Iškilo tokia problema: vyresnėliui pavasarį trys metukai, kaip ir laikas būtų eiti į darželį. Bet yra jaunėlis, kuriam tik rudenį bus metukai. O aš su juo žadu būti bent jau iki dvejų metukų. Tai vat, nežinau ką daryti: ar apsimoka vesti vyresnėlį į darželį, kai aš pati namie. Pirmiausia aišku bijau ligų. Galvoju, jeigu mes savarankiškai kokią mokyklėlę palankytume, gal tas atstotų darželio lavinimą.
Ar mokykloje jaučiasi skirtumas tarp vaikų, kurie prieš tai lankė darželį ir ne?
Laukiami visi patarimai ir pasiūlymai.

Niekas neturi jokio patarimo

Aš tikrai vesčiau, vaikai labai daug išmoksta darželyje, o ir tau lengviau būtų su vienu o ne su dviem namie

Dėl lengvumo tai ne tame problema. Mano vaikai - mano problemos.
O, galvoju, jeigu aš jį pavedžiočiau į kokią privačią mokyklėlę, tai gal atpirktų tą patį ką ir darželyje išmoktų.

visom keturiom balsuoju už darželį ,nors aplinkybes jaunėlį privertė palikti tan 2m
darželio +atsakomybė/keltis ,ruoštis tuo pačiu metu ir pan.
savarankiškumas
motorinis ugdymas
protinis lavinimas/daugybe užduotėlių,šokių ir pan.
draugystės-simpatijos/antipatijos ir mokėjimas parodyti save
ypatingai subalansuota,pilnavertė mityba
tvarkos ir pareigų isisavinimas
daugeliu atveju- išplėstas žodynas
darželio -
virusai
netinkama,nesimpatinga auklė
ilgalaikis stresas be tėvų,be namų/bet retai kuriam vaikui būna
labai daug reikia rūbų o man tokie juk 3 ,dėl rūbų man visada sunkiausia
sėkmės jums ir kantrybės.nes mama namuose dar ne geriausias pavizdys-reikia bendraamžių,pakeisti aplinka,lavintis ir tobulėti

Oi, ačiū už tokį konkretų atsakymą.
Bet, galvoju, jei mes kasdien eitume į mokyklėlę, tai visa tai galėtų ir ten išmokti. Tik nebūtų maitinimo

ar jums reikia vyresnėlio regreso, kai būdamas 4m paskui brolį šliaužios, norės tokio pat brolio buteliuko, sėdėti brolio vežime ir žaisti su barškučiais..?
nuo visko namie neapsaugosit O ir mamos, brolio, namų labiau išsiilgs, jei ir trumpam lavinsis darželyje ar mokyklėlėjė. Nepatiks, vaikui netiks, ugdykitės namie. Pabandyti verta, niekas per galvą neduos. Tik taip išsiaiškinsit ko vaikui ištikrųjų reikia.
Linkiu jums suderinti mamos norus, šeimos galimybes, gyvenimo realijas ir svarbiausia vaiko interesus

niu, kad jis tokių dalykų nenori
ačiū už nuomonę

Pritariu šsakytoms nuomonėms. Aš irgi dar būnu namuose, bet dukra eina į darželį. darželis labai daug vaikui duoda pliusų, jau vardino mamos. mokyklėlių nebus kiekvieną dieną ir ten kitoks bendravimas. geriausiu atveju du kartus per savaitę.

O as visom keturiom uz vaiko buvima su mama, jei yra tokios palankios salygos. Juk pripras tas vaikutis prie visu darzelio teikiamu pliusu ir nuejes po metu, kai eis ir jaunelis brolis. Jau nekalbant, kad is darzelio ligu parsines ne tik sau, bet ir mazesniam vaikui. O jei dar ir i mokyklele eisite, tai tikrai tas vaikutis bus laimingesnis namuose su jumis. Tokia mano nuomone ir isitikinimas. Sekmes pasirinkime.
Papildyta:

Pritariu, nes jusu dukrai jau 6 metai. Bet, kai vaikui dar vos tik 3, ir po metu bus dar tik 4, tikrai matau daugiau privalumu jam likti su mama, kuri dar ir pati daug gali vaikui duoti to specialiai net nedarydama. Labai jau mamos siais laikais nenori namie su savo vaikais ilgiau uzsibuti.

Manau, darželis labai reikalingas vienturčiams (kad įgytų bendravimo su kitais vaikais patirties) ir vaikams nuo penkerių, šešerių metų, nes su tokiais jau reikia rimčiau užsiimti, kitaip jie nuobodžiauja, arba sėdi prie kompo ar TV. O trimetukas tikrai dar daug gali išmokti iš mamos, kad ir mažojo globos, gali kartu "gaminti" valgį, "tvarkyti" namus, o jei dar padainuosit abu, pasakėlių paskaitysit, papiešit- nieko neprarasit ir be darželio. Dabar labai mistifikuojamas ankstyvasis ugdymas, bet mažai kreipiama dėmesio į stabilią vaikų nervų sistemą. Juk natūralios vaiko raidos neaplenksi, spės jis dar gauti tą "išsilavinimą". Teko pastebėti, kad dažnai vaikučiai, kurių mažieji broliukai lieka su mama, labai priešinasi vedimui į darželį, lyg jaustų nuoskaudą. Žinoma, yra tokių patrakėlių, kuriems namie siaubingai nuobodu, ir jie mielai lanko darželį nuo pusantrų metelių. Siūlau įsiklausyti, ką tau sako širdis.

Širdis, deja, sako, dar palaukti ir nevesti bet kažkaip susiduriu su priešišku visuomenės požiūriu...

Ta visuomenė dažnai elgiasi kaip avys- jei pirma peršoko vartus, tai nors paskui juos atidarysi, vistiek visos šoks per viršų Ir ko jau tokio stebuklingo auklėtoja, kuri prižiūri 20 vaikų išmokys tavo mažylį, ko negalėtum tu pati? Ar jis po metų, dviejų jau nebespės to paties išmokti, tik per daug trumpesnį laiką ir su daug mažiau pastangų. Būdamas su tavimi jis tikrai patirs daug mažiau streso, mažiau sirgs, susiformuos daug stipresnis ryšys tarp jūsų, kuris gali labai praversti paauglystėje. Namie augę vaikai daug originalesni, neturi bandos jausmo (to "laaabaaa dieenaaa"), bando išeitį rasti patys, o ne mėgdžioti auklėtojos pagirtą vaiką. Kažkada buvau labai nustebus, kai pradinukų mokytoja pareiškė, kad ji nemėgsta darželinukų, ir, jei gali rinktis, ima naminukus. Idomu, ar dabar jos nuomonė nepasikeitė, kai programos pasunkėjo. Bet kuriuo atveju, prieš mokyklą vaikui tikrai gerai priprast prie kolektyvo, išmokt laikytis bendrų taisyklių, galų gale pasėdėt ramiai nustatytą laiką.Tik ar ne todėl dabar net pradinukai nebenori eiti į mokyklą, kad mes baisiai anksti skubam juos visko išmokyt. Aš už džiaugsmingą vaikystę su mama.

Aš šiaip esu už darželį visom keturiom UŽ, bet kadangi turi namie kitą mažiuką... Kai prisimenu, kaip iki tol nesirgusi draugės dukrytė pradėjo sirgti nuolat tik pradėjusi lankyti darželį, iškart pagalvoju, ar tau tikrai verta vaiką leisti į darželį, jei namie esi su kitu vaikeliu. Juk ir tavo mažiuką vyresnėlsi gali užkrėsti taip pat. Taigi džiaukis, kad su vaiku gali namie pabūti dar. O mintis apei mokyklėles šauni. Tų mokyklėlių ikimokyklinukams yra visur ir įvairių. Ten su vaikais pabendraus ir kažko pramoks.

Mes dar nespėjom pradėti eiti į darželį, o va. Vyresnėlis kaime susirgo, jam iš paskos ir jaunėlis. Ojojoi... lai palaukia dar mūsų darželis, niekur nepabėgs.

Man tai sazine neleido vesti dukros i darzeli, kai gime broliukas ir as sedejau namie. Manau, kad mama gali duoti vaikui daugiau nei darzelis. Aisku, jei vaikas vyresnis, tarkim 5-6 metu, tai gal jam ir reikia bendravimo su vaikais, tada gal ir vesciau. Bet trimetes vesti nemaciau jokios prasmes. Be to, kam tas ligas i namus nesti.

Man atrodo kad cia priklauso ir nuo vaiko. Jei jis labai judrus, nenustygstantis vietoje, tai kodėl nepabandzius ir darzeliko lankyti. Bet ir vel bet...... ligu greiciausiai i namus parnes. Nes viena pazystama atsisake vyresniajam savo berniukui darzelio del ligu, kuriom uzkresdavo ir mazaji. O siaip, jeigu vyresnysis gerai jauciasi namie, tai tegu sau ir sedi su mamyte namie. Jeigu tu turi kas tau padeda ir rasi laiko kada nuvesti vaika i mokyklele ....... tai . Nors as savo 2,4 jau vesiu i lopseli pusei dienos, nors pati ir nedirbu, nes mums namie tik ant sienu karstytis ir betruko.

Aš, asmeniškai, ir už ir prieš:
Pirmiausia už - darželis labai daug duoda vaiko asmenybės vystymuisi. Bent jau kiek iš mano patirties, net ir uždariausias vaikas tampa labiau komunikabilus. Palengva, tačiau siena pramušama. Taip pat išmoksta bendravimo, bent jau kažkiek dingsta egocentriškumas (labai dažnas mažų vaikų draugas nepriklausomai nuo to, ar jis vienas auga šeimoje, ar keletas), išmoksta dalintis, draugauti, kartais nusileisti, jei reikia, atsiprašyti ir t.t. Aš nesakau, kad to negalima išmokti šeimoje. Tačiau jis būna didesnėje žmonių grupėje, ne šeimyninėje aplinkoje, kur mama, net ir bardama, pagailės vaikutį. Ten visi lygūs (bent jau taip turėtų būti). Kiekvienas yra atsakingas už savo poelgius ir t.t. ir t.t. Daug vaiko psichologinių savybių susiformuoja darželyje. Netgi mokėjimas 'pastovėti už save' - tai yra apginti save. Nebūtinai fiziškai (juk dažnai susipeša dėl konors:)), bet ir psichologiškai. Mokėjimas apginti savo nuomonę. Taip pat - vaikai susiranda draugų. Juk brolis ar sesė nusibosta. O juk Jūsų atveju jis mažesnis. Reiškias, vyresnėlis turi nusileisti iki jo lygio O ir Jūs, automatiškai, būdama su abiejais vaikais namuose bei norėdama, tarkim, apsitvarkyti, prašytumėte vyresnėlio:"pabūk su broliu'', "pažaisk su juo" ir t.t. Gal visgi vyreniam jau norėtusi žaisti su savo amžiaus vaikais? Jie atranda daug naujų žaidimų, prisigalvoja visokių nesąmonių ko, netgi eidamas į mokyklėje, Jūsų vaikutis negalės daryti
Na, o prieš darželį - LIGOS! Tačiau ypatingai tai yra aktualu vaikams, kurie yra bžvedami į lopšelį - darželį. Vaikai sulaukę trijų metų įgyja tam tikrą imunitetą. Taip pat yra vaikų kurie aplamai negali būti vaikų darželyje/ kolektyve, nes pastoviai serga.
Aš Jūsų vietoj nuvesčiau ir pažiūrėčiau kas bus. Jei vaikas pradės dažnokai sirgti - nebeveskite. Juk dar nereiškia, kad, jei Jūsų mažasis susirgo ir didysis iš paskos, visa tai kartosis darželyje. Gal tai buvo virusas, kuris lengvai persiduoda, todėl abu ir užsikrėtė? Gal taip nebenutiks...Juk vaikutis kiekvieną dieną įgyja imunitetą susidurdamas su aplinka bei jos bakterijomis. Tik vieni atsparesni, kiti mažiau, treti - išvis neatsparūs..
Vienaip ar kitaip - SĖKMĖS

Labai faina, išsami nuomonė.
Ačiū

Aš už darželį nuo kokių penkerių ar ketverių metukų. Reikia bendraamžių vaikui, o ir parengimo mokyklai. Darželyje auklėtojos tuo klausimu jau ranką atmušusios, mama taip neparuoš mokyklai. O ir režimas, visos veiklos sustygavimui reikalingas darželis. Juk ten užsiėmimai ir t.t vienas po kito sukasi, įpranta vaikas nejučiom laiką planuoti. O ir save apginti, kaip aš sakau aklūnėm kelią skintis mokosi. Reikia mokėti už save pastovėti, nes mokykloje sueina klasėn vienos darželio grupės vaikai, tai naminukui reikia pastangų prie jų prisiklijuoti ir pritapti.

Yra + ir -, bet bendrai reikia vaikui palankyti darzeli, nes vaikui bus lengviau mokykloje.
Jeigu teveliai turi galimybe ir noro buti su vaikuciu kuo ilgiau, tai labai saunu. Bet atvesdami vaikus tik i priesmokykline grupe, tai labai didele klaida. Reiktu nors du metus iki mokyklos. Jeigu nenorite, tai nors rytinem valandom, kol vyksta pagrindines veiklos ir uzsiemimai.

Vesčiau į darželį Gi neprivalėtum ir visą dieną laikyt

Pritariu Balsuoju bent už pusdienį Darželyje išmoks "gyvenimo" daugiau nei mokyklėlėje ............ o ligų tikimybė darželyje ar mokyklėlėje vienoda

Uzkabino tema, nes maniau kad tai aukles ar darzelio klausimas.... o cia mamos ar darzelio... jei jautiesi nepervargus ir pakanka dziaugsmo ir isradingumo visai dienai tikrai niekur dar neskubekit (manau kad as taip daryciau). Svarbu, kaip tu pati jautiesi ir ar jam yra poreikis bendraamziams... Nieko neprarastumet jei metelius (ar du) ir nelankytumet (gal svarbiau 5 m. - t.y. pries mokykla). kita vertus, jei nuspresi - gali leisti tik rytiniam pusdieniui, kai visa veikla, o atvesus orams ir prasidejus ligu sezonui vel buti kartu namuose... (jei tik nesiilges vaiku...) Kartais mamytes, kurios buna namuose, patiria dar viena problema - nenora eiti, nes truksta motyvacijos... Zodziu tavo teise rinktis, sekmes....

Paskaitinėjau temą ir radau, kad dažnai pasisakoma, jog darželis labai padeda pasirengti mokyklai, bet iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad nebūtinai. Mane augino seneliai, bet atėjau į pirmą klasę jau mokėdama skaityti ir truputį skaičiuoti, nors mano seneliai buvo paprasti žmonės ir jokių spec. metodų netaikė, tik močiutė visur vesdavosi kartu - ir į daržą, ir į parduotuvę...
Va, tik gal pastovėti už save nelabai gyvenime moku.
Ir kiekvienas atvejis individualus. Be to, ir darželiai skirtingi - yra vienas šalia mano namų - tai dar dukrą vežiodama vežimėlyje prisižiūrėjau, kaip auklėtojos sėdi ant suoliukų ir kalbasi, o vaikai kas sau laksto - juos sudraudžia, tik kai per daug toli nubėga. Ir kai pradės tuomet rėkti. kartą gal vienas berniukas ir lupti būtų gavęs, bet aš dukrą garsiau pakalbinau, kad mane už tvoros pastebėtų... Nepatiko man visiškai - ir į tą darželį tikrai nevesiu savo vaikų. Tvarkydama senus žurnalus radau psichologės komentarą (straipsnis buvo apie savaitinius darželius), jog vaikas vidutiniškai per dieną užklausia apie 100 klausimų - į kuriuos auklėtoja neturi net fizinės galimybės atsakyti - grupės juk nemažos... Todėl mama būdama šalia gali suteikti savo vaikui daug daugiau informacijos. O vaikas draugų gali susirasti ir eidamas pasivaikščioti, jei tai daro nuolat - mano dukra taip turi porą draugų - ir vis klausia, ar parke juos sutiksim.

čia gal nuo vaiko labai priklauso mano vyresnėlė taip pat triejų metų, nuo rudens pradeda eiti į darželį nes patil aaabai nori...kasdiena šneka apie ji kaip apie 8 pasaulio stebuklą. praeitą vasarą buvo dvieju su trupčiu jau buvo ji lankius tik labai trumpai kelis mėn. o po to teko išvykti ir nebėjo tai jai tokie geri prisminimai likę, gal todėl kad pati labai judri, komunikabili greitai susidraugauja, o gal kad auklėtojos puikios papuolė ir vaiką gerai priėmė. dabar sprendžiu dilemą ką su mažają daryti kuriai rugsėjį 1,8 bus...jau lyg buvau apsisprendus taip pat leisti, bet žiūrint į ją jai dar labai nelaikas...visų pirma kad ji visiška sesers priešingybė, labai rami, lėta, rimta nelabai pakovojanti už save greičiau įsižeidžia ir stovi nusisukus lūpą patempus. daržely tikrai niekas nasivargins su ja ieškoti kompromisų...tai parsigalvojau kad netraumuosiu vaiko ir dar pabus su manim namie....ryte abi nuvesim sesę į darželį po truputį ją psihologiškai pripratinsiu kad kitais metais ir ji taip į darželį eis, supras kad mama visada ateina parsivesti sesers iš darželio.
o per tą laiką išsimokinsim normaliai valgyti (nes šaukštas dar didžiausias civilizacijos nesusipratimas kai tik nusisuku taip ji rankom ima ir valgo nes taip patogiau ) visus puoduko reikalus (kurie jau duoda neblogų rezultatų )

tikrai galiu pasakyti kad kiekvienas vaikas labai individualus mama geriausiai žino kas jos vaikui geriausia.kita tema kai nėra kur dingti ir esi priverstas nori nenori vesti vaiką į darželį.

Manau cia nuo vaiko priklauso, as savo isleidau 1metu ir 4 men. nes pastebejau kur vaikai ir jis visada su jais budavo. Jei iseini i kiema jis tuoj pas juos, nesvarbu vyresni ar ne. Jam labai patinka su vaikais ir dabar i darzeli jokiu problemu nera jis pasikelia ryte ir sako pas lelias noriu.
Na dar manau kad vaikai darzeli tampa savarankiskesni. Tik aisku del ligu tai blogiau, vis paserga laikas nuo laiko.

Mano vaiką darželis pagadino,namuose viską noriai darydavo savarankiškai o kai pradėjo lankyti darželį viskas pasikeitė batus mauk tu aprenk tu žaislus tvarkom abu...

Manau reikia i vaiko poreikius įsiklausyti. Maniškiui labai reikėjo draugų. Jeigu nuvedi i žaidimų aikštelę prie namų ir joje nėra vaikų, tai jis ten nepasilieka, einam toliau kur randam vaikus žaidžiant, o jei užlipa ant čiuožyklos tai tol nečiuožia kol neatkreipia visų vaikų dėmesio, maivydamasis ar rėkaudamas, o po to demonstratyviai nučiuožia.....
Svarsčiau galimybę nevesti jo į darželį, kadangi mūsų su vyru darbo valandos laisvos, tai būti su juo pasikeisdami, bet, sutikite, tai nėra taip lengva, suorganizuoti vaikui turiningą dieną, kad ir atrasti jam tų draugų... Na ir nusprendėm pabandyti vesti.... Lankom kokia 6mėn., vasarą nėjo, bet per tą laiką nebuvo kad jis išlankytų mėnesį nesirgęs.....Jei 2 savaites išlanko, jau yra gerai. Pastoviai sloguoja, kosti, tokio nevedam, net jei ir temperatūros nėra.
Psichologiniu požiūriu nepastebėjau, kad jo elgesys būtų pasikeitęs ar kitų kokių blogybių. Dabar jau perėjo į kitą grupę ir jaučiasi tikrai neblogai. Pats bėga į grupę, pasiimu irgi linksmą. Aišku, visada kirba abejonė kaip jam ten sekasi per dieną, bet pro rakto skylutę nepažiūrėsi gi....
Tiesa, labai mane nustebino štai kas....Kartą susitikau jo grupės šeimininkę gatvėje ir neformalioje aplinkoje, tsakant, pradėjau klausinėti, kaip elgiasi maniškis grupėje. Ji ir sako, o jis toks geras ir ramus vaikas, jokių problemų su juo, jei į lauką išvedi tai kurioj vietoj palieki, ten ir randi, toks lėtas ramus vaikas....Vat tas mane pribloškė, nes namuose jis visiškai kitoks, visiškai, pasakyčiau kaip prisuktas.... Daugybė klausymų kilo kodėl taip? Kol kas taip ir neradau gero psichologo, kas paaiškintų tokį kardinaliai priešingą elgesį. Manau, gal buvo dar nepripratęs, nesiadaptavęs....
Daug aš čia prirašiau, bet tavo atveju, aš vis tik dar nevesčiau į darželį, jeigu tik tu turi laiko ir jėgų į mokykleles ar būrelius jį pavedžioti, galų gale visą laik jį orentuoti, kad va, yra mažesnis brolis ir tu turi padėti, pagloboti, tai ir su broliu tvirtesnis ryšys atsirastų, bet jei matai, kad pati pervargsti ar neaprėpi, tai kodėl ne išbandyti darželį...

Tai kaip mamytė nusprendė?
Nes jau nuo rugsėjo kaip turėtų lankyt arba nelankyt darželio vaikas

Labas pasmane beveik tokia pati situacija kai gime dukryte sunui buvo 2metai ir7men dar visi sake vesk berniuka i darzeli.As vis sakydavau kam busiu namie ir jis lai buna ,bet gailiusi kad neleidau nera lengva su dviem namuose.Ypac kai mazoji vaiksciot pradejo,daugiau demesio jei reikia didysis palieka atstumtas.Bet jau pirmadieny eisim i darzeli suzinojom kad prieme
As tai patarciau leisk i darzeli pamatysi ir paciai bus lengviau

o tai nori pasakyti lengviau bus kai reikes dirbti ir istverti dvieju vaiku sirgimus?
Gal geriau atvirksciai - vyresnelis gales lengviau adaptuotis, nebus streso - kas sedes su serganciu vaiku, kai reikia i darba eiti.
O mazylis irgi stiprins savo imuniteta, nes susidurs su brolio parnesamais virusais.... .bet tai bus maziau negu, kad pradejus eiti i darzeli.

Na, mamytės, noriu išsipasakoti ir pasiguosti
Turiu matyt nestandartinį vaiką Net nežinau, kokį čia terminą pavartoti - mano dukrytė - perdėtai jautri.
Na, be abejo, tai buvo jau aišku nuo pat pradžių - nesiginlinsiu į visas smulkmenas, tiesiog vią nėštumą labai bijojau, pergyvenau, verkiau ir t.t. - kad tik viskas būtų mano dukrytei gerai, kad tik nieko neatsitiktų... Ir jau tada sakiau - nu jau mano vaikas tai visko bijos... Na, taip ir nutiko.
Ačiū Dievui, mano dukružė gimė sveikutėlė, gražutėlė... Nuostabi mūsų gyvenimo saulė
Tačiau iš karto buvo matyt, kad neišpasakytai jautri - nuo pat pirmos dienos gyveno man prie krūties, valandų valandas žindydavau ją...iki metų ir dviejų mėn. Negalėdavau garsiai nusijuokt, net kai ji nebuvo ir mėnesio amžiaus - išsigąsdavo ir klykdavo. Naktį pastoviai prabudinėdavo. Nuo 2 mėn. bijojo visų svetimų Visų, išskyrus mane, tetuką ir senelius (mano tėvus)
Ir toliau viskas taip ir vyksta - nuostabus, švelnus vaikutis - be galo draugiška, protinga mergytė, niekada nieko nenuskriaus, jos nereikia barti - klauso idealiai, ir t.t. Bet vaikų nenori. Pernai bandėm į darželį vest - taip BIJOJO vaikų (jai buvo 2 m. devyni mėn.), kad negalėjom ilgiau 4 dienų vest (vėmė nuo nervų, verkė, niekas negalėjo nuraminti daržely...) Palaukėm metus. Visą tą laiką ją prižiūri mano tėvai, nes mes daug dirbam Šiemt, jau beveik keturmetę, atvedėm daržan - ir ką jūs - baisu Lygiai tas pats, kas pernai Ašaros, nervai... 2 savaitės - ilgiau neištempėm O kas keisčiausia, su pažįstamais, draugų vaikais mūsiškė žaidžia taip, kad net dulkės rūksta - siautėja kaip ir visi normalūs vaikai... Tik su savais... O darže - katastrofa
Auklėtojos pačios ragino nebevest, giminaitė psichologė - taip pat... Internete radau neblogą straipsnį anglų kalba kam įdomu: http://www.mothering.com/articles/growing_...-sensitive.html
Tai teko prieiti prie išvados, jog turime TOKĮ vaiką, o ne kitokį - jautrumas - tai ne tik psichologinis - jis fiziologinis. Daržas mums - ne draugas O kaip mes gyvensim toliau? Ar ji tai išaugs? Kas žino... Gal kas auginate tokį pat vaikiuką? Prašau, pasidalinkite patirtimi...

Mūsų darželio auklėtoja pasakojo apie du panašius atvejus - tiesa apie berniukus- vieną iš jų bandė vesti trejų, po to ketverių metų - didžiausios problemos. Atvedė penkerių - vaikas pasikeitęs kardinaliai, darželyje pasilikdavo ir žaisdavo su malonumu.
Kitas atvejis - berniukas iki mokyklos taip ir negalėjo eiti į darželį (ašaros, klyksmai, iki alpimų, vėliau - stovėdavo prie lango ir visas įsitempęs žiūrėdavo į vieną tašką)... O ir mokykloje dar ilgai turėjo psichologinių problemų...
Taigi - vaikas vaikui nelygus, visko pasitaiko, visko būna...

Na nelinksma man...

I darzeli neinam Isvykome gyventi i kt sali, o cia vaikams sudarytos idealios salygos augti be darzelio. Kasdien einame i parka, kur yra specialus atrakcionai, supynes vaikams, pritaikytos pagal amziu. Daznai parkuose yra darzelis (nemokamas), kuriame vaikai iki 5 metu gali veikti ka nori. Tai yra uzsiemimai nuo a iki z. Skaito, raso, filmukus ziuriu, piesia, klijuoja, rankdarbiais uzsiima, zaislais zaidzia, guli, miega, valgo. Nori palieki viena, nori buni kartu. Jei kartu gali isgerti kavos-arbatos, su kitomis mamkomis papliurpti, aukletojos duoda daug nuosirdziu patarimu, paskaitai knygu apie vaiku auklejima ir pan. Tiek pramogu ir ideju, as ir namie nesugalvodavau. Sestadieniais vyksta mamos-vaiko pamokeles kartu gaminti vaikiska maista. Zodziu, esame lyg ir be darzelio lyg ir su darzeliu

Va čia tai super kompromisas
tikrai gerai jum čia gavosi net pavydu

Tikrai mums cia pavyko. Ir dar cia yra zaislu bibliotekos, muzikos pamokos. Tai jau mes turime net visa grafika surasyta, kas kada kur vyksta. Tik spek suktis

TIKRAI GERai jum pao, mes irgi uzsienyje gyvenam, bet tokiu salygu neturim

Aš už darželį - vargu ar turėčiau tiek laiko užsiimti su mažaja. Reikia vyrenam pamokas padėt paruošt, į treniruotes palydėt, iš jų pasiimt, apsipirkt, pietus padaryt... Dukrą tektų tampytis su savim - nei normalaus režimo, nei pietų miego, nes su broliu dūkt reikia, koks jau čia miegas, nei kažkokių darbelių ar pasivaikščiojimų lauke... O auklėtojos juk būtent tuo su ja užsiima. Be to, turiu pavyzdį - vaiką augino mama ir močiutė, tai jis su jokiais vaikais bendraut nemka, jam įdomu su bobutėm senom, nemanau, kad tai gerai. Be to, kai yra namie mažoji, sūnus irgi nori su ja dūkti, todėl nukenčia pamokos ir kiti svarbūs dalykai.

as bandziau ugdyti namuose berniuka iki 5 m., bet mergaite galvoju leisti jau nuo triju m. i darzeli, tik dar galvoju i koki , greiciausiai i koki privatu

As tik uz darzeli jeigu yra galimybe iki treju metu, tai geriausia vaikuti auginti mamai ( ne auklei ar mociutei), bet nuo treju tikra drasiai galima leisti i darzeli. Su mama namuose vaikutis gali daug ko ismokti, bet socializuotis tikrai ne. Gyvenime svarbiausia yra ne kas kitas, o socialiniai igudziai: nebijoti prieiti prie nepazistamojo paklausti informacijos, drasiai pareiskti savo nuomone, nors ji ir skiriasi nuo daugumos ir kt. Sekmingiausia vaiko socializacija vyksta su bendraamziais. Vaikas ismoksta per gincus rasti tiesa, dalintis daiktais ir mintimsi, susipykus, iskaudinus atsiprasyti ir dagu kitu svarbiu dalyku. Manau pakankamai svariu argumentu, del kuriu reikia leisti darzeli

Na, kadangi man labai priimtina "homeschooling" praktika, tai kategoriškai nesutinku su nuomone, jog darželis - tai socializacijos topas, o buvimas namie su mama ir jaunesniu broliu veda vien į vyresnėlio regresą. Tokia nuomonė pagrįsta tik pati savim. Paskaičiau, kaip dabar gyvenat, tai smagu skaityt

Aciu
I darzeli vis dar neinam

Puiku, kad radot tokį kompromisą. Jeigu ne paslaptis: apie kokią šalį kalbate?

Mes taip pat gyvenam užsienyje, bet čia visiškai kitoks požiūris, t.y. vaikai paprastai pradedami leisti į lopšelį nuo 6-11 mėn. Aš savo dukrytę pradėjau leisti gan vėlai - nuo 13 mėn. Iš pradžių labai bijojau ir pergyvenau, bet kai pamačiau, kokie čia lopšeliai - apsiraminau Pirmą savaitę buvau lopšelyje kartu su ja. Pamačiau, kaip vaikai čia prižiūrimi ir kiek daug užsiimama su jais. Dabar aš tikrai rami, nes žinau, kad mano vaiku pasirūpinama tikrai gerai. O ir dukrytė visą laiką būna linksma ir patenkinta. O tai juk ir yra svarbiausia

Mes Anglijoje

Sveikinu su problemos issisprendimu. Idemiai skaiciau sia tema, kadangi jauciu dideli spaudima is aplinkos. Mat mano 2.4 metuku maze vis dar augina mociute. Ir mano manymu nera geresnio budo vaikui augti ir lavintis. jei tai gali daryti mama - dar geriau. deja man reikia dirbti. bet as buciau uz viena auginanti zmogu iki kokiu min. keturiu metuku, o ne darzeli.
Beje, manske turi idealius socialumo pagrindus, nors apie darzeli ne negalvojame. susiduria su iv. situacijomis lauke, vaiku susiburimuose, o mociute musu labai pedagogiska ))

Rama33 o kokioje jus salyje?

Aš visdėlto esu darželio šalininkė. Mano sūnulis labai bendraujantis vaikas. Jam reikia kitų vaikų kompanijos. Šiuo metu būna pas auklytę (auklytė turi ir savo vaikutį) jie labai šauniai leidžia laiką ir šiaip jam ten patinka. o nuo rugsėjo eis į darželį.

Na,manau, mūsuose taip pat nėra jau taip blogai.Baigiasė tie tarybiniai laikai,kai pačiai auklėtojai buvo suteikta teisė tyčiotis ar kitaip įžeidinėti vaikus.
Po mėnesio laiko darželyje pastebėjau ypatingą savo vaiko progresą ir tobulėjimą.
Vaiko priežiūra ir požiūris į jį priklauso nuo auklėtojos "aš"- jos asmenybės,Ir tikrai daugelis auklėtojų stengiasi dėl vaikų ir dėl savo darbo. Juk kiekvienas žmogus,jeigu dirba nemylimą darbą - niekada nepadarys jo gerai ar tai darbas su vaikais ar darbas su popieriais

man atrodo, kad darželis reikalingas tiems, kurie neturi sąlygų būti su vaiku patys. o jeigi gali -- tai kokios problemos?