įdomu, o kokie tie pliusai, nes aš irgi svarstau apie mažiaus miegojimą jo kambary, dabar mum 1,4 metų

Vyresniaja perkelem atskirai, kai nustojo naktim keltis valgyt, pastatem foteli jos kambary, tai jei dar koki karteli tekdavo pamaitint, tai atsikldava ir fotelyje pamaitindavau, tigi kazkur nuo 8 men jau gyveno savo kambary. O mazylei praktiskai iki metuku taip ir dirbau uz soske naktimis, bet kai nustojau maitint, viskas susitvarke. Tai tas istremimas toks gan drastiskas buvo, tiesiog jau norejosi savo miegamaji tureti sau, tai beveik metuku viena diena emem ir perkelem lovyte i jos kambari. Privalumu daug, visu pirma tai, kad ilgiau rytais pamiega, nes anksciau vyra keldavosi i darba, eidavo praustis, rengtis ir prizadindavo, tai tekdavo visiems anksti keltis, o dabar ramu, vyras i dara isvaziuoja, o vaikas net neprabunda. Kita vertus, galima pagaliau atsigulus dar koki filma paziuret, pakalbet ar siaip su vyru ka nuveikt Nes kol lovyte musu miegamajam buvo, tai mes tik ant pirstu galiuku ateidavom tiesiai i lova, ir tai dazniausiai prabusdavo.

Mes perkėlėm vaiką į kambarį iškart po pirmo gimtadienio. Nors bandymų buvo ir ansčiau, bet su mažesniu daug vargo lakstyti, kai užsimano valgyt ir šiaip dažniau keldavos nei dabar.
Pliusas tas, kad aš negirdžiu jo vartymosi begalinio. Kol gulėdavo šalia šokinėdavau kas 5 minutes Kai buvo šalta, kišdavom į miegmaišiuką, dabar miega su ilga pižama.
Tikrai ilgiau miega rytais ir ramiau užmiega vakarais. Mes galim pagaliau ir TV miegamajam įsijungti.

taip atrodo viskas aišku ir paprasta, taip geriau abiem pusėm, bet ką daryti tuo atveju kai vaikas suserga? su lovyte atsigabenti į savo kambarį? ar miegoti vaiko kambarį šalio jo lovytės ant grindų? juk prie sergančiojo reikia pabudėti ir pan., gali užsikosėti, uždusti, nosytė pilna, neprakėpuos...

kai vaikas suserga tada lovyte galima pasistatyti ir savo kambaryje, arba vaiko kambaryje galima pastatyti lovą sau miegoti. Mūsų mažytė atskirai savo kambaryje jau miega nuo pirmo mėnesiuko

l. smagu kai tokie drąsūs tėvai, pavydžiu...
o iš artimųjų (senelių) nesusilaukėte neigiamos reakcijos?

galiu iš patirties pasakyt , jei yra valios ir galimybių , leiskit miegot atskirai. nes šendien turiu didelę problema kurią nežinau kada pašalinsiu
iš pradžių buvo butas tik vieno kambario , po to kai pasikeitėm į 2 kambarių , užleidom vyresniajam kambarį, tėtis dažnai išvažiuoja į komandiruotes , tai mažasis su manim kai suėjo 3 gavom skaudų likimo smūgį - vaikiukas autistas. atsirado baimių ir kitokių blogybių. aišku liko su manim, išėjau iš darbo, vaikas su manim 24 val per para. brolis užaugo , gyvena atskirai, mes išėjom gyventi į nuosava nama, bet mažojo taip ir nepajėgiau atskirti nuo savęs, kiek buvo bandymų tiek buvo priešinimosi, jei ir pavykdavo užmigdyti atskirai, tai ateidavo po kelių valandų vėl. nenoriu sukelti vaikui isterijos , stengiuosi apsaugoti nuo stresų , nes jam ir taip sunkiai suvokiamas mūsų pasaulis, bet dabar jau nežinau ką daryti jam greit jau 8metai, bet jis dar neužmiega be manes, ir užmiges tikrina ar aš šalia , neradęs prabunda . esu visai akligatvyje , nežinau ką daryti, bet stengiuosi užmigdyti ir išeiti, kai pareina vėl vedu atgal , ir taip kasnakt, bet pasidarė piktas vakarais , irzlus , neramus.............

stiprybės jums

Vaikui susirgus mes lovytę nešamės į savo miegamąjį. Jei būtų galimybės miegotume jo kambary. Aišku, tokiu atveju vieno negalima palikti.

O prie ko čia kiti? juk reikia daryt kaip patiems geriau o ką kiti galvoja tai


Čia kažkuri klausėt apie pliusius:

vaikas nepabunda jei kas triukšmauja ramiau miega atsikėlęs pabendrauja ne tik su tėvais, bet ir su lempa, su antklode, su karusele vis įvairesnis bendravimas

O aš norėčiau paklausti/pasmalsauti tų, kurie migdosi vaikus kartu su savimi, o ar santykiai tarpusavio nenukiančia ?

O kodel nedrystumet Mano dukryte irgi nuo 1m su trupuciu miega kitam kambary,normalioj lovoj,tiesa ji buvo pas broly kambary,plati tokia,tai niekad neiskrisdavo,o nuo 2,5 perkraustem i jos atskira kambary,tai jos kambary lova jau siauresne,todel nupirkom apsauga ant lovos ir viskas
Matau tik pliusus,nors ir tenka nakty nukeliauti kartais,visokiu naktu buna,bet nors ramiai galima tv.paziuret,nebijot vaiksciot ir kalbetis,ir ryte ismiega ilgai

Sunui 2,4 m , miegam kartu. Atskiras kambarys laukia gyventojo, bet gal nuo kokiu 3 metu reiks bandyt kelti . O leliuka atskirai migdyti tai NE NE NE. Turiu jausti vaika prie saves ( ne per siena, ne per metra, o tikraja to zodzio prasme) .Be to pritariu nuomonei, kad vaikas jauciasi saugus miegodamas prie mamos ir tecio Ir taip jauku kartu visiems:wub:

Dukryte "iskeliavo" i savo kambari kai baigiau pati naktimis maitinti, t.y. 1 metu 3 men.

Iki tol labai daznai miegodavo su mumis. Ir ko tik neteko del to prisiklausyti
"kad kuo toliau, tuo sunkiau bus vaika atpratinti kartu miegot, kad nenores miegoti savo loveleje, ka jau bekalbeti apie miegojima atskirai..." Vienu zodziu, ne vienai pazistama situacija

Na ka, atejo laikas, kai mazyle eme neramiai miegoti su mumis: blaskydavosi, vartydavosi, ir t.t., tad vis dazniau perkeldavom i jos lovyte kur kuo puikiausiai sau ismiegodavo beveik visa nakti. Tad kai baigiau pati maitinti krutimi, nusprendem, kad pats laikas irengt JOS kambari!

Ir be jokiu problemu jau 1,5 men miega savo kambary. Aisku, buna, kad nakti prabunda (ar dantukas suskausta, ar kojyte tarp virbu istringa, ar siaip susapnuoja ka, ir t.t), bet ijungta "mobili aukle" apie tai ispeja, tad jokios traumos vaikui - kai reikia, mama salia...

Manau, kad tas naktinis issiskyrimas, kuris sutapo su maitinimo krutimi pabaiga, man buvo didesne trauma, nei mazylei...

Nuo 9 men miega savo kambariuke

tikrai ne jei kam yra problemų su tuo reikalu, tai tikrai ne vaikas ir ne bendra lova kalta galima išeiti į kitą kambarį

mes kazkur nuo metuku perkeleme vaika i jo kambari

Na mes turime galimybe atskirai migdyti, taciau nakti tiek kartu tenka prie jos keltis,kad man patogiau tam paciam kambary. O ir pripratau labai pati-malonu,kai ryte pramerkus akis matau dukryte miegancia ar besisypsancia..

Mūsų didysis tai kai atsirado mažesnis broliukas pats sugalvojo, kad jis didelis ir jam reikia miegoti vienam. Leidom pačiam pasipuošti kambarį ir dabar net ir norėdamas neišviliotum. Jam tada beveik 2,5 metų buvo.

Nuo 9 mėn miega kitam kambary ir nė kiek dėl to nesigailiu. Viena bėda kad vienoj lovoj net svečiuose miegoti negalim, nepratę.

nuo 4,5men kai slogavo buvau atsikrauscius su lova pas ji,bet dabar miega pats duris paliekam atidarytas,tad girdim kai nubunda,nors dar keliasi nakti pavalgyti,bet vis ilgiau ismiega pats vienas ir uzmiega pats tad jokiu problemu ryta apie 7 atsikraustom i didziaja lova tecio zadinti dabar laukiam kovo men tada jau bus didelis ir tures dideli kambari,nes kraustysimes i nama

mano pirmoji miegojo nuo 1 metu o maziukui 1,7 metai jis viena sne uz ka nemiega rekia kaip pasiutes

Jei tik butu galimybe,tai nuo 6 men buciau pradejus vaika migdyti kitame kambaryje ...Deje,pas mus tik vienas labai didelis kambarys...Uztad vaiko lovyte stovi viename kambario gale,musu kitame Aisku,yra vaiku,kurie bijo vieni pasilikti,tokiu atveju nekankinciau nei saves,nei vaiko...

miega nuo metuku, gavo viena is dovanu gimtadienio proga - savo kambari

nuo 1,5 metukų, kai sužinojau kad laukiuosi antro, tai ir iškeliavom į kitą kambarį miegot

neišsivaizduoju, kada maniškė į kitą kambarį persikraustys

Vaikų kambarį palikom ir išsikraustėm, kai dvyniams buvo septyni mėnesiai. Prisimenu, kad gyvenimas kažkaip staiga palengvėjo

O miegojimą pas močiutes išsprendžia sulankstomos lovos/maniežai, turbūt geriausias visų laikų pirkinys vaikams.

o as miegu su savo vaikuciais ,na dukryte iki 3 metu miegojo pas mus lovoj,kai atsirado sunus dukryte gavo lova ir uzleido vieta broliui,sunus miegojo iki 1,5 pas mus lovoj.ir tada abu su sesute iskeliavo i savo kambari(iki to laiko jo neturejo,gyvenom vienam kambary )dabar turim namuka,tai kambariu yra ,bet va mazyle vel su manim lovytej,jai 6 men, ir net neisivaizduoju kitaip ,man taip gera kai ji salia,ir mes abi labai gerai issimiegam

Maziui buvo 10 men, kai is musu dideles placios lovos buvo iskraustytas i savo lovyte visai salia, ir apie metukus kai vargsa ismetem i atskira kambari (man visas tas procesas zymiai skausmingesnis buvo negu vaikui... ) Bet dabar miega geriau ir ilgiau negu su mumis

Mano abi mazdaug nuo 3 men miegojo kitame kambaryje

pradejau atskiram kambary guldyti nuo 5men ir sekesi puikiai

labas pas mus tai yra beda, mes gyvenam 2-ieju kamabriu bute kur vienas sujungtas su virtuve, o ten stovi senas barbenanti saldytuvas. Mes buta nuomuojames ir nuomininkas tikrai nepriks naujo saldytuvo... Tai va priversti miegoti visi kartu mazame kambarelyje. Miegojimas su vaiku mano manymu yra negerai, nes pirmiausia nukecia miega, poto tevu seksuoalinis gyvenimas(nes tarkim as negaliu atsipalaiduoti zinodama kad vaikas tam paciam kambary)

Miega savo kambaryje nuo ~11 ar 12mėn. Prieš tai miegojo mūsų miegamajame, bet savo lovelėje.

Mano 8mėn jaunėlis vis dar miega mūsų miegamajam.. bet dėl jo ramesnio miego ir kitų priežasčių norėčiau jau perkraustyti mažylį pas vyresnėlį brolį į kambarį. . TIK nežinau kaip gerai jam ten seksis miegot dieną kai vyresnėlis(3,5m) triukšmauja ir pan.. nežinau kaip šie dalykai suderinami??
gal kas patirties turi apie du vaikus viename kambaryje???

Mano abi nuo metukų pradėjo miegoti atskiram kambaryje, iki metukų miegojo mūsų miegamajame, bet savo lovytei.
Dabar jau joms bendrą kambarėlį įrengėm, pilną žaisliukų, vaikiškų paveiksliukų ir po nuosavą lovytę kiekvienai

As savo triju metu padauza noreciau apnakvyndinti atskirame kambaryje, bet neturiu salygu
Miegojimas vienam kambaryje su mama yra kosmaras, nes uzmiega tik kai as guliu savo lovoje ir kai tik isjungtas TV

pirma vaika i kita kambari iskeleme 2.8metu nors seneliams tai atrode labai ziauru.su antru miegame lyg siol(jai4.5)tiesiog nenuperkame lovos(sulankstomo fotelio).grynas apsileidimas.

kol kas abi mergytės miega su mumis ( 4 metai ir 4 mėnesiai). vasarą mėginsim perkraustyt abi į jų kambarį.

irengem vaikam kambari, dickiui buvo trys, mergytei buvo apie puse metuku. ir viskas puikiai. dickis miega patenkintas kad turi savo kambari, o mazyte kartais atkeliauja pas mus tai jai dantukai dygsta, tai slogyte. bet siaip pratinam kiek imanoma kad miegotu atskirai. buna ir visa nakti ismiega. aisku kambariai salia vienas kito. durys buna atidarytos jei tureciau trecia iskraustyciau i kita kambari iskart pasibaigus naktiniams valgymams 3k/nakti

Pritariu šiai nuomonei. Mes neturėjom tokios galimybės kai vaikai buvo maži, tad iškraustėm juos tik kai buvo jau vyresni, tačiau jei auginsim pagranduką - kai tik baigsiu maitinti ir keliaus į savo kambariuką

pirmasis vaikelis savo kambaryje miegojo nuo 6 mėnesio antrąjį irgi žadame panašaus laiko įkurti jo kambaryje

Musu coliukei 5 men kol kas miega musu miegamajame savo loveleje, gyvenam 2 kambariu bute, tai greitu laiku teveliai kraustysis i saliona ir uzleisim kambari mazylei.

Sveikos mamos,
musu maziuke miega atskirame kambaryje nuo pat pirmu dienu ir beveik be jokiu islygu. Kai sirgo tridiene karstine, tai miegojo musu lovoj, bet mes salia budejom, nes reikejo stebeti ar neprasides traukuliukai ir ar temperatura nepakils per auksta, nes ji keitesi kas kelias minutes. Dziaugiuosi tokiu musu sprendimu, kad vaikas turi miegoti savo lovyteje ir savo kambaryje, taip kaip ir mes miegame savo. Kiekvienas turi tureti savo erdve. Lygiai taip pat ir darysime su kitais vaikais, jei Dievulis ju duos.

Mes saviškę iškėlėm 7,5 mėn. Bet su užmigimu tai problema. Verkia. Bet ir mūsų miegamajame verkė taip pat.

Pradzioje nebuvo galimybes perkelti vaiko i kita kambari, nes gyvenome 1k. bute tai bandem iskraustyt bent is savo lovos nepavyko prabudes visada atsekdavo kur musiske lova 3,5m iskraustem su visais zaislais ir lova i atskira kambari, bet ten tik zaisdavo, o nakti nenoredavo ten pasilikti, nes kambarys gana tolokai nuo musu. Taigi per prievarta ir negrudom Dabar jam keturi, bet miega su mumis misija "GALUTINIS PERKRAUSTYMAS" vyks artimiausiu metu
Tik noriu pasidalinti tokia patirtim - neminusai(nes pliusais to gal ir nevadinciau):
maniskis miega rytais labai saldziai ir nei tecio nei mano kelimasis jam netrukdo ji reikia dazniausiai pazadinti;
kai serga lengviau sekti mazylio ligos eiga;
minusai:
labai blogai pati issimiegu, nes atiteko "vyduriukas"
su vyru turim laukti kol mazius uzmigs, kai jau aistra aplanko
o uzmiega tik kai isjungtas telikas
ir jau dabar numatau perkraustymo trauma kad ir kaip smagu bus tureti savo kambari, bet nakciai jis jau iprates mane apkabinti, kad jam nugaryte paglostyciau

Planuoju ir aš saviškį jau bandyt kelt į kitą kambarį, bet įtariu, naktį atblūdys pas mus į lovą. Bet jau manau pats laikas

vaikinukas musu miega savo lovoje, bet rytais atpedina pas mus i lova bet tam paciam kambaryje, taip bus kol nebus irengtas jo kambarys o tai gali uztrukti iki 6 men. o tada bandysim patys issikraustyti

Mazdaug 4 metuku iskrausten i kita kambari , problemu nebuvo, bet visada kada tik uzsinori ateina i musu lova paguleti, dazniausiai rytais

Mano vaikai i vaiku kambari kraustesi nuo tada kai jau nebesikeldavo naktimis Savo lovoje vaiku niekada neguldziau, nemigdziau...kai sirgdavo pati sededavau prie lovytes laikydavau uz rankytes glostydavau bet i savo lova nesinesiau
O tokiu mamu kurios salia gulint maziukui dar sugeba su vyru ir meile uzplest tai man izvis kraupu

na mano mazsis nuo gimimo iki1,5 metuku miegojo savo loveleje mes su mb issikraustem i maza kambariuka o didenyjy vaikams miegot uzleidom pas msu vaikiukas miega atskirai nu nebent pietu miego ateina salia tecio pamiegot o siaip miega abu atskirai

musu beveik 2m. miega musu kambaryje bet savo lovoje , as pati nesu dar pasiruosusi kad ji eitu i kita nes kelciausi n kartu eiti paziureti