Kartą gyveno Kamanė po vyšnios krūmu. Dar iš rudens ji buvo įsitaisiusi puikų būstą po išlindusia šaknimi. Kamanės urvelis buvo tikrai labai jaukus. Sienos čia buvo išpuoštos pernykščiais vyšnių lapais. Baldus Kamanė visus pasidarė pati iš vaško. Palei sienas stovėjo išrikiuotos vaško lovelės su mikštučiukais žiedadulkių patalėliais. Kiekvienoje lovelėje gulėjo po vieną kiaušinį. Greitai iš jų turėjo ristis mažos bitutės- Kamanės vaikeliai.
Kamanė vaikščiojo ant pirštų galiukų po kambrėlį ir žiūrėjo ar jau bunda jos vaikeliai. Greitai visose lovelėse šypsojosi mažos pūkuotos galvelės.

Tačiau Kamanė nežinojo, kad iki jos namelio maisto sandėliuko prasikasė urvelį piktasis Kirminas. Jis aptiko medaus puodynę. Kirminas buvo didelis besotis ir suėdė medutį per kelias dienas. Kai Kamanė pamatė, kad beliko mažai medaus, ji surado plėšiką ir išvarė. Bet vaikeliams jau nebebuvo ką valgyti.

Tada Kamanė išskrido ieškoti pražydusių gėlių. Lauke buvo šalta ir gėlės dar nežydėjo. Kamanė pasiguodė Zylutei. Tai buvo Kamanės kaimynė, gyvenusi gretimo medžio drevėje. Zylutė pažadėjo pažadinti pavasarį ir kartu visas gėles. Ji gražiai giedojo visą dieną, kol gėlės neištvėrė ir atsimerkė pasižiūrėti kas čia taip gražiai gieda.


Kamanė pamatė pražydusias gėlytes ir išskubėjo rinkti medaus. Gėlės buvo labai geros. Jos davė ne tik medaus, bet ir žiedadulkių, kad mažieji vaikeliai gautų ir duonelės. Tik Kamanė mokėjo iškepti iš žiedadulkių labai skanią duonelę, nuo kurios visi vaikeliai augo labai greitai.

Kamanės šeimyna padėkojo Zylei, kad pažadino pavasarį ir iškėlė didelę puotą po vyšnios krūmu. Smalsuolis Kirminas irgi išlindo pažiūrėti. Galvojo, kad vėl ras ką suėsti. Bet čia jį ir pagavo vikruolė Zylė ir sulesė. Visi dabar buvo sotūs ir laimingi.

O Saulelė šildė vis stipriau ir stipriau iki atėjo vakaras. O dabar labanakt visoms smalsioms akelėms, kad augtų vaikeliai dideli dideli ir greiti kaip Kamanės.

Labai grazi pasakele,ka tik paskaiciau savo vaikuciams,labai patiko Sekantis klausimas buvo:ar dar ura tokiu graziu pasaku? Ieskosim...

Labai grazi pasaka...tikrai.

Labai graži pasakėlė

Tikrai grazi pasakaite, gal dar kokiu trumpu mokate?

, bet mano mažieji dar prašo...

Labai grazi pasaka,mano mergaitei patiko

Ir man patiko

oi kokia puiki ta kamane

Graži pasakėlė Bet man dar tenka ir nusirašyti, nes paskui prašo kad dar paskaityčiau Tai turiu ką veikti

Grazi pasaka

Gražu

super - gražu

Grazu....... Kamane super

Gal kada nors tai pavirs knygele, o dabar galiu pasiūlyti dar vieną pasakėlę.

Mažylis ir Debesėlis

Buvo šiltas vasaros vakaras. Mama sėdėjo ant suoliuko ir kažką skaitė, o Mažylis statė smėlio bandeles. Netoli augo paprasčiausias krūmas su žaliais tankiais lapais. Po tuo krūmu kažkas buvo. Toks labai neryškus, bet buvo.

Mažylis priėjo arčiau ir pašaukė:” Ei?” Bet niekas neatsiliepė. Tada Mažylis priėjo dar arčiau ir sušuko:
-Ei, atsiliepk. Niekam nesakysiu, kad esi čia.
Tada pasigirdo plonas balselis:
- Tikrai?
-Kas tu?- paklausė mažylis
-Debesėlis.
-Kodėl tu po krūmu? Debesėliai būna danguje.
-Kiekvieną rytą mūsų mama išsiveda jaunučius debesis mokintis skraidyti. Tik buvau per mažas ir nusileidau netyčia į pievą. Čia baisu: kažkas ūžia, kažkas rėkauja. Todėl slepiuosi po šituo žaliu.
-O ko tau reikia, kad užaugtum ir pakiltum?
-Šiek tiek vandens ir kad saulytė nusileistų.
-Vandens atnešiu kiek tik nori.
Mažylis visą likusį laiką sėmė vandenį iš fontano ir nešė po krūmu.
Po kiek laiko mama pakvietė namo. Išeidamas mažylis sušuko:
-Kai užaugsi ateik pas mane. Gyvenu tame dideliame name.

Atėjo vakaras ir Debesėlis liko vienas. Jis pamažu augo augo ir pakilo toks visas pilkas virš parko. Jo vardas irgi užaugo. Dabar jis vadinosi Debesis.

Visai sutemus Debesis nutarė aplankyti Mažylį. Bet namų buvo tiek daug, kad nežinojo kur plaukti. Netekęs vilties surasti mažylį, Debesis pakilo virš viso miesto ir sukaupęs visas jėgas sužaibavo ir labai rimtai sugriaudėjo.

Staiga jam atsiliepė šimtai mašinyčių, stovėjusių kiemuose prie namų. Jos ciepsėjo ir mirkčiojo choru su kiekvienu griaustiniu. Sujaudintas tokio sutikimo, Debesis prapliupo didelėmis ašaromis. Kruopščiai plovė visas kiemų dainininkes, namų akis, gėles, gatves. Paryčiais Debesis pasitraukė virš miško. Gal kurią naktį jam pasiseks pasišnekėti dar su tais paslaptingais padarais su oranžinėmis lempomis. O dabar laikas rasti tą krūmą, kur susipažino su Mažyliu. Gal jis ateis.

O mažylis saldžiai miegojo lovelėje ir negirdėjo nei griaustinio, nei mašinų choro. Mažylis irgi augo tik miegodamas.

labai grazios abi pasakeles

kokia miela pasakele

Gražios pasakos, ačiū. Apie debesėlį mintis labai gera- mes labai bijom griaustinio, jis toks baisus , kad net mašinos ūžia. O pasirodo mes ne taip supratom, jos neūžia o džiaugiasi, ir užaugusį DEBESĮ sveikina

Džiaugiuosi, jei pasaka padės atsikratyti baimės.

Jei dar koksai vaikelis turi baimę- rašykit. Pabandysime paskos pagalba baimę nugalėt.

abi patiko

Labai patiko pasakele

super

GRAŽU

Faina pasaka, bet geriausias akcentas tai foto

puikiai

labai

Graži pasakėlė

mano laikais tokiu nebudavo..

Na juk galim pačios rašyt pasakas ir jomis dalintis

Džiaugiuosi kad patiko.

patiko ir man

mano laikais tokiu pasakeliu nebuvo

pamokanti pasakele,kad reikia padeti draugams,kaimynams ir siaip visiems kam reikia pagalbos sauni mamyte kad parasete tokia pasakele pamokyti vaikuciams

Labai šauni pasaka.

perskaičiau savi dičkei patiko labai

Mano vaikuciams taip pat patiko si paskele Aciu

Skaitau pasakeles, sitai viena is pirmu vietu skirciau

Labai gražu.

temoje pasirodo yra dar viena pasaka

Nerealu:)

SAUNU!!!!!!Gal butu dar?

Labai grazu