aš pavydėjau augusiems didelėje šeimoje, o va, vyras augo, tai sakė, nėra, ko pavydėt, peštynės, sesių išaugti drabužiai, kiti seni daiktai... ir bausmės už kitų sesių padarytus darbelius , o man atrodo, kad vaikams įdomiau žaist, turėt bendrų paslapčių, o ur suaugusiems smagu turėt tokį artimųjų ratą..kas kilę iš didelės šeimos, kokie ten niuansai, teigiamos, neigiamos pusės?

Esu vyriausia, turiu tris brolius. Niekad nesigailejau, kad augu didelioje seimoje. Visada buvo linksma augti, visada buvo kompanija salia, visada smagu susitikti visai seimynai!!! Aisku, mamytei musu, sunkoka su mimis, ji viska mums atiduoda, tik apie mus ir galvoja. Taciau karjera ji savo padare, labai geras ir vertinamas savo srities specialistas. kaip minusa, matau tik tai, kad jauciuosi, kad greiciau suaugau, pagal gyvenimo patirti jauciausi visada vyresne uz savo bendraamzes, bet tai matyt del to, kad vyriausia tarp vaiku. Labai didelis dekui mamytei uz tai, kad mus myli ir rupinasi mumis. Nors visko gyvenime buvo, taciau niekas is musu niekad nepasake, kam tu mama musu tiek prigimdei

O kas cia gero?!
Tevu demesis vyresniems vaikams tolygus nuliui, nes yra gi mazesniu vaiku (nera to artumo);
rysys su tevais - nulis (perdaug viskuo uzsieme);
jaunesnieji nesioja vyresniuju rubus (as nesiojau brolio ir tikrai laiminga nesijauciau, kai kiti vaikai is manes del to tyciojosi);
vyresnieji skriaudzia mazesnius (mane musdavo brolis, o tevams dzin budavo);
vyresnieji negali zaisti su bendraamziams, nes jiems primesta priziureti mazuosius (laikausi nuomones, kad jei tevai prisidirba, tai patys ir turetu jais rupintis, o ne nasta vyresniems uzkraut);
vyresnieji negali net ramiai mokytis, nes mazesnieji trukdo;
vyresnieji atsoko uz jaunesniuju isdaigas ("Gi priziuret privalejo");
apie naujus zaislus maziesiems praktiskai galima pamirst ("gi tu zaistu pilni kampai");
o bendri zaidimai - dazniausiai pestynes.
Aisku, uzaugus daug geriau. Didelis artimuju ratas, smagu visiems susirinkti, visada rasti kam pasiguosti, o istikus bedai - vis kuris padet gales.

Čia tai gerai pavarei Turėsiu ko pasimokyti augindama tris
Bet pliusas tai tikrai yra -
vaikai anksčiau tampa savarankiškais
Išmoksta vieni kitais rūpintis
yra tikimybė, kad patys ateity turės ne vieną vaiką (Lietuvėlė neišnyks)
kai užauga, toks didelis būrys per šventes susirenka
užaugus yra didesnis artimųjų būrys, kurie padės ir džiaugsme, ir skausme (nors čia daug kas priklauso nuo tarpusavio santykių)
jooo, o su drabužiais tai tikrai - negi pirksi naujus, kai dar visai geri vyresnio brolio likę

Užaugau viena, tikrai nuoširdžiai pavydėdavau draugėms, kurios turėjo ką veikti vakarais ar lijant lietui. O joms besipykstant su savo seserimis ar broliais, visada pavydėdavau to draugiško niukso ar tų intrigų, kurias kurdavome jų mamoms dėl verkiančio brolio ar parkritusios į balą sesės. Manau, kad augant didelėjė šeimoje bendravimo ir išėjimo iš bet kokios situacijos meno, papildomai mokytis nereikia Pati esu šiek tiek užsidariusi, nevisada savim pasitikiu, ir , manau, tai to pasekmė kad augau šeimoje viena, ko niekada nepasakyčiau apie savo vyresniuosius vaikus. Jie bet kur nueis, bet kokį reikalą sutvarkys. Štai šita savybė mane žavi
O dėl dėvėtų rūbų maniškiams ir pasisekė, pirma mergaitė, antras berniukas, tad nelabai ką ten pritaikysi, o kai atsirado po 10 metų mažiukė, visi rūbai buvo išmėtyti arba išdalinti. Šiuo atveju, kad nešioja vyresnių sesių rūbus, mano aukseliai ir skųstis negali
Kaip minėjau augau viena, ir visada pati norėjau kad mano vaikas tikrai nebūtų vienas šeimoje. Su vyru esame vienturčiai ir savo svajones išpildėme su kaupu - turime tris ir labai jais didžiuojamės

Priestarauju . Augom tryse, as vyriausia ir du jaunesni broliai. Mama mus augino viena ir mums visiem uzteko jos meiles ir demesio VIENODAI. Budavo apsikabina visus tris ir pasako kaip mus visus myli ir kokie mes esam jai brangus.Rysys ir siandien tar musu visu yra islikes. Zmones stebedavosi kaip mes visi gerai sutariam, o draugai pavydedavo mamos. Zaislus visi gaudavom naujus. Zinoma ne kiekviena diena, o susitardavom kad norimos leles ar pistoleto reiks palaukti iki kokios nors sventes. Ir tikrai savarankiskumo mums visiems uztenka, nesam memes. Mazasis brolis jau nuo 13 metu perkasi sau drabuzius ir avalyne, eina vienas i poliklinika. Apsipirkes visada pasirodo, klausia ar gerai issirinko, nusivilti neteko. Gautus pinigus visada panauodavom naudingai, o ne menkniekiams. Ir namuose smagu, judejimas kaip centre . Vienturtei tikrai liudna butu buve.
Mano mociute turejo 3 vaikus, is tu tryju dar 7 anukai gavosi. Ir kai per sventes susesdavo toks burys prie stalo budavo labai smagu . Ir jos zodziai buvo tokie" is vienos bobos tiek daug zmoniu" visi pasijuokdavom. Tu svenciu niekad nepamirsiu.
Didele sema yra

Sveiki, aš užaugau didelėje šeimoje. Penkios sesės ir trys broliai. Galiu tuo tik girtis ir didžiuotis .
Taip, mes nešiojome išaugtus kitų rūbus .
Taip, vyresnieji auklėjo jaunesniuosius .
Taip, mus bausdavo už svetimas išdaigas .
Bet, mes visi esam savarankiški, darbštūs, išmokę pasirūpinti savimi ir kitais, mes visi labai draugiški ir labai daug bendraujam. Mes pasiilgstame vieni kitų. Vieni kitiems padedam. Švenčiam bendrai šventes, susirenka visa 25 asmenų šeima. Nepakartojamos vestuvės, Kalėdos, Velykos .
Už viską, ko šiandien pasiekiau ir ką turiu, galiu būti dėkinga tik savo tėvams ir tai, kad tokioje šeimoje užaugau.
Manau, į savo vaikystę kiekvienas gali pažiūrėti taip kaip nori: arba ją dramatizuoti ir skūstis, arba surasti visas gerasia puses, ja džiaugtis ir didžiuotis.
Man visada gera prisiminti, kai tėtis susisodindavo kokius šešis ar septynis ir veždavosi į Kauno zoologijos sodą ar dar kur nors... Man taip juokinga pasakoti, kad mes kiekvienas turėdavome po savo lysvę ir lenktyniaudavom, kurio "daržas" "krūtesnis": gėlės gražesnės, morkos didesnės, lysvės kraštai lygesni ...
Visokių bajerių prigalvodavo tėvai, todėl net neįsivaizduoju kaip tai būtų augti vienai arba dviems... liūdna .

As irgi is dideles seimos. Vaikysteje budavo visko. Taciau dabar labai smagu, kai visi suauge. Mama irgi is dideles seimos, tad Mociutei gausus anuku burys susikaupe. Kai buna kokia svente suvaziuojam visi ir dar savo antras puses atsivezam, tai zinot, kartais tiek zmoniu vestuvese nebuna, kiek musu susirenka gimtadieniui ar kaledoms

Esu is dideles seimos. Manau, kad daug kas priklauso nuo mamos poziurio, turimu pinigu, ir dar nuo daug ko. Pas mus aisku buvo visko ir pestyniu, ir panesiotu drabuziu. Kartais noredavau buti vieninteliu vaiku seimoj. Bet dabar labai dziaugiugiuosi, kad augau ne viena Ir pati planuoju tureti ne maziau 3 vaikuciu

Augom trise: aš ir dar du jaunesni broliai. Mylėjo mus vienodai ir vienas kito drabužių nenešiojom. Stengėsi kaip galėjo. Dabar gyvenam kas sau. Gavo broliai tokias žmonas, kurios brolių sesės nepripažįsta. Tad pasiskambinam per metus porą kartų, kartais vieną kart metuose susitinkam. Tai taip viską pakeičia svetimas žmogus, įsimaišęs į tarpą

Manau, čia labai viskas priklauso nuo tėvų . Esu viena iš trijų vaikų, bet skųstis tėvų dėmesiu tikrai neteko. Su vienu broliu tai kiek save prisimenu buvom sąjungininkai ... Ir dabar sutariam taip, kad pavydėt galima būtų . O kitas brolis ... Iš tiesų, naujas žmogus šeimoj kartais pakeičia santykius. Kartais ne į pačią geriausią pusę ...

turiu dvi jauneles seses-dvynukes teko "laime"priziureti, nes mama dirbdavo
jos buvo lb padykusios tad visas ju isdaigas ir bausmes savanoriskai prisiimdavau ant savo sprando gerai kad mama nebuvo lb griezta.didziausia bausme tai namu arestas.bet kad ir taip nlb kur eidavau nes tada butu teke seses tempti kartu tad visi stabai ir visos zaidynes budavo musu kieme su visais gatves vaikais mano mazosios seses budavo pasiuntinukes ar musu vaikai na priklausomai nuo to ka zaisdavom
db uzaugom...sutariam tiesiog nuostabiai.nera dienos kad nesusiskambintume.
tai mano drauges,mano patarejos ir padejejos.
sunki liga pasiglemze mama...neisivaizduoju kaip buciau istverusi ta netekti jei ne jos...
pati auginu 3 vaikucius.nuo mazu dienu skiepiju kad seima yra viskas.kad jie turi laikytis vienas kito:ar dziaugsmas ar vargas.ir jei kada jie liktu vieni kad zinotu jog turi vienas kita.manau kad jie tai supranta,nes kad ir pasipesa kartais,bet jei yra beda visada vienas kitam padeda kartais ir as nuo tokio auklejimo nukenciu,nes jei noriu viena neklauzada nubausti tai kiti du tuojau muru stoja ji ginti nu ir kurios mamos sirdis neatsileistu tai matant
svogeriai,draugai ir pazistami musu seima vadina mafija nes visada kartu,visada jokie reikalai nesprendziami kartu nepasitarus ir bendrai nenutarus
jei jau kuris svogeriukas prisidirba tai pylos gauna nuo visu triju jei pritruksta kuri pinigu iki algos tai visos sumetam ir padedam
ir nesutinku su tuo kad kitas zmogus atejes i seima gali pakeisti santykius tarp artimuju.gal tas rysys nebuvo toks stiprus todel ir tam svetimam ir pavyko isskirti...
pas mus irgi buvo bandymu isskirti,bet ne viena to neleidom padaryti.ir jie tiesiog susitaike su tuo.todel mes ir mafija todel mes ir stiprios
ir kad ir kaip vaikystej burnojaus kad esu ne vienturte,dabar negaliu atsidziaugt kad turiu sesutes ir pati lb didziuojuos kad turiu gausia seima
juk nors pinigai ir valdo,nors ir noretusi tureti nameli ant juros kranto,bet kai pamatai linksmai selstancius laimingus vaikus,supranti del ko gyveni ir kam stengiesi

As ir uzaugau seimoje viena, pavydejau draugems ir visa laika svajojau apie sese ar broli . Bet uztat esu dabar laiminga, nes turiu 4 vaikiukus