Gana dažnai į akis krenta kaip vienos šeimos vaikai ,nesvarbu kokios lyties, tikrai bjauriai elgiasi vienas kito atžvilgiu,t.y. išnaudoja vienas kitą, skundžia, džiaugiasi kai tėvai baudžia"kaltajį" arba šantažuoja janesnįjį ir t.t. Kažin ar tėvai to nemato, nenori matyti ar tikrai neturi jokio supratimo ir noro kai padėti vaikams tarpusavyje sutarti. Aš taip pat pamenu kad jeigu mama broliui pirkdavo mašiną, pirkdavo ir man, jeigu man lygintuvą tai pirkdavo ir broliui.O aš kai vyresnis buvo 5 o mažesnysis 3 metų pradėjau pirkti jiems žaislus skirtingus ir dar ne tuo pačiu metu. Kai vyresniajam nupirkau dviratį ,jam buvo 9 metai, mažasis priėjo ir sako: "žinai ,mama, nieko negaliu su ssavimi padaryti bet taip pavydžiu broliui.Suprantu kad aš turiu dviratį, tik jis senesnis, bet ką daryti su pavydu,nežinau. Dabar kai jiems 13 ir 11 , neturiu jokių problemų. Ti vyresnis liko įpratęs būti už viską atsakingu, tai vis dar turi įprotį priminti mažesniajam ką jis turi daryti , nors tas pats puikiai žino ir todėl nervinasi.
Ką manote apie tai.

Mano dukrai ir sūnui 10 ir 13 metų.
Nepasakyčiau kad jie tarpusavyje sutartų labai gerai. Yra dalykų kurie juos vienija, tada jie tampa komanda, o kartais ima vienas kita "ėsti" dėl kiekvieno menkniekio.
Rodos, aiškinu, kad reikia gerbti vienas kitą, nesikabinėti prie kito smulkmenų, ir išnyks tos amžinos žodžių pjautynės, bet jiem tai nė motais.
Gal čia dabar toks amžiaus periodas ateina , nes būdami mažesni jie tikrai geriau sutardavo.
Vis viliuosi, kad tai tik laikina, kad praėjus paauglystės periodui jie ims daugiau gerbti vienas kitą ir ateityje ras bendrą kalbą, bei galės atsiremti vienas į kitą sunkiomis gyvenimo akimirkomis.

Maniskes irgi kartu budamos pykstasi, gincijasi, tiesiog pastoviai tramdyt reikia (gal per daug kisuosi?), bet jei tik pabuna diena atskirai iskart kelias valandas tyli, pasakojasi ka nors. O visi zaislai, zurnalai irgi perkami po du. Gal praeis, nes mes su broliu irgi taip darem

maniškės prie kitų tai vaidina, kad neišskiriamos, labai myli viena kitą, eina apsikabinusios , o išties namie ko jos nedaro , ir peša viena kitą, ir stumdo, ir muša, ir kanda, ir po to iškart baikščiai žvalgosi, bijodamos pylos, apibaru, nubaudžiu, vistiek-tas pats.Turbūt turi išaugt, kažin, kaip sutars, kai bus panelės, aš taip tikiuosi, kad vistik bus viena kitai parama

Tarp maniskiu 10 metu skirtumas .Sese visada globoja mazaji broliuka.Tikrai myli ji ,bet buna dienu kai jis jai igrysta

Vienareiksmiai - kaip suo su kate Ir kiek mes jiems aiskintumem, kad brolis su sese turi draugiskai gyventi, myleti vienas kita ir pan, niekas nepadeda. Tiesiog manau, kad dabar ju toks amzius ir tas tesis jauciu ilgai...kol kuris vienas neisvaziuos kur nors mokytis ar pan Mano vyras su savo sese irgi taip kariavo, bet dabar kai atskirai gyvena (o ypac kai sese i uzsieni emigravo), tai santykiai kuo puikiausi, pasiilgsta vienas kito nerealiai.

vyresnioji rodo pavyda,kai bunu su mazaja,bet manau,kad myli sesute

Aisku, kad myli, bet kartu gvenant kyla ivairiu nesusipratimu ir kivircu, arba grizus po sunkios dienos imi ir issilieji ant artimo ir visai del blogos nuotaikos nekalto zmogaus...

Kai gimė mažoji, abu su vyru aptarėm, kad į vaikų tarpusavio santykius nesikišime. Yra taisyklės, kas yra draudžiama: mesti žaislus ar daiktus į viens kitą, mušti, atimti daiktą ar žaislą, su kuriuo tuo metu žaidžia kitas. Tai išmoko greitai abu. O visa kita susitvarkė savaime.

Keletas problemų, kurios išsisprendė pačios:

Sūnus pradžioje buvo sugalvojęs 'išvilioti' norimą žaislą - pasiūlo kitą, o kai sesė nesusigaudžiusi paleidžia pirmą iš rankų, čiumpa jį ir į kojas. Dabar jau mano. Na, paguosdavom mažąją, kad dabar jau brolis žaidžia, nieko nepadarysi. Ji gan greitai išmoko. Dabar kai siūlo ką nors, ji turimą žaislą rankoje laikydama už nugaros paslepia, o kitą ranką tiesia .

Maždaug nuo tada, kai dukrai sukako 1.5 metų jie paliekami žaisti vieni du. Sūnus pradžioje primokindavo sesę daryti ką nors, kas draudžiama. Pavyzdžiui berti cukrų ant stalo ar piešti ant baldų. Nei aš, nei vyras nesistengdavom aiškintis, ar čia vyresnysis yra prisidėjęs. Mažoji būdavo statoma į kampą. O ji ten taip graudžiai sriūbaudavo, kad vyresniajam po to sąžinė užgrauždavo. Jis pats ateidavo prašyti, kad sesę iš kampo paimti, net pasisiūlydavo baldus nuvalyti ar cukrų sušluoti. Gan greitai įprato ne tik sesės negundyti, bet priešingai, pats drausminti, jei ką nors negerai daro. Užsiėmė prevencija. Neseniai mažoji pusę tulpių nuskabė sūnui nepastebėjus. Tai sūnus į kambarį atėjo su pranešimu "mama, ji tikrai visai visai netyčia tas gėles nuskynė, ir jų ten dar daug liko".

Jei dukra užsimano ko nors, ko didysis nenori jai duoti, tai speigia visu balsu. Bet spiegia ne mums su vyru, nes mes tai niekada nesam ko nors iš brolio daiktų paėmę ir jai davę. Spiegia broliui, nes tas neretai neatlaiko ir nusileidžia. Atiduoda jai ko ji nori arba pasiūlo kokią kitą viliojančią alternatyvą. Tai kol kas pagrindinė problema mūsų namuose yra didžiulis triukšmas.

Viena iš linksmų istorijų, kaip mažoji brolį nuskriausti negali. Ji įpratusi, kad reikia paimti keturis saldainius ar sausainius, tada visiems užtenka. Pas mus buvo svečiuose vyro pusbrolis. Jis atnešė saldainių. Tai dukrai kaip įpratusi virtuvėje nuo stalo paėmė keturis, atnešusi į lauką atidavė po vieną svečiui, tėčiui ir man, o pribėgus prie brolio paduoti saldainį, pamatė kad liko tik vienas. Stovi, žiūri į saldainį ir ašaros tik tvenkiasi akyse, lūpa virpčioja. Nežino ką daryti - ir broliui duoti reikia, ir pačiai labai norisi, o saldainis tik vienas. Taip ir užbliovė iš visos širdies. Gerai kad brolis jau gudresnis, greitai nuramino, kad šitą jie per pusę padalins, o jis nubėgs į virtuvę dar atnešti.

aifa,nu net susigraudinau skaitydama tavo posta.Jusu vaikai tikri fainuoliai.Ish tiesu,esate ivede gera tvarka namuose.tikiuosi,kad ir mums sheimoje pavyks ishlikti tokiais teisingais vaiku atzhvilgiu.

Sunui dabar 4 metukai, o dukrytei tik greit bus puse metu, tai kol kas sutaria labai gerai, broliukas labai myli sesute, buciuoja visa laika, bando nesiot (nors ir draudziam), bet neaisku, kas bus, kai paaugs mazoji ir prades imti brolio zaisliukus, tada viskas gali ir pasikeisti.

as tikriausiai negaleciau taip nesikisti kaip aifa man taip gaila tavo mazosios kada ja, nekalta statete i kampa bet pasirodo tai isejo i gera

As taip pat stengiuosi nesikisti i savo pametinuku barnius. Geriausia, kai patys issiaiskina. O jei prisidirba dazniausiai i kampa zigiuoja abu... Jei kartais kaltas vienas kuris, tai ir kampe stovi vienas. Tik broliui (jaunesnis) gaila kampe stovincios seses , na , o sese dziaugiasi, jei kampe atsiduria brolis...

As pati neturejau nei seses, nei brolio, nei normalios seimos, tai ju nesutarimai tiesiog drasko sirdi - taip svajojau apie seima, kur myli ir brangina vienas kita...
Bet paskaitineju, kad pas visus pasitaiko pestiniu...

Mano maziai dar mazi, broliukai pametinukai, bet sutaria labai gerai. Didysis labai saugo maziuka nuo pavoju. Pvz. kad nuo laiptu su kokia masina nenuvazuotu, nes toks incidentas viena kart jau buvo. Tai dabar jei mazasis jau varo link laiptu su savo masinyte, tai Tadas rekdamas ir saukdamas mane, griebia uz tos masinos ir kiek jegos leidzia laiko.... Arba prie baseino jei mazasis prisiartina, tai jau didysis kaip signalizacija, gerkle paleidzia, kad mama matytu (aisku as viska matau, be mano prieziuros jie prie baseino neina).

Mano vysniukai, sutaria labai labai bojojau, kad nebutu is Benuko puses pavyde scenu, bet sulaukiau 100 kart geriau , vyresnelis ne tik zaidzia su mazyliu, bet ir kalba (kas manau yra svarbu) uzsiima, priziuri, saugo

Būna visko-pasibara,pasipeša,bet nebaisiai.Dabar,kai praaugo,tai problemų mažiau,tuo labiau,kad dažnai būna vieni namuose,savarankiški.Didžioji jokiu būdu nenori parodyti savo meilės broliui,o tas dėl to graužiasi,bet neseniai pradėjo suprasti,kad sesė jį šitokiu būdu erzina.Myliu juos labai noriu,kad būtų artimi,nes aš augau viena

Tarp musu suneliu yra 1,7menesiai skirtumas. Jiems po 10,3men. ir 11,9men. Jie myli vienas kita, kovoja uz kita. Aisku, buna ir tarp saves susipesa, bet tarp berniuku manau, kad normalu. Is pradziu seses nenorejo ,bet veliau apsiprato ir augino sese pilvelyje Pamilo , kai tik suzinojo, kad ji gims. Kai gime sese broliai buvo 9,2men. ir 7,5men. Labai myli sesute ir ja saugo. Nieko negaili, net turedami viena koki skanesta visi trys pasidalina. Tarp vaiku nesutarimu nera ir as tuo didziuojuosi. Labai myliu savo turtelius.

Tarp mano vaikiuku 2.4 m skirtumas tai as ispradziu vyresneliai sakydavo kad brolio stumdyti,musti negalima bet tas musus brolis paaugo ir dabar turiu mazajam aiskinti kas sese skriausti negalima Bet siaip jie labai myli vienas kita,pasiilgsta,nors graziai pazaidzia daugiausiai pusvalandi o paskui prasideda varzybos :kas garsiau rekia,kuris daugiau atima ziaslu ....bet vistiek grazu ziureti i ta mazaja porele

Tarp maniškių 1.5 metų skirtumas. Kartais jie sutaria blogai, kartais gerai, visko būna. Mažoji, nors ir jaunesnė, yra daug smarkesnė, tai ji neretai būna brolio advokatė, kadangi yra labai lipšni, meili, tiesiog negali jai atsispirti. Tai jeigu už bausmę abu turi sėdėti savo kambary, ir aš neleidžiu nulipti, tai mažoji visada atsiprašo, prisiglaudžia, o brolis- ne. Tada mažoji ateina už brolį pakovoti, jį užstoja. Kai eina į darželį, vis prašau sūnų sesę apginti, pasaugoti. Bet dažniausiai neprireikia, o kartais ir atvirkščiai būna
Aš labai džiaugiuosi, kad turiu du džiaugsmelius- kartais net širdį suspaudžia, kai matai, kaip jims gera ir linksma kartu

Kol berniukai buvo naujagimiai sese juos dievino, kūdikius irgi labai gerai prižiūrėjo (pagal galimybes) ir mylavo..... Myli juos ir dabar, tik kartais ir į kailį duoda. Pvz.: šį pavasarį pažaidė ji su jais ir savo kosmetika: dažė, sukavo, segė segtukus į plaukus ir t.t. Jiems patiko
Po kelių dienų jie patys susirado sesės kosmetikos lobynus: aišku lūpdažiai prarado formą, kvepalėlių neliko. Juos pamatę juokėmės , bet sesė įsiuto .
Ir po to dar keletą kartų jie sugebėjo įsisukti į jos "kosmetičką" Tada ji rėkia garsiau nei aš . Trukdo ir pamokas ruošti .... tada vėl pyksta ant jų. Sesė ir broliai sutaria normaliai - visko būna, šiaip ar taip ji didelė, jie maži.

Bet kai pažiūri į brolelių tarpusavio santykius- šiurpsta oda. Dažniausiai jie mušasi, imtyniauja ir panašiai- baisu žiūrėti - bušido ringas. Jei nelygiateisis ringas, tai zviegimas- vienas muša, kitas rėkia, pirmasis paleidžia, paleistasis vėl puola, ..... Manau, kad tai savotiškas mokymasis gyventi - juk jie berniukai. Net lopšeliuke sakė: na ir karingi jūsų vyrai. Nors mes su vyru lėtapėčiai, bet bernai, tai taip kalasi, kad.....oi, oi.... Tik reik pripažinti, kad jei tikrai sužeidžia vienas kitą, tai tas, kuris užgavo, puola glostyti ir bučiuoti nuskriaustąjį

Mano jau pradeda pavydėti jei viena paimi ant rankų tai ir kitas jau reikalauja bamba jei tas paima ka nors tai ir tam reikia nors tas žaislas vienodas

Žiūriu pas visas panašiai.Sesė myli, bet skriaudžia brolį, mes daugiau žiūrim mažiaus.Sesė jau gauna nuo brolio, vienam skauda, kitam gaila ir abu verkia.Mes laukiam:paaugs-kitaip bus.

o pas mus tai tikras karas.vyriausiasis tiesiog nekencia savo vyresnes seses ir tai drasiai visiem ir visur demonstruoja.ko tik nedarem,niekas nepadeda.jau praradau vilti,kad kada nors gatvej sutikes pasisveikins .vidurinysis dar iki siol laviruodavo tarp abieju,bet gimus mazajai,palinko prie jos,o su kitais nelabai klijuojasi santykiai.vyresniaja sese mausto kaip tik gali

Auginu 2 dukras. Abi visiškai skirtingų charakterių. Pas mus gal tas dėsnis, kad priešingybės traukia Vyresnioji padėti kontroliuoja gudrumu. Viena kitą labai palaiko. Aišku kartais būna ir bušido ringų, bet tada jos aiškinasi - kas laimės, o kas nugalės Pralaimėjusių nebūna. Man smagu.

ko gero pas mus brolis visada kibina sese o kai nuo jos gauna tai bega skustis pupa nelaukia ji duoda tuom ka turi po ranka palauk nera bet kai brolis neerzina labai graziai sutaria myli vienas kita ir musu coliuke tik kartais dar ir pavydukas islenda bet nieko stengemes su juo kovoti

Jei įdomi vyresnės nuomuonė, tai manau elgiesi teisingai. Aš savus taip pat bausdavau abu. Sunku budavo išsiaiaškinti katras ten kaltesnis. Bet aš guldydavau (į atskiras lovas)- padėdavo.
Taip pat noriu pasidalint viena mintim dėl žaislų susitvarkimo. Jei maniškiai nesusirinkdavo iš vakaro žaislų, tai atskrisdavo "Karlsonas"(tas kur gyvena ant stogo) ir išsinešdavo žaislus. Po kelių dienų už gerą elgesį vėl parnešdavo. veiksminga priemonė. Tiesa gal dabar vaikai Karlsono nepažįsta, tai reiktų kokį kitą personažą sugalvoti. Dar tokia viena problemėlė pas mane buvo- kad žaislus beveik visada surinkdavo sūnus- žaislai buvo bendri, o mano mergina buvo gudruolė

Labai idomi tema; gaila kad lyg ir apmirusi truputi.
pas mus trys atzalos, o mudu su vyru abu be broliu-sesiu auge, tai vis sunku susigaudyt buna su vaiku tarpusavio elgesiu.
Kazkaip su lelium lengviausia:)
o mazius piktybiskai erzina dicki, gauna i kaulus ir puola i asaras.Kuri bausti? Baudziam abu ir nezinau ar tikrai gerai darom....
Na bet buna ir smagiu nutikimu. Pvz:
mazas lindo, lindo prie dickio, abu apsistumde, mazasis uzkliuvo uz savo Lego statinio ir sis subyrejo, aisku apvadino visaip dicki. O abu i treniruote beveik velina. Na, as baudziu mazaji - kol nesusitvarkysi - niekur neisi!!! O dickis gedina mane - mama, kaip tu taip gali? juk netycia suverte!gris-susitvarkys!!
Siaip susidaro toks ispudis kad pas juos santykiuose galiioja taisykle: "Brolis yra manobokso kriause -musiau,musu, ir musiu kiek noriu! O kiti neliskit-gausit i kaulus!!"
Ir siaip namie dazna situacija. Susipesa, pakeli balsa ant kaltininko, o nuskriaustasis barasi: "nerek ant brolio!taip negalima!su vaikais graziuoju reikia"
tai ir nebezinai kaip elgtis.... Dabar bandom nauja varianta: jei namie pestynes ar triuksmas - abiem pora dienu be kompiuterio... suveikia toli grazu ne visada....
o mazajam dar ir del lialiaus pavydas....... issidirbineja nerealiai (nuo tycinio kvailiojimo iki nesuvaidintu nerviniu pilvo skausmu einant miegoti-kelis sykius vos greitukes nekvietem)
vyresnis leliu labai globoja, o mazasis bijo salia buti -kad tik verkt nepradetu...

Kažkaip visai apmirusi, nejau niekas nenori pasipasakoti apie savo atžalų bendravimą?

Tarp maniškių 7 metų skirtumas.Kol kas sutinka ,o meilė begalinė .Smagu matyt,kaip broliukas kiekvieną rytą skuba pabučiuot,pasidžiaukt su sese .Nepyksta net kai sąsiuvinius,mašinas ima. O ir mažajai užtenka brolio vardą ištart ir šypsena iki ausų

Manau, kad vaiku tarpusavio santykiai 80 proc. atspindi visos seimos santykius, kokia graudi tiesa tai bebutu...

mano visi trys sutaria kazkaip pakankamai draugiskai.aisku pasitataiko visko,bet kiek pastebejau,tai tikrai kuo maziau kisiesi,tou greiciau jie savo nesutarimus isprendzia patys.va kai atvaziuoja brolio vaikas,tai tada jau ir su asarom pestynes prasideda.jis pas tevus auga vienas,tai priprates,kad viskas jam ir viskas jo.tai nei zaislais tada nepasidalina,nei prie stalo susede valgyt neissitenka kartu.o ir maniskiai jam nenusileidzia,visi kaip komanda stoja vienas uz kita

Pas mus vyriausiam 13, jis jau paauglys ir nelabai jam rūpi mažiai O va tarp kitų tik 3 metai skirtumas Bet paskutiniu metu jie taip pešasi, kad galvoju iš proto išeisiu Ir mažiausias nenusileidžia, mušasi kaip didelis, tai nebežinau ką daryt Jau vakarai mūsų kaip kokioj Adamsų šeimynėlėj Didžiausias triukšmas, peštynės, gerai, kad kaimynai dar nesiskundžia Tiesą sakant, pati labai pavargstu nuo to triukšmo, svajoju apie atostogas

Kol sesė gulėjo ir ''nejudėjo'' meilė buvo begalinė . Visus žaislus nešdavo sesei, dainuodavo, kalbindavo...
O dabar jau viskas keičiasi, žaislai pasidalinti sunku, mama pasidalinti sunku, tėčiu pasidalinti dar sunkiau...

na pas mus daugiau pesasi nei draugauja, jau buvau smarkiai issigandus ka ne taip darom, kad jie taip nesutaria, bet kai paskaiciau kitu, truputeli apsiraminau , musiskiai sueina kai buna dviese, tada viskas gerai, na o jei tryse, tai vis vienas buna atstumiamas.. na tikiuosi viskas pasitaisys, juk seniau vienam skaudant verkdavo visi trys , gal cia paauglyste veikia???

Du didieji kaip šuo su kate sutaria (nors namuose turim ir tuos žvėris, bet anie draugiški abu ). Vyriausiai paauglystė su visom juoda/balta apraiškom prasidėjus, o brolis mėgėjas pasiėrzint. Visa laimė, kad bent pagrandukus dvynukus abu labai myli. Ypač brolis jais džiaugiasi.

Šiaip dėl didžiųjų kartiais taip liūdna būna... Nors puikiai pamenu kaip pati su broliu nesutariau, o suaugę gerais draugais tapom.

as vis laukiu kada manieji nebesipes

Pas mane pametinukes. Pasitaiko visko . Kartais susidaro toks ispudis,kad nei kartu nei atskirai but negali . Viena minute ziurek apsikabinusios buciuojasi ir sako : mama paziurek kaip as myliu sese, o kita minute jau pesasi kaip suo su kate . Kai susibaria tarp saves isvarau abi i kita kambari ir pasakau, kad neateitu, ir kad nesikalbesiu su jomis, kol nesusitaikys. Nezinau,ar teisingai elgiuosi ar ne, bet uztenka keliu minuciu, ir jos jau kartu zaidzia

Mano visi vaikai gerai sutaria. Kartais būna, kad broliai sesę skriaudžia, bet kad ir ši ne pėsčia Niekada nelendu į jų ginčus.

Tarp manųjų 5,5 metų skirtumas. Sesei grįžus iš darželio mažius kaip prielipa šalia, ją niurko, myluoja, kad tik ji su juo pažaistų, pasiustų. Man taip gražu, kartais net susigraudinu, nes pačiai to neteko patirti, esu vienturtė. Labai reaguoja į barimą, kai pridirba kokių šunybių, vienas kitą labai gina ( o man tada taip gera širdy, net pyktis atlėgsta). Negaliu subarti, jei tik pakeliu balsą ant vyresniosios, mažius į ašaras, jei ant mažiaus - sesė į ašaras.

Tarp vyresnėlių(sūnaus ir durkytės) visks visada buvo gerai. Tik gimus dukrytei, vyresnėliui paskamė, kad jis turės padėti prižiūrėti ją. Jam išpradžių tai buvo kaip žaidimas. Vėliau įprato kartu būti, nes aš pradėjau dirbti, tad dažnai būdavo paliekami su močiute. Abu žaisdavo ir visada dalindavosi. Kažkaip sūnus nuo pirmųjų dienų kai tik parsivežėm dukrą labai jau atsakingai į ją žiūrėjo. Visiem girdavosi, kad tai jo sesė. O dabar kai jam 16, o jai 13 ir sutaria. Dažnai būna, kai sūnus prisidirba ko nors, dukra jį užstoja, susivienija prieš mane. Jei pakeliu balsą ant vyriausiojo sūnaus, tada jau įsikiša dukra ir kitas sūnus. Sūnus į ašaras, o vyresnėliai naudodamiesi proga, kol raminu mažajį neša kudašių ir nelenda iš kambarių. O paskui jau ir pati būdama nusiraminus, nueinu, pakalbu su jais. Mėginu paaiškinti, kad negerai elgiasi. Turi jie abudu užtarėjus.;DDDD Jaunėliai visada už vyresnius stoja. Šiaip ištiesų gražu žiūrėti, nes pati vaikystei su broliu nesutariau. Ašara nurieda iš džiaugsmo, kaip visi trys rūpinasi mažyliu ir padeda man.
Tik su trečiuoju vaiku kartais būna bėdų, įgaves vaikas naglumo jausmą ir jau ko prisidirba, bėga pas mažajį apsiverkia abudu, o tada belieka tik abudu ramyti. Viena išvada, visi keturi vaikai susimoko ir tampa nepalaužiama siena. Baisu,net pagalvoti, kas bus, kai mažiausiajam sueis 1 ar dveji.;DDDD

Dievuliau, kaip gražu skaityti apie vaikų susivienijimą
O aš noriu antro ir vis mąstau, koks amžiaus skirtumas tarp jų būtų geriausias, kad būtų įdomu žaisti, bendrauti. kad interesai bent iš dalies sutaptų....
Pasiskaičiau visokių atsil;iepimų ir supratau, koks amžiaus skirtumas bus tarp tavo vaiko, toks ir bus geriausias - visada atrasi ir minusų ir pliusų. Todėl reikia žiūrėti savęs, kada patiems tėveliams "patogu" suorganizuoti vaikuti
Čia mano nuomonė

mano vaikai mušasi, pešasi, negražiais žodžiais vadinasi. Bet būna ir gražių akimirkų kada bendrauja, žaidžia, dalijasi įspūdžiais. Visko būna, bet manau, kad taip ir turi būti.

Parasei kaip apie maniskius-vyresnelius Namie pastoviai kabo "karo kirvis"
Bet buna dienu kai vyksta derybos ir taika "pagal nutylejima'

Na netikiu, kad vaikai augdami gali nesipesti Juk visada kartu,ir kai linksma ir kai liudna jiems...Tarp maniskiu skirtumas 1,7m.Vyresnis berniukas,mazoji-mergaite.Smagu ziuretu i juos kaip jie bendrauja,pykstasi,dziaugiasi.Pamenu pati kaip su broliu augau(pas mus tik 1,3m skirtumas).Oi kiek visko buvo.Esu jaunesne , bet kaip mergaite buvau kazkuriuo tai laiku didesne ir stipresne uz broli.tai pamenu kaip pati erzindavau broli ir siulydavau eiti pasimusti.Zinoma juokais Ir zinodavau, kad ji nugalesiu.Po to kai jis paaugo ,jau gaudavau as, tad ir nebeliko mano erzinimo jo atzvilgiu. Pesemes kaip ir visi vaikai.Paauggus atsirado daugiau proto, tad esam tikrai su broliu labai artimi.

Na nenorėčiau sutikti, kad taip tiesiogiai galima pritaikyti, gal ir galima įžvelgti kažkokias tai sąsajas. Mūsų šeimoje, kaip ir nepriimta nei šaukti, nei negražiais žodžiais vadintis. Aš su savo sese taip pat mušdavomės, bet tai nereiškia, kad mano tėvai mušdavosi.

maniskiai ir padraugauja ir zaidzia kartu,bet ir pasipesa iniciatore tai daugiau mazoji kivircams

Butu nuostabu ,kad vaikai nesipestu.Bet tai labai retas atvejas. Mano trynukes mergaites ir tai pesasi, tai uz plauku, tai su nagais per veida, o dar pradejo kandziotis .Nesuprantu, is kur jos tai moka, nes is broliu tokio pvz. negauna.Gal tai igimta savigina.Pasipesa ir didieji, bet dazniausiai apsizodziuoja.

Aifa, AČIŪ už idėjas auklėjant nutrūkgalvius.

MAniškiai dažniausiai pešasi todėl, kad jaunėlis nenori žaisti taip, kaip sesė liepia . Anksčiau bausdavom Dičkę, kam skriaudžia mažesnį, kol nepradėjo pagrandukas tuo piktnaudžiauti. Neduoda ko nors sesė, ir ateina ašarom apsipylęs, nesavu balsu raudodamas, kad sesė jį MUŠA. O dabar bangom: mušasi, pykstasi - neišskiriami draugeliai, vienas kito naminiai gyvūnėliai.

Beje, vyresnioji nesenai prisipažino, kad buvo kvaila, kam mažajam dėmesio pavydėjo. Dabar jau labai stengiasi būti savarankiška, t.y. didelė. Tai dabar ko tik neprisigalvoja...

o koks geriausias amziaus skirtumas tarp vaiku?

musu vaikiukai kol kas gerai sutaria, labai myli savo sese , nori ja paimti ant ranku