o man kaip 100-procentinei LolItai , gimusiai LolItos vardo dieną, patinka, jei apie mane kalbėdami sako LolitA, o kreipdamiesi - LolIta

tai tamstą būtent taip ir vadinčiau nes taip pati paprašėt, pasakėt... aš esu už tai, kad pats žmogus pasisakytų, kaip nori, kad jį vadintų nes kaip minėjau, pvz mano pavardę kirčiavo taisyklingai, tiksliau dėl metrikacijos darbuotojos klaidos, pavardė baigėsi -iutė, nors turėjo būti -iūtė ir mane baisiai nervindavo, kai pabrėždavo tą ū ilgąją, aš pataisydavau taip, kaip man patiko, kaip buvo nuo gimimo- -iutė

Visiškai pritariu Nes išties, kai kalbant apie mane sako anA tai net nesuprantų, apie ką čia šneka, ar apie mane, ar apie kažkokią ten aną mergą... Juk mane vadino nelietuvisšku vardu, gal žinodami, kad teks Lietuvoj gyvent ir vardas taip skambėtų, tai juo ir nevadintų (bent jau aš nepavadinčiau, jeigu žinočiau, kad taip kirčiuojasi. Yra daug vardų, kurių neduočiau vien dėl kirčiavimo... ;( ) Na, bet kokiu atveju mane pavadino būtent Ana, na tiesą sakant Anna, bet vėl gi: kai gavau pasą man neleido įrašyt nn, motyvuodami tuo, kad lietuvių kalboje tai neįmanoma (nors išties čia vissiška nesąmonė... ) tad gana kraipyti mano vardą Aš ne aną mergiotė, o Ana
Papildyta:

Čia juk skonio reikalas LolitA ir man skamba gražiai, bet yra vardų, kurie nuo kirčio tam tikroje vietoj taip subjaurėja...

na, vardas ir pavardė yra skirtingi dalykai. be to, turėjau grupiokę -utę, ne -ūtę. ji buvo iš Žemaitijos, sakė, kad Žemaitijoje -utė būdingesnė negu -ūtė.
Papildyta:


žinokit, pykit nepykit, bet jūsų tokios kalbos labai vaikiškai skamba. yra ir daugiau etiketo ir pan. taisyklių, kurių gyvenime laikomės. na, kodėl dauguma laikrodį ant kairės rankos segime?

be to, tas kirčiavimo taisykles ne kalbininkai sukūrė, jie tik atsekė dėsningumą ir tą dėsningumą aprašėme. turėtume didžiuotis savo kalba, kad turime visokių įdomių dalykų, o ne iš nemokšiškumo užsispyrę kaip vaikai trepsėtume

jeigu vyriška pavardę yra su minkš.ženkl, tai būtinai turi būti -iūtė, jei vyriška baigiasi be minkšt.ženkl, tai -utė o dėl tavo grupiokės pasakymo nežinau, nesu girdėjusi, o kad Žemaitijoje būdingesnė vyriška galūnė -is, tai tikrai...iš čia ir poros Lukauskas- Lukauskis, Petrauskas- Petrauskis ir pan., ta -is labai populiari Žemaitijoje (pati tai aš žemaitė

segamės taip, kaip patogiau, turiu kairiarankę draugę, tai ji sekasi ant dešinės (nes viską daro atvirkščiai, su kita ranka, tai automatiškai ir laikrodį segi kitoje pusėje)...o dėl vaikiškumo.... tiesiog tokia mūsų nuomonė, prašom ją priimt, kaip ir mes tamstos ir kitų priimame

tai va, mano nuomonė, kad vaikiški tokie pasakymai nerimtai skamba tokie pasakymai, kad LolIta gražu, o LolitA jau siaubas. nerimta, gerbiamosios, labai nerimta

aij, ką čia ginčysimės aš lieku prie savo nuomonės kodėl gražu ar negražu, aiškinau

esu baigusi aukštuosius humanitarinius mokslus, dirbusi daug su visokiais kirčiavimais, redagavimais ir pan...galiu pasakyti, kad labai dažnai su tokiais dalykais perlenkiama lazda.....yra pasaulyje šimtai milijonų taisyklių ir aš nesu prieš jų laužymą, tačiau jeigu jos laužomos dėl pateisinamų priežasčių, tai čia nieko blogo nematau...o mūsų kalbininkai dažnai išeina iš krašto per tą savo didelį raštą

Ir dar...jeigu žmogui nepatinka, kad jo vardą kirčiuoja vienaip ar kitaip (nesvarbu, kad ir taisyklingai), niekada neversiu jo jaustis nesmagiai, kad ir taisyklingai sukirčiuodama...Man svarbiau žmogus, ne koks riestinis, dešininis ar kairinis kirčio ženklas... ir tai sakau grynai iš savo patirties man būdavo nesmagu, kai mano pavardę neiteisingai pasakydavo, arba bandė kitaip perdirbti vardą...visada pataisydavau, taip, kaip man patikdavo

Čia mano nuomonė

tad dar labiau nesuprantu tavo nuomonės pateisinamų priežasčių laužyti kirčiavimo sistemą, nes gale kirčiuojamas vns. vard. negražiai skamba, tikrai nematau, jų nėra. ad absurdum kas šiandien negražu ar gražu, rytoj bus juokinga.

Tai esmė ir tame, kad mano kalba mano vardas yra toks, kokį jį man suteikė tėvai, o lietuvių kalba - skamba visiškai kitaip, todėl ir manau, kad turėtų būti taikomos išimtys, pvz. galimybė dvejopai kirčiuoti, kitokios kilmies vardams. Juk kai kurie vardai gali būti kirčiuojami dvejopai... Kalbant apie kalbininkus, yra nemažai dalykų, dėl kurių jie patys nesutaria.

taip, tavo gimtąja kalba kirčiuojamas vienaip, o lietuvių - kitaip jeigu pradėsime tiek visokių išimčių taikyti, liks vien išimtys. lenkai kažkada iš Vytauto nesukdami galvos padarė Vitoldą, kodėl lietuvių kalba turėtų kitoms keliaklupščiauti?

Keliaklupščiauti ir daryti išimtis nėra tas pats O kas dėl Vytauto ir Vitoldo tai manau, kad čia visiška nesąmonė, juk negalima šitaip elgtis su vardu... Man tai išvis net skamba kaip du skirtingi vardai Jei aš būčiau Vytautas tai ko gero negalėčiau susitaikyti, jeigu staiga mane imtų vadint Vitoldu, juk tai visai be ryšio

mamos, matot kiek triukšmo
Todėl savo vaikams rinkim patogius tarti bent jau jiems vardukus

Mane taip pat erzina lietuvių kalbos taisyklės. Vardų kirčiavimui galbūt galėtų būti kokių išlygų. Dabar mums kaip tik tas metas, kai renkame savo mažyliui (-ei) vardą. O tai tikrai nėra lengva, ypač kai turi atkreipti dėmesį į tokius dalykus, kaip bjaurus kirčiavimas ... Daug gražių vardų mano manymu yra darkomi perkeliant kirtį. Autorės vardas - geriausias pavyzdys. Mano vardas irgi yra iš tokių, kurie negražiai skamba taisyklingai kirčiuojami, tačiau tai ir skonio bei pripratimo reikalas. Jei mane nuo pat vaikystės būtų vadinę taisyklingai, tai tikriausiai taip ir prisistatinėčiau, o dabar ...

Aš taip pat -tautė. Ir ko gero rankų pirštų užtektų suskaičiuot, kurie mano vardą kirčiuoja taisyklingai Nors pačiai liežuvis neapsiverstų sukirčiuot kitaip. Visada prisistatau taisyklingai, nors vėliau prasivardžiuoja kaip kam išeina... Juk nepulsi kiekvienam aiškint: "aš ne tautė" ar "aš ne tautė". Nors kartais pasikabinėju, kodėl sakant mažybinį vardą -tutė ar -tautėlė, išeina teisingai sukirčiuot Reiškia nėra visiškai beviltiški
Jau apsipratau su visokiais mano gražaus lietuviško vardo iškraipymais, net kartais džiaugiuosi, kad pirmą skiemenį išgirsta teisingai. O kai išgirstu taisyklingai sukirčiuotą savo vardą, visada maloniai nustembu

Merginos, o kaip kirčiuojamas vardas Liudvika? Radau kitam skyrely, prisiminiau, kad tokiu vardu turiu kaimynę, nors nelabai vardu kreipiuosi, bet žinoti būtų gerai. Negi ir jos vardas kirčiuojamas galūnėje, kaip ten aiškino???

Liudvika. Bet - Liuda.

Liuda - eik tu sau, kaip nenormaliai
mano mama Liuda - tai ji buvo Liuda ir liks man

jo, šitas keistai. Nors visada sakau Jurgita, Loreta, Rūta, bet Liuda kirčiuoju.

Norėčiau pasiteirauti kaip kirčiuotumėte vardą Dovilas? Ar taip kaip Povilas riestiniu ant o, ar kairiniu ant i? Man įdomi ir kaip teisingai ir kaip dauguma kirčiuotų

aš KIRČIUOČIAU kairiniu ant i

As tai Dovilas kaip Dobilas

Radau nebloga iranki, kuris automatiskai kirciuoja ivesta teksta: www.kirciavimas.lt, galvoju kad mano mokyklos laikais butu taip viskas paprasta