Čia nusprendžiau sukurti tokia temelę, nes man tai gan įdomu
Taip pat manau,kad būtų visai naudinga, jeigu čia parašytųme (kas išmano šiuos dalykus ) , kaip kirčiuojami kai kurie vardai su tam tikrom galūnėm, gal kam praverstų, gal kas norės pasidomėti vienu ar kitu vardu

Taigi, kaip žinome, yra daug vardų, kuriuos didelė dalis žmonių kirčiuoja nederamai. Pastebėjau, jog vieni taip elgiasi, nes nežino, kiti - nes taisiklingas kirčiavimas nekelia ypatingo žavėsio... Kaip manote, ar tai yra svarbu? O gal nieko tokio, kad kirčiuojame kaip gražiau, juk galima tik oficialiuose kalbose laikytis taisyklių?
Tarkim, mano vardą kalbos kultūros dėstytojai ištardavo Ana (ten, kur raudona spalva yra kirtis, nemoku čia kitaip uždėt ) Nieko bjauriau (tai mano asmeninė nuomonė ) ir būti negali Visi kiti (ir aš pati) sako Ana. Ir nors lietuvių kalboj tai neteisingas variantas, bet tas tikrasis, teisingasis kirčiavimas mane varo iš proto, nes taip darko gražų vardą...
Ir išvis, bet koks vardas, su galūne -na, man skamba žymiai gražiau, kai ta galūnė nekirčiuojama, bet taisyklės reikalauja... Na, bent gerai, kad kreipiantis į žmogų tas kirtis "slenka"
Panašiai yra ir su Gabija. Man labai gražus vardas, jeigu kirčiuoti ne pagal taisykles. Visi pažįstami taria "Gabija", o vardas turi skambėti berods kaip "Gabija". Teisingas variantas man labai negražus...
Dar man įdomi situacija su visom - mantėm. Išties vienur skaičiau, kad turi būti Deimantė, Rimantė ir panašiai. Bet girdėjau kažkur, jog gali būti ir kitas variantas: jeigu vardas kildinamas nuo -mantės, o ne nuo pradinio žodžio, tai kirčiuojamas tas galas "-mantė" ar "-mantė", dabar tiksliai nepamenu... Gal kas žino?

Pasidalinkite ir Jūs kitais pavyzdžiais bei nuomonėmis

O mane labai nervindavo ir net erzindavo kai tiek mokykloje, tiek universitete mane vadindavo Renata Nu taip be ryšio skamba, kad nors nusišauk Visada sakydavau, kad mane vadintu tik Renata ir nesvarbu man ar čia taisyklingas kirčiavimas ar ne

aš tai spjaunu ne į lietuvių kalbos kirčiavimo taisykles, o į kelių eismo baika man tas 50 km/h greitis mieste - man visas miestas ralio trasa

na, išvada paprasta - pačią tikriausiai geriausia vadinti dabartiniu nicku, kirčiuojant jo trečią skiemenį?

Kas link vardų kirčiavimo, tai mano galva čia dažnai ir tarmė pasireiškia. Literatūrinė kalba vis dėlto yra daugiau ar mažiau dirbtinė, sukurta pagal suvalkiečių ir šiek tiek aukštaičių tarmę. Mano nuomone kalbos taisykles reikėtų palikti rašybai, o jau tarimą palikti taip kaip kas moka ir kaip toj apylinkėj taria: nėra jokios prasmės mokyti tarti vienaip, nes čia jau gaunasi ne kalbos saugojimas, bet lietuviškų tarmių įvairovės naikinimas.

Taip ir su vardais, žmogaus vardas turi būti tariamas taip, kaip tėvai davė, ne taip kaip koks nors dėdė kalbininkas išsigalvojo.

na jau, na jau. nepradėkime vardų kelti ant šakių... kuo jie skiriasi nuo kitų tos pačios kirčiuotės bendrinių žodžių? nebent tuo, kad daug dažniau vartojame šauksmininką. juk su žodžiu "mama" problemų nekyla: Čia mano mama ir Mama, kur tu?

reikalas kad su tuo kirčiavimu vis prigalvojama kažkokių naujovių. pagal visas nesuspėsi. o su vardais, kai tradiciniai, tai žinai kaip "įprasta" o kai įmantresni, tai tada nežinai kaip teisingai pasakyt.

prašom kalbėti konkrečiau vardams taikomos ne kažkokios naujos, o tos pačios senos lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės. čia jau mūsų problema, jei nemokame taisyklingai kirčiuoti.
žinoma, yra atvejų, kai vieno ar kito žodžio kirčiavimas svarstomas iš naujo ir pakeičiamas ar pateikiamas antras jo variantas. bet išimtys tik patvirtina taisyklę

na nežinau, esu keletą tokių bajerių girdėjus, kad nežinojau ar priimt už rimtą. pvz. kad turi būt ne GinTArė, bet GINtarė, ne SaUlius, bet SAulius. nu nors užmušk, bet ausį rėžia toks "taisyklingumas"

Na skirtumų yra nemažai. Visų pirma, dauguma vardų - tarptautiniai žodžiai ir originalo kalboje gali būti kirčiuojami kitaip, nei lietuvių kalboje. Kad ir tas pats vardas Ana - jis nėra lietuviškas, niekur pasaulyje jis nėra tariamas Ana ir toks lietuvinimas yra paprasčiausias vardo darkymas. Apskritai, niekur pasaulyje vardai nėra brukami į vietinės kalbos taisykles - kaip tėvai davė, taip ir paliekama, nebjaurojama, čia tik Lietuvoj toks išsigalvojimas nerašyt vardų originalo kalba, o lietuvinti. Juk niekur ant svieto nerasit kad kokią nors Laima, perdarytų į Lijma - rašo taip kaip yra, o taria kaip pats vardo savininkas pasiūlo. Taip pat, vardai rašomi taip kaip tėvai pasako, neperdarome juk Laimos į Laimę, nes toks variantas būtų "lietuviškesnis", neverčiame Anos į Oną dokumentuose.

Be to, kodėl tarkim Renatai ar Anai turėtų būti taikomos lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklės, o kokiems nors vardams kurių neįmanoma įsprausti į tuos rėmus - ne. Tarkim, nelinksniuojame ir netaikome taisyklių kokiam nors BLODEUWEDD, MÉABH, MORRIGHAN ir pan., tai kodėl turime darkyti paprastesnius vardus, tokius kaip ANNA.

Be to, su daugybe kalbininkų "išradimų" yra nemažai problemų, tarkim nevadiname mes troleibuso vielabraukiu kaip buvo siūlyta, o ir nekirčiuojame bulviakasis kaip turėtų būti (su tuom bulviakAsiu tai visa auditorija išlūžo per kalbos kultūros paskaitas, dar tokio čiūdo negirdėjom).

Elemire, šiuo klausimu nepradėsiu ginčytis, nes nuomonės kardinaliai skiriasi.

Dios, mažiau kalbų klausyk, o atsiversk Vardų žodyną: teikiami ir vienas, ir kitas vardų Gintarė ir Saulius variantai

o man patinka, kai vardai pagal taisykles kirčiuojami. bėda ta, kad LT kirčiavimo taisyklės labai sudėtingos ir jas perprasti nėra lengva. dėl to tėvai, suteikdami vaikui vardą, dažnai net nežino, kaip jis turi būt kirčiuojamas. va tada ir prasideda bėdos - taisyklingai sukirčiuotas vardas tėveliams ir vaikui gali nebepatikti . ir tada imama purkštauti, kad čia nesąmonė, kaip noriu, taip vadinu. bet gi vien dėl to negalima skatinti nemokšiškumo . taigi, tegul tėveliai geriau prieš eidami į metrikaciją pasidomi, kaip taisyklingai kirčiuojamas vardas

o dėl nelietuviškų vardų nelietuviškose šeimose - tai gal ir nederėtų jų kirčiuoti pagal lietuviškas taisykles. nes čia jau kišimasis į svetimą kalbą.

Tu visiškai teisi - vardus žmonės kirčiuoja taip, kip įprasta jų tarmėje. Mano vyro tarmėje visi kirčiuoja vardininką mama, o ne mama, kaip man įprasta mano vakarų aukštaičių tarmėje. Taip pat ir vardą Aušra: Aušra, o ne Aušra.
Vardai ngali būti jokia išimtis - kaip bendriniams žodžiams yra taikomos tam tikros kirčiavimo taisyklės, taip ir tikriniams. Kas būtų, jeigu tarimas būtų paliktas, kaip tu sakai, kiekvieno asmeniniam reikalui: kaip kad savo apylinkėje taria. Įsivaizduok, jeigu per žinias žurnalistas prabiltų savo gimtąja tarme? Arba koks politikas iš tribūnos? Pusė Lietuvos iš juokos apsisisiotų.
O dirbtinai sukurta bendrinė kalba tarmių tikrai nenaikina. Ji yra skirta viešajam bendravimui: radijas, televizija, spauda, mitingas, universiteto paskaita...
Ir jeigu tu mokėsi ir savo gimtąją tarmę, ir bendrinę kalbą, būsi labai turingas žmogus

Beje, dėl bulviakasio. Net į žodyną pažiūrėjau. Reikia kirčiuoti bulviakasis.
Vielabraukis - tai tarpukario anekdotas.
Saulius - vedinys iš Saule. Saulius - biblinis karalius. Taigi galima ir taip, ir taip.

Na dėl tikrų ir žinomų vardų kirčiavimo tai gal ir galima pasižiūrėti žodyne, bet visi naujadarai tai tikrai ten nebus, arba kokie nors serialiniai vardai, neaišku iš kur ištraukti.

todėl ir nereikia vadinti vaikų neaiškiais naujadarais ar serialinėm Gvadalupėm. . bet šiaip vardams yra taikomos bendros LT kirčiavimo taisyklės, taigi galima atrinkti pagal jas

hm, o man dabar toks klausimas pasistojo - Ksimenos mamytė kaip kirčiuoja savo dukters vardą? pagal taisykles lyg tai turėtų būti Ksimena . ar aš klystu?

Kaskada turejau dvi klasiokes vienodu vardu. Viena save vadino Dooovile , o kita, kaip mums iprasta - Dovile. Labai patogu, nes visada budavo aisku apie kuria snekama . Manau, kad reikia gerbti zmogaus pasirinkima ir vadinti ji taip, kaip jam paciam yra iprasta ir kaip tevai ji pavadino.

Na kaip sakoma, įpratimas blogiau už prigimimą, taip ir čia - įpratę visi prie tos literatūrinės kalbos ir tarmėms nelieka vietos viešajame diskurse. Tai iš esmės nėra labai gerai, nes kalbos įgūdžiai nyksta jos nenaudojant - taip ir su tarmėm, jei jos nereikės, negirdėsi, ji prisimirš - dėl to tarkim ir nebemoka dauguma jaunimo žemaičiuot, kad buvo stengiamasi juos išmokyt taisyklingai kalbėti. Aš ir pati jau ko gero suvalkietiškai kaip turi būti nepakalbėčiau - nes taip, tarmės mums juokingos, "per prastos" - o tai būtent ir yra tautinis palikimas, kurį reikėtų saugoti, o ne versti kalbėti taisyklingai "lietuviškai".

Kita vertus, pagyvenus NL keletą metų paprasčiausiai yra keista, niekas čia tarkim tarmybių netaiso, kaip tik, kalba tokia tarme kokia išeina ir tai priimtina viešajame diskurse.

o kartais ne priešingai? Juk ne Saulė, o Saulė

Tiesiog įdomumo dėlei, mano vyro vardas yra Gijs, labai įdomu kaip jau ten su tom lietuviškom kirčiavimo taisyklėm čia išsiverstumėme.

Man tai nelabai gražu jei sako ne Lina, o Lina arba sako Ūla, o ne Ūla
Labai nejaukiai pasijuntu jei mano vardo paskutinį skiemenį sukirčiuoja- negražu ir skamba kaip ne mano vardas.

tai jau rašiau, kad užsieniečiams LT taisyklių taikyti nederėtų. jie turi savas taisykles ir mes privalom jas gerbt ir atsižvelgt į jas
Papildyta:

visada sakau Lina. o ką, ne taip reikia?
Papildyta:
O Ūla ir kirčiuojama ant Ū, o ne ant a. negi ne taip?

Sutinku. Bet problem tai ta, jog realybėje dabar nemažai yra mišrių šeimų, o ir grįžtančių lietuvių iš užsienio, kurių vaikų vardai nėra tradiciniai lietuviški. Kaip kažkas ir minėjo, taisyklės turi būti visiems vienodos, tai neišeina lietuvinti kokios nors Annos ar Ximenos, o jos sesutę Maebh palikti taip kaip yra, nes lietuviškos kirčiavimo taisyklės tokių keistenybių neapima. Mano galva kalbininkai kada nors turės visa tai peržvelgti ir su pasauline vardų įvairove aš tikrai nematau kitos išeities, kaip palikti sprendimus dėl vardų tarimo patiems tėveliams.

Papildyta:
Be to, kiek pamenu iš mokyklos laikų, bent jau tuo metu tarptautiniams žodžiams būdavo taikomos kitos kirčiavimo taisyklės (dažniausiai kirčiuojant pirmą skiemenį), negu lietuviškiems žodžiams?

taip, būtent Ksimena. ir esu 99.9 proc. įsitikinusi, kad kirčiuoja netaisyklingai. Kribuk, tikiuosi, kad aš klystu
Papildyta:


yra ir SaUlė, ir SAulė: pirmasis lietuviškas, antrasis hebrajiškas
Papildyta:


Manau, kad GIjas - pirma kirčiuotė
Papildyta:


vardininkas kirčiuojamas ŪlA - antras skiemuo.
Papildyta:
ir, merginos, nepradėkime apie tarmes - taisyklės yra bendrinės kalbos dalykas, tarmės dar nėra savų kirčiavimo taisyklių pasitvirtinusios, taigi mokantieji tarmę ir moka savo taisykles.

na nesutinku su tuo , balaganas tada bus. mišrioms šeimoms su ne LT vardais, tai įmanomos kažkokios išimtys. bet kas dėsis, jei visi darys kas užeina . pvz, ta a. chošnau draugė Aida. kirčiuoja save Aida. nu šlykštu klausyt. tegul tada pasikeičia vardą ir užsirašo Ajida, jei jau taip jai patinka. nes dabar tai kaip neišmanėlė atrodo, mano nuomone.
jau įsivaizduoju, kaip ims ir pavadins kokį vaiką Jonas, Kristina ra Karolis. ne ne, nenorėčiau tokios savivalės

Ką padarysi, kalba - gyvas organizmas. Ji gimsta ir miršta.

O dėl NL net įdomu pasidarė, reikės draugės paklausti, kuri metus ten studijavo, kaip su tom tarmėm oficialiajame gyvenime. Nes kai aš buvau NL kalbos kursuose keletą savaičių, tai mus mokė "uitspraak". Nemanau, kad tai buvo dėstytojo gimtoji tarmė



Na, mums bent jau leksikologijos dėstytoja taip aiškino. Pasitikiu kompetentinga nuomone



O mes su jomis ir "nesiverstumėme", nes šis žodis neturi LT galūnės
Nors kalbos sraute vartodami užsienietišką vardą/pavardę visada linkstame pridėti LT galūnę (nes mūsų kalboje visi daiktavardžiai turi linksnius). Todėl per žinias girdime: Viktoras Uspaskichas, Džordžas Bušas ir t.t.
O kirčiuojame tokiu atveju pagal bendras kirčiavimo taisykles.

Vat ir ne, nes olandų kalboj -ij- tariasi kaip -ai-, g kaip kažkas tarpinio tart h ir ch ir pan. Manau tai gana neblogas pavyzdys, jog neverta lietuvinti užsienietiškų vardų, nes gaunasi bilekas.

Visų pirma - prieš duodami vaikui vardą, tėvai galėtų pasidomėti kaip reikia taisyklingai jį kirčiuoti. Daug vardų kirčiuojama dvejopai, bet su galūne -a dažniausiai kirčiuojami gale. Aš taip pat pritariu nuomonei, jog turėtų būti kirčiuojama taisyklingai, o ne tarmiškai. Tėvų teisė rinktis kokį vardą mažyliui duoti, tad tegul nepatingi ir susieško jo kilmę ir taisyklingą kirčiavimą. O dėl Renata ir Ana, tai mano nuomonė tokia, jog dažniausiai (pasikartoju - dažniausiai, o ne visada)Renata, Ana sako rusakalbiai.


Sugalvoti naują žodžią ir sukirčiuoti jau nusistovėjusį yra du skirtingi dalykai. Jei tu sugalvosi kaip kitaip pavadinti troleibusą, tai siūlyk, gal tavo pavadinimas bus priimtinas ir mes pradėsim kitaip "vielabraukį" vadinti. O va su kirčiavimu yra taisyklės, kurias sugalvojo žmonės, kuriems paminklai stovi. Kirčiavimas kaip ir visos kt taisyklės, pvz. matematikos... yra privalomos...

Na, jei jau "ij" tariate kaip "ai", tai nuo mados neatsiliekate ir "poldernederlands" kalbate.

ačiū, nežinojau


aha, kiekvienam kaime tarmės skiriasi. tai kuri jų teisinga bus?

Taisyklingai šie vardai Lina, Ūla, tai man sakau, taip negražu, gražiau netaisyklingai.



Bet tai D.Verdžio opera yra Aida, nerašo juk Ajida , taip net negirdėjusi
Žinau vieną mergaitę, kurios vardas Aida, Bet su ta Chošnau drauge, tai ji kartais Aida, kartais Aida

O ar ne Ayda rašo operos pavadinime? nebeatsimenu. bet tai vėlgi, ne LT vardas. o Aida - nuo žodžio Aidas.

aha, žiniasklaida ją vadina Aida, o ji pati ir Alanas - Aida

Na matai, NL yra keletas labai skirtingų tarmių, plius dar dalis Belgijos kalba tam tikra tarme, taip kad pvz. televizijoje tai priklauso kuriame krašte ta ar kita programa kuriama. Yra tarkim oficialios žinios, kurios būna normine kalba, o yra taip pat žinios vietine tarme, tai tiesiog priklauso nuo TV kanalo. Kadangi vardai užsienyje yra neverčiami, bet rašomi taip kaip yra, tai ir problemų didelių jiem su tuo nekyla.

Kas dėl Aidos, tai čia greičiausiai vardas nelietuviškas, paimtas iš operos Aida (Ayda maždaug pagal tarimą). http://en.wikipedia.org/wiki/Aida taip kad rašoma Aida.

o aš olandų kalbos nemoku ir tikrai nesiversiu per galvą, kad račiau, kas man taisyklingai tą vardą perskaitysiu, todėl vadovaujuosi lietuvių kalbos taisyklėmis - skaitau taip, kaip parašyta + pridedu lietuvišką galūnę
Papildyta:


to kaimo gyventojui taisyklinga jo kaimo tarmė, jei gerai ją moka. deja, daugelis tarmių nebemoka.

Bet rašoma tikrai Aida, o ne Ayda- tiesiog skkirtingi vardai Ai-da ir A-i-da- skirtinga kilmė- skirtinga tartis, nors rašomi vienodai, netgi lietuvių kalboje tokių žodžių nemažai

gal ir taip.... deja, žodyno neturiu, tai negaliu patikrint kaip yra iš tikrųjų

Na kad ir įterptum tą j raidelę vistiek tektų kirčiuoti ne Ajida, o Ajida. Va tep va.
BET - žodis aidas gali bti kirčiuojamas dvejopai - aidas ir aidas... TAD... Spręskite pačios

Na aš irgi praktikoje taip darau - nemokėsi juk visų pasaulio kalbų. Bet manau problema ta, jog lietuvių kalba buvo ilgą laiką nuo pasaulio izoliuota ir nėra taisyklių kaip elgtis su vardais, kurie visiškai iškrenta iš pažįstamų rėmų. Dėl to gal ir rašyti reikėtų taip kaip originale (t.y. kaip tėvai davė), nes paskui gausis kaip sovietmečiu kuriozai, Alice Cooper (vyras) išverstas į Alisą Kuper. O jei nėra tekste jokių ženklų ar vyro ar moters vardas, tai nebus aišku ir kokią galūnę lipdyti.



Na Leninui irgi pamiklai stovėjo. Paminklai ir taisyklės yra kintamas dalykas, vargu ar tai yra teisybės rodiklis, greičiau jau visuomenės to laikmečio vertybių išraiška.

Tada galima užrašyti Ajyda, ir bus kirčiuojama ant y

o kad žodis aidas būtų kirčiuojamas dvejopai, tai pirmą kart girdžiu . kas čia per stebuklai? negi tikrai taip? pagal kokias čia taisykles taip?

Esu viena iš -mančių ir mane erzina, kai kirtį uždeda būtent ant -mantė. Yra žmonių, kurie kirčiuoja ir -mantė. Imk ir nusišauk Prisistatydama aiškiai savo vardą ištariu kirtį pabrėždama ir vis tiek padaro dauguma taip, kaip jiems reikia

o tai koks tas tavo vardas ir kaip tu jį kirčiuoji?

Ech tas Leninas... Žinoma, kad kintamas dalykas, bet kinta taip, kad patogiau ir suprantamiau būtų žmogui. Kinta lėtai ir po truputį, o ne iš pagrindų. Jei jau naujas vardas dėl savo rašybos negali būti kirčiuojamas pagal taisykles, tai būna ir išimčių - kirtis lieka tame skiemenyje, kuriame pagal taisykles neturėtų būti (bet taip būna gan retai).
Papildyta:

Gali būti ir Deimantė ir Deimantė, tai jau priklauso nuo žmogučio, kuris nešioja šį vardą, ir jei jis prisistato kaip Deimantė, tai nevalia būtų jį vadinti Deimante.

Kirčiuoju pirmą skiemenį, o ne išdirbinėju velniai žino ką

Na šiaip tai daug kur užsieniuose, jei vardas tėvų nuomone turi būtio tariamas ne pagal taisykles, jis yra rašomas su kirčiu, pvz. iš mano niko galėtume padaryti Elémire, Elemĩre ir pan. Man toks sprendimas irgi nieko, ir lietuvių kalboj naudojamas žodžiams kurių rašyba tokia pati (karta ir kartas pvz. kai kuriuose linksniuose).

: Ta pati problema ir su -tautėm.
Visi kirčiuoja - tautė, bet labiausiai per kepenis mušantis variantas yra tautė. su tuo pirmuoju jau baigiu susigyventi, nes atsibodo kovoti Ir jau nebepastebiu sito kirciavimo. Bet va išgirdus antrąjį nugara pagaugais nueina.

Na nežinau pagal kokias taisykles, bet aš visada tardavau aidas, o vat vilnietės draugės aidas, su ilga a priekyje.

Su vardu Aida tai problema ta, kad ne lietuvių kalbose dvigarsis ai neegzistuoja ir tariamas atskirai, kaip a, i. Kaip ir tarkim vardas Diana - tariamas Dijana, ne Dena. Čia paprasčiausias sutapimas, kad tarptautinis vardas Aida panašus į lietuvišką žodį aidas.

nu nežinau, nežinau. man kažkaip nesitiki, kad aidą galima aidas kirčiuot

Na, kas dėl rusakalbių, tai mane jie visi kaip susitarę Rinata vadina
Ir šiaip labai jau nekoks tas mano vardas, nes labai retai aš kada girdžiu ji gražiai ir pilnai tariant. Dažniausiai būnu Rence, Renka ir dar visokia kitokia, bet tik ne Renata

mano kaime AIDAS kirčiuoja pirmą skiemenį tvirtagališkai

Na taip, o kas belieka

GALIMA
aidas - ketvirta kirčiutė
aidas - trečia kirčiuotė