Man tik vienas nedasunta Kiek skaiciau tavo postu, tai tu pati viska kuo puikiausiai supranti, kad nera jis pakankamai tinkantis zmogus, kad eitu kartu su jumis (tavim ir suneliu) tuo gyvenimo keliu...po velniu ko tu suo juo gyveni
Gal tu ji myli

Man tik vienas nedasunta Kiek skaiciau tavo postu, tai tu pati viska kuo puikiausiai supranti, kad nera jis pakankamai tinkantis zmogus, kad eitu kartu su jumis (tavim ir suneliu) tuo paciu gyvenimo keliu...po velniu ko tu suo juo gyveni
Gal tu ji myli

kas čia per griežtumai nebūdinga tau

Ale ir daug jus is to draugo norite....

Kai vakare sneketis, migdyt, tai jau turi noret ir dziaugtis taip, tarsi savas vaikas butu. Kai i sule vest, tai jau jis svetimu tampa. Kai saslu kept, tai vel jis seimos dalis. Tai kaip jam jaustis, nu... Jis gi irgi zmogus. Susidare ispudis, kad jis tik duot, duot duot (demesi ir pan) privalo, o ka jis gauna, a?

Sveika
Aš maniau, kad gal tai yra problemos, kurias dar galima kažkaip išsiaiškinti ir išspręsti.
KAd jį myliu nuo pradžių neabejojau, o dabar dažnai apninka dvejonės...
KAm aš su juo gyvenu?
MAn analogiška situacija nutinka jau 2-ą kartą, kartais susimąstau, kad gal aš perdaug noriu iš gyvenimo, gal negali mano vaiką žiūrėti ir globoti svetimas vyras bei nepavydėti jam mano dėmesio

Tai kad lygtais ir negrieztai
O ka jau taip stipriai skamba gal biski ir persistengiau


Na jei nori imt, tai turi ir duot

Nors as saviskiui, tiek reikalavimu neturiu man uztenka to, kad i darza nuveza ir pasiima, kad kartais pabuciuoja, kai paprasau priziuri ar pamaitina, ant puodo pasodina, pabara, kai reikalas yra ir t.t.
Juk tai ne jo vaikas, tai kam as ji pirsiu, juk negali jis perprievarta pamilti nesavo vaika

Jis į šule eiti pats nerodo jokio noro. Kad jis vakare migdytų mano vaiką, niekas jo neprašo, bet norėti, kad vaikas, neturintis tėvo, dar ir be mamos dėmesio gyventų yra EGOIZMAS. jis irgi turi dukrą ir nulat pergyvena, kaip ten jai kas sekas, skambinėjas kasdien, visur vežioja ir pas mus nuolat vežas, aš ir kviečiu.
MAno sūnus jį myli, tai tikrai matau. Svetimas vaikas prie jo glaudžiasi, o jis nusisuka - vat taip.
O tai, kad aš su juo gyvenu ir užmigdžiusi vaiką ir prieš tai leidžiu laiką, galų gale - jam skalbiu, tvarkau namus, gaminu maistą, rūpinuosi jo sveikata, nuotaikomis, tai nieko nereiškia?
Jo vaikui atvažiavus pas mus aš niekuomet nedrįstu rodyti kažkokių nepatikimų, nenorų kalbėti ir t.t. ir pn. Nors jo dukra toli gražu man tokių simpatijų, kaip manasis sūnus jam, nerodo

O gal jam pasiulyti, ten su vaiku pazaist, knygute paskaityt...bendrai, kartu su tavim...na zo dazniau viska daryti kartu
Papildyta:

O tu nenoretum su juo apie visa tai rimtai pasneketi issakyti, kas ir kaip...

tikrai, žinok užjaučiu. galiu tik įsivaizduoti kaip sunku motinai matyti kaip glaudžiasi vaikas, o kažkoks padaras nuo jo nusisuka. ir dar kai tas padaras turėtų būti dėkingas, už kaip tu rašau, skalbimą, gaminimą ir kitų gerų būties sąlygų sudarymą. aš neišlaikyčiau taip. tikrai.
ar ne geriau jums grįžti į draugavimo ir susitikinėjimo stadiją, jei taip viskas sukasi? ar jums būtina kartu gyventi?

va, taigi, ir aprašei tai, ko aš norėčiau iš savojo. Jis mano vaiko tikrai niekada nebučiuoja, netgi parodo nepasitenkinimą, kai vaikas atlekia prie durų jo po darbo pasitikti ir bando pabučiuoti. Man aiškina - tipo nemėgtsa jis tų seilionių, nors kai jo dukra atvžiuoja, tai ir pasisveikina ir atsisveikina ir prieš miegą labanakčiuojasi su bučiukais.
KAi man teko dirbti vakarais, grįžusi namo 12 ar 1 valandą randu vaiką miegantį su murzina maikute, su kuria jis smėlynėje kuitėsi, nevalgiusį, kadangi "jis nenori".
Barti, drausminti netgi prašiau padėti, nes aš moteris, o mano sūnui jau beveik 7-eri, aš auklėju moteriškai, gal nesuprantu kai ko. Bet auklėjime jis stengiasi nedalyvauti, bet užtat man nuolat žarsto priekaištus - tu jam perdaug leidi, jis tavęs neklauso, mano vaikas taip nedaro (jo vaikui 13 metų)

Man atrodo jums su tuo auklejimu ryskiai nepakeliui
As suprantu, kad nemyli svetimo vaiko, bet nu zmogau tai nors taip... nepasirodyk
Na as irgi tokiu nesamoniu nepakesciau

žaisti krtu, skaityti, jis neturi laiko - nuoilat būna "pavargęs", nors abu dirbam valdiškuose darbuose, o ant mano pečių dar ir visa buitis, mat jis kitam mieste dirba.
sakyti viską ir rašyti jua bandžiau....
jis nesutinka au kai kuriais mano auklėjimo aspektais, tam kartui mes išsiaiškinam (atsieit), o paskui viskas vėl pasikartoja....
užtat ir rašau, kad nebepakeliu šitų nesamonių. Jis išvažiavo pas mamą, o aš net nenoriu, kad parvažiuotų.....

kažkoks jis įdomus. aš dabar pagalvojau, kad gal jis jaučia kokius iš tavo pusės nepasitenkinimo ženklus jo vaikui (na žinai gi vyrams kartais vaidenasi).
bet kokiu atveju, tik neįsižeisk, manau jei jis mylėtų tave, būtų pakantesnis ir tavo vaikui. man rodos, kad aš BET KIENO vaiko nepaguldyčiau su maikute su kuria žaidė smėlyje, BET KIENO vaiką vakare pamaitinčiau net jei jis nenori (gal norėtų ko kito), BET KURĮ vaiką galėčiau apsikabinti, jei matyčiu, kad vaikui to reikia ar nori. mano pačios vaikas gali prie bet kurios svetimos tetos, kuri užėjo pas mane išgerti kavos, ir jei ta teta jai patinka, gali padaryti mylu-mylu ar pabučiuoti.
pagalvok gerai apie bendrą ateitį su juo. koks likimas lauktų tavo vaiko, jei jūs turėtumėt bendrų vaikų. o ypač jei jam pagimdytum sūnų. ar tavo vaikas nebūtų galutinai atstumtas ir morališkai sužlugdytas?

ačiū už supratimą ir palaikymą
esu pati kvaila- labai sunkiai išsiskitiu su žmonėmis, kad ir kokių nesamonių man pridaro. vis stengiuosi suprasti, paijusti kito vietoje
ir dar labai nesmagu jaustis, kad vėl padarei klaidą..
mes gyvenam tokiam mažam mieste..

na taip, jei gyvenam mažam mieste ir tai jau antras kartas kada nesugyveni su vyriškiu. o dar ir ištekėjusi buvai, tai visokia nuomonė (maž miestelio lygyje) gali susidaryti.
tai vėl pakartosiu merginų čia užduotą klausimą: kam tu skubi gyventi kartu? ar taip tiems vyrams reikia, kad skalbtum ir gamintum? jie patys puikiai susitvarko. juk kiek suprantu iš dukters amžiaus jam ne 20 metų.

as apie ta pati pagalvojau
Tada tai tikrai nieko gero tavo vaiko nelaukia

tai vat i galvoju, kad jam vaikų nenorėčiau gimdyti dabar. tikrai

gerai galvoji

kvaila dabar teisintis... pati jaučiuosi kaip didžiausia durne, bet atrodė tikri geras, mylintis, dėmesingas ir supratingas, PUIKIAI elgėsi su mano vaiku. Vaikas pamilo, norėjo, kad dažniau būtų, aš ir pati jaučiausi LAIMINGA.
Viskas pasikeitė.. nebejaučiu artumo.
prieš tai negyvenau su draugu, tik rimtai bendravom virš 2 metų, bet tas, po kiek laiko, irgi pradėjo labai blogai elgtis su mano vaiku, išvis niekinti, ignoruoti, įžeidinėti, užtat baiminuosi dabar, kad ir vėl nepasikartotų istorija.
užtat ir sunku labai - mna jau ne primas kartas taip - pradžioje pasaka - vėliau pragaras

ir vėl net nežinau ką protingo patarti. manau, kad tu protinga moteris ir pagal situaciją padarysi taip kad geriau būtų ir tau ir vaikui. žinau, kad sunku priimti sprendimą skirtis ir gal net neverta skubėti, bet kažkaip reikia problemą spręsti.
mes - motinos, kartais būnam tikrai perekšlės. aš manau, kad bet kokiam vyrui būtų sunku ir su manimi, nes mano ir gyvenimas ir net mintys sukasi pagrinde tik apie vaiką. dabar net negalėčiau pagalvoti, kad kam nors reiktų skirti bent minutę to laiko, kurį galiu skirti dukrai. bet ir dukrai nuo to gali būti ne geriau, nes gali norėti, kad vsi jai taip skirtų. o taip gyvenime nebus

Ai tie vyrai, juk visai kitaip ir masto (ne visi)
Tai mes galim prieiti prie svetimo vaiko apkabinti, pabuciuoti, priglausti, pamatinti...ir t.t. O jiems juk zemas dalykas visa tai parodyti.

nu, pradžioj nebuna zemas

Siaubas Jusu pasiskaicius, as jau pradedu abejoti, ar gali vyrai isvis myleti svetimus vaikus

na mylėti, tai gali ir nemylėti, svarbu, kad morališkai jų neskriaustų. aš jau apie fizinį skriaudimą iš viso tyliu

pradzioj, tai reik mamka suzaveti, pasiguldyti i lova ir pasirodyti geruciui
o kai jau viskas pasiekta, tai kam jam kankintis


nepergyvenk nevisi tokie, juk yra ir geru bet ju vienetai bet tau gal pakliuvo vienas is tu vienetu

Na,dar vienas vienetas pas tave,tai kaži kiek dar tų vienetų liko Ai,dar vienas pas flamingo

Na dar liko, liko tu vienetu

Nu as skaiciau skaiciau, agnele...
Pradziai pasakysiu, kad as irgi ieskociau "slieku ant asfalto", todel ir gyvenu be kokio nors diedo, bo vaikas man viskas, bla bla bla.
BET.
a) Neverta lyginti to, kaip vyras reaguoja i savo DUKRA ir i tavo SUNU. Vyrai kartais linke berniukus aukleti kitaip nei mergaites. Ir glebesciuotis (nesiglebesciuoti) kitaip.
b ) Tu vyra susiradai ar teva vaikui? Gal reiketu atskirti siuos dalykus? Nes teva vaikas turi. Gal prasta, gal nesirodanti. Bet sis zmogus yra TAVO draugas/vyras. Geresniu (ir rizikingesniu) atveju - ir vaiko draugas. O vyrai-draugai nesiglausto. Jie spaudzia viens kitam rankas.
c) o as tai sveikinu, kad pagyvenai kartu. Nes butu gal dar 5 metus tas neislinde ir vis tiek blogai viskas pasibaige, kai butumet pradeje kartu gyvent. Zinau pavyzdziu O vaikas butu prisirises ir i pasimatymus vaiksciodamas kartu
d) Labai noreciau, kad pasisakytum ir tada, kai susitaikysite Nes man kazkaip sviecia, kad cia kalba piktumas... laikinas...
e) Nepamirskime, kad zmoniu be trukumu nera.

Nu tu cia ir pavarei

Paskaitau-paskaitau i pagalvoju...
Vaikas tai yra viskas. Mano vaikas yra mano... mano gyvenimas, mano atsakomybe, mano gyliausi ir primityviausi jausmai, mano "vakar" ir "rytoj"...
Ir jeigu man pasirodytu, kad kazkoks diedas skriaudzia mano vaika, tai varyciau ji is savo gyvenimo. Nesakau, kad naujas vyras moters gyvenime turi tapti nauju teciu. Teisingai cia viena mamyte pastebejo, kad vaikas jau turi (nevykusi) teveli. Bet as manau, kad naujas vyras turi daug daugiau duoti vaikui, o ne tik buti su vaiko mama, brrr.... Man tai yra taip: "as+dukra ir gal but dar +", o ne "as+kazkas ir dar salia vaikas"...
Nu nezinau, ar cia suprantamai parasiau, bet vat tokie pamastymai si vakara

labas
1. kai pradėjau su žmogumi gyventi, aš ir tikėjausi (ir tikėjau), kad jis bus ir man ir mano vaikui DRAUGAS, o ne mano sugulovas, prie kurio teks kiekvieną dieną derintis ir nuolaidžiauti netgi vaikui. Jai būčiau norėjusi vyro tiktai sau, būčiau seniai atsiradusi - buvo ne vienas norintis, bet šis man pasirodė patikimas ir geras žmogus, kuris mane mylės, gerbs, padės, kuriam nebijočiau palikti vaiką, tarkim vakare, ar išvykdama į komandiruotę. O ir vienas iš meilės komponentų yra pagarba, kuri, manau, reikalauja gerbti ir mylimosios vaiką. Juk to, kad turiu vaiką, niekada neslėpiau, suaugęs žmogus turėtų susiprasti, kad reiks sugyventi ir su mažyliu. Lyg ir suprato.. ir elgėsi tikrai labai gerai. Tai jokiu būdu nereiškia, kad jis lepino mano vaiką, nuolaidžiavo ir pan. Jam yra suteikta teisė mano sūnų auklėti, be tam juk reikia ir normaliai bendrauti, ar ne?
2. aš irgi ne iš medžio iškritau - irgi žinau pavyzdžių, kai tokios situacijos pasibaigia fiasko, arba kai žmonės gyvena kartu ilgai ir laimingai, ir naujasis mamos vyriškis tampa jos vaikui geresniu draugu nei tikrasis tėvas.
Vertini viską skeptiškai, nes pati to nežinai, atleisk.
Dėl žmonių trūkumų nieko nesakau, aš ir pati jų turiu ir to neslepiu, bet suaugusiųjų nesantaikas ir nepasitenkinimus išlieti ant vaikų yra negražu
Papildyta:


viskas suprantama taip, manau kiekviena motina mano

Kai as susipazinau su dabartiniu, tai tuo metu, kaip ir rasiau visada visur kur imanoma imdavau su savim vaika, nors jo visi draugai buvo nevede, netekejusios ir be vaiku Visi visada ziuredavo i mane teigiamai ir niekas niekada nepriekaistavo del vaiko, nezinau gal man i akis niekas nesakydavo
Bet pradzioje musu santykiuose buvo taip as+jis ir dar salia vaikas (tai draugystesmetu taip buvo), bet jau kaip pradejome gyventi kartu, kazkaip viskas susinormalizavo. Ir tikrai buvome mes
agnele gal man lengviau buvo todel, kad jis seimos neturejo.

be jokių abejonių ir pas mus pradžioje buvo aš + jis, o su savo vaiku aš bendravau tik pati - juk nepulsi kiekvieną naujai pažintą vyriškį pažindinti iškart su savo vaiku.
GAlbūt, geriau, kai vyras būna neturėjęs šeimos... bent jau savų vaikų. Neiškyla tada tokie: mano geras, o tavo......
o aš ir noriu, kad būtų [B][COLOR=deeppink] MES, o ne taip, kaip tapo paskutiniu metu vaikas ir aš - tai JŪS (pvz. jūs patys kažką blogai darot, kad aš nemyliu tavo vaiko) ir AŠ (jis)

"o ne taip, kaip tapo paskutiniu metu vaikas ir aš - tai JŪS (pvz. jūs patys kažką blogai darot, kad aš nemyliu tavo vaiko) ir AŠ (jis)"

Butent tai labiausiai ir liudina


"be jokių abejonių ir pas mus pradžioje buvo aš + jis, o su savo vaiku aš bendravau tik pati - juk nepulsi kiekvieną naujai pažintą vyriškį pažindinti iškart su savo vaiku"

Aisku, kad nepulsi. Ir dar ne viena karta gerai pagalvosi. Bet kol ateis ta diena jau bendravime tarp suaugusiuju turi buti vieta ir laikas vaikui.

Zinai, brangioji, su mano buvusiu draugu vaikas vis dar vaiksto kartu i kina, eina pasivaikscioti ir t.t. Jie nesiglauste. Jie spausdavo vienas kitam rankas. Jokiu buciniu, jokiu pasaku pries miega. Vaika pakankamai daznai priglaudziu as pati. O jie turejo savus vyriskus santykius.
Dabar gavosi taip, kad as su tuo zmogum nebedraugauju. Tik sveikinuosi. O vaikas toliau draugauja. Kodel viena draugyste turetu itakoti kita?

As ne su vaiko tevu gyvenu be 5 minuciu 7 metus. Negi tikrai manai, kad per tiek laiko as nieko nesuzinojau apie tai, kuo kartais baigiasi rimtos draugystes ir kaip tai atsiliepia vaikams? Taip zaisti, kaip zaidi tu, galima sau leisti kai vaikui kokie 12 menesiu max.

As nevertinu skeptiskai. As bandau patart, kad bent ateity tavo vaikas butu isgelbetas nuo sirdies sudauzymo. Ir, beje, jis nebe mazylis. Sorry.

O jei taip, kaip dabar... Tai kiek teciu-neteciu, bet glaudziamu zmoniu, per savo gyvenima tures tavo vaikas, a? Negi tikrai manai, kad kita karta tai tikrai tikrai 100 procentu jau bus viskas OK? O gal geriau tik 98 procentais tiket ir apsaugot savo mylima zmogu, t.y. vaika?

aš nekalbu apie jokis 98 proc. 
ir norėjau pasakyti, kad nesupranti tu to, ką aš turiu, nes ir tikrai nesupranti.
TAvo vaikui tavo buvęs draugas - draugas - tarp jų yra tas "vyriškas bendravimas", o mano sūnui jo labai reikia ir jo aš noriu, bet to nėra.
Duodu galvą nukirsti, kad jei mes išsiskirsim, jis mano vaiko niekda gyvenime į filmą nesives ar nedarys kažko panašaus. Jam jis - neįdomus.
Va, ką turėjau omeny.
bet matau, Tau labai patinka kritikuoti ir ginčytis 

Zinai, rudeneja, as dar vis to spalio nekantriai laukiu (kol mano lelius gims), bet esu davus sau toki tarsi termina - kokius metus laiko po mazyles gimimo galesiu siek tiek laisviau elgtis, na, tarsi kazkaip neatsakingiau i diedus pasizvalgyti, nes po to jau nebeturesiu teises rizikuoti.
Nors, itariu, gyvenimas vis tiek pasuks ta kryptim, kuria jam bus patogiau

Kodel manote, kad kol vaikus sukaks 12 men., galima sau leisti rizikuoti?
Tik todel, kad jis greiciausiai nieko neprisimins?... Bet juk tai toks laikas, kai vaikucio rysys su mama yra ypac stiprus, jo bukle itakoja maziausi mamos nuotaikos kitimai... Ir va cia dabar rizikuoti?...

O as sakyciau, kad zaisti visda reikia jau su atsakomybe ir atsakingai ir nepulti gyventi kartu, ir nepriklausomai ar vaikui iki 12men. ar virs ju.
Juk iki 12men. vaikas irgi ipranta ir jaucia saviskius.

Gerai, siūlau pasidalint patyrimais ir toliau padiskutuoti klausimu:
koks turi būti atsakingumas ir kaip "atsakingai nepulti kartu gyventi"?
Kiek, Jūsų manymu, turi trukti tas išbandymo laikotarpis ir kada Jūs pačios įsisleidote į savo gyvenimą savo draugus?

Abejoju, ar yra toks visiems vienodas laiko tarpas, juk kiekvienas zmogus ir kiekviena situacija labai individuali. Vieniems ir menesio uztenka, o kiti ir 3 metus bendrave prieina aklaviete.
Jei moteris pasitiki savimi ir moka dziaugtis tuom, ka turi - ji niekada nepuls stacia galva i jokius santykius. Atsakomybe, auginant vaika, ipareigoja ne karta viska pergalvoti pries zengiant bet koki zingsni.

Pilnai sutinku su mikke, kad kiekvienai tai skirtingai, as taip galvoju, kad pati jauti kada...
Nors mes pradejome kartu gyventi po susipazinimo praejus 3men.
Mano atveju nei jis nei as dar tikrai net nesirengem kartu gyventi ir sia tema net jokios kalbos nebuvo Paprasciausiai atsitiko taip, kad jis neturejo kur eitit gyventi ir pasiprase, kad as ji priimciau savaitei, kol jis susiras busta, o tada dar gyvenau su tevais ir tevai sutiko. Tai va taip ir gyvenam iki siolei

sunku kazka pasakyti, manau us vyru rinka didesne ir didzioji dauguma nesibaido moters su vaiku, mano atveju, neturiu laiko jokiems santykiems, ar net siaip i pasimatymus vaiksciot, nes cia taip gana populiaru...dating...vis su kitu i pora pasimatymu nueini...na kaip drabuzius matuojiesi...as geriau su draugais nueisiu alaus isgerti ir zinoma baisu, kad vaikas ir as pati iskaudinti liksim :ax

a seniai tu US? ten bent vyru yra, nes cia tai nelabai

Kur cia tau bus kad visi po uzsienius issilakste

Nezinau, kiek mano pavyzdis yra atsakingumo israiska. Tikiuosi, kad nors is dalies

Po skyrybu su buvusiu taip susikloste, kad mano gyvenime atsirado naujas zmogus. Bendraujame virs 1,5 metu.
Gyvenu tik su dukra (t.y. be tevu ar pan.), esu sau pati seimininke. Tai galiu SAU leisti, kad jis pasiliktu pas mane, kai to noriu. Ir pasilieka... pusryciu
Kadangi mano dukryte jau gana daug supranta, pries kuri laika as su ja pasikalbejau, paaiskinau, kad tas zmogus yra man svarbus, ir kad kartais liks pas mus. Paprasiau jos leidimo. Ji leido.
Mano dukra ji prieme visiskai normaliai, jie susikalba ir be manes Turi savu temu.
Man jis daug reiskia, bet gyvenimui kartu nesu pasiruosusi. Kolkas jam leista pas mane palikti savo dantu sepetuka .
Nezinau, kaip klostysis mums toliau, bet forsuoti nieko nenoriu. Tokia padetis siai dienai mane tenkina.

as us 3 metai....del vyru, tai cia viskas truputi kitaip, visur savi pliusai ir minusai, as lietuvoje niekada vienisa mama nebuvau, bet jei isgirsciau is kokio atlepausio, kad pati kalta, tai ausis nurauciau, lietuva atsimenu kaip nudazyta smagiais sovinizmo ir patriarchalizmo atspalviais negalvokit kad i jusu darza akmenis metau, tikrai ne, jei galeciau siandien ten grisciau, tik i vyrus ir apskritai bendravima su zmonemis jau kitaip ziuresiu....prasiplete akiratis... saunuoles visos, kurios vienos auginam savo vaikiukus ir nesvarbu kur

Patirtis daug ka nulemia pradedi kitaip viska vertinti
Esi saunuole

as ispradziu su MB pradejusi gyventi taip galvojau. negeras toks mastymas Jei jau isileidai zmogu i savo ir vaiko gyvenima, tai pirmiausia labai atsakingas zingnis turi buti ir l. gerai apgalvotas Ir kokie cia gali buti pripliusavimai. Turi buti visi 3 nariai- draugiska vieninga seima


va butent