Nu pirmą kartą girdžiu, kad mamos leliukus atskitai migdo...
Gavau šoką. Mano vaikas miegodavo tikrai ramiai, bet aisku buvo visko. Ir bloga nakti pasidarydavo, ir apsisapnuodavo.
Mano manymu, vaiką kelti į kitą kambarį labai patogu tada, kai yra kažkokie pasikeitimai namuose- būsto keitimas, remontas ar pan. (žinoma, jei tam iš vis yra sąlygos).
Mano dukrai jau 5,5 metų. Mes dar miegame viename kambaryje. Mūsų butas nemažas, bet kadangi gyvenom ne vieni, net neieškojau galimybės iškelti dukrą. Dabar atsilaisvino vienas kambarys ir mes ją perkelsim. Manau, nebus sunku, nes ji jau didelė ir labai džiaugiasi galimybe turėti savo kambarį. Gal prieš du ar tris metus ją iškelti būtų buvę sunku, bet dabar tikrai ne.

Ar man nuo to buvo blogiau? Negaliu pasakyti. Gal ramiau, nes gerai žinau, kad jei ji būtų miegojusi kitame kambary, būčiau laksčius kiaurą naktį ir takus pramynus... Nes kiekvienas jos krustelėjimas mane pakeldavo. Reaguodavau į viską, nors nuo pat gimimo ji miegodavo "kaip užmušta". Tad, manau, tas vaiko iškėlimas gerai toms, kurių nervai ramūs. Aš mažo vaikiuko taip iškelt negalėčiau.
Įdomumo dėlei galiu pasakyti, kad mano lovoj ji niekada nemiegojo. Buvau kartą įsikėlus pas save, gal kokių 5 mėnesių, tai po kelių valandų perkėliau atgal, bijodama, kad neužgulčiau. Net pakviesta nevisada ateina pas mus patysot. Sako, kad jai ir jos lovytėje minkšta.

O aš kažkaip tikiuosi kad perkėlus nešokinėsiu nuo jos kiekvieno krustelėjimo

As abi dukras nuo puses metuku i kita kambari perkeliau. Pirma dukra, nes taip knygose prisiskaiciau , o antra sakiau, kai miegos naktim ilgiau, bet ji labai jautriai miega. Budavo reikia eiti miegoti, tai slenkam su vyru kaip kokie partizanai, kad tik kas nesugirgzdetu, nesusnaretu... Nors rodos nepratinom mes jos prie tylos. Tai natimis net sukosejus, ji pabusdavo ir verkdavo. Tai nuo puses metuku ir ji buvo perkelta i savo kambari. Aisku, nera taip, kad griunu miegoti i savo lova, puciu net stogas kilojasi, o kas aplinkui vyksta man dzin. Iki metuku su abiem visokiu naktu budavo:ir geru, ir neramiu... Bet man kazkaip geriau be vaiko miegasi. Ir isvis man ir be vyro dar geriau miegotusi , ale jis nenori. Manau, cia tikrai nuo vaiko priklauso. Visiems reikia mamos artumo, bet kai kuriems daug daugiau, tai galir sunkiau perkelti i kita kambari.

Mano maziui metukai ir 7men. Gyvenam nuosavam name, bet su uosviais. Vaikas miega su mumis kartu tik savo lovyteje. Nors yra kitas kambarys, kuris galetu buti vaiko, bet nera kaip jo ten iskraustyti... visu pirma - jis nuo pat gimimo labai neramus, ir dabar nakti keliasi apie 2-3 kartus. Tai soske iskrenta tai susala nusispardes - reik uzklot ar galu gale reik tik jam suverkus sokt ir tyliai pasakyti: miegok, miegok... nes kitaip isiverkia ir tada sakes! tai galvoju taip ir lakstyciau, kaip sake kazkuri: takus minciau i kita kambari naktimis... be to, kadangi uosviai 2am aukste gyvena, o mes pirmam, tai anksti besikeldamas uosvis, kuris keliasi savo katyciu isleisti i lauka ar anytos isleisti i darba (mat jis pensininkas ir sedi namie nuolat) prizadintu suneli ir man dar dazniau tektu begioti pas ji ir raminti dar ir nuo 5.30h rytais... (tada keliasi uosvis ir vaiksto pirmyn atgal laiptais su savo katytem - nervuoja mane ) tai taip ir pilna tu priezasciu - kad nera kaip iskraustyti Neduko i kita kambari... o taip norisi miegoti tik dviese su vyru... ir galu gale kada suplanuoti antra??? jei nuo kiekvieno garselio Nedukas pabunda???

Tai tam kitam kambary planuokit

Mano maziui pusantru, o vasara kraustysimes i nama, tai ten jau ruosiam jam kambari, o kol kas miega su mumis kambary, tik savo lovelej, Nors kartais nakti ateina pas mus, pamiega, tada as ji perkeliu atgal. Nezinau kaip bus, tikiuosi nereiks lakstyt pass ji i kambari naktim, dabar tai tik paraminu kai krebzda, kad miegotu ir miega, na bet kad reikia vaika iskelti tai tikrai, nes irgi antra galvojam tureti

mano panelytei greitai 5m. Man net baisu rašyti, kad ji su manim lovoje miega

nuo gimimo ji labai atpilinėjo. aš negalėjau ramiai miegoti ir mėnesį budėjau prie lovytės labai pavargau, neišsimiegodavau, pasidariau pikčiurna, bet kai laukiausi buvau griežtai nusprendusi jokių vaiko miegojimų tėvų lovoje
bet galiausiai paklausiau mamytės ir pasiguldžiau pas save. kaip mes abi gerai išsimiegojom Kai jau sumastėm vėl grįžti į lovytę jai buvo pusmetis. tai vieną naktį pasikankinom, kitą išmiegojom...tada porą naktų vėl verkė, kitą vėl gerai...nežinau, bet vargom mes su tuo miegojimu atskirai
7mėn mano pana atsistojo. pabundu naktį, o kažkas man plaukus pešioja Žiūriu - mano vaikas stovi išsišiepęs Aš ją paguldžiau, daviau arbatytės ir užmigo. po valandos vėl stovėjo palei galvą Tada pasiėmiau į lovą

neužilgo ji išmoko ir perlipti į mūsų lovą. niu niekaip vaiko išvaryt negalėjau, gaila man Taip vakarais užmigdavom lovytėje, o pabusdavom pas mamą (naktimis keliaujant)
MB pasiūlė lovytę išrinkti, kad vietos daugiau būtų, nes gyvenome viename kambaryje. taip ir padarėm. Kai panelei suėjo 2m. sumanėm surinkti lovytę ir ta proga vėl bandyti guldyti atskirai. mažoji ją priėmė kaip naują ir labai apsidžiaugė, bet naktį pabudo ir apsiverkė, kad pas mus nori Pietų ramiai miegodavo lovytėje, o naktimis vis pas mus į lovą prašėsi...
dabar ji turi savo kambarį, kurį pati dekoravo, rinko sienų spalvas, šviestuvus, išsirinko lovą , kad miegoti antrame aukšte ir t.t. Ilgai prieš šsikuriant kalbėjom kaip ji miegos savo kambaryje...Deja pamiegojo savaitėlę ar dvi ir vėl naktimis pabudusi net kukčioja nuo ašarų Aš ją užmigdau, pabūnu kol užmiega, bet vaikas naktimis pabunda, gal nusispardo, gal susapnuoja ką, bet neišmiega ramiai, kaip su manim
dabar planuojam antrą vaikelį ir didžiausias klausimas kaip vyresnėlę be kančių ir traumų iš savo lovos iškrapštyti Ji lepunėlė pas mus Ir šiaip sunkiai priims naują šeimos narį, bet dabar pati labai prašo net nesuvokdama kaip bus. Sako, kad tilpsim tryse: aš , ji ir brolis, o tėtis į kitą kambarį gali eiti miegoti

O dėl šito aš iki šiol migdau su vilnonėm kojinytėm, nes nusispardo vos valandą pamiegojęs tik užkloji, o jis vėl žiūrėk iš po antklodės į kitą lovos kraštą numigravęs. O su kojinytėm miegodamas nesušąla ir neprabunda

Tiesa, būna naktų, kai tenka kartu pamiegoti (aki serga, pvz.), bet ne mūsų lovoj, o pas vaiką. Kadangi vaikiškos lovelės tuoj prireiks kitam , vaikas jau persikraustė į normalią lovą, kurios pirmas aukštas paplatintas ir šalia laisvai gali miegoti ir suaugęs O mūsų lovoj vaikis miegojo tik pirmus kelis mėnesius tarpuose tarp naktinių maitinimų, todėl kol kas nelabai ir žino, kad taip galima

perskaičius jole tavo pasakojima taip skaniai pasijokiai kad mergyte tavo nusprende su tavim ir broliuku miegoti viename kambary o teti iškamandiruoti i kita musu irgi tas pats baguldai i savo lova užmiegam po valandos verke prie lovos galo sako bijo labai dreba visas jau keturi metai bet niekaip kiekviena nakti kovojam kad nors savo lovoje miegotu o apie kita kambari net nekalbu bet reiks kažka daryti

maniškei nepadeda paguldai su kojinytėm, o randi be jų
ji ir pižamą kartais naktį nusirengia

Nereik traumuot vaiko,kad jau pripratinot taip ilgai miegot kartu,tai dabar ir miegokit gal jau po pusmecio jinai pati norės miegot savo kambary Pas mus irgi ilgą laiką vaiko kambarys buvo tik žaidimų kambarys,o miegoti ateidavo pas mus Dabar turim brolį,tai neįsivaizduoju jo miegancio atskirai.Niekada nepaguldyčiau kelių menesių kūdikio atskirai

O aš pastebėjau, kad ryte atsikėlus ji dar ramiai lovytėje žaidžia nes mato mane, o kai dieną palieku miegančią ir atsibunda iškart su ašarom šaukia mane

Labutis,

Oi neisivaizduoju kaip reiks kitam kambary migdyti... Kai dukryte ir savo lovytej nebelabai nori miegoti

Aš abu savo kūdikius išprovodinau panašaus amžiaus - trejų metų su kapeikom Abu buvo maminiai ir miegojo mūsų kambary - vyresnėlis todėl, kad tada kitur nebuvo kur - mažą butuką nuomojom... O mažiuką auklė pripratino, ir ne t ne mūsų kambary, o mūsų lovoj - taip jai buvo patogiau jį migdyt pietų. O aš, grįžus po darbo pas savo pusantrų pyplį, labai ir nesispardžiau, ir taip jo per dieną pasiilgdavau... Bet iki šešiolikos gi vienoj lovoj nemiegosi!

Tai vyresnėlį iškraustėm persikeldami į naują tuščią trijų kambarių butą. Motyvas persikelti buvo - burzgia šaldytuvas (senajam bute šaldytuvas labai ūžė, ir vaikas jo bijojo... Tai persikraustėm ). Tiesa, tuoj nusipirkom naują šaldytuvą (motyvas - nebuvo kur laikyti ledus ). Vaikui iškart buvo parodyta - va čia bus TAVO kambarys, va čia bus TAVO žaislai ir TAVO lovytė. Aš labai pergyvenau. Nupirkau didelį minkštą meškiną, idėjau jam įlovą... O jis į tą savo lovytę įsilipo, meškiną išmetė velniop, pareikalavo pačio didžiausio šautuvo, apsikabino jį ir visą naktį - ir visas sekančias naktis - miegojo kaip angeliukas (jei neskaitysim šautuvo ).

Mažiuką iškraustėm sudėtingiau. Tiesiog parodžiau jam lovytę (o jis miegojo iš viso ne lovytėj, o pas mus, kaip jau minėta), sakau, va, TAVO (gi žinojau, kad užsimanys išbandyt ) Tas iškart - noriu joje miegoti! Aš sakau, nu gerai, jei jau nori, tai prašom, bet tada pas brolį, brolio kambary. Jis - gerai. Nu mes su tėvu čiupom, visus baldus perstatėm, lovytę įstatėm, prie jos lemputę, čiužinys, kaldra, pagalvė - gulk, miegok Tas atsigulė, pagulėjo, žiūri, rimtas reikalas - neee, noju pas mamą (o aš jau savo lovoj guliu). Tada tėvas išstojo, paaiškino, kas prie ko, davė tą patį meškį (o gal kitą?), nu ir po ilgų debatų mažius liko miegot ten, kur "pats" nusisprendė. Tiesa, meškį irgi išmetė velniop

Ir nieko, taip dabar abu labai gražiai miega dviese. Tiesa, mažius kartais pakukuoja, kad noji į didelę jovą, bet aš kaip nors vis prasuku... Pvz. vakar sakiau, kad gal Velykų bobutė skaičiuos vaikučius, pamatys tuščią lovytę - ir nesuskaičiuos, tai kaip čia bus? Nu ir ką, mažajam teko pritart, kad akurat chrienovai bus...

manau kuo ansciau tuo geriau. is patirties. nes manydama kad dar anksti ,vis dar miegu su abiem savo dukrom vienoje lovoje,ovyras kitame kambarije

As irgi manau,kad daug patogiau kai vaikelis salia ,juk i kita kambari reiktu eiti ziureti ar jis neatsiklojo ar nesalta,zodziu mes miegosim,kol jausim ,kad jau gali miegoti viena kitame kambaryja

Na ir skaniai prisijuokiau iš kai kurių istorijų ir mamų mokėjimo papasakoti Aišku, taip juokinga gali ir nebūti, kai savo turtą reikės iškraustyti na, kol kas aplinkybės verčia gyventi viename kambaryje, bet labai norėčiau nuo kokių metukų laiko merginą prie savo kambario pratinti... O šiaip tai vaikas vaikui nelygu... Čia apie sesers du bambliukus pagalvojau. Vyresnėlį iškraustė, nes Šarūnas (draugų vaikas, didelis autoritetas ) irgi miega atskirai, kai jam gal keturi buvo, o mažasis (trejų metų) pats išsikraustė pas "bolį" ir tėvai neprisišaukia net pagulėti pas save. Vyresnysis ateina, o mažius ne.

nuo 3 men mes suneli perkelem i sava kambari ir lovyte. Per nakti jis puikiai miegodavo, nors as likdavau jo kambaryje kol jis vel uzmigdavo. Rutina suslubavo tik kaip jis sirgo kelias dienas - pagailo ji viena palikti, bet tada niekas neissimiegojo patogiai.

mazoji dar miega tame paciame kambaryje, be ko gero kai bus metukai su trupuciu keliaus i savo kambary nes vis dar keliasi naktimis ne karta ir ne du

Mes savo dukrytę nuo gimimo migdėm savo lovelėje šalia mūsų lovos. Mums abiems su vyru iš principo nepriimtina idėja iškraustyti vyrą į kitą kambarį. Vakare maitinama užmigdavo, tada perkeldavom į lovelę, o naktį vėl įsikeldavau tik maitinimui. Mums taip atrodė saugiau ir taip visi puikiai išsimiegodavom. Kai merginai buvo beveik pusmetis, mes įrengėme jai atskirą kambarį (gyvenam vieni nuosavame name), išklijavom sienas paveiksliukais ir pan. ir mažajai tame kambaryje labai patikdavo. Lovelę perstumėm į jos kambarį ir ji kuo puikiausiai ten miegodavo, netgi ne visomis naktimis prašydavo MP, maitinimui parsinešdavome ir vėl išnešdavome (šiaip tai maitinau MP iki pusantrų metų). Taip viskas puikiai tęsėsi gana ilgai, gal šiek tiek sunkiau buvo kai dygo dantys (bet manau būtų tas pats, jei ir mūsų lovoj būtų miegojusi).
Deja, metų ir trijų mėnesių turėjome rimtų bėdų dėl sveikatėlės, dukrelei buvo sutrikęs širdies ritmas, ilgai gulėjome ligoninėje. Tai grįžę iš ligoninės lovelę vėl parsistūmėm į savo kambarį, kad galėčiau būti šalia ir bet kada patikrinti vaiko pulsą. Taigi lovelė iki šiol mūsų kambaryje . Vasario mėnesį visą šeimyną buvo išguldęs gripas, tai reikėjo tik kelių naktų, kai karščiuojantį vaiką įsikėliau naktį į lovą, tai dabar tik ir nori mūsų lovoj miegoti . Savo lovelėje nebegalime užmigdyti, užmiega tik apsikabinus mane arba tėtuką, tada ją perkeliame į jos lovytę . Naktį pabudusi verkia ir prašosi perkeliama arba pati perlipa pas mus atgal .
Dabar ruošiamės šią problemą išspręsti, nes liepą laukiame gimstant dvynių ir tikrai nesiruošiam viename kambaryje miegoti penkiese.
Taigi, visi trys (ir dukrytė, kuriai gegužės mėn. sueis 2 m.) rinkomės vaiko kambario baldelius su nauja gražia lova ir va šiandien planuojame juos surinkti ir sustatyti dukrytės kambaryje. O ji kol kas labai džiaugiasi, kad tėtis ir mama nupirko jai didelę naują ir gražią lovą ir kad ji jau didelę ir galės miegoti toje lovoje. O mažąją lovytę pažadėjom atiduoti mažiems leliukams
Žiūrėsim, kaip šis reikalas mums toliau seksis .

Na mazajai neseniai suejo 3 m. ,ovyresniai 4m.,taip,kad issinesem savo didele lova is ju kambario ir palikome ju lovytes,o prie sienos padejome islankstoma foteli.As jas uzmigdau ,kartu guliu tame kambary,paskiau pereinu i kita kambary.Zinoma,buna,kad ateina kuri nors nakti ,gerti papraso,tai tada varau i ju kambary. Sioks toks nepatogumas yra,bet tkimes jas kazkaip ipratinti miegoti atskirai. ,o kada tas bus ne pati neisivaizduoju

Man atrodo čia labai priklauso nuo paties vaiko, tik negalima versti, nes pasijus atstumtas Aš pati nuo gimimo atskiram kambary nuo tėvų miegojau, visi stebėjosi, o va daugiau tokių vaikų ir nežinau. Visi vis tamsos bijo, o aš niekad nebuvau patyrus tokios baimės, tai buvo baisus stresas, kai gimė sesuo ir ji amžinai bijodavo tamsoj užmigt. Man visai nepatikdavo ta šviesa Ir dar ji amžinai mamą šaukinėdavo, mat baisu jai Bet įtariu čia jau iš bjaurumo Vaikai kartais tiesiog įpranta, kad tėvai šalia, tai ir reikalauja

mano nuomone viskas priklauso nuo daugelio aplinkybiu
juk buna ir sveikatos problemeles, buna ir jautresniu vaiku ...kaip sakoma kiekvienam savo

va musu vyrukui ... jau liepa bus 6m....iki 3m. jis puikiai miegodavo su mumis kartu miegamajame tik savo lovyteje (nes buvo mazas butukas)... nors ir buvo ramus , taciau man paciai buvo daug ramiau .... pamaitindavau ir vel i jo lovyte guldydavau ir jokiu problemu nebudavo...taciau viena diena nusprendem isrinkti lovyte, nes aukstas byciukas nebetilpo ir pasguldem pas save.. tipo kol atsivesim is tevuku islankstoma foteli ... tai jam teko su mumis pamiegot ....ir cia padareme klaida .... jis iskarto suprato , kad jam su teveliais saugiau ... atsivezem foteli ...ir kaip jus manot .... jam jo nereikia.. jam geriau su teveliais kur gi ne ... o mums kaip ... sunelis nesileido i jokias kalbas , kiek beguldydavau i ta foteli - jis vis tiek nakti pas mus perlipdavo...taigi susitaikem su ta mintims ir isvezem ta foteli atgal seneliams
kadangi vis ieskojomes naujo erdvesnio butuko , tai sakem tada jau , kai tures savo kambari , tai tikarai miegos atskirai...ir sunelis sutiko , nes buvo ruosiams ilga laika
jau 1m. kaip nujame bute , jis turi savo kambari .1 aukste... taciau vis tiek laksto pas mus i miegamaji 2-ame aukste...atrodo ir baisu , kad tais laiptais dunda ... bet nors tu ka .. kiekviena nakti atidunda... mes vis tiek nepasiduodavem ... ir stai jau keleta naktu jis pas mus neatidundejo .... tikslas pasiektas

Musu kambaryje vaikas miegojo iki 3 metu, savaite pries gimtadieni visi trys ejom pirkti vaikui lovyte, jis pats ja issirinko, tada issirinko naujus patalus, su meskuciais, kamuoliais, pirma nakti paprase, kad visi trys eitume i jo lovyte, jam uzmigus isejom, dabar kas ryta maziukas atlekia pas mus i lova ir zadina. Dziaugiuosi, kad jis iskart panoro miegot savo lovoje, ir manau paciu laiku perkelem vaika. O iki 3 metu, man atrodo saugiau, kai vaikas salia.

mano mazius jau vienas liko savo kambary nuo 3menesiu,,jo kambarys 3 aukste,o musu 2...ir kai prabunda ryte tai girdisi,,,

[quote=K.KEITE,2007 01 08, 13:26]
.o kas del vyru kurie eina i darba neissimiegoje,juk mes neissimiegame labiau .ir be to jie juk teciai .nereiketu visko uzsikrauti ant savo peciu.

--------------------------------
.Juk cia ju vaikas,as nematau nieko bloga jei vyras ir atsikelia naktim..mano vyras jei reikia,tai keliasi naktim ir sildo pieneli,ir is ryto pries iseinant i darba pasildo man pieneli...man net prasyti nereikia...

o mazoji miega musu kambaryje savo lovyteje,o kada iskelsim? ,gal kai sukaks 3 metai arba atsirastu antras lelius...

Musu vyresneliui 7metai.Jis gyveno savo kambaryje.Bet gimus sesei,jis labai mielai su ja pradejo juo dalintis nuo 4.5 men.Ir nezinau ar sutapimas ir istikruju del to,kad nejuto pienelio kvapo,nuo tada pradejo miegoti visa nakti be prabudimu.Ir broliui labai smagu matysti ja salia.Jauciasi atsakingas uz ja nakti

Manau, kad nuo tada, kai vaikas ismiega visa nakti be jokiu prabudinejimu, valgymu ir verkslenimu. Manau, kad miegoti tevu kambaryje ir vaikui jaukiau ir mamai patogiau, bet nuo 2,5 - 3 met. vaikui privalu tureti savo kambari, mano nuomone, jei tik tam yra salygos.

Oi, Noa, prisijuokiau iki ašarų Šiaip situacija pas mus visai nejuokinga. Už poros savaičių sulauksim ketvirto šeimos nario, o lovytėje, kuri yra miegamajame vis dar miega trimetis vyresnėlis. Žinau, kad iki gimdymo jį reikėtų perkelti miegoti į kitą kambarį, bet iki šiol to nepadarėm. Gražiai aiškinu jam, kad turės užleisti lovytę leliukui, o jis šaukia, kad yra dar mažas, lovytė jo ir niekam neatiduos. Galų gale sutinka miegoti lovytėje kartu su leliuku, kad tik nereikėtų iš jos išsikraustyti. Nežinau nei ką daryti

Geras tai gerai šokdina mažiukas Aš vakar pirmąkart pastebėjo, kad mano mažė bijo viena miegot - seniau net nepastebėdavom Bet gal dar turit laiko, dar bandyk pašnekėt, nes po to tikrai gali būti problemų, kai ne tik kad naujas žmogutis visą dėmesį pasiims, bet dar ir iš lovytės išmesit gal tegu tėtis pašneka, kaip norsreik "apgaut" švelniai dovanėlėm ar kuo, kad kitam kambary labiau norėtų miegoti.

Tai tu su teciu leisk jam iseit i kita kambary, musiskis irma nakti panoro, kad eitumem visi i jo lova

Aš savo sūnelius nuo gimimo pratinau užmigti vienus savo lovytėje. Tiesa, jaunesnieji po naktinių maitinimų likdavo miegoti mūsų lovoje, nes aš kažkaip net neišsibudindama įsigudrinau juos persikelti pas save ir pamaitinti, tik va atgal nebeįkeldavau. Bet tai nesukėlė jokių problemų ir naktiniai keliavimai į tėvelių lovą baigėsi sulyg naktiniais valgymais. O va dėl atskiro kambario, tai vyresnėlio periodiškai paklausdavau, ar jis nori miegoti atskirai. Teigiamo atsakymo sulaukiau jau vaikui atšventus 5-ąjį gimtadienį. Vidurinėlis (tada 2,5m.) irgi panoro gyventi kartu su broliu (tik įdomu, ką būtų reikėję daryti, jei norai nebūtų sutapę - broliukų lova juk dviaukštė). Pamąstę pas vyresniuosius apgyvendinome ir mažiausiąjį, kuriam tuomet tebuvo 10 mėn. Jei jį būtume migdę šalia savęs, tai mudviejų su vyru pavakarojimams dviejų kambarių bute su atvira virtuve nebebūtų likę vietos. Vyresnėlio dėka visi sūneliai labai džiaugiasi savo "vyrukų kambariu" patys rūpinasi jo tvarka ir nemato problemų vieni jame užmigti. Aišku, dygstant mažiaus dantukams ar sergant kuriam tenka man prie sūnelių "ant čiužinuko" pabudėti. Bet juk tokių naktų tebūna viena kita...

nors jau beveik metai, bet viena miegoti niekaip negalėtų, dažnai suverkia per miegus pametus soskę, nusikloja, vartaliojasi, jau nuo šokinėjimo prie lovytes išvis nuvažiuoja stogas, tai teko šalia pasiguldyt net. O kad kitam kambary miegotų, tai be šansų. Matyt nuo vaiko priklauso.

mano mazius miega vienas kambary nuo 3 menesiu,,ir jokiu problemu nera...

Nuo šešių - aštuonių mėnesių. Jei nepavyko - tada nuo trejų metų tik

toks mažulis? Man širdis neleistų vieną palikti nakčiai. Turbūt sėdėčiau ir budėčiau šalia. Juk jie dar tai atpilinėja, tai čiulptuką pameta... Neįsivaizduoju tokio mažo leliuko miegančio kitam kambaryje, o gal tiksliau savęs ramiai miegančios tokiu atveju

Maniškis pats vienas savo kambaryje nuo 3.5m. Ir gerai jam, nors kartais parskuodžia ir į mūsų lovą , bet tik kai sapnai negeri aplanko . O pirmąją naktį, kai užmigdėm vieną, tai ne jis nerimavo, o aš visą naktį prasivarčiau .

Sūnelis į savo kambarį persikraustė 1m 4mėn ( kraustėmės į naują butą, ir iš karto jam paruošėm atskirą kambarį ) ... O dukrytė savo kambary miega nuo 5 mėnesių ... Palakstyt tenka naktį - bet nė už ką nesutikčiau miegoti kartu ...

Išimtis - liga

mano maziukui liepa bus 4 metukai, bet jis niekaip nenori miegoti vienas, nors turi savo kambari, isklijuota ivairiais plakatais ir t.t. net nezinau ka daryti, zinoma, galiu iseiti kai jis uzmiega, bet daznai buna taip, kad uzmiega ne tik mano mazylis, bet ir as o ir man paciai ji viena palikti nesinori, nes nakti nusispardo antklode ir bijau, kad gali susalti, na, bet orai jau syla, taip kad, manau, jau teks pakariauti

Maniskis savo kambary miega nuo 4 manau geriausia iskraustyti kokiu 2. Gi ir paciam vaikui geriau niekas miegelio nedrumscia. Tiesa man tas issiskyrimas buvo skaudus.....

nuo kada tėvai patys subręsta, kad vaikui vieta savo ervėje

Kaip ir žadėjau, grįžtu po mėnesio pasigirti rezultatais Viskas tikrai puikiai pavyko . Nuo tos nakties visada mažoji tiek naktimis, tiek savaitgaliais (paprastom dienom einam į darželį) pietų miegelį miega tik savo naujojoje lovoje savo kambaryje ir tuo labai didžiuojasi. Tiesa, mama arba tėtis tik turi pabūti šalia (o geriausiai jeigu prigula šalia) kol mergytė užmiega. Jeigu naktį suverkia tikrai išgirstame ir nueiname pasižiūrėti. Be to, dabar esu ir naktį ir taip dažnai į WC tenka keltis, tai tuo pačiu patikrinu, ar neatsiklojusi ir pan.

O, žinokit, kaip smagu savaitgaliais rytais išgirsti paršlepsint savo pupą į musų miegamąjį su šypsena ir bučkiais

sveikos,
gal galėtumėte pasidalinti patirtimi apie vaikučio 'iškeldinimą' į atskirą kambarį? kada tai darėte?
aš pati buvau pagrandukas savo tėvams, tai labai ilgai miegojau kartu su jais na nežinau kodėl jie mane tiek laikė, bet persikraustymas miegoti į atskirą kambarį man buvo tragedija (baimė užmigti, naktiniai košmarai ir t.t.)
nenorėčiau kad mano vaikui taip nutiktu, tai susirūpinau KADA pats tinkamiausias laikas pastatyti lovelę kitam kambaryje?

mes nuo 5 menesiu miegam atskirai.o mazoji jau miega kitam kambari gal nuo 2 men.

nuo 2metuku perkelem i kita kambary,nors uzmiega dazniausiai kartu poto prnesam ir jei nakty prabudo ,tai ryte acikelus visada randu mieganty salia

maniskiui net minties nera ateiti pas mane i lova arba miegoti su mumis,ateina nakti pas mus i kambari tik tada kai get nori.o siaip as jo neuzmigdyciau net pas mus lovoj.

aš jau pradedu galvot, kad tikrai reikėjo dar kūdikį perkelt nebūtų traumos tada o dabar net nežinau gal geriau palaukt kol suprast pradės

man atrodo bandyk dabar,nes po to tik dar labiau pripras butu su jumis.

Aš metukų pernešiau lovytę į jo kambarį ir nuo tada miega savo kambarį vakarais sugulam į lovą pas mus,tada jis užmiega ir vyras nuneša į jo lovytę o naktį jei užsimano gert tai paduodam atsigeria ir vėl parpia bet ryte pusę septynių,kaip laikrodukas išlipa iš lovytės (išėmę du strypus,kad jis pats laipiotų ) ateina pas mus prie lovos ir sako:MAMA OPAPA tai įsikeliu pas save,dar atsigeria ir toliau miegam kartu abu,nes tėtis keliasi jau į darbuką eit

O aš nematau nieko blogo tame, kad vaikutis būtų su tėveliais
Juk ta vaikystė tokia trumputė, paaugs vaikutis ir pats nebenorės būt su tėvais, o ir aš pati ramiau jaučiuos, kai naktį prabudus girdžiu mažulės kvėpavimą

o as negaliu vienam kambari su vaiku miegot,nei teliko paziuresi,nei su vyru paisdykausi