QUOTE(dmu @ 2007 04 19, 12:32)
Tik dabar tiksliai supratau, ko klausei, pirmai ne taip klausimą perskaičiau. Klausei, gal iš Saulė yra išvestas Saulius?
Tikrai ne. Šitas dalykas vadinasi metatonija (oi, kokį mandrą žodį žinau
QUOTE(dmu @ 2007 04 19, 12:32) Tik dabar tiksliai supratau, ko klausei, pirmai ne taip klausimą perskaičiau. Klausei, gal iš Saulė yra išvestas Saulius? Tikrai ne. Šitas dalykas vadinasi metatonija (oi, kokį mandrą žodį žinau QUOTE(saulala @ 2007 04 19, 14:01) Tik dabar tiksliai supratau, ko klausei, pirmai ne taip klausimą perskaičiau. Klausei, gal iš Saulė yra išvestas Saulius? Tikrai ne. Šitas dalykas vadinasi metatonija (oi, kokį mandrą žodį žinau O Saulius - biblijinis karalius - kartais originale netariamas kaip nors Sa-u-li-jus? Nes tarkim koks nors Julius, šiaip kitose kalbose skaitomas Julijus. Ir ar Saulius biblijinis yra tas pats kas Saliamonas? QUOTE(Elemire @ 2007 04 19, 15:08) O Saulius - biblijinis karalius - kartais originale netariamas kaip nors Sa-u-li-jus? Nes tarkim koks nors Julius, šiaip kitose kalbose skaitomas Julijus. Ir ar Saulius biblijinis yra tas pats kas Saliamonas? Saulius yra Šaul - išmelstas, o Saliamonas - Šalom: taika QUOTE(style @ 2007 04 19, 14:45) nu bet ar galimą tą 4 kirčiuotę naudot šitam žodyje? kur tu radai, kad galima? QUOTE(saulala @ 2007 04 19, 15:01) Tik dabar tiksliai supratau, ko klausei, pirmai ne taip klausimą perskaičiau. Klausei, gal iš Saulė yra išvestas Saulius? Tikrai ne. Šitas dalykas vadinasi metatonija (oi, kokį mandrą žodį žinau QUOTE(Elemire @ 2007 04 19, 15:08) O Saulius - biblijinis karalius - kartais originale netariamas kaip nors Sa-u-li-jus? Nes tarkim koks nors Julius, šiaip kitose kalbose skaitomas Julijus. Ir ar Saulius biblijinis yra tas pats kas Saliamonas? QUOTE(muminukas @ 2007 04 19, 15:15) nu karoče, mergos, baigiat čia paukščių kalba kalbėt QUOTE(Renatita @ 2007 04 19, 01:31) O mane labai nervindavo ir net erzindavo kai tiek mokykloje, tiek universitete mane vadindavo Renata o man kaip tik grazu taisyklingai, jei reikia pasakyti varda - visada sukirciuoju ir pasakau taisyklingai QUOTE(Elemire @ 2007 04 19, 14:08) O Saulius - biblijinis karalius - kartais originale netariamas kaip nors Sa-u-li-jus? Nes tarkim koks nors Julius, šiaip kitose kalbose skaitomas Julijus. Ir ar Saulius biblijinis yra tas pats kas Saliamonas? Žr. čia: Karalius Saulius Aš tai tingiu skaityti QUOTE(muminukas @ 2007 04 19, 15:29) aaaaaaaaaaaaa o ką tu pasakytum dėl to aido, ar galima ir 3 ir 4 kirčiuotę naudot, ar tik 3? Papildyta: QUOTE(saulala @ 2007 04 19, 15:34) bet gi ten ne Saulius u Šaul QUOTE(ingalp @ 2007 04 19, 14:22) Tai kad ne paukščių kalba, o žydų muminuk, ačiū už paaiškinimą, nelabai aš tuos biblijinius veikėjus žinau. Papildyta: QUOTE(ingalp @ 2007 04 19, 14:40) rašosi Sa-ul arba Sha-ul, tariasi Sha-ul kiek suprantu iš wikipedijos. QUOTE(ingalp @ 2007 04 19, 15:40) aaaaaaaaaaaaa o ką tu pasakytum dėl to aido, ar galima ir 3 ir 4 kirčiuotę naudot, ar tik 3? Papildyta: 1 ćidas (3), a¤das (4) girdimas garso atsikartojimas (miške, salėje ir pan.), skardas, atbalsis: A. atsiliepė. A. pakartojo jo žodžius 2 ćidas (3) tarm. triukšmas: Vaikai ~ą kelia. Protužio nepragėriau, ~łžio nepakėliau (flk.) http://www.autoinfa.lt/webdic/ Papildyta: QUOTE(ingalp @ 2007 04 19, 15:40) nenorėk jau QUOTE(ingalp @ 2007 04 19, 14:40) Tai Šaul ar kaip ten tariama ne visose kalbose. Juk šito žodžio mes neperėmėme tiesiogiai iš hebrajų Angliškai jis tariamas "sol", o rusiškai саул. O lietuviai, turintys blogą įprotį daiktavardžius linksniuoti ir taip darkyti kitų tautų vardus QUOTE(saulala @ 2007 04 19, 14:52) Tai Šaul ar kaip ten tariama ne visose kalbose. Juk šito žodžio mes neperėmėme tiesiogiai iš hebrajų Be to, Šaulius, Šauliuš būtų labai jau juokingai švepla.
ingalp, ir dar labai geras dalykas www.lkz.lt
Kribuk, šitoj temoj tau yra klausimas užduotas. gal galėtum atsakyt? labai įdomu
Kadangi radau čia tokią temą ir neseniai mano draugė teiravosi: Nerimas. Kaip reikia kirčiuoti? Ar galima įvairiai? Žodynų neturim... Ačiū.
aš tai kirčiuočiau riestiniu ant e, nerimas - o jei dar suvalkietiškai tai...
galima paklausiu - kaip tu kirčiuoji dukters vardą vardininko linksnyje?
va būtent, kirčiuoji netaisyklingai. turėtų būti kirtis ant a
QUOTE(ingalp @ 2007 04 24, 09:19) va būtent, kirčiuoji netaisyklingai. turėtų būti kirtis ant a kodėl taip manai? QUOTE(Cikadelė @ 2007 04 24, 19:43) o ką čia manyti? dabar tiksliai taisyklės nepacituosiu, tačiau didelė dalis neliet. kilmės moterų vardai, kurie baigiasi -a, patekę į liet. k., prisitaiko prie mūsų kirčiavimo sistemos ir patenka į antrą kirčiuotę. Ksimena taip pat patenka, todėl šio vardo vns. vard. kirčiuojamas galūnėje kaip ir MarijA, DeborA, DonatA, KristinA, SimonA, LolitA ir t.t.
užvakar kalbėjau su tikru dzūku, augusiu prie Ūlos upės. vns. vard. jie kirčiuoja ŪlA, t.y. galūnę
Hmm, o kaip reik?
p.s.aš ne kalbininkė, tai nesijuokit iš mano "žinių" QUOTE(muminukas @ 2007 04 25, 16:55) o ką čia manyti? dabar tiksliai taisyklės nepacituosiu, tačiau didelė dalis neliet. kilmės moterų vardai, kurie baigiasi -a, patekę į liet. k., prisitaiko prie mūsų kirčiavimo sistemos ir patenka į antrą kirčiuotę. Ksimena taip pat patenka, todėl šio vardo vns. vard. kirčiuojamas galūnėje kaip ir MarijA, DeborA, DonatA, KristinA, SimonA, LolitA ir t.t. QUOTE(muminukas @ 2007 04 26, 09:49) kad tokie išvedžiojimai man asmeniškai ne juokingai, o gana graudžiai skamba jei kalbi apie dukrą (vns. vard.), tai ji EvelinA, jei kreipiesi į ją (vns. šauksm.) - EvelIna. na man irgi net graudu. negi taip sunku PRIEŠ registruojant vaiko vardą pasidomėti kaip teisingai jis kirčiuojamas QUOTE(ingalp @ 2007 04 26, 09:51) na man irgi net graudu. negi taip sunku PRIEŠ registruojant vaiko vardą pasidomėti kaip teisingai jis kirčiuojamas bet apie tą vardų kirčiavimą pradėta viešai kalbėti ir kalti į galvą buvo tik prieš kokius 15 metų, tikrai niekad nebuvo įprasta tas galūnes kirčiuoti ir dabar dar dauguma, is aš tarp jų, vardus netaisyklingai kirčiuoju, nes taisykllingai negražiai skamba. Kažkaip visai sutikčiau, jei vardams, kurie būtų ne iš bendrinių daiktavardžių padaryti- kirčiavimo taikyklių netaikyti man ir tos pavardės visos, kad reikia kirčiuoti atvirai- -aitė irgi neskamba kažkaip, aisku ne visos, bet maniškė tai tikrai QUOTE(Onora @ 2007 04 26, 11:55) bet apie tą vardų kirčiavimą pradėta viešai kalbėti ir kalti į galvą buvo tik prieš kokius 15 metų, tikrai niekad nebuvo įprasta tas galūnes kirčiuoti ir dabar dar dauguma, is aš tarp jų, vardus netaisyklingai kirčiuoju, nes taisykllingai negražiai skamba. Kažkaip visai sutikčiau, jei vardams, kurie būtų ne iš bendrinių daiktavardžių padaryti- kirčiavimo taikyklių netaikyti man ir tos pavardės visos, kad reikia kirčiuoti atvirai- -aitė irgi neskamba kažkaip, aisku ne visos, bet maniškė tai tikrai oi oi oi... tai jau kokia šventa karvė tie vardai, kad jiems turėtume netaikyti taisyklių Onora, gal gali parašyti, kaip kirčiuoji valstybės vardą KANADA (vns. vardininką)? QUOTE(muminukas @ 2007 04 26, 11:14) oi oi oi... tai jau kokia šventa karvė tie vardai, kad jiems turėtume netaikyti taisyklių Onora, gal gali parašyti, kaip kirčiuoji valstybės vardą KANADA (vns. vardininką)? Na kad nešventi tie vardai tai ir kirčiuojam taip kaip mokam. Kita vertus aš pagalvojau, kad praktikoje tai pastebėjau kai žmonės skaito tarkim vardų sąrašą, dažniausiai kirčiuoja taisyklingai, bet kuomet kalbama neoficialiai, kirčiavimas keičiasi.
dėl tos pačios Kanados. tikriausiai dabar ne viena pradėsite sakyti, kad kirčiuojate KanAda (vns. vard.) ir kad visi taip kirčiuoja, ir kad bla bla bla. ir būsite neteisios - savo ausimis girdėjau kaip senyva JAV lietuvė taisyklingai sukirčiavo KanadA.
QUOTE(muminukas @ 2007 04 26, 14:29) dėl tos pačios Kanados. tikriausiai dabar ne viena pradėsite sakyti, kad kirčiuojate KanAda (vns. vard.) ir kad visi taip kirčiuoja, ir kad bla bla bla. ir būsite neteisios - savo ausimis girdėjau kaip senyva JAV lietuvė taisyklingai sukirčiavo KanadA. Na man asmeniškai teko girdėti visaip: tiek KanAda, tiek KanadA, tiek KAnada. Iš esmės šiuo atveju man labiau rūpėtų ne tai kaip kirčiuoja, bet kad bent jau šalies pavadinimą teisingai įsimintų, o tai paskui ir vadina visi Nyderlandus Olandija... QUOTE(muminukas @ 2007 04 25, 15:55) o ką čia manyti? dabar tiksliai taisyklės nepacituosiu, tačiau didelė dalis neliet. kilmės moterų vardai, kurie baigiasi -a, patekę į liet. k., prisitaiko prie mūsų kirčiavimo sistemos ir patenka į antrą kirčiuotę. Ksimena taip pat patenka, todėl šio vardo vns. vard. kirčiuojamas galūnėje kaip ir MarijA, DeborA, DonatA, KristinA, SimonA, LolitA ir t.t. Tai ir aš taip sakiau, na, ka kirčiuojama gale. Bet ne visada tų taisyklių laikomės. Aš savo vardo irgi niekada nekiurčiuoju gale. QUOTE(dmu @ 2007 04 26, 16:51) Papildyta: QUOTE(Kribuk @ 2007 04 26, 16:43) Tai ir aš taip sakiau, na, ka kirčiuojama gale. Bet ne visada tų taisyklių laikomės. Aš savo vardo irgi niekada nekiurčiuoju gale. būtent o dabar rimtai: "Dar mokykloje visi turėtume būti išmokę priešpaskutinio skiemens kirčiavimo taisyklę (jei kaitomo žodžio priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, jo kirtis tam tikruose linksniuose (vienas iš tų linksnių būtent ir yra mot. giminės vienaskaitos vardininkas) būtinai šoka į galūnę: raNką į rankA, Astą į AstA; MarIją į MarijA." QUOTE(Elemire @ 2007 04 26, 15:59) oi, tik nereikia... beje, ar niekad nesusimąstei apie Vokietijos pavadinimą? (čia jau nuo temos krypstame...) Vokietija, Alemania, Germanija, Doičland o dabar į temą "Dar mokykloje visi turėtume būti išmokę priešpaskutinio skiemens kirčiavimo taisyklę (jei kaitomo žodžio priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, jo kirtis tam tikruose linksniuose (vienas iš tų linksnių būtent ir yra mot. giminės vienaskaitos vardininkas) būtinai šoka į galūnę: raNką į rankA, Astą į AstA; MarIją į MarijA." QUOTE(muminukas @ 2007 04 27, 06:32) beje, ar niekad nesusimąstei apie Vokietijos pavadinimą? (čia jau nuo temos krypstame...) Vokietija, Alemania, Germanija, Doičland Na taip yra daugiausia dėl tautų tarpusavio bendravimo istorijos, dažniausiai tai lemia su kuria gentimi kaimyninė gentis pirmiausiai kontaktavo. QUOTE(muminukas @ 2007 04 27, 06:32) "Dar mokykloje visi turėtume būti išmokę priešpaskutinio skiemens kirčiavimo taisyklę (jei kaitomo žodžio priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, jo kirtis tam tikruose linksniuose (vienas iš tų linksnių būtent ir yra mot. giminės vienaskaitos vardininkas) būtinai šoka į galūnę: raNką į rankA, Astą į AstA; MarIją į MarijA." Na mokykloje mus to mokė, vienok universitete moko ir ko kito: šnekamoji kalba pvz. cituojamuose respondentų tekstuose turėtų būti vartojama taip, kaip jie šneka, jos iškraipyti ir taisyti nedera, tai neetiška. QUOTE(muminukas @ 2007 04 27, 06:26) "Dar mokykloje visi turėtume būti išmokę priešpaskutinio skiemens kirčiavimo taisyklę (jei kaitomo žodžio priešpaskutinis kirčiuotas skiemuo yra tvirtagalis arba trumpas, jo kirtis tam tikruose linksniuose (vienas iš tų linksnių būtent ir yra mot. giminės vienaskaitos vardininkas) būtinai šoka į galūnę: raNką į rankA, Astą į AstA; MarIją į MarijA." Tai ir esame išmokę. Na jo, kažkam kribuk panašu į vardą... QUOTE(Kribuk @ 2007 04 26, 16:43) Tai ir aš taip sakiau, na, ka kirčiuojama gale. Bet ne visada tų taisyklių laikomės. Papildyta: QUOTE(muminukas @ 2007 04 25, 16:55) o ką čia manyti? QUOTE(Cikadelė @ 2007 04 28, 19:47) na o man labai gražu kai žmogus taisyklingai kalba, taisyklingai kirčiuoja. tiesiog ausį glosto QUOTE(ingalp @ 2007 04 28, 21:36) na o man labai gražu kai žmogus taisyklingai kalba, taisyklingai kirčiuoja. tiesiog ausį glosto man asmeniškai taisyklinga kalba ausį rėžia, o paprastas kasdienis kalbėjimas nė kiek QUOTE(Cikadelė @ 2007 04 28, 20:46) man asmeniškai taisyklinga kalba ausį rėžia, o paprastas kasdienis kalbėjimas nė kiek Oi kaip aš sutinku su tavim ir pritariu tavo pasisakymui. QUOTE(Elemire @ 2007 04 27, 22:10) Na taip yra daugiausia dėl tautų tarpusavio bendravimo istorijos, dažniausiai tai lemia su kuria gentimi kaimyninė gentis pirmiausiai kontaktavo. Na mokykloje mus to mokė, vienok universitete moko ir ko kito: šnekamoji kalba pvz. cituojamuose respondentų tekstuose turėtų būti vartojama taip, kaip jie šneka, jos iškraipyti ir taisyti nedera, tai neetiška. taigi pati sakai, kad tekstuose. o tekstai turi būti parašyti, kad juos taisyti galėtum |