigubai dziaugsmo sekmes!!!!!!!!

Nu antras tai būtina, o trečias reikalingas. Visgi ketvirtos tai norėčiau dukters (registruojantis manęs tikdviejų vaikų užklausė)(šiaip kolkas3,5 turiu) .Manaun kuo daugiau vaikų-tuo smagiau šeimoje(aišku reikia ir pajamų žiųrėti).Taip kad aš už tiek-kiek kas sugeba-sąlyga-vaikai turi būti sotūs ir aprengti.

Tikras supertetis

As uzaugau 3 vaiku seimoj, turejom viska ir meiles tikrai netruko
Ir as turiu 3 vaikus,esu laiminga ,jei galetu kas garantuot ,kad ketvirta butu mergaite, tai rizikuociau
Po poros metu ir mazasis eis i mokykla, tai iki pavakario sedesiu viena namuose, net neisivaizduoju ka reiks daryt

Saunuoles mamytes, turincios daug vaikiuku O kazin vienas - tai gaud ar mazai Mums kol kas daug... O du - tai jau bus atrodo visa banda
Irrrr..jei leis finansines galimbybes, pritariu VIKTUTEI, noreciau trecio, po kokiu 5 metu

tu mastai kaip tikras supertetis. ir kodel visi vyrai taip nemasto?
as tai svajoju apie 3 vaikus, bet vyras tokios minties purtosi. net nzn kodel, juk pats uzaugo su broliu ir sese, tevai normalus.sakyciau, kad musu vaikas butu koks nors neramus ar dar kas nors, bet to irgi nera, nes musu mazius super nuo pat gimimo.svorio taip pat daug nepriausgau-nestumo metu atrodziau gana figurnai(nes jis storu nemegsta). tai iki siol nesuprantu, kas ji atbaido????????? p.s. duok dieve kuo daugiau taip mastanciu vyru

Sveiki,as manau kad seimoje turi buti 3 atzaleles ,kas liecia daugiau tai kiekvieno pasirinkimas,aisku musu tautoje daug vaiku turi pagrinde neturtingos seimos deja ,deja bet taip jau yra .turiu pazystama moteri kuri kaip manau apie liepa-rugpjuti gimdys 12 vaika manau kad absurdas .kada pilnai aprupinta seima prasau o 12 ir taip labai daug!!! mes planuojam savo 3 pagranduka ir manau kad mums pakaks ,nors mano brangiausias spyriojosi api 4 metus pagaliau as nugalejau ,aisku buvo nelengva ir dabar tik meldziuosi kad nepersigalvotu .nes as to labai noriu ir trokstu.O Supertetis manau kad tikrai Super sekmes jam.

Sveikos mamos, o aš tai manau, kad gimiau - būti mama.Man tai kažkas neapsakomo, nėštumas, gimdymas auginimas. Aš jau nuo kokių 14metų, žinojau, kad noriu gero vyro ir trijų vaikų ir štai visa tai turiu. Mano visi trys leliai buvo suplanuoti ir laukti.

As irgi manau,kad tiesiog gimiau buti mama. Labai pasiseke "rasti" toki vyra ,kuris visada svajojo buti teciu ...
Dabar musu seimoje auga 3 sveiki,grazus vaikuciai ir be ju mes neisivaizduojame savo gyvenimu! Jei galimybes leis noretume dar poros!
Juk nera grazesnio dalyko pasaulyje uz tas mazas kojeles...

Tikrai ir aš dar norėčiau leliukų, tik, kad reikia galvoti apie finansus, ir taip vyras jau nuo ryto iki išnaktų dirba. Bet gal kai turėsim savo namus

[quote=lil'mamma,2005 06 25, 19:46]
As irgi manau,kad tiesiog gimiau buti mama. Labai pasiseke "rasti" toki vyra ,kuris visada svajojo buti teciu ...



linkiu, kad visi tokie teciai butu