Taip, nesuprato. Kaip ir temos autorė nesupranta savo vyro. Ir nesupras tikriausiai...
O dėl temos autorės šeimos ateities... Jei vyras sugebės užmiršti, jog gali būti gyvenimas, o ne egzistavimas - gal ir nugyvens amželį... Bet manau, jog vaikams užaugus jis dar ras savo meilę. Tikiuosi...

Aš nemanau ,kad yra tokia moteris kuri visiškai suprastų vyrą,labai jau keisti padarai...Ir aš tikuos kad ras savo meilę,ir labai pasistengsiu.kad tai būčiau aš....Tikuos...

Sėkmės jums abiems , būkit laimingi

Papildyta:


keista nuomone

sveiki, tik dabar prisijungiu...

pas mus irgi situacija lygiai kaip raso 666 pradzioje. Esam irgi speju "del vaiku" kartu... bet visai nesikalbam. Kai as pasirodau, vyro nuotaika subjura, na jau nepamenu, kada jis yra sypsojesis... kai as bandau kalbetis (na nesvarbu,kokia tema) - jis kiekviena mano zodi supranta kaip "izeidima'... Dirba moteriskame kolektyve, be to- rusiskame (te neisizeidzia skaitancios mamos), kur leistina daugiau, nei kituose... Jis sako, kad su manim nesame draugai, bet as turiu buti "gera zmona". Dar nuolat girdziu, jog "nelaikau jo vyru". Na tai ir noriu paklausti- o kas jusu nuomone "gera zmona" tokiu atveju, kai vyras flirtuoja, geria kava su draugemis. Ta, kuri viska toleruoja? Sypsosi, kai jis grizta po "keliadieniu komandiruociu", nesakydamas, nei su kuo, nei kur buvo? Na, maniskio darbas toks, jog nezinau, nei kur jis bus rytoj, nei kada gris (ryte, nakti ar kada...). Gali pvz tris dienas negrizti, gali kiek- is kur man zinot, kad is darbo ar is kur? Gali kitam mieste viesbuty nakvot, nes reikejo "su bendradarbiais" gerus santykius palaikyti ar "promiles neleido" namo grizt...

Na siaip idomu, su panasia situacija nesusiduret? ir kaip issisukot? Vaikai tai mazi ir net rekdami praso "tecio"

O ko čia "sukinėtis"? Gyvenkit ir tiek. Kas žadėjo, kad bus lengva?

Tu gal norejai pasakyti ne gyvenkit , bet egzistuokit .Nes nemanau, kad normalus seimyninis gyvenimas taip atrodo

Ne, būtent gyvenkit. O jūs manote, kad normalus šeimyninis gyvenimas, kai vaikai auga su kitu tėvu ar visai be jo?

O jus manote, kad normalus seimyninis gyvenimas, kai tevas sau motina sau gyvena

na kazkaip pats sau priestarauji. matai, jei vyrui teks "pasikankinti" tai gyvenimas vadinasi egzistavimu, o jei jau mamai - tai gyvenimas toks ir turi buti???
kazkaip isvis kuo daugiau skaitau tavo mintis tuo daugiau abejoju kad rasai blaivas ar sveiko proto
Papildyta:


cai kazkaip nesigavo pacituot viename nu bet esme suprato kam reikia

aišku daug normalesnis, nei toks kaip pas ju3 , nes ju3 variantas man atrodo negelbėtinas, man užtektų vien to, kad pas brangiausią snukis visada perkreiptas, žmona pamiršo kaip atrodo besišypsantis vyras -tai čia gal labai normalu noriu grįžtu, noriu -ne, čia normalu , net purto skaitant tokias nesamones

Papildyta:

, visi Medinio komentarai skamba kaip bjaurus provokavimas, feee...

Taip, jūs visiškai teisi. Aš sau prieštarauju. Žinote kodėl? Nes aš nežinau atsakymo į šį klausimą. Aš jo tiesiog nežinau. O yra žmonės, kurie žino. Todėl aš ir bandau išsiaiškinti, kaip jie rado atsakymą, kodėl nusprendė vienaip ar kitaip, kaip jie jaučiasi dabar...
Papildyta:

Atleiskit, jūsų nepažystu... Jūsų vaikai - nuo skirtingų tėvų ir jūs jau tris kartus išsiskyrusi?

tai tikrai manai kad vyrui gyventi tokioj seimoj, "atskirtam nuo jo gyvenimo meiles" ir bandyti pamilti zmona is naujo yra tik egzistavimas, o zmonai toks gyvenimas tai savaime suprantamas dalykas?? na as ne feministe bet vyrus su tokiom paziurom norisi susaudyti

Minutėlę... situacijos ne visai tokios pat. Žmonos gyvenimo meilė - vyras. Arba jos iš vis nėra. Taigi lygybės nedėkim, gerai?
Ką turi žmona? Tris vaikus ir vyrą, uždirbantį pinigus.
Ka turi tas kitas vyras? Tiksliai nepamenu, bet rodos meilę, vaikus ir pinigus. Taigi tarp situacijų skirtumas - meilė. Kaip manote, ar meilė yra svarbi gyvenime?

Aš nelabai vertinu savo gyvenimą, todėl galime organizuoti susitikimą, kurio metu jūs mane nušausite. Rašykite į AŽ.

taip nuo skirtingų , taip išsiskyrusi, (tiesa vieną kartą) , o mano ex elgesi labai panasiai kaip ju3, nei vienos dienios nesigailiu (ką ten nesigailiu, d ž i a u g i u o s i ), kad būdama jauna nepabijojau likti su vaiku ant ranku ir išsiskyriau, ir dabar turiu patį nuostabiausią vyrą ir patį t i k r i a u s i ą tėvą a b i e m mano dukrytėm, va teip va
visą laiką sakiau "yra ką gelbėti,- darykit viską , kad šeima nesugriūtų, bet nebeliko šilumos,- nebijokit keisti gyvenimo, laiko niekas nesugrąžins "

Kaip suprantu išsiskyrėte, kai vaikas dar kalbėt nemokėjo ir neklausinėdavo - "mama, o kada tėtė parvažiuos..."?
Ir kitas vaikutis staiga atsirado... Greitai gi gyvenimo meilė horizonte pasirodė...

tarp vaikų keturių metų skirtumas , oi kaip staigiai , o kam jai klausinėti, jei tėvelis laiku pareina kiekvieną vakarą , su šypsena ant veido beje
p.s tik tau vienam pasakysiu kaip paslaptį :nuo gerų vyrų moterys nebėga.....

kiek pamenu vyras pats pasiryzo likti su seima ir sake kad ta meile praeis. tokia ta jo naujoji meile, galedavo sneketis valandu valandas apie viska. zmonai tereikia ismokti klausytis vyro, suprasti, ir is naujo ismokti bendrauti. nemanau kad jie vaikuciu taip ir prisidare tyledami tiesiog dabar tam tikras tarpsnis kai zmonai sunku, o vyro pasiryzimas buti kartu ir bandyti kazka gelbeti daug ka pasako. na meile gal ir priblesusi, bet kazkas tikrai yra ir tikrai verta pabandyti. niekada nei vyras nei moteris nenueis i sona tik del savo ar tik del partnerio kaltes. abiem reikia stengtis ir abiem keistis, tik tuomet seima pavyks issaugoti. jai - isiklausyti ka vyras visa kelia masinoje ar grizes namo sneka, jo - pasidometi o kodel ji nenori sneketi ir pan.

o tyla tai pats didziausias priesas nerviukams.. ir as pati susiduriau su tokia problema, tik mano atveju tylenis vyras. galiu viena sau pasakotis sneketis, vyras atrodo arba negirdi arba nesiklauso arba jam tiesiog neidomu. o kai trecia kart paklausiu ko tyli atsakymas buna - o ka as tureciau pasakyti? patikekit, veda is kantrybes. ne karta susimasciau kad gerai butu rasti zmogu kuriam galeciau issikalbeti. bet valdausi. issikalbu su drauge, galu gale cia su kitomis mamytemis ir tikrai nepuolu draskyti seimos. o keistis reikia abiem. man maziau sneketi, jam daugiau. tik baisu kad jau kai nutilsiu tai ir gyvensim abu tyloje..

tai žinoma. Tai ne paslaptis. Tik tai, kas vienai atrodo baisūnas - kitai gyvenimo svajonė. Todėl sakant, kad vyras geras ar blogas reikėtų pridurti žodelį "MAN".

Gal reikia šnekėti apie tai, kas įdomu ir vyrui? Paklauskite jo patarimo ar nuomonės toje srityje, kurioje jis išmano. Mano žmona tuo puikiai naudojasi, nors ir suprantu, kad ji tai daro tyčia, bet vis tiek užkimbu..
Papildyta:

Šita lazda su dviem galais...

Na nezinau, bet pats pasakymas - gyvenam del vaiku - man atrodo niekinis, tikrai taip nera, yra dar kazkas kas sulaiko, tik gal mes per daug isdidus prisipazinti, juk vaikai uzauga ir iseina, o tie "del vaiku gyvenantys" kaip kartu taip kartu Asmeniskai jei jau noresiu begt tai niekas nei vaikai, nei tevai, nieks nesustabdys, noriu but kartu ir darau viska, kad butume ir vaiko i si dvieju zmoniu zaidziama zaidima tikrai netraukiu.

Manau tu visiškai,teisi taip papraščiau pasakai lieku dėl vaikų,o galvoje visai kitos mintys.Aš ir manau kad suaugusio žmogaus niekas negali sulaikyti,nei vaikai nei žmona,nei tėvai

O kas tuomet gali sulaikyti suaugusį žmogų? Gyvena juk...

pats taip pasirinko

Manau jausmai...

Gyvena nes jam taip tinka ir patinka O tikrosios tiesos nesuzinosi, nes visus gali apgaut, saves tik ne

bet jis liko. ir gyvena. ir pazadejo pamirsti ta kita. ir tegu tai vadinama "del vaiku", bet kazkas tikrai yra. juk gal tiesiog kartais nedrasu pasakyti tikrasias priezastis tai ir kisama visur fraze "del vaiku"..

Na vat jums situacija - mergaičiukė iš vaikų namų, 19 metų, du vaikai. vyrui - 21, dirba retkarčiais, daugiau su draugais išgerinėja. Karts nuo karto "priekaištauja" žmonai, kad "apgavo, suvystė", etc. gyvena kaime, pora gyvuliukų, namukas senas, vaikino močiutės...
Vat ir patarkit jai ką daryti...

[quote=Medinis,2007 04 26, 15:34]
Taip, jūs visiškai teisi. Aš sau prieštarauju. Žinote kodėl? Nes aš nežinau atsakymo į šį klausimą. Aš jo tiesiog nežinau. O yra žmonės, kurie žino. Todėl aš ir bandau išsiaiškinti, kaip jie rado atsakymą, kodėl nusprendė vienaip ar kitaip, kaip jie jaučiasi dabar...
Papildyta:
Taip,Medini...ir aš žinau,kad nieko nežinau...todėl visada sakau galbūt...bet pastebiu čia daug kategoriškų moteriškių,kurios jau žino viską...nuo iki...

Atleiskit, jūsų nepažystu... Jūsų vaikai - nuo skirtingų tėvų ir jūs jau tris kartus išsiskyrusi?

[/quote]

na jei cia buvo klausimas man- visi nuoto pacio... kuris nesisypso ir namonegrizta- nes darbas toks... O vaikai zviegia... ir ant manes pyksta, ko tetis ne namuose...

va taip.
idomi jusu nuomone.
Papildyta:



Deganti, o kodel kai vaikai uzauga tokios seimos issiskiria? Tos, "kur gyveno - egzistavo" del vaiku???
Papildyta:


to ooo- na as taip tikrai nesirinkau!!!

Nematau reikalo tave nusauti ,geriau jau tegu tavo zmona tave isleto ........
Tuo labiau kad nevisos tavo mintys man nepatinka

ne, žinai, nuo svetimo bėgsiu ,
aišku, kad MAN, kiekviena, nepatenkinta vyru, bėga nuo JAI, t.y, kalbant pirmuoju asmeniu atitiktų MAN netinkamo vyro
beje, gali nesisiūlyti, tikrai niekas taves čia nešaus, draugiškai palauksim kol teve TAVO brangioji dadusins, bo iš tavo komentarų panašu, kad dusinimno procesas vyksta labai aktyviai

Papildyta:
Deganti, o kodel kai vaikai uzauga tokios seimos issiskiria? Tos, "kur gyveno - egzistavo" del vaiku???

Na ka kadangi turiu pvz. tai pabandysiu atsakyt, mano net dvieju klasiokiu tevai issiskyre po musu isleistuviu mokykloje, bet ten atvejai kiti, kad ti buvo lakstoma na lievo, na pravo net mes moksleiviai tai zinojom, ko jie gyveno nezinau? Kaip jau sakiau kiekvienas mastom skirtingai, o visu savo minciu garsiai neafisuojam, tad Kadangi zinau ir tesinius, tai nei vienas is siu keturiu nera nei sukures antros laimingos seimos, nei siaip laimingi zmones, tiesiog gyvena ir tiek

Va dar is gyvenimo, vienas vyriskis vis skundziasi va ta maniske tokia anokia, bet gyvena, siuo metu persikrauste net i nuosava nama, augina ir jos dukteri, kartu sugyveno sunu, bet vis bloga bloga, taciau ar tai tik ne saves ir kitu apgaudinejimas, juk jei taip blogai iseik, ko cia sriubauti O ne, gyvena kartu, reiskia kazkas laiko, ir tikrai ne vaikai, kazkas yra ko nieks negirdi ir nemato, ko mes niekad ir nesuzinosim

daznai buna kad seimos ar poros, kurios kitu akimis idealios atrodo ima ir issiskiria nei is sio nei is to. visi tik ir aikcioja "ogi tokia puiki pora buvo".. nes viskas slepiama po grazia skraiste. o tie kurie kasdien barasi skundziasi visiems koks tas negeras ar ana nevaleika, ziurek ir isgyvena geriausiai dviese laimingiausi nesupaisysi tu zmoniu..

Gal visi musu gyvenimo drakonai tera princeses, kurios tik to ir laukia, kad pamatytu mus grazius ir drasius. Gal viskas, kas siaubinga, tera tiktai bejegiskumas, kuris is musu tikisi pagalbos. Kas stoja I kova su drakonu, tas privalo suvokti savo paties blogi. Siaubingi dalykai bejegiskai palikti patys sau. Vis delto gresminguose dalykuose slypi musu nuostabioji “princese Siela”, kuri ilgesingai laukia, kad ja drasiai isvaduotume. Drakona nebutina uzmusti, ji galima prisijaukinti ir garbinti, kaip tai daro kinai. Kinijoje drakonai vertinami teigiamai: dangaus drakonai nesa lietu, didina zemes derlinguma, simbolizuoja karaliaus valdzia. Jie saugo pasleptus lobius- isminti, laime ir ilga gyvenima. Del siu dalyku is tikruju verta eiti prie sparnuoto drakono uolos.


Radau grazu pasakojima

Gražu. Tik apie ką jis?

Suprantu, kad yra zmoniu kuriems seima ir vaikai didziausia vertybe. Kazkada ir mano dabartinis vyras su savo zmona bande del vaiku kurti gyvenima. Priejo prie to, kad pradejo vienas kita del vaiku po teismus tasyti ir buvo gatavi vienas kitam gerkles perkasti. Manau, kad geriausia ismokti graziai issiskirti ir islaikyti del vaiku gerus santykius.

O pas ką vaikai turėtų likti?

manau,kad vaikai aplamai neturi LIKTI nei pas viena nei pas kita,ir toliau turi abudu vaikais rupintis,jei gyvena su mama,tegul savaitgaliais pagyvena pas teti,tegul tetis rytais nuveza i m-kla.tegul vakarais pasiima is pomokykliniu uzsiemimu,norint, iseiti visada galima rasti.Juk issiskiria tevai o ne vaikai,kodel vaikus reikia draskyti,versti juos kazka rinktis,vaikui labai reikia mamos ir labai gaila kad tetis iseina,del abieju vienodai graudzios asaros rieda,SITA as labai gerai zinau.Blogiausia kad supyke,iskaudinti tevai tai pamirsta,nes tuo momentu nori isspresti savo problema kito saskaita,savo vaiko,kad dar labiau iskaudintu buvusi.Gal, jei kovodami del vaiku,minutele prisimintu kaip lauke vaikelio,kaip pergyveno prie gimdymo namu ar kartu gimdykloje,kaip dziaugesi jam gimus ir visus kviete aplankyti naujagimio,kaip isgirdo tariant pirma zodeli,gal suprastu,kad tai yra ju abieju ir bus iki mirties.Gal............nezinau,kiekvienas pats sau takeli grindzia,cia tik mano mintys.

Gal praeis,o gal ir ne.Priklauso kiek gera jam yra ta kita moteris,o ji tikrai pasistenks gera vyra pas save parsitemt,gal pagimdys jam vaika,o tada jis tikrai nueis ten.Cia tik tu gali ji vel susigrazinti pas save.Nugalek savo uzsispyrima ir tapk tokia kokios jis taves nori.Zodziu turi tapti geresne nei ana.Kaip supratau jis vertina seima,ir aisku turbut bijo pulti iskart pas kita,nes nera tikras,kad ana irgi netaps niurzga....Nugalek save ir tavo vyras vel tave myles

gyventi tik del vaiku visiska nesamone

Pritariu,kad tokie santykiai nera normalus pilnavertis gyvenimas.Bet pati toki gyvenu.Vyras nekarta man sake jog manes nemyli,bet visaip taikosi tik del vaiku.Man labai skaudu,bet negaliu nieko pakeisti.Viliuosi,kad ateis laikas ir as vel busiu laiminga,mylima.Siaip mes sutariam puikiai,jis yra geras zmogus,nuostabus tevas vaikams,visaip stengias buti man geras,bet nakti niekada neapkabina,na nebent po savaites grizes is reiso kazkiek pasiilgsta.O buna momentu,ar dienu,kad jis nuolat saukia ant manes uz bet kokia nesamone[zoles per arti siltnamio sukraciau ],o kartais izeidzia taip stipriai,kad norisi isnykti is sio pasaulio.Kad ir vakar gurksnojom vyna,kalbejom kol pradejom gincytis,galiausiai mane eilini karta iskoliojo,jog vos nenuejau pasikart.Atsisedau kieme,zliumbiu,nekenciu saves,kad nerandu iseities,bet galvoju kas pasirupins mano mazuliukais,parves kokia pamote.Neturiu su kuo pasikalbeti,neturiu kur issikraustyt[nes tik tada galeciau susirast drauga,kuris mane myletu,o neniekintu]Niekaip neina jam itikti,nes jis save laiko idealu,vos nedievu.[COLOR=fuchsia]

labai grazus tavo pupuliukai ypac pagrandukas mielas
pas mus seimoje beveik tas pats jau darosi.. vyras nepasake tiesiai sviesiai nebemyliu, na bet silumos is jo puses nulis.. nebent isgeres alaus buteli ar du.. bet ir tai retas atvejis.. kartais taip pat kyla ne kokios mintys, bet pagalvojus kas gi uzaugins mano mazuliuka, nuleidziu galva ir laukiu kitos "idealios" dienos..

Sveikos mergaitės,labai jus suprantu,ką dabar išgyvenat,bet patikėkit net ir po juodžiausių dienų ir giliausių duobių ,ateina tos gerosios dienos ,kai vėl jauties laimingas.Aš išlaukiau to momento, dėka šio forumo ,jūsų patarimų,nes daugiau neturėjau ,o ir nenorėjau saviems guostis,aš vėl jaučiu kad gyvenu pilnavertį,laimingą gyvenimą.Tikiuos ir jūs išlauksit ir būsite laimingos.