nebijojau nei prieš pirmą,dabar planuojam antrą,tai net nepagalvojau apie baimę,na gal ji dar atsiras bet tikriausiai kad ne,nes ir pirmas gimdymas nė kiek neišgąsdino

nors pirmas gimdymas buvo laaabai lengvas, nieko žiauriai skausmingo neprisimenu, nes viskas vyko žaibiškai, bet dabar antro laukiu su baime, visgi kažkokia skausmo baimė yra

Antro gimdymo visai nebijojau(nors pirmo atsiminimai buvo nekokie),jau zinojau ka ir kaip reikia daryti,ir kad po didziulio skausmo ateina labai didelis dziaugsmas.

antro gimdymo bijau labai kaip ir maitinimo. Bet dar yra laiko baimei nugaleti. Gal viskas rugseji apsivers...

kai tik pastojau, tai tikrai nebijojau ir su nekantrumu laukiau tos dienos, bet kuo terminas ejo i pabaiga, tuo dazniau mano kunu nubegdavo siurpuliukai pagalvojus apie tai... bet kai jau viskas praejo, atrodo , o ko cia bijoti nera jau taip baisu

Labai bijojau, nes pirmas gimdymas truko 14 valandu, bet pasirodo, nebuvo ko bijoti. 21 30 buvau gimdykloj, 23 40 jau turejau dukryte.

nebijojau , tikriausiai aplamai stengiausi apie tai negalvoti ir tiek. o tik susikaupti tam, kad viskas eitu sava vaga, kad as padeciau tam leliukui lengviau gimti. daugiau galvojau apie kudikeli, o ne apie savo baime ar skausma

Nors pirmas gimdymas buvo pakankamai sunkus, komplikuotas, bet jau sekančią dieną po gimdymo pasakiau, kad jau dabar galėčiau iškart ir antrą gimdyti Jokios baimės nebuvo ir kol kas nėra dabar. Tikiu, kad šis gimdymas bus lengvesnis

Kai suzinojau,kad laukiuos antra kart-lb apsidziaugiau,bet kartu atejo ir nerimas ir baime del gimdymo.Kadangi zinojau,kas manes laukia tai visa tai nelabai dziugino visa nestuma,kaip bus?,kada? ir tt.Bet,kadangi mazoji pasibelde,zymiai veliau numatyto termino,tai baime buvo pakeitusi mintis-kada pagaliau?Kai nubego vandenys-apeme toks dziaugsmas ,vaziavau gimdyt visiskai atsipalaidavus,be jokios baimes.

pirmas gimdymas buvo pakankamai lengvas ir greitas, nespėjo nei epidūros padaryti , vėliau dalyvavau sesės gimdyme, viską mačiau ir iš šalies, tai savo antro gimdymo nebijau nei kiek...

jokios baimės... begalinis laukimas ir noras susitikti tiktai...
abu gimdymai buvo nerealūs, nors ir pakankamai sunkūs, ypač antras

As irgi visai nebijau, zinau, kad laukia cezaris, nes pries pusantru metu pagimdziau sunu cezario pagalba.

O as antro bijau labiau nei pirmo, pirmo nebijojau, nes nezinojau kas laukia, o dabar kai viska zinau, tai labiau bijau

pritariu mano mazyle gali pasibelst i pasauli jau bet kuria akimirka, o as jau kokias 2 savaites naktimis nemiegu vis galvodama, kaip viskas vyks... tokia neaiski baime apemus... bijau, pati nezinau ko

Antro nebijojau - tik buvo baime tame, kad viskas keisis - busim jau nebe tryse, o keturiese. del to buvo nemiga
Bet man tikrai reikejo butent gymdymo bijoti

O as su pirmu turejau cezari ir antro tikrai nebijojau nes taip sake kad tikrai darys nes spaudimas aukstas bet deje teko gimdyti paciai, tai trecio jau bijociau nezmoniskai. ir dar noreciau pasakyti ir pasidziaugti kad turiu pametinukus tai nera geriau vienas auginimas vienas mokymas ant puoduko nes kitas jau pats mokinasi is brolio ar sesers ir pan...

pirmą dūkrelę gimdžiau23 valandas o sūneli pagimdžiau per nepilnas 2 valandas .Nebijojau nei trupucio gimdymo, tik vis galvojau kad sveikas, kad viskas greiciau ir liuks

mano kleckiukui 8men.greit,o as jau galeciau gimdyt..visai nebijau..pirma karta lb bijojau,bet dabar zinau kas ir kaip tai visai nebausu tik svarbu klausyt ka sako ir daryt aisku(nors ir sunku ar noris daryt priesingai)

Gimdyt visiškai nebijau,galėčiau nors ir dabar.Mane tik gasdina,kaip reiks su dviem vaikiukais susitvarkyt

Bijau antro gimdymo ne maziau nei pirmo. Manau, kad visi gimdymai skirtingi, todel ta nezinia, kaip bus ir baugina labiausiai

Pirmas gimdymas buvo sklandus, be jokių komplikacijų. Baisu pasidarė tik tada kai gydytoja pasakė, kad dabar jau reiks stumti (bijojau ne skausmo , o to kad viskas pasikeis)... Iki tol jokių baimių nejaučiau O dabar, kuo labiau artėja gimdymo data, tuo labiau bijau

po 8 metu siek tiek buvo vel baimes, bet pasitikejimo savimi buvo irgi daugiau

Nebuvo jokiu pogimdyviniu depresiju. Gimdyma prisimenu kaip graziausia ir prasmingiausia savo gyvenimo ivyki. Noreciau tai pakartoti...

antrojo nebijojau visiskai, labai laukiau , kad tik greiciau viskas ivyktu ir padejau kaip vista kiausini , bet kaip bebutu keista treciojo bijojau labiausiai , net pati nezinau kodel, gal del to, kad prisiskaiciau SM gimdymo istoriju bet viskas buvo ciki

Gimdyti galiu kad nors ir visus tris dar. Nenoriu nėštumo, o tiksliau - dvasinės savijautos jo metu, nervinės įtampos...

galėčiau antrą gimdyt kad ir ryt, ir visiškai nebūtų baisu tiesa, depresijos nebuvo

Po gimdymo ilgai galvojau, kad daugiau jokių gimdymų mano gyvenime nebus: jau tiek buvau plyšus ir dar karpyta, kad ilgai negalėjau uodegos prisėsti. Bet ilgainiui viskas pasimiršta ir jau galvoju kartas nuo karto, kad kal... Aišku, jei dar būtų buvusi depresija, tai net nežinau, ar minčių kiltų apie antra.

biski baime yra,bet kai pagalvoju su laiku pamirsti,tik grazus prisiminimai lieka

Visa nestuma antra gimdyt nebuvo baimes, bet dabar artejant tam momentui islenda visokios baimes, ne skausmo, bet to ar viskas bus gerai, ant kokios gydytojos pataikysiu Cia matyt todel, kad paskutiniu metu daug liudnu istoriju isgirdau

sveika

as po gimdymo turejau depresija sau pripazinau ir vaistus gert pradejau tik kai buvo praeja 7 menesiai po to bet po to suplanavom dukryte ir teko mest vaistus gert iki 12sav.o po to vel visa nestuma geriau vaistus,nutraukiau tiktai pora sav pries dukrytes gimima.bet kazkaip laukdama dukrytes zinojau,kad viskas bus gerai ir jokiu depresiju nebebus.taip ir buvo kai gime dukryte depresijos nebeliko o po trecios depresijos nebuvo jau

Pirma vaikuti pagimdziau pakankamai lengvai,nebuvo baisiai dideliu skausmu,todel antro gimdymo nebijojau visai jauciausi puikiai,pienelio turejau pakankamai
Dabar laukiuosi 3-io,tai baime yra,zinau kad skaudes,nes antras gimdymas buvo greitas ir skausmingas pagimdziau per pora val
Bet...Gimdymo skausmas pasimirsta ta pacia akimirka,kai tau paguldo kudikeli ant krutines

as po gimdymo galvojau, kad man jau uzteks vieno vaikelio... tiek prisikentejau... bet manau dar po kokiu metu dvieju uzsimanysiu antro

pasigimdžiau pirmą, ir iškart sakiau jokiu daugiau vaikų nebus praėjo 4metai ir pastojau, ir labai laukiam, tik va ir vėl berniukas šiuo metu, kai netoli gimdymas, tai man svarbiausiai, kad leliukas butu sveikas, pačio gimdymo nebijau, nors pirmas nebuvo lengvas... va ir šiuo metu galvoju, na gal dar po kokių 5 metų reiktų 3 labai mergytės noriu ,o kaip bus tai bus matyt

Pirmas gimdymas buvo ziauriai ilgas ir skausmingas. Nezinau, kodel bet antro gimdymo kaip ir pirmojo visai nebijojau

Nebijojau, nes nežinau ko čia bojot. nei pirmą kartą, nei juo labiau antrą gimdymo nebijojau. Taukšt paukšt ir yra. Sunkiau ar lengviau, bet rezultate viskas baigiasi vienodai - vaikučio gimimu. Nėr ko čia bijot.

Nebijau. Gimdyti smagu - daug emocijų ir atsiminimų
Pirmo irgi nebijojau, nes žinojau, kad epidūras bus, jei ką... (Jei ką - buvo ).

truputeli bijau

As bijau Pirmaji pagimdziau ganetinai lengvai, bet po gimdymo tas gyjimas, nes kirpo, tai buvo siaubas Tai to ir bijau su situ busimu gimdymu...

pirmo nebijojau nes nezinojau ka
antrojo siaubingai bijojau(nors pirmuoju nesiskundziu), nuo panikos priepoliu naktim atsibusdavau ir nebegaledavau uzmigti is siaubo, net ora sunku gaudyt budavo,pasededavau prie kompo, isgerdavau kakavos, nusiramindavau ir eidavau miegoti toliau. bet kai saremiai prasidejo- buvo labai gera, ramu ir jokios baimes.

ir as gimdyti nebijau o va del kirpimo..kartoti nenoreciau..ne pacio proceso,nes nejutau skausmo kerpant,bet gijimo po jo..

visiskai nebijau, nes vis tikiuosi kad antras lengvesnis bus, o ir del kirpimo, zinau kad truputi su pirmuoju kirpo, bet nejutau nei gijimo nei kirpimo, tai kaip ir viskas ok, na bent jau pakolkas

Nors vos tik pries 18 dienu pagimdziau dukryte, bet visai nebijau antrojo gimdymo (nors nezinia kada jis bus) labiau bijau pilvo diegliuku, nes juos reik atkentet zymiai ilgiau, o cia sast atkentejau biski ir pagimdziau

pirmas gimdymas truko ilgai 13 val ir dar kirpimas, labai bijojau antro gimdymo bet veltui nes antras gimdymas truko tik 1.5val nespejo net prakirpti taai plysau bet jau grizus namo po 3 dienu beveik normaliai sedejau nes cia ligoninej iskart liepia sestis normaliai kad ir esi siuta bet rezultatai tikrai

Pirmo nebijojau,nes perdaug nieko nenutuokiau apie gimdyma.O dabar siek tiek baimes yra,na vistiek nemaloni procedura,tiek kad visus skausmus ir pergyvenimus uzglaisto vaiko gimimas,ir viska greit pamirsti.

truputi yra baimes,bet kita vertus jau zinai kas laukia labiau laukiu ir nekantrauju

na man irgi pogimdyvinis periodas buvo baisesnis uz pati gimdyma taciau ejo praejo, buvo prazuvo ir dabar jau pradedu mastyti apie broliuka mazajai.. gal ir bus pametinukai

eik tu sau kaip tau pavydziu, kad man kas toki lengva gimdyma

neatsimenu ar as cia rasiau ar nea skleroze



man pirmas gimdymas nebuvo gan sunkus,bet skatino mane savaite,tada vaikiukas gime pridusias dar,o galiausiai,savaite po gimdymo turejau dar savaite be vaiko atgulet ligoninej,nes pakilo temp iki 40 ir niekas nezinojo kodel,tai pompavo antibijotikus.po to negalejau maitinti,ir taip prasidejo pogimdyvine depresija apie kuria 7men niekam nesakiau,o po to dar 7 menesius atgeriau vaistus
antro gimdymo nebijojau visai,kazkaip jauciau,kad bus geriau pasigimdziau per 3h,be jokiu nutikimo,be vaistu,tik su dujom ir jokios depresijos jokiu nesamoniu po to

trecio irgi nebijojau,o veltui skaudejo nezmoniskai nors ir turejau epidura,bet jisai nenuejo skatinimo sulaselinem skausmo nors pagimdziau per 3h vel,bet galvojau,kad numirsiu,tikiuosi 4 kartas bus truputi lengvesnis

Uzjauciu visas, kurioms buvo depresija, dziaugiuosi, kad issikapstete
Nors jau ir antras vaikas, taciau bijau gimdyti. Gal ne tai , kad gimdyti, bet kaip viskas pakui bus.. nes tarp vaiku 7 metu skirtumas, tai tas pats, kas vel pirma karta Bet tikiuosi viskas bus gerai, t.y. viskas TURI buti gerai... Tvirtybes mamukai

Antro aš visai nebijojau, o vat trečią kartą kokia tai baimė neaiški atsirado . Tikiuosi viskas greitai ir sėkmingai. Stengiuosi galvoti apie ta palaiminga akimirka, kai viskas jau buna baigta, nes tas laikas tikrai neapsakomai nuostabus.