Sveikos busimosios ir esamos mamytes. Nezinau ar daznai pasitaiko kitoms, taciau labai bijau, kad nepagimdyciau nesveiko vaiko.
Tiesiog nezinau ka daryti ir kur kreiptis. Klausiau ginekologes, ji sako: ar yra gimineje turinciu kiskio lupa, vilko gomuri, daunu, psichiniu ligoniu?- Sakau: Ne. Tai sako eik ir gimdyk. Viskas ok.
Ar tai visas tyrimas? Juk gali visokiu apsigimimu buti... Be to, juk dauniukai ar kitoki ligoniukai taip pat kartoje gimsta pirma karta. Kas zino, gal man taip nutiks?
Ar yra budas issitirti nuo galimu komplikaciju ar apsigimimu, gal ka zinote, nes kazkaip nesinori tiketi, kad toks mano ginekologes "zodinis" tyrimas yra svarus.
Vasara ketiname susituokti ir labai norime vaikelio. Taciau ta baime, bijau visu pirma jos neisikalbeti, o antra, kad jei pastosiu ir toliau bijosiu, tai tikrai pakenks busimam vaikeliui...
Zinau viena, su tokia nelaime nesusitaikyciau, todel noriu kiek imanoma sumazinti rizika.....

kiek tau metu? Moterims nuo 35 daro genetinius tyrimus, nes jom padideja rizika, bet jei esi jauna, nera ko sukti sau galvos. Sveikai maitinkis, neturek zalingu iprociou ir viskas bus gerai. Kuo daugiau galvosi, tuo labiau pati kenksi maziui kai lauksies

Sveika,
pagrindiniai tyrimai atliekami jau
o jei tavo baimės akys tokios didelės, tai galima pasidaryti genetinį kariotipo tyrimą Vilniuj genetikos centre, tik tai kainuoja pinigėlių (jei neturi siuntimo, nepriklausai rizikos grupei),
jei esi jauna, nesuk sau galvos tokiomis baimėmis.......
linkiu atsikratyti baimių ir ramiai planuoti leliuką

o apsigimimai nepriklauso nuo kraujo grupiu? girdejau,kad du minusai - gresia apsigimimais

as taip pat manau, jog reikia kuo maziau galvoti apie blogus dalykus laukiantis ar ketinant pastoti.

mano pussere neigali tiek fiziskai, tiek psichiskai, gal but ir tureciau pergyventi, bet kazkaip neketinu stresuoti be reikalo. Juolab kad pussesere tokia tapo per gimdyma, kai akusere jai suspaude galvyte (per cezario pjuvi) ir ja istiko insultas. Nuo pat gimimo ji tokia. Reikia negalvoti nuolat, o kas butu, jeigu... Psichologinis nusiteikimas labai svarbus Teisingai Kudliukas parase, sveikai maitinkis, nerukyk, negerk, daugiau gryno oro, gero nusiteikimo ir viskas bus gerai.

Čia tai visiška nesąmonė.

isivaizduoju,kad gali bijoti.As dabar laukiuosi pirmo kudikelio,tai irgi karts nuo karto baimingai pagalvoju,o jeigu leliukas nesveikas ir tt?Bet veju visas blogas mintis.Tada pradedu realiai galvoti.Normalu,kad yra tas nerimas,bet reikia stengtis gerai save nuteikti,nes kitaipi,tai galima isigasdinti ir bijoti visko.Nes buna,kad gimsta sveikas vaikutis ,o veliau po keliu metu suserga,ir apskritai ka tu gali i ateiti numatyti?Galima isigasdinti save tiek,kad bijoti i gatve iseiti,nes kasdien vyksta avarijos ,ir tu nezinai kas tau gali ateity atsitikti.Statistiskai, visada yra sansas,kad kazkas atsitiks,kazkur pakliusi,kazkas nesigaus.Bet nejaugi pradeti visko bijot?tiesiog gyveni ir toliau gyvenk,kurk planus i ateiti Sekmes!

Sveikute, Laukine25,
Nu pagaliau kazkas zodziu (t.y. rastu) isreiske mano baimes. Man irgi visokios blogos mintys lenda i galva, taip norisi sveiko vaikelio ir toks nerimas ima, kad neduok Die kas ne taip bus. As irgi galvoju, kad prisikalbesiu taip manydama ir pan., stengiuosi vyti tas blogas mintis, bet kai dar parodo kokia laida ar gatvej koki nesveika vaikuti pamatai, tai visai prasti popieriai. Bet manau turime pradet blaiviai mastyt, kaip kitos paneles ir sako, is tikro gi nera jokio pagrindo del kurio musu vaikuciams turetu kazkas tokio nutikt. Manau pagimdysim sveikus ir zavius leliukus ir tik juoksimes is savo kvailu baimiu.

Juokingi man tokie patarimai: negalvok ir sveikai maitinkis. Šitaip manyti gali tik žmogus, kuris tos baimės ir juodų minčių neturi. Galiu pasakyt, jog tokiu būdu baimės neatsikratysi. Visos mes tikimės, kad nelaimė mus aplenks ir nieko mums nenutiks - juk nesveiki vaikai gali gimti kitiems, tik ne mums. Nenoriu skleisti pesimizmo, tačiau pati asmeniškai pažįstu dvi moteris, kurios augina nesveikus vaikelius. Kai gimdė, jos buvo jaunos ir nepateko į rizikos grupę. Taigi, mano galva, jei jauti baimę, tai gal reiktų pasitikrinti pagal visus įmanomus parametrus - gal pasidarys ramiau. Na, o jei nepasitiki tyrimais, tada jau reiktų pasišnekėti su psichologu - gal tos baimės šaknys slypi kažkur giliau.

sveikos mergaites,
siaip pati planuoji si menesi vaikiuka pradeti, tikiuosi kad neuzilgo pavyks ir gims sveikas vaikutis, beskaitinedama forume uzkliuvo man del tu tevu kraujo grupiu ir apsigimimu, ir kazkuri atsake kad tai nesamone, patikekite manimi tai visiska teisybe, as prisimenu dar mokykloje biologijos mokytoja apie sia rizika kalbejo, o gyvenime ir paciai teko su tuo susidurti mano vyro tevai abu yra 1 rezus minus, mano vyras yra pirmas vaikas šeimoje sveikut sveikutelis, taciau jo sesuo gime dauniuke, nemoku mediciniskai paaikinti, bet ten kazkaip buna kad kai du minisai pas tevus pirmam vaikui gimti sveikam kazkoktais uztenka issivystyti, o antram dazniausiai ne, toki atveji zinau dar viena lygiai toki pat kaip mano vyro seimoje, tad del tu tevu grupiu tai tikrai ne nesamone, bet mano su vyru grupes skirtingos tad labai tikiuosi kad seneliu kraujo grupes mano busimam vaikuciui itakos netures

nieko tu nezinai turi ar neturi. Baimiu turim visi, bet nesvaikai bijoti yra blogai. Forume, internete ieskoti rimtu patarimu yra juokinga, cia ne psichologine tarnyba, o tik pasnekejimu vieta. Zmogus pasisako, jam atsako ir viskas. Gali darytis visus imanomus tyrimus, bet tai nereiskia, kad 100 procentu bus viskas tvarkoje.

Man labai patiko Tavo sakinio pradžia, Kudliuk - iš karto kyla noras rautis į diskusiją
Žmogus pripažįsta, jog turi vienokią ar kitokią baimę ir tai jau neblogai - kur kas geriau nei sėdėti ir graužtis vienumoje. Nieks nesako, kad nesveikai bijoti yra gėris, tiesiog bijančiam žmogui pasakyti - nebijok, skamba panašiai kaip nemokančiam plaukti pasakyti - plauk. Štai todėl man juokinga.... Kai kuriems žmonėms pakanka savo bėdas išsakyti garsiai, paklausyti kitų ir galų gale padaryti savaip. Kuo ne vizitas pas psichologą.

o tu rask man tokia nestuke,kuri nebijotu,neturetu baimiu del kudikelio Manai daug tokiu butu?Na nebent,kokios asociales:narkotikus ,alkoholi vartojancios,ar siaip planuojancios vaika po gimimo atiduoti.Gal joms ir nesvarbu,visos kitos besilaukiancios pergyvena,jaucia baime nuolatos-tai faktas.bet tai ka dabar jau jeigu bijom,visom pas psichologus eiti O,kad asmeniskai pazisti pora,kurios augina nesveikus vaikelius,tai suprantama.Visos mes ka nors pazistame,ar bent jau girdejome.Del to bijom,pergyvenam.Bet tai nereiskia,kad jeigu kazkam taip atsitiko,bijoti pastoti ir gimdyti vaikus.

Gal ir neaiškiai parašiau, tačiau pas psichologą siūlau eiti tuo atveju , kai nebegali pati savo baimės įveikti. Kartais žmogus pasidaro visus tyrimus, tačiau vis tiek nepatiki, jog viskas tvarkoje, nes baimė nepasiduoda jokiems logikos dėsniams ir juo labiau raginimams nebijoti ir "sveikai maitintis". Tokiu atveju, manau, jog baimė kyla iš kažkur giliau ir psichologas gali padėti išsiaiškinti jos priežastį. Ne visi gali patikėti sėkminga gyvenimo loterija. Tik tiek. Ar aiškiau?

Jeigu tai būtų teisybė, tai kiek nesveikų vaikų gimtų.
Papildyta:
O jei pasidariusi tyrimą gauni ne visai tikslų atsakymą( ten atrodo išreikštas atsakymas tik procentais), ir ten yra kažkokia rizika tai kažin ar pasiryžtum darytis abraziją. Na gal jei neturėjai nesivystančių ar persileidimų. Ir jei gali pastoti iš pirmo karto. Bet manau nedaugelis galėtų pasidaryti abraziją. Bent aš tai daryčiau jei pasakytų kad 100 proc. apsigimimas.

Padarius vaisiaus vandens tyrimą, galima tiksliai nustatyti apsigimimus. Tie procentai, man rodos, nustatomi tik padarius kraujo tyrimus. Jei yra procentali rizika, tada nukreipia vaisiaus vandenų tyrimui. Aš tokiam tyrimui ryžčiausi, nes mačiau ką tai reiškia auginti nesveikus vaikelius. Aišku, kiekviena priima sprendimą pagal savo sąžinę ir brandą.

mano pirmas buvo apsigimes,man neleido pastoti antra karta kol neissitirsiu bet as nepaklausiau ir pastojau,noras buvo didesnis uz baime ir sirdi zinojau kad bus sveikas,aisku 12 savaiciu vaziavau igenetikos centra tirtis,mums paeme kraujo tyrima,jis buvo geras,o apsigimimas atsitiktinis taip sake gyd.pasitaiko visko,kai busiu tai vel vaziuosiu i genetikos centra,gal ir yra ta baime bet noras ir tikejimas nugali

bijojau žinoma ir aš, ypač kai giminėje, nors ir neitin artimoje yra buvę apsigimimų, tai kai buvau 12 savaičių, pasiprašiau iš gydytojos siuntimo į santariškes pas genetiką, gavau jį be jokių problemų, gerą gydytoja turiu, nuvažiavau jau 16 sav, nes buvo šiokia tokia eilė, išsityriau, atsakymai neigiami, tai visą likusį nėštumo laiką nebesukau sau galvos apie apsigimimo problemą

Na as kai buvau , bent jau cia danijoj daro tyrimus jei nori ar vaikiukas ne dauniukas, juos man atliko mazdaug 4.5 men nestumo, o jei lb pergyveni, tai jau kaip ir kitos minejo, nepagailek pinigeliu del savo sventos ramybes ir nueik pasidaryk genetini tyrima ir tikrai bus ramiau.
manau jog mes visos budamos del to pergyvename, tik kai kurios daugiau, kai kurios maziau

Man taip pat kyla visokiu baimiu,.nors dar nesu pastojusi,.taciau laukiam sios dienos,.siuo metu pradejau taisytis dantis,tai pergyvenu kad nuskausminamieji gali pakenkti,.nors gydytoja sake,kad nekenks,.parejus is jos labai skaudejo ta gydoma danti,.kentejau iki vakaro,kol skausmas perejo i ausi net,.ir isgeriau ibuprofeno tablete,.tai dabar ir nerimauju,o jeigu visas sitas pakenks vaisiui,jeigu buciau pastojus,..o jeigu dar reiks ir kita karta isgert vaistu nuo skausmo,..supermamytes ramina,kad kol nezinai ar pastojai niekas nekenkia,..bet baimes yra.

Leiskite parasyti trumpa traktata apie tokiu baimiu isklaidyma. Geriau nei psichologai cia pades genetikai. Juo labiau, kad as visa tai, ka parasiau, praejau pati. Nuo pradzios iki galo.

Visu pirma: du minusai nera nieko blogo ir apsigimimo jokiu budu negarantuoja. Nesvarbu kokia kraujo grupe. Tai tas pats kaip ir du pliusai.

Esant motinos minusui, o tevo pliusui, galimas rezuso konfliktas tuo atveju, jei vaikelis, kuri nesiojate yra pliusinis. Patekus vaikelio kraujui su + Rh i motinos kraujotakos sistema, gali pradeti gamintis antikuniai, kurie stengsis pasalinti vaikeli kaip motinos organizmo svetimkuni. Tada gresia persileidimas arba ankstyvas gimdymas, bet ne apsigimimas! Del to motinai nestumo pradzioje ir apie 28 savaite yra daromas Kumbso tyrimas ir jei jis neigiamas yra suleidziamas zmogas antiRh, kuris surisa antikunius. Tas pats vaistas turi buti suleidziamas per 36 valandas po genetiniu vandenu tyrimu bei gimdymo, jei vaikelis gime su Rh +. Baisu? Ne. Su Rh- (o vyras Rh+) laukiuosi jau trecio

Del Dauno ir kitu apsigimimu. Visu pirma reikia suprasti, kad Dauno sindromas (kaip ir kiti 2 tiriami genetiniai apsigimimai - Edvardso ir Patau sindromai) NERA PAVELDIMAS. Del to visai nesvarbu yra giminej daunu ar ne. Cia ginekologe neteisi net to klausdama. Antra, sitie apsigimimai padazneja vyresniame amziuje, bet nereiskia, kad negali pasireiksti ir tada, kai motina jaunesne. 35 metai yra simboline riba, nes genetikos centrai nepajegus priimti absoliuciai visu besilaukianciu. Del to bijot apsigimimo - prasykit siuntimo i genetikos centra nesvarbu kiek jums metu. Jei siuntimo neduoda, visada galima registruotis mokamai konsultacijai.
Genetikos centrai netiria absoliuciai visu galimu genetiniu apsigimimu. Jei gimineje yra koks nors specifinis genetinis apsigimimas, ji gali nustatyti, bet reikia pasisakyti. Kaip ir sakiau genetikos centras tiria 3 dazniausiai pasitaikancius Lietuvoje. Dauno yra lengviausias, vaikai su tokiu apsigimimu gali isgyventi daugybe metu. Likusieji 2 yra zymiai sunkesni, vaikeliai mirsta arba iskart po gimdymo arba vegetuoja iki 3-5 metu. Patikekit, tikrai negaleciau savo vaikeliui linketi tokio gyvenimo, taip kad nebukit kategoriskos, sakydamos "nieko negaleciau daryti". Visi 3 apsigimimai yra neteisingo chromosomu pasidalijimo nestumo pradzioje pasekme. Taip kad paveldejimo cia nera. Tiesiog atsitiko klaida ir viskas. Jokiu kitu paaiskinimu, jokiu kitu priezasciu.

Del paciu tyrimu. Visu pirma 12 savaite daromas kraujo tyrimas, kuris parodo rizika apsigimimui, bet ne pati apsigimima. Jei si rizika mazesne uz statistini Lietuvos vidurki, tolesni intervenciniai genetiniai tyrimai nerekomenduojami (nebent motina reikalauja). Daroma tik vaisiaus echoskopija.
Jei tikimybe apsigimimui didesne negu statistinis Lietuvos vidurkis, motinai siuloma 16 nestumo savaite darytis vaisiaus vandenu tyrima (dazniausiai) arba placentos tyrima (reciau). Is situ tyrimu nustatomas vaisiaus chromosominis rinkinys ir su tikimybe 99.9% pasakoma yra sie 3 apsigimimai ar ne ir koks butent yra. Tada jau jusu teise iki 22 savaites nuspresti kaip gyvensit toliau. Taip pat 100% pasakoma vaisiaus lytis. Tyrimas nemalonus, bet neskausmingas. Vandenu tyrima dariausi 2 kartus, placentos tyrima 1 karta, taip kad tikrai zinau ka sakau.

Jei nuraminau, dziaugiuosi. Nebijokit genetiku! Iki vaisiaus vandenu tyrimo prieina tikrai ne visos, o nerima ir baimes issklaido visoms. O siaip linkiu visoms sulaukti sveiku vaikeliu!

Labutis būsimos mamytės.
Labai teisingai parašė Daiva V .
O kodėl jums kuriai nors taip turėtų atsitikti? Vyt šalin baimes. Jei neišeina - važiuokit į genetikos centrą Vilniuje. Ir nurimsit. Labiausiai jums kenkia Jūsų nerimas. Nors tai yra visiškai normalu, kad bijot. Reikia tik tą baimę nugalėt.
O dėl Dauno sindromo galiu pridurti, kad šiai dienai net mokslininkai negali tiksliai pasakyti, kodėl. O jei ir sužinotum, ką, dartum abortą? Ar visą likusį nėštumą eiktum iš proto?
Niekaip nesuprantu, kodėl taip negatyviai žiūrima į dauniukus. Suprantu, kad jie - kitokie, bet jau tikrai ne tokie baisūs kaip visuomenė įsivaizduoja. Jie - kryptingai ugdomi pasiekia 15 metų jaunuolio intelektą. Kartais jie būna visai kaip visi, jei lengvas laipsnis. Jie lanko bendras mokyklas ir kiti net įgiję nesudėtingą profesiją - dirba.
Jie labai švelnūs ir meilūs vaikiukai. Ir labai pasikeitę iš išvaizdos nei ankstesnieji. Kai kurių net neįtarsi.

Tikrai nei vienai nelinkiu. Linkiu sulaukti sveikų , gražių ir šaunių leliukų. Tačiau jei taip ir atsitiktų - tikrai ne pasaulio pabaiga, patikėkit, būna blogiau.

Visoms linkiu sėkmės ir nesukti galvos. Kodėl būtent tau? Nesąmonė. Laimingai nešiokit ir laukit. Nėra nieko gražiau ir paslaptingiau už nėščią moterį ir mažiuko laukimą. Sėkmės ir sveikatos ir sveikų vaikučių visoms

Galiu pridurti tik tiek: darykit genetinius tyrimus tam, kad jei suzinosite apie busima apsigimima ir nuspresit laukti vaikelio, tai bent turesit kelis menesius susitaikyti su ta mintimi ir pasiruosti kitokio, bet ne maziau mylimo vaikelio gimimui. Labiausiai sunku, kai netiketai duzta viltys. Geriau zinoti kas laukia ir tam pasiruosti bent psichologiskai.

Žinai, bent jau aš galvoju, kad geriau nežinoti. Nors ramiai nėštumą pravaikščiosi. O ką tu pakeisi žinodama? Tik nervuosiesi ir viskas. Nuo to dar persileisi. Man atrodo, kad tau pačiau duoda apsispręsti - gimdyti ar ne. Pakeisti jau nieko nebeįmanoma. O dėl meilės - tokį vaikelį myli dar labiau nei įprastą. Jam reikia daugiau priežiūros. Šokas bet kuriuo atveju neišvengiamas, man geriau - po visko. O kaip tu pasiruoši? Kai bus tai ir matysi. Neturint rankose kūdikiuko(jaučiant tik pilvelyje) sunkiau jį pamilti (patyrus tokį šoką) nei laikant glėby(kalbu apie dauniuką). O jie visai gražūs. Apvaliais veidukais, labai mieli. Ir jei neturi vidaus organų problemų - visiškai beveik nesiskiria nuo įprastų. Auga ir vystosi bent iki metukų beveik neatsilikdami.

as jei suzinociau manu negimdyciau dauno aisku taip sneku dabar kai butu tai gal ir nuomoe pasikeistu, bet siaip tai su apsigimimu, kuri galima nustatyti dar ansktyvame nestume reiketu pagalvoti ka daryt toliau

o suzinoti po gimimo tai butu dar didesnis sokas, tuolabiau,a kd dauniuku negaliu laikyti graziais

O aš turiu dauniuką. Jam dabar 8 mėn. Ir jis - labai gražus(negalvok, kad man "stogelis pačiuožė", aš - kritiška). Niekam nesigiriu - ir niekas net neįtaria. Ateina draugės, atvažiuoja giminės - visi džiaugiasi juo ir niekas net neįtaria. Užtai ir rašau, kad dabar dauniukai - kitokie. Jie mažiai skiriasi išoriškai. O maniškiui - lengvas laipsnis. Jis visiškai netsilieka vystymusi nuo bendraamžių. Aišku - pagimdžius buvo šokas. Ir jei man būtų pasakę nėščiai - ko gero būčiau negimdžiusi(jūs net neįsivaizduojat su kokiu jausmu rašau tą žodį dabar, kai turiu savo zuikį, jaučiu kaltę dėl to, kad gal būčiau galėjusi taip pasielgti).

Patikėkit, tikrai esu labai laiminga . Man nereikia užuojautos. Myliu jį beveik daugiau už savo vyresnę dukrą, kuri įprasta, šauni, labai graži ir klasėje pirmūnė.

O kas gali pasakyti, kad genetikai nesuklydo(žmogiškasis faktorius ir kiti kartais nutinkantys dalykai). O jei ir yra tas apsigimimas - gal jis lengvo laipsnio ir vaikelis turi šansų gyventi pilnakraujį gyvenimą, o jei ir negimdyti - tai daryti abortą taip vėlai(tyrimą daro tik nuo 16 savaitės, tai jau ne atsiurbimas - o abortas) - didelė rizika visai neturėti vaikų ateityje. O kas geriau ar turėti neįgaliuką, pvz. lengvos formos, ar visai neturėti nieko? Aišku, čia kiekvienos pasirinkimas. Aš tik norėjau pasakyti, kad nėra taip baisu tas dauno sindromas. Katastrofiškai nėra informacijos lietuvių kalba, va kur bėda. Ir visuomenė mažai apie tai žino, todėl - bijo.
Tikrai labai nuoširdžiai linkiu visoms sveikų mažylių ir tikiu, taip ir bus. Laimingai nešiokit ir nesukit galvų, jums tikrai taip neatsitiks.

As minejau, kiekvienas renkasi savo, bet as esu siek tiek susijusi su spec istaiga, kur mokosi lengvo sutrikimo vaikai, tai prisiziurejus esu visko, pati nenoreciau

Kiek daug reikalingos informacijos suzinojau ir man siuo metu tai labai aktualu. Aciu

[quote=Daiva_V,2007 04 26, 08:01]
Leiskite parasyti trumpa traktata apie tokiu baimiu isklaidyma. Geriau nei psichologai cia pades genetikai. Juo labiau, kad as visa tai, ka parasiau, praejau pati. Nuo pradzios iki galo.

Aciu labai uz tai, kad nepagailejei laiko ir ziniu visa tai surasyti. Manau ne man vienai tai aktuali informacija ir net ramiau, kad visgi imanoma kazka padaryti ir issitirti, ne vien tik "zodziu pas ginekologe".
Labai gerbiu mamytes, kurios augina ligoniukus pacios ir turi jegu sypsotis bei atrodyti isoriskai taip, tarsi viskas butu tvarkoje. Esu matyt silpna emociskai, tad nezinau ar sugebeciau atlaikyti toki likimo smugi, juolab kad vaikiuko noriu jau nuo 16 metu Nerealiai laukiu to momento kai pastosiu ir zinoma, kai pagaliau savo leliuka priglausiu prie saves ir pasakysiu jam "labas"... Noriu kaip imanoma labiau tam pasiruosti ir apsisaugoti. Manau, tai kiekvienos is musu pareiga.

Labai aciu uz komentara dar kart

Sveikutes visos,na sia tema galiu pasidalinti patirtimi,nes kaip tik dabar pati sita tyrima dariausi,nes ir man visokios mintys kilo,todel,kad dabar labai padaugejo visokiausiu apsigimimu. Tuo labiau,kad mano sesuo turi sunu su kiskio lupyte,tai dar labiau mane paskatino issitirti ir nesigailiu nei kiek todel ,kad nebegrauziu saves visokiomis mintimis kiekviena diena.Suzinojau,kad del to,kad pas mano sese toks vaikutis,man rizikos jokios padidintos nera pagimdyti toki vaikeli,nezinau kiek kainuoja tas tyrimas,man daktare siuntima parase nes paprasiau,aisku kai su siuntimu tai ir genetikos centre labai pro akis ziuri,pasukau i registracija,tai kai uzregistravo mane po 3menesiu kai man jau butu 6menesiukai,jooo galvoju tada as jau gal nebelabai ir noreciau zinoti kas mano vaikeliui,juk neduok dieve kas ne taip,o jau nieko nepakeisi,todel susiradau gydytoja ir tiesiogiai jai pasiskambinau,tai ji mane ikiso anksciau na va ir nuvaziavau ten 13 savaiciu paime krauja,apziurejo per echoskopa ir t.t... penktadieni pasukau atsakymu ir pasnekejusi,laiminga padejau rageli viskas gerai,rizikos nera,vaikelis sveikas todel dabar rami laukiu jo. Nors visi atkalbinejo,ka cia nusisneki,jauna esi ,visos pagimdo sveikus,tau cia uzsireike tyrimu, ponia atsirado,todel niekam net nebesakiau,nes motinos sirdis niekad neapgauna,tai vat jai nori tai ir darykis tuos tyrimus. O juos atlieka Vilniui genetikos centre Santariskiu klinikose,2konsultacinis.

Teisingai!!!!! Motinos sirdis niekuomet neapgauna!!!!!!

Papildyta:

Nu vat pries gera savaite genetikos centre kalbejau su gera daktare apie tas kraujo grupes,prisiklausiau veju kazkokiu,tai kai prasiziojau juoktis pradejo gydytoja,sako matai as tiek metu dirbu,bet vis kazka naujo isgirstu,juk abi minusines grupes,tas pats kas pliusines is kur jus cia traukiate,tie apsigimimai jai ir buna is kazkur giliau viskas,uztai ir reikia issitirti del sventos ramybes

Pirma nestuma dariausi tyrimus,pasiule pats daktaras.Antra,deja pas kita daktara,nesidariau,jis ir nesiule.Kazkaip ir pati galvojau,kad man taip nenutiks.Gime su lupos ir gomurio defektu.Taip ,kad tikrai daryciaus sekanti karta tyrimus.Aisku butu skaudu,gal net ir baisu visa ta laika laukt.Bet tai gal geriau nei gaut soka,ir jo pasekmes jaust.Mums dar isdalies pasiseke,pas mus galima pakeisti,kitiem to pasirinkimo nebuna.Ir tie vaikuciai, tikrai yra labiau mylimi,kaip minejo jau viena mama.

kaip galima toki vaikuti myleti labiau nei sveika? Manau, akd meile turetu but vienoda, kaip jaustis sveikam tada

O jei genetikai mato kad vaikutis bus apsigimes, iki kiek laiko daro isvalyma?

Gerai, kad tik tiek... Sekmes jums!

Del medicininiu priezasciu iki savaiciu. Taip kad atlikus amniocenteze 16 savaite ir gavus atsakymus 17 savaite, dar yra laiko gerai viska apgalvoti. Tik buk optimiste! Viskas bus gerai ir tokio pasirinkimo daryti nereikes.

As tai zinau, kad folio rusties vartojimas iki 3 menesiu pries pastojant ir 3 menesius pastojus sumazina Nervinio vamzdelio defektro rizika 75 proc. (iskila stubura). Folio rugsti taip pat pataria gerti ir vyrui, kol moteris pastos.

Daiva_V, dekui tau uz toki informatyvu aprasyma, man tai jis labai padejo ir labai gerai nuteike, kaip manau ir daugeli kitu planuojanciu mamyciu.

Sviesi spalva, neitikietina, kokia stipri tu esi. As, kaip ir kazkas cia minejo, matyt buciau per silpna emociskai istvaerti toki dalyka ir dar taip pozityviai i si reikala atsinesti. Pagarba is visos sirdies. Nors gal viskas ne nuo emociju priklauso, o nuo teisingo poziurio, kuri tu turi, o visuomeneje jis toks retas.

Mano igimtas optimizmas irgi kartais supasuoja, bet pasiryzus tureti vaikeli, nebegaliu elgtis atmestinai ir aplaidziai. Tik kartais tai, ko nezinai, baugina labiau nei is tikruju verta gasdintis. Del to ir norejau jus padrasinti. "Gali buti" dar visai nereiskia "bus"!!!!! Tikekit geriausiu, nes taip ir bus!!!!!!!!! O jei reikes padrasinimo ar informacijos - rasykit, padesiu kuo galesiu.

kudliuk, visa šeima mylim tą mažiuką labiau, todėl, kad jam reikia truputį daugiau padėti. Jis turi sesę, kuri vyresnė ir labai normaliai tą priima (ji, beje, labiausiai tą didesnę meilę ir skatina ) . Viskas priklauso nuo pačių tėvų požiūrio. Tikrai ilgai abejojau ar drumsti jūsų ramybę, jūs visos esat labai ypatingos ir saugotinos, tik dabar lyg ir padažnėjo gimusių tokių vaikelių paliktų. O tai man - labai baisu.Tokio vaikelio vystymasis absoliučiai priklauso nuo mamytės meilės ir emocijų. Todėl noriu užbėgti už akių, kad jei kuriai taip ir atsitiktų (tikrai negalvokit kad taip bus), nepulkit į paniką , tikrai nėra taip baisu, kaip pirmą dieną atrodo. Maniškis puikiai auga ir vystosi, mes jį be proto mylim ir dzin man ką apie tai mano visuomenė. Ir aš tikrai jokia ne didvyrė ir jokia ne super. Tiesiog kaip ir visos myliu ir rūpinuosi savo vaikeliu. O kuri iš mūsų nepadarytų visko dėl savo mažylio?

Sėkmės visoms sulaukti sveikų mažylių

tikrai yra gaila,kad del apsigimimo yra paliekami vaikuciai.Juk tevam,koks bebutu vaikas,jis yra grazus ir mielas.Nereikia bijot to poziurio,ka dabar pasakys kiti,argi ka pagalvos.Tokiom kaip kudliukas,man atsibobe,aiskyt,kad cia nera taip baisu,kad tai ne liga,ir panasiai.Gaila,bet apsigimimu procentas dideja.Dauguma, priezastis lieka nezinoma.Kazkam maziau pasiseka.Is pradziu gal ir atnesa nemaloniu emociju,bet veliau viskas pasikeicia.Linkiu visom, visom sveiku leliuku

as galvoju ne apie palikima, palikt negaleciau, bet jei tai butu ankstyvas nestumas daryciausi isvalyma O vaiku su psichiniais apisgiminmais maciau labai daug, jie nera laimingi gyvenme, ypac kai tenka gyvent kazkada jau patiems. Galit net nemoralizuoti, jums taip, man kitaip. Specialiai daugiau nieko nerasiau, kad neastrinciau kai kuriu jusu jausmu. Geriau isvalymas, nei invalidas visa gyvenima.

nė kiek nesiskaudinu, Kudliuk.Tikrai nežinau kaip būčiau pasielgusi jei būčiau žinojusi. Dabar yra taip, kaip yra ir man tikrai viskas Ok .
Labai norėjau išgirst "palikt negalėčiau" , to ir siekiau. Man skaudžiausia, kai jie jau gimsta ir juos palieka.
Sėkmės visoms .
Sveikučių ir gražučių jums visoms mažylių .

Sveikutes,

paskaiciau sita tema ir suzinojau labai daug naudingos informacijos. Palnuojam antra vaikuti, tai kyla bagale klausimu. Net daugiau nei su pirmuoju. Pirmasis padauza gime cezario pagalba ir cia jau mums pasiseke, nes jei buciau gimdziusi naturaliai, jo tikriausiai netureciau. Del tiksliai neisaiskintu priezasciu (neissiaiskinau del paprasciausio soko, kutis tuo metu tikrai buvo didziulis), maziui tik gimus truko plauciai, daugia nei savaite gyvenom begalinej nezinioj, kol jis buvo reanimacijoj, bet paskui viskas susitvarke ir dabar net neitartum, kad tokia sunki pradzia buvo, tiek nemiegota, asaru islieta. Sunku apsakyt jausma, kai matai pro langa kai tavo maziu keliu su spec. inkubatorium i reanimobili ir isveza i kita ligonine nieko nezadedami. Esu be galo dekinga gydytojams, nes tik ju deka nepaluzau. Po pirmo leliaus turejau kelis negimdinius nestumus, del kuriu taipp at klaikiai isgyvenau, todel dabar planuojant vaikiuka atrodo, visko bijau, ir apsigimimu ir kad vel nestumas bus "tuscias"

Viskas bus gerai. Tikek tuo ir taip tikrai bus!

Laba mergytes

As cia uzsukau informacijos...mane labai sudomino tas genetikos tyrimas Vilniuj...mano nuomone, kad geriau pasidaryti, blogiau nebus....siaip man drauge sake, kad iki 3men nestumo daro, o jus cia minejot kad tik nuo 16 sav.? Idomu tai kaip istiesu yra.... Mano vyrui buvo liezuviukas kazkaip priauges berods...nzn kaip tai vadinas...bet sake niekas nepastebejo, o kai jau buvo didesnis ir niekaip sneket nepradejo, tada pamate ir prakirpo, dabar viskas gerai....nors tyrima pasidaryti noriu ne delto, tiesiog kad paciai ramiau butu....ir dar tuo paciu galvoju paklausiu, tai turbut ir lyti genetikoj mato, juk kai ima vandenis turbut iskart mato ten is xx ar is xy sudideda

Pirmas vizitas pas genetikus rekomenduojamas 12 savaite (echoskopija ir kraujo tyrimas). Jei kraujo tyrimas nekoks, tada rekomenduojamas vaisiaus vandenu tyrimas 16 savaite. Kiek tau metu ir kodel nori daryti genetinius tyrimus? Jei jokiu indikaciju ar rizikos faktoriu nera, tai ko listi? Genetiniai tyrimai prikabinto liezuvio tikrai neparodys. Toki dalyka pamato gimusiam vaikui ir atkerpa, kai vaikeliui buna 9-12 menesiu. Taip, lyti mato, kai daro vaisiaus vandenu tyrima, bet daryti tokia procedura vien del lyties genetikai vargiai ar darys.

O kiek kainavo konsultacija? Juk teko moketi gydytojai už tai, kad priėmė kitu laiku? Aš pati susitariau dėl priėmimo ne laiku, o kiek vežti - nežinau.

Ir man teko daryti genetini tyrima, tiesa, as priklausiau rizikos grupei (33 metai).
Mano kraujo tyrimo rezultatas buvo "ties riba". Ginekologe viska isaiskino ir liepe paciai pasiringti:daryti ar nedaryti si tyrima (imti vaisiaus vandenys). As apsisprendziau is karto. Tik buvo keista, kai nuvykau darytis tyrimo, tai buvo tokia nuojauta, kad mane visi atkalbineja- aiskina "pasekmes".
Na, stai, o dabar turiu sveika ir zavia mergaite

hm, pasekmes ko? to tyrimo?
ar jis gali kazkaip pakeisti kazka veliau jei ji darai?

dabar bandau sudelioti visus pasisakymus:
ar busiu teisi, jei +- stengsiuos sveikai iki pastojimo gyventi, pastosiu, pasidarysiu tyrimus ir jei jie nieko blogo neparodys supuosiu sveika lekiuka? pasakykite kad taip!! prasau...

Sveikos merginos,

Kita savaita darysiu genetinius tyrimus, nes rugpj. turejau antra abrazija. Gal galit papasakot kaip juos daro? ar is kraujo nustato ar kaip?
Aciu is anksto