nelinksmas klausimas, bet teko patirti, ką tai reiškia:
1. Atsigulėm Vilniuj Santariškėse į chirurginį skyr. dėl guzelio kakle, o begulint 3-ioj paroj ligoninė "padovanojo" mum dar + ir Rota virusą...
2. Vaikui 5 mėn. buvo, tad gėrė tik mano pieną, nebuvo ragavusi dar jokio kt. kietesnio maisto, nepripažino duodamų vaistų granulėmis ir pan. - išvemdavo, Gydytoja nuolat priekaištavo man dėl to - atseit aš neprimaitindavau jos nuo pirmų mėnesių (pasak jos-"kaip visam pasauly...."), vaikas nemoka valgyt, todėl dabar neįmanoma jos gydyt - vaistų negeria, nepasveiks....
3. Nepasakiusi man kodėl- "trumpam išsinešam" - paėmė vaiką, padarė punkciją (į kaklo guzelį dūrė), pažiūrėjo ar ten nėra pūlių... - atnešė vaiką persigandusį, verkiantį ir užklijuotu kaklu. Na, galvoju, aš ne iš tų motinų kurios žliumbtų draskytųsi ir neleistų badyt savo vaiko, aš gi suprantu, kad to reikia, bet gal galima buvo informuoti motiną?... Kai po kelių dienų paklausiau ką parodė punkcijos tyrimas, sako "mes to skysčio netyrėm." - jiem užteko to, kad tai ne pūliai.
4.Statant lašelines (dėl Rota viruso) buvo nuolat pažeidinėjama tvarka: į pūslę su vaistais būdavo įduriama adata- kad vaistai greičiau sulašėtų.... - o tai yra draudžiama daryti- deja sužinojau tai vėliau, jau išėjus iš ligoninės.
5.Išrašydama mus iš ligoninės gydytoja atskaitė man moralą: "Jūs esate eilinės bepročių m-klos pasekėjai..." - čia dėl to, kad maitinu kūdikį savo pienu "taip ilgai" ir neduodu nieko kito. "Jūsų vaikui mažakraujystė, rachitas....ir t.t." - Sakau gal supainiojot tyrimus.... Nes iš tiesų nieko panašaus mano vaikui nėra ir suėjus 6 mėn. mes pradėjom ragaut įvairų maistą, sėkmingai augam iki šiol, tebegeriam mamos pieną ir esam sveiki. Bet tų žodžių ir pažeminimo rodos nepamiršiu niekada

man teko su savo mazyliu gulet ligoninej, kaj jam buvo tik savaite, nes gimdymo namuose "pasigavo" auksini stafilokoka. Gulejom Kauno kliniku neonatologiniam (atrodo geraj parasiau) skyriuj. Mums skaitant aurejos pasakojima, pasiseke tada, nes gydytojos puikios, slauges ir seseles taip pat. Kad gulint nepraeitu veltui laikas, gydytoja mano maziuka uzrase i papildomus tyrimus del galvytes, akyciu ir pan. Zodziu as likau patenkinta ir personalu ir elgesiu su manimi bei mano vaikiuku.

As su dukryte atsiguliau i ligonine kai jai buvo 8 men. Gulejom santariskese kardiologiniam, tai atsiliepimai tik patys geriausi. Tokio daktaru paslaugumo paieskot reiketu. Ir kiek pastebejau ten su visais elgesi labai pagarbiai

Mums ir jau teko patirti ligoninės malonumą. Pirmą kartą paguldė kai buvo savaitės ir visiškai sveikutėlį. Prisikabino kad krenta svoris nors jis į 2 dienas priaugdavo 300g. ir negerai kad dreba smakriukas. Nu ką pagulėjom, ištyrė nuo galvos iki kojų ir nieko nerado Antrą kartą pati nuvežiau buvo 7mėn. naktį pakilo temperatūra 40 o vakare buvo sveikutėlis. Ligoninėj vaistų neturi nuo temperatūros tai atsivežėm patys ir jam jau antrą dieną temperatūra taip pat staigiai dingo kaip ir atsirado. Sveiko vaiko neleidžia namo nes jau labai nesupranta kaip čia taip gali būti Na po savaitės išleido bet po 2 dienų sugrįžom daktarai nepastebėjo laringito tai teko dar savaitėlę pagulėt ir išleido sergantį vaiką namo. Namuose jis vėl pradėjo žiauriai kvėpuot tai šiaip ne taip pati išgydžiau. Dar pamiršau paminėti palatos nešildomos nors minusinė temperatūra tai vežėmės iš namų šildytuvą o vaikui duodamos košelės prisvilintos kad neįmanoma valgyt. Tai žinot mamos po tokių nuotykių jaučiuos lyg tundroj gyvenčiau Tikiuos kad nebeteks susidurti

Mums irgi teko pagulet kai buvom 2-ju menesiu. Buvo bronchitas ir ziauri sloga, tai del sventos ramybes gydytoja nusiunte i ligonine. Gulejome Antakalnio vaiku ligonineje. Apie gydytojus atsiliepimai tikrai geri, musu daktare Svencioniene labai maloni buvo. Bet ligonine tai kaip karo metais. Tiesa, gerai kad nors silta (ziema ten gerai sildo). Bet jau tarakonu!!!! Fui baisu ir prisimint, ir sienom laipioja ir grindim ropoja. As tai net uzmigt bijodavau, kad ant vaiko neuzropotu. Klaiku!
Kiek girdejau tai Santariskese tas pats.

aureja puikiai tave suprantu,mums buvo labai panasiai ,isveze mus greitoji i kauno IIligonine,su ausu azdegimu,kai dukrytei buvo 2 men.4dienas atgulejom,ir uzsikretem roto virusu,vaikas nusividuriavo,veme,ir po 5dienu ligos,gydytoja kai pamate,tai ka sako pradekim gydyma,ir issinese mano lialia,atnese su i galvute istatytu kateteriu,sulasino stysciu kuriu buvo netekus,ir kateteri paliko.per nakti jis issijudino,o kai ryte i ta pati prijunge lasine,tai vaistai,po oda bego.po pusvalandzio[kai daejo]griebe vaika,ir isinese.atnese po valandos,su isskutineta galva ir 5 subadytom vietom galvoj,vaikas is skausmo{isejes is veido]paaiskino,kad niekur kiek durem nepataikem,cia tik juvelyras gali is pirmo karto idurt,tai galiausiai istate i ranka,tai pragulejom 2sav.su ta roto dovana,o apie ausis visi ir pamirso,gryzus namo,po 2 dienu isvaziavom,uzbaigt ausu gydyma .niekam nelinkiu to patirt,baisu kai vaikas serga,ir matyt taip abejingai dirbancius specialistus .jiems tai kasdienybe,o man jau cia buvo didziule trauma.istirpo ligoninei 10kilu,uzsilikusiu nuo nestumo,o as pirma karta maciau musu teti verkianti,prie vaiko lovos .
[atsiprasau uz neryslu teksta,bet viska prisiminus sunku,taisiklingai rasyt]

Del to maitinio krutimi: viena is sio forumo dalyviu del kazkokiu priezasciu turejo atsigult i santariskiu ligonine, kai vaikui buvo 6 men. Zinoma iki to laiko maitino tik savo pienu ,jokio papildomo maisto nedave, o cia kai dar vaikelis susirgo, tai naujo maisto neivedinesi gi.
Kai atvaziavo iligonine: klausia: kokius misinelius duodat?
- jokiu.
- Tai ka vaika alkana laikot? kuo maitinat?
- pienu
- KARVES PIENU???
Sakpo ne savo pienu
Tai sake, kad vos ne visas ligonoines personalas suleke paziuret i moteri kuri VIS DAR maitina vaika tik pienu, nors jam JAU 6men.

Isties baisu skaityti tai ka kaikurios patyrė, labai gaila jusų leliukų. mes irgi gulejom kaune antroj ligoninej, bet su savo parasu vaiką pasiemiau gydytojams neleidus tiesa tai patarė musų seimos gydytoja.o atsigulem tai del to kad pakilo aukst temperatura, o issikvietus greitaja ji tokius mazutelius veza i ligonine , ta kart pasimetem su vyru ir as isvaziavau galvojau ligoninej bus ramiau. bet pamaciau kad ten nieko gero jie nedaro, o analgino galejau duot ir namie.kitą ryta paskambinau savo gydytojai tai ji liepe paimt vaikeli ir vaziuot namo nes prigazdino kad tokiu baisiu ligu galim prisigaudyt kad net baisu buvo. nenorejo dar isleist ir prigrasino kad jei bus dar kada blogai galim net nevaziuot , aciū Dievui dar nebuvom ir tikiuosi kad neprireiks, o vaikelis turbut nuo namu aplinkos jau gryzus geriau pasijaute . sekmes visoms ir linkiu kad netektu pakliut pas abejingus gydytojus

istorijos kosmaras kad tenka patirt visa tai.
ne karta teko gulet ligoninese ir siap gydytis ir susidurt su gydytojais, visokiu gyd. buna, ir geru, mandagiu, paslaugiu ir .... na kitokiu atitinkamai ir ju kvalifikacija. Padariau tokia isvada kad turint vaika reikia buti taip pat ir gydytoja arba turet gera ir nesaliska gydytoja i kuri galima kreiptis patarimo ir kiekvienu atveju jeigu kyla itarimas kad kazkas netaip, kreipkites i skyriaus sefa, del kiekvienos intervencijos, kad ir kateterio statymo jus galite pereiksti savo nuomone, kad ir kur geriau statyti i kaire ar i desine ranka tarkim. Puikiai zinau kad tokiu mamu nemegsta ir apsneka, kartais bando aprekt, nesileiskit, savo vaika reikia ginti nuo ivairiu ten ... na supratote

tai va paskutini karta ir visai neseniai gulejome urologiniam sanatariskese, turiu pasakyt po trumpo santykiu aiskinimosi su vyr.sesele (ar kaip ja ten) ir dar kai kuo viskas buvo kuo puikiasiai.

Tikrai labai skaudu, kad tokie maziukai turi kenteti

Is kart po gimdymo ir mes likome ligonineje visai savaitei , del geltos ir del infekcijos (per anksti isbego vandenys). dvi dienas jis nenorejo imti krutines, vaikutis taip stirpiai ir matesi kad skaudziai atpilinejo vandenys, gerai kad tevelis buvo su mumis, nes as tokiose situacijose tik pasimetu ir apsizliumbiu. visa savaite leido antibiotikus. Dieve, man taip gaila buvo mano zvirbliuko , vos ne kiekviena diena imdavo kraujuka, tai pedutes visos isbadytos, galvyte melyna .Prisiziurejusi kaip mano vaikas kencia, kiekviena nakti sapnavau kosmarus, tai atsibudusi verkiau dar stipriau nei jis kai imdavo kraujuka .
Linkiu visiems vaikuciams ko daugiau sveikatos!!!

Man su vaiku neteko ligoninėj, nors pagal gydytojus progų buvo..Aš esu prieš ligonines labai smarkiai nusiteikusi ir pripąžįstu vien tik chirurgų pastangas..o įgyd., kurie dėl aukštos temperatūros siūlo ligoninę žiūriu įtartinai. man problemų buvo, kai reikėjo išeit iš ligoninės po gimdymo. man grasino, mane visaip vadino, gėdino, žemino, vedė visas seseles kaip į eksponatą pažiūrėt, bet galų gale paleido..Gimė 2760 gr ir per dvi dienas tesvėrė 2500 gr. Pasakiau, kad nesutinku tirti vaiko kas jam yra, nes vaikas yra absoliučiai sveikas ir stiprus, tada paėmė iš mažės kraują kol aš buvau duše. Aš nuėjau visa šlapia ir pareikalavau tuoj pat duoti išrašą namo, t.y. pasakiau "jog po parašu", savo atsakomybėn aš pasiimu vaiką ir dingstu, nes medikų elgesys neatitinka jokio medikų etikos kodekso. Bobos man pasakė "tuoj" ir išvadino durne..Laukiu val. to "tuoj", nėra, vėliau ateina kažkokia sesutė ir sako "jei tu isterike nenurimsi, tuoj mes išvis greitąją iškviesim ir galėsi viena važiuot". Aš antra diena po gimdymo, tai mane gerai užkabino, sakiau tostą visam personalui su raminamosios mikstūros menzūrėle rankoje Kitą dieną sumanė vėl vaikui imti kraują, akis ten antrą kartą pertikrinti, bet nepavyko..Sumaišė vaikus ir ištyrė ne manąją Trečiąją dieną aš sukėliau vajų, susibariau su vyru ir daviau 100 Lt kyšį..Ir iškart sutiko išleisti Pasisakiau jau prieš išeidama, padėkojau kiekvienai bobai asmeniškai, vienai tiesa, liepiau nuo snukio spuogus išsitraiškyt, nes turbūt pyksta, jog joks diedas jos per spuogus nepasiekia..ai, kaip su manimi, taip ir aš..esu kerštinga Tos, kurios elgėsi švelniai, ramiai kalbėjo, aiškino kam ir ką daro atsidėkojau gėlytėmis ir saldainiukais..
O daugiau niekada nekviečiu greitosios, nes jie dauguma atvejų siūlo ligoninę, nes neturi pakankamai kompetencijos spręsti apie ligonio būklę..Kiek moka, toks personalas ir dirba. Turiu gerą gyd., jai skambinu mob. tel. arba kreipiuosi į privačią gydymo įstaigą, nekyla jokių problemų. Vaiką gydau tik namie, nors teko ir kasdien kviesti med.seselę bei jai mokėti. namuose ir sienos gydo, o ligoninė tikrai tik didesnei infekcijai pasigauti, rietenoms, pastoviai įtampai ir pan. Esu drąsi mama ir nepasitikiu medikais. kol ka sdrąsa neapvylė, nors jau buvo pasakyta, kad jūsų vaiko mirteis atveju kaltinsit tik save, o aš ranka mostelėjau ir nuėjau, neklausau nesąmonių...

uzjauciu visas mamytes, kuriom teko ar tenka patirt tokius baisumus...Mes irgi gulejom, kai mazylei buvo 10 paru. Prisiminimai baisiausi, is Santariskiu. Pati dar buvau silpna po gimdymo, ir teko savo vaikeli ginti nuo nereikalingu proceduru, nuo bereikalingai brukamu vaistu. Irgi buvo visa subadyta, ir galvyte ZOdziu, geriau neprisimint, praeity jau tas kosmaras, ir niekam to nelinkeciau.

Pasiskaičius jūsų istorijų (ir aš susigraudinau..), net ramiau pasidarė, kad mes, tokie "nepareigingi tėvai", išsisukom be ligoninių, nors kartą ir mus ten siuntė. Dvi paras vaikas vėmė (be temperatūros), neiškentėm, nubėgom į polikliniką. Pediatrė nusiuntė į Santariškes - "dėl galimos organizmo dehidracijos", beje, diagnozė taip ir liko neaiški - gal rotavirusas, gal šiaip ką nuo grindų palaižė - buvo pats tas metas, kai viskas į tiesiai į burną keliauja ...Pasakėm, kad važiuojam, bet...nenuvažiavom, pasukom tiesiai namo, juolab kad dehidracijos požymių kaip ir nesimatė (įdomu, ar vaikas, reguliariai atsigeriantis mamos pieno, jau taip greitai gali "dehidruotis"? ). Trečią dieną sūnus stebuklingai pasveiko, va o ligoninėje, matyt, mus būtų išlaikę dar kokią savaitę, nors teko girdėti, kad ir dvi dėl rotaviruso "profilaktiškai" tenai tenka praleisti - tokia sistema...
Bėgti nuo tokios sistemos kuo toliau...

Mes irgi gulejome ligonineje, kai mano mazei buvo 3 savaites. Gulejome Kaune Mazylyje del guzu krutineje Bet as tai buvau labai patenkinta - isskyre vienviete palata su tv, atskiru wc dusu, spec. maistas, super demesys. Na vienu zodziu, tik geriausi prisiminimai Prisiskaicius jusu pasakojimu, suprantu, kaip mums pasiseke

mes ka tik grizom is ligonines, gulejom Santariskiu vaiku ligoninej, naujagimiu skyriuj. Buvau maloniai nustebinta - remontas nuliovas, baldai nauji, sviesaus medzio, lovos namines kaip sakau zodziu viskas liux, tik per silta - palatoj 25! kosmaras. Na o buvau nuejus i neisnesiotu naujagimiu skyriu, tai baisu..

Su Emiliu teko tris kartus gultis i ligonine is kuriu du kartus pasiemiau ji parasiusi pareiskima. Vienas kartas buvo su roto virusu - atveze velai nakti, o kita diena pamaciusi, kad nera jokio gydymo, kurio as negaleciau atlikti namuose pasiemiau vaika. Kitas kartas buvo su laringitu - atvaziavom tik procedurom, nes buvo savaitgalis, o kai vaikui ligonineje pasidaro tik blogiau ( temperatura palatoj apie 25, sausa, saule kaitina, o atidaryti langu ir isvedinti negalima - cia guldo vaikus su laringitu, kuriems dregnas oras reikalingas). Vel rasiau pareiskima, ir klausiau gydytojos grasinimu, kad vaiko gyvo namo neparsivesiu. Trecia karta patys ta pacia diena paleido, kai vaika su laseline visa diena pralaike. Tai tik paziurejo ar slapime acetono neliko ir paleido. Tiesa, kardiogramos atsakymo teko kita diena atvaziuoti.
O apie gydytoju elgesi su ligoniais ir visa ligoniniu isvaizda tai geriau patyleti.

Zhiema, mano mazoji santariskiu neisnesiotu naujagimiu skyriuj beveik 5 savaites praleido. Ten gal ir gera prieziura, tik salygos nekokios. Paprasciausiai kai 10 m2 dydzio palatoj turi isitekti dvi mamos ir du kudikiai, tai ..... . Tik vienas dalykas nepatiko, kad kai as su mazaja is karto neatsiguliau i ligonine, tai nuo manes buvo slepiama koks gydymas jai taikomas. Sesutes vis sakydavo, kad jai vitaminai per laseline lasinami, kai lasejo antibiotikai.
Va aplinka pas juos dabar kiek aptvarke. Pirmadieni ten buvom nuvaziave pasirodyti, tai matesi, kad skyrius po remonto, plastikiniai langai visur sudeti, o kituose skyriuose remontai dar vyksta.


nzn, as jau po to ir jegu aiskintis neturejau, nes ir pacia i ligonine buvo pagulde. Gal pas juos tokia politika - sakyti mamai kuo maziau, kad nesijaudintu ir pieno turetu, pries israsyma jau reta bemaitina pati.

A prie to ir dar viena min prisiminiau, santariskese vaiku ligonineje pagalba yra teikiama tik vaikui, jei kas nors atsitinka mamai ( mano palatos kaimynei nuo kraujo uzkretimo temperatura iki 40 pakilo), jie nieko nedaro - geriausiu atveju iskvies greitaja, kad i kita ligonine nuveztu. O kai man prie mazosios temperatura pakilo, tai paprase namo isvaziuoti ir visai nebuvo svarbu, kad tai nuo pervargimo.

Ojei, mamos, kokios liūdnos jūsų istorijos Labai užjaučiu...
Mes su sūnum gulėjom Santariškėse, vaikų traumatologiniam, kai jam buvo metukai. Gavom kaip ponai palatą, kur tik jo lovytė buvo ir mano lova, o visi daktarai ir sesutės tikrai labai žmoniški buvo. Švelnumais gal ir nesišvaistė, bet jokių baisybių irgi nebuvo , man viską paaiškindavo, rūpinosi, o siūles mažiukui irgi labai profesionaliai sutvarkė, labai gražiai gijo - dabar beveik žymės nebėra . Tik maistas jų - visiškai tokiems mažiems nepritaikytas. Mes visą maistą vaikui iš namų veždavom, o aš valgiau ligoninės maistą, kurį vaikui atnešdavo . Nes duodavo, pvz., cepelinus vaikui, kuriam prieš savaitę suėjo metai Įdomu, čia visur vaikų ligoninėse maisto vaikams nediferencijuoja, ar tik kai kur?

O as pernai su Adomu gulejau Antakalnio ligonineje. Nenuskilo ne tas zodis. Pagavo vaikiukas 10 men. roto virusa. Pagulde i palata kur gulejo pamestinukas 6 men. ir neigalus vaikelis gal 12 metu irgi pamestinukas, prie aparatu prijungtas... Kai prisimenu, Jezau Marija!! Ta 12 metu berniuka isveze i kita ligonine, pasirodo juos meto is vienos ligonines i kita, nes labai ligoniniu biudzeta neva suryja. O ta vargseli Mindaugeli puses metu, priziurejau pati. Nieks ten prie jo nabago neprieina, slapias guli. Tai ir sauskelnes keiciau, ir eidavau pieniuko jam prasyti. Paskui koset labai pradejo. Vis prasiau seseliu ir daktariu, kad patikrintu ji, o jos, karves, ne is vietos. Tik sekancia diena apziurejo vaikeli, kai jam jau nosyte uzsikiso, kosejo smarkiai, o po to, nabagelis, is musu ir rota pasigavo. Kaip ten toliau su juo buvo nezinau, nes patys issikrausteme i reanimacine, tiek manasis Adomas buvo nusividuriaves ir nusivemes, kad net vos nenumire. Dieve, kaip baisu prisimint! Taigi reanimacineje isbuvom sesias paras. Ir pries ten sutikta personala galiu tik zemai zemai galva nulenkti.

Teko patirt ir mum ta kosmara, taip pat gulejom Santariskiu chirurginiam skyriuj.
teko pagulet beveik menesi. Tai po to menesio galvojau, kad as vaziuosiu i Vasaros 5, tik jau be sunaus. Didesnio kosmaro, personalo abejingumo ir betvarkes nesu maciusi. As vaziuodama i Respublikine ligonine tikejausi, kad vaziuoju i geriausia ligonine LR, kur bus geriausia prieziura ir pan., bet labai smarkiai nusivyliau, net musu provincijoj turbut geriau priziuri negu ten (aisku nekalbi apie paciu daktaru profesionaluma). Jeigu kudikiui, su ilgai negyjancia po operacijos zaizda, sukilo karstis ir negali priprasyti, kad padarytu kraujo tyrima dabar pat, o ne rytoj, kad neduok dieve nebutu per velu ... Aisku as ji issireikalavau atejo is laboratorijos i palata paeme krauja ir po val atnese atsakyma, bet ta pasiekiau saukdama ant seseliu, verkdama ir koliodamasi (aciu dievui , kad jau nervai buvo pakrike, tai koliotis buvo paprasta).... del baisaus elgesio su mazais vaikai, del pasenusiu vaistu, kuriu galiojimo data pasibegus pries metus nesiojimo vaikams as buvau net skyriaus vedeja issikvietus....
Tikiuosi, kad i pacia geriausia Lietuvos ligonine tikrai daugiau nepapulsim nei mes su suneliu, nei jus mamos su savo maziukais

Na as su mazium ligoninej gulejau kai jam buvo 1,5men.Atsigulem tipo tyrimams porai dienu, o pragulejom savaite
Na galvoju tiek jau to, maniau paziures visi specialistai tuo paciu-iskentesiu
Kadangi pati slogavau, siek tiek slogavo ir mazius, bei truputi kosejo, tai zinoma pasakiau gydytojai
Viena diena buvau trumpam isejusi is palatos, ateinu ziuriu sesute jau pasiima maziu nestis kazkur, sako ar zinot jam skyre antibiotikus, sakau neaa... , paklausiu o kur statys, sako kadangi daug plauku, tai i rankyte...
Procedurinis buvo salia tai girdejau kaip mazius rekia kokia 10-15 min,visa ta laika sedejau ir zliumbiau
Tiesa gydytoja apie tai kad skyre antibjotikus net neuzsimine, kai pasiteravau sake, kad blogas kraujas, na ir kad sloguoja bei kosti , na galvoju tiek to kraujas gi blogas...
Ta pacia diena mazius pradejo klykti is skausmo, skaudejo pilvuka, na aisku as nesupratau kame reikalas, nes jam pilvo diegliu beveik nebuvo, gydyto aiskino man kaip durnikei, kad iki 3 men. taip buna, taip vaikas kankinosi 4 dienas, kol viena diena netycia sesutes usklausiau, arne gali cia buti nuo antibiotiku, ji pasake zinom , na tada puoliau i asaras, galvoju viespatie ka su tuo vaiku daro
zodziu baigus kursa paleido mus namo, kraujas truputi pagerejo, kai gryzau atejo apylinkes sesute , tai kai paklausiau koks turi buti tokio vaiko nusedimas, pasake norma 10, o pas maniski buvo 11...
taigi... jiems vienintelis vaistas antibiotikai...deja...
Tiesa gulejau Klaipedos vaiku ligonineje

Ir aš norėčiau papasakoti savo istoriją. Atsigulėm į ligoninę, kai mano mažylei buvo beveik trys mėnesiai. Buvo antradienio vakaras, namuose sukilo temperatūra iki 39, mergaitė kosėjo labai sausai. Tai buvo pirmasis susirgimas, abu su vyru išsigandom, išsikvietėm greitąją ir taip atsidūrėm ligoninėj. Trečiadienį ligoninėj mažoji kosėjo daug geriau (pradėjo atsikosėt), temperatūra daugiau ir nebuvo pakilusi. Padarė kraujo tyrimą, nusiuntė pas LOR. Pasak LOR gydytojos, ausytės buvo truputį paraudę nuo slogos. Gydytoja, kuri mus prižiūrėjo pasakė, kad yra LOR gydytoja parašė, jog yra ausų uždegimas (o man pasakė kitaip, nes nenorėjo gąsdinti), taip pat kraujo tyrimas nelabai geras. Pradėjo lasinti vaistus nuo slogos ir nuo ausų uždegimo. Penktadienį pasakiau, kad norim važiuoti namo. Tai ji dar nusiuntė persisviesti plaučius. Atėjusi pasakė, kad mažajai vos ne plaučių uždegimas ir namo mūsų neišleis. Dar sako skiriu antibiotikus, ateis sesutė ir paims mergaitę įstatyti katerį. Va tada aš, šiaip niekada neprieštaraujanti, prabilau ir pasakiau, kad kateterio neleisiu statyti, gydytoja dar bandė man prieštarauti, bet aš griežtai pasakiau "ne". Nežinau kas privertė mane paprieštarauti, gal ir blogai padariau, bet gydytoja skyrė geriamą, gana skanų antibiotiką. Bet turbūt pasielgiau taip todėl, kad mergaitė tikrai neblogai jautėsi, gerai atsikosėjo, jau nebeslogavo. Gydytoja dar pasiskundė mano mamai (ji atėjo aplankyti), kad neleidau leidžiamą antibiotiką varyti, tipo jis greičiau suveikia. Bet kad ten nebuvo kam suveikt. Taigi savaitgalį prasėdėjom visiškai sveikos ligoninėj, o pirmadienį pasakiau, kad važiuoju namo. Išleist išleido, bet išrašymo lapelyje parašė, kad išleido penktadienį (atseit gulėjom 10 dienų).
P.S. Dar buvo atsitikęs toks dalykas: savaitgalį buvo atėjusi budinti gydytoja, klausia, kas yra, kuo skundžiamės. Aš sakau įtaria plaučių uždegimą. Tada ji žvilgtelėjo į plaučių nuotrauką, taip keistai šyptelėjo ir pasakė: "Mamyte, reikia griežčiau prašyti, kad namo išleistų". Taip ir nesupratau, tai ką mes visai sveikos ligoninėj gulėjom. Tik gerai, kad nepasigavom jokio kito viruso.
P.S. 2 O kai nunešiau atsakymą pas šeimos gydytoją, tai ji išsigando: "Negi jums taip blogai buvo?" Pasirodo ten parašyta, kad mums buvo laringitas su dusulio priepuoliais, ausų uždegimas ir dar kažkas.
Dabar pasimokiau, kad greitąją reikia kviesti tik EKSTRA atveju.

Mums su dukryte irgi teko santariskese paguleti Jai tada buvo 10men
Nesinori net prisimint visko bet liko patys blogiausi prisiminimai
Pagulde irgi tyrimams bet tyrimai buvo vilkinami kol galu gale uzsikrete roto ar kazkuo panasiu mergyte istisai veme : vandenio uzgeria vemia maisto suvalgo - vemia, issireikalavau per barnius kad ateitu pediatre viena po to kita abieju nuomones skyresi viena sake kad cia gal gerklyte siek tiek paraudus, o kita kad tai apsinuodijimas, o kai vakare pradejo kilt temperatura atejo budinti chirurge ir nusprende kad tai del inkstu labai mane prigasdino ir liepe statyt laseline, as neleidau badyt vaiko, toks siutas paeme kad kiekviena asoba mano vaika badys net nezinodama kas jam yra, ir dar idomiuasia kad skyriui neturejo jokiu virskinima gerinanciu vaistu pakraupau, pasigailejau kad neisimeciau "angliuko"ar ko nors panasaus.
Ta nelemta chirurge nusprende mano mazyle perkelt i reanimacija ( kaip veliua paaiskejo visai be reikalo) As palydejau iki reanimacijos ir is manes ja paeme pakilau i 5 auksta ( reanimacija pirmam berods) ir dar tebegirdejau spiegiant savo mergyte, mamos kurios tai isgyveno supras ka as tada jauciau...
Manes neleido i reanimacija tik tarpdury sutikau gydytoja kuri mane labai nugasdino ir pripasakojo tokiu baisybiu kad salia stovejusi moteris mane apkabino ir pasake as labai us uzjauciu ( is gydytojos kalbos suprato kad jos bukle prasta )
reanimacijoj prabuvo dvi paras, man gyduytojai sake kad ji rami nebevemia, o kartu gulejusio berniuko motina sake kiek isgeria tiek fontanais isvemia.
Grizo i skyriu ir vel viskas tas pats mergyte vemia nusilpusi 10 men vaikas guli ir net nejuda , as tokia bejege jauciausi atsidurus respublikinej ligoninej , niekada negalejau net issivaizduot kad toks bardakas gali but.
Kita diena vede echoskopuot ir kortelej iskaiciau kad reanimacijoj mano mazylei isvien leido raminancius , netveriau is pykcio.Isklojua viska gydytojui o jis man liepe valerijono pagert , vat tik kazkaip labai keista pasidare kad mes iskart buvom perkeltos i geriausia palata, gal pajaute savo kalte.
Keturias dienas vaikas praveme reanimacijoj pargulejo nieks nezino kraipo galvas nezino ka daryt, tada teko skambint i savo gimtaji miesta Alytu privaciam daktarui.
Jis mums liepe duot kepto obuolio ir banano o jei nepades suleist dabar jau nepamenu dvieju pavadinimu vaistuku.Taigi vyras ryte iskepe obuoli ir atleke is Alytaus i vilniu suvalge mergyte kelis gabaliukus obuolio ir laukiam ar neisvems, praejo valanda kita - nieko , davem pienuko - nieko , nevemia.Taip ir praejo, nezinau ar tai sutapimas ar istikro tas obuolys padejo. Tai va tau ir vilniau specialistai as tikrai pakraupus nuo tokiu gydytoju ir nuo tokio abejingumo,
tiesa seseles tai ten labai geros jos labai stebejosi kodel gydytojas neskiria kitokiu vaistuku
Ir dar kas man tose santariskese labai nepatiko tai kad su mano vaiku elgiasi kaip su nuosavu net operuot kai veze tai net paraso jokio nereikejo ir siaip neaiskina nieko, taigi motinai ir ant proto gali krist nuo nezinios
O beje mergytei dabar 4 metai bus o dar vis svetimu bijo jei tik kas prisiliecia iskart draskosi ir spiegia , kreipemes pas psichologus ir jie ta tik patvirtino kad tai kudikysteje patirtos baimes pasekmes.
Manau kad jei dabar guleciau su vaiku tokioj ligoninej tai tiesiog reikalauciau visko paaskinti pagristi visus veiksmus, ir jei matyciau kad negali padet iseiciau is tokios ligonines. Tuomet kazkaip buvau labai pasimetus, pirmas vaikas ,labai pasitikejau gydytojais ir t.t

Na mes gulejom Kauno kliniku vaiku chirurginiam sk. kai dukrytei buvo 5 sav. Gydytojam priekaistu neturiu. Salygos buvo siaip sau. Vaikui lovyte, o motinai ale fotelis, miegok kaip nori. Kadangi tuo metu palatoj buvau viena, tai prisitumusi kita foteli bandziau miegoti. Praejusi sausi temp. lauke buvo zemiau -20. Langai uzkamsyti vata. Pucia. Maitinti reikia. Vaikui trizniuojanciam uzpakali daznai plauti irgi reikia. Kadangi operacija buvo planine, atvaziavau su baisia tarba, prikrauta pampersu (ka zinau kiek reiks praleist), palu, sliauztu (juk nepriskalbsi ir nepridziaustysi pilnos palatos), pati sau slepetes, pizama (tuo metu tikejausi kad lova gausiu), sildytuva ir t.t. Spintele buvo tik labai mazute, kurioje tilpdavo tik kai kas is maisto produktu man paciai (vanduo, jogurtas ir t.t.), Todel ta savo didele tase laikiau po vaiko lova. Tai va, per ta visa laika mane apreke tik sanitare (ar valytoja), kad niekas tokiu tasiu nesivezioja, cia ju laikyt negalima (mat chirurginis skyrius). As pradejau teisintis, kad man cia butini daigtai, pampersai ir pan. O ji tipo - ka nezinai, kad pampersus arba palas ligonine turi duot Sesutes tylejo kap melnikaites ir dziaugesi, kad pampersu neprasau. Kai issinesdavo perrisimams dar is manes atsargini pasiimdavo ... Na, bet cia tik smulkmena. Svarbu vaikas pasveiko, gydytojai klasiski - tai ir svarbiausia

Teko ir mums su mano dar tada 2 savaiciu mergaiciuke guleti ligonineje. Isleido mus is gimdymo namu jau trecia diena po gimdymo (labai greitai virkstele nukrito)
nes ir dabar musu Klaipedos gimdymo namai garsus savo stafilokokais. Bet po 2 savaiciu manaja isbere, pradejo viduriuoti ir itare stafilokoka daktarai pagulde i vaiku ligonine. Tada naujagimiu skyrius buvo nepilnai suremontuotas, langai be uzuolaidu, as maitinanti, statybininkai pro langus vaiksto. Zodziu ne kas. Subade visa kalna skaudziu vaistu, tada mano maze ismoko verkti. Iki to namie ji budavo labai tyli, ne verkdavo o tik siaip kelis garselius isleisdavo. Na o ligoninej tokie skaudus vaistai dave savo. Nusiramindavo tik po pusvalandzio. Ji verkia, ir as verkiu. Net graudu prisiminti. O isberimas musu vis nepraeina. Po dvieju savaiciu gydytoja atejo, liepe vaziuot namo ir issimaudyt . O is paselio tai stafilokokas ir neisaugo . Taigi tokia liudna istorija

Na as dar prisiminiau is savo ligonines istorijos, kad gydytoja nieko neaiskino kokius vaistus geriam, nuo ko, siaip as turejau gaudyti ja... kai prisiminiau tai kaip kvaile atrodzdiau...prisimenu viskas vykdavo konvejeriu, pasiima sesutes kelis vaikus, ir pas koki specialista...tas specialistas ne nesistengia aiskinti mamai kas tam vaikui yra ar nera...
Ateidavo kazkokia gydytoja, ir sakydavo as noriu paziureti i jusu vaika , nei kas ji nei ko nori is manes , net prisitatyti nesugebedavo, kaip paskui issiaiskinau, tai ten buvo besimokanti gydytoja-interne...
Tiesa ligonine buvo suremontuota, nors darbininkai dar vaiksciojo, o as piena turedavau nusitraukineti...spinteliu nebuvo...zodziu...

turejom ir mes ta laime... Kauno infekcinej gulejom, bet nei vieno blogo zodzio negaleciau pasakyti. Labai rupinosi ir ilgiau nei reikia nelaike, kad ko nepasigautume... Tik krito temperaturos, skysciu pripumpavo - ir namuciu toliau sveikti...

Mes gulejom vaiku pediatrijos klinikoj,Santariskese.Buvom 1 men.Visi seimos nariai sirgom gripu,maziui irgi truputi pakilo karstis,liepe gultis.Ka galiu pasakyti - betvarke.Reikia nereikia,tuoj antibiotikai.Vienoje palatoje guli vaikai su ivairiausiom ligom - gripas,sinusitas,bronchitas,vemimai.Kur cia visokiu zarazu neprisigaudysi!Be to,karsciuojanti kudiki reikejo nesti per lauka i kita korpusa pas LORa ausu patikrint. Susuki i kaldra ir nesi,o lauke minus temperatura,salta.Paeme krauja,o atsakymo nieks nesiteikia pranest.Mazius rekia,kosti.Taip ir naktis atejo.O neramu,klausiu sesutes:tai ka kraujas rodo?O ji :nezinau,gydytoja rytoj pasakys.Rytoj!O man jau stogas vaziuoja,mat vaikui temperatura kyla,rekia vargsas.Pasijutau kaip ne ligoninej,o tundroj kokioj,nes atrodo,kad niekam nieks nerupi.Ryte pasieme vaika ir isnese kateteri idurt.Laukiu,pusvalandi nera.Galop ateina isisiepusios seseles,sako nu ir reksnys,taip rekia,kad net adatas issaude,tai taip ir nepavyko istatyt ,teks kas kart naujau badyt.O vaikas net pazaliaves,nusirekes...Be to,puse skyriaus sirgo roto virusu.Sulauke pagerejimo,nesem is ten mesas kuo greiciausiai.Todel patarimas - i ligonine tada,kai jau tikrai kitaip nebegalima.

Mes irgi apturejom ta nelaime. 2 menesiuku su hemangioma prie kruteles. Is pradziu pagulejom Kauno klinikose 3 paras, veliau Vilniaus Santariskiu chirurginiam skyriui. Ta pacia diena (rugsejo 11), kai mano saulyte operavo, teroristai sprogdino Amerikoj dangoraizius. Patikekit, nieko daugiau is tos dienos neatsimenu, tik savo siauba prie operacines duru.
Kauno klinikose man pasirode kiek malonesnis aptarnaujantis personalas. Vilniuje dideli ispudi paliko gydytojai, ypac mus operaves gyd. Posiunas, nuosirdziai jam dekinga, uz supratima ir nuosirduma. Taciau personalas kiek "atbukes" gal perdaug tu kencianciu mamu mate. Taciau tai nepasitesinimas.
Musu palatoje buvo ir baisesniu ligoniu nei mano mazute. Gal tai man ir padejo laikytis, kad mums ne taip jau blogai (ten buvo mamyte su savo vaikeliu, kuri jau zinojo, kad jos sunelis tikrai mirs ir tai tik laiko klausimas, Dieve, duok jai stiprybes). Nors tokiais atvejais supranti, kad geriau 100 kartu pati po peiliu gultum, nei ta maza kleckiuka operuot leistum.
Sveikatos ir stiprybes, toms, kurios ligonineje, o toms kurioms neteko, linkiu kad niekad ir netektu. Nieko nera baisiau uz seganti vaika.

pirmadieni vaziuojame i vilniu, santariskes operacijai...6men. pijui operuos pedutes. labai prasom mumis atsiminti maldoje ar kaip nors kitaip...turiu toki praktiska klausima mamoms: kas jau esat su vaikuciu guleje, nebutinai kad del operacijos? zinoma, baisu man ta narkoze, badymai, pooperacinis laikotarpis...tiesiog norejau paklausti del personalo? ar svelniai ten sesutes elgiasi su kudikiais? ar palaiko psichologiskai mamas?

ir dar. jei pacientas kudikis, ir mama su juo gulasi, ar mamai ieina maistas, ar reik viska pirktis atskirai? ir kaip su kudikio drabuzeliais? ar ten aprengia "valdiskai?" a r galima turet savu...

tiek daug klausimu...

Stiprybes jums .Kiek mes ligoninese gulejome tai galiu pasakyti tiek .Maistas neieina ,maitina tik vaikuti . Nes mamai neprivalu guleti . Del rubeliu (tai gavome tik santariskese neisnesiotu skyriuje ) ,kitur reikia savo tureti kiek rubus ,tiek ir indus .Aisku jei indeliu neturesi duos ,bet pageidauja savus kad turetum . Del moralinio palaikymo ,labai abejoju ,greiciau palatos kaimynes jei susidraugausi palaikys .Seseles dazniausiai svelnios buna ,bet aisku mamu neatstos . Jei kokios pagalbos reikes rasyk atvesim padesim ,kaip suprantu nevilniete .

Rasma, tu truputi klysti, arba mano zinios pasenusios. Lygiai pries metus mano zuiki (jam tada buvo 3 men) operavo Santariskese hemangiomas. Jei vaikutis iki metu tai maitinama mama, bet porcijos tokios kaip vaiku, tai laimei kad as buvau pasiemusi greit paruosiamos sriubos, po to yra tokios uzpilamos koses avizines su vaisiais, dar pasiemiau baronku ir visokio maisto kurio nereikia laikyt saldytuve, siaip ten yra ir kavinuke. Pasiimiai ir vandens sau. Dar vienas man patikes dalykas buvo tas kad buvo galima turet savo virduli, nes reikai kartais misinukus vaikam gi daryt Tai as ir kavos turejau rytais su mamom gerdavom, vis namus primindavo. Palatoj razeciu nebuvo, tik kolidoriule prie palatos duru, tai ligonine palatoms duodavo prailgintuvus. (del visa ko gali ir pati ji isidet, tik nepamirsk ir virdulio). Su manim palatoje gulejo dar dvi mamytes vienos mergaitei buvo 5 men kitos 6 men su biskiu. Nefaina tai kad gulejom stiklinej palatoj tai vis sviesos zibindavo i akis. Tos kitos mamytes savo vaikuciam vezesi misinelius vaisius ir uzpilamas kudikiu koseles. Kazkaip isbarstytai pasakoju, bet gal atsirinksi
Beje taip buvo vaiku chirurgineje ligonineje, manau ir jus ten gulsites.

Del seseliu, tai zinok visokiu yra, buvo viena sena ir tokia vriedna, nenorejo mano vaikui kateterio isimt nors jis ir buvo nereikalingas, tai daktaras taip ant jos uzstauge. Pastebejau, kad tokia ssesutes labai gerai nuramina kokia smulki dovanele, sokoladas ir pan.

Del kysiu. Labai norejau duot anesteziologei, bent 50 Lt bet ot kvaisa taip ir neisdrysau jai paduot, nes ji tokai svytinti ibego i palata taip meiliai ziurejo i mano ir i kitus vaikucius, kad mes mamos mindziojom salia gniauzem saujoj pinigelius, bet nei viena taip ir nepadavem Bet nuo to nenukentejo prieziura. Va daktarui tai daviau, bet jis paeme pinigus tik po operacijos, nezinau koks bus jusu chirurgas. jei dar kas rupi klausk, daba sunku viska iseiles atsimint.

Ai dar turek su savim treninga ar koki lengva patogu ruba ligonineje trint. Dar viena mam buvo su vezimu, nes jos 5 men mergaite tik jame galejo miegot, niekas tam nepriestaravo. O rubeliu manau nieks neduos, buvo iki musu toks vaikutis is vaiku namu, tai jam dave o siaip tai visos rengem savais.

Na visu pirma noriu jums palinketi sekmes ir stiprybes nes jos tikrai reikes.Mes taip pat 11 men.gulejome ligonineje(Siauliuose)operavo apendicita.Na operacija praejo sklandziai,svarbiausia laiku atvezem.Na o del maitinimo,tai iki 1 metu gulant su vaiku i ligonine priklauso ir mamytei (gal Vilniuje kitaip,tiksliai nezinau),rubelius vaikui taip pat dave,bet as turejau savo.
Na dar karta noriu jums palinketi sekmes,stiprybes ir istvemes.Laikykites,viskas bus gerai.

Eligute tai as ta ir sakau maitina vaikuti (porcija vaikiska ) ,o jau kas suvalgys tai neziuri . Siaip mamai patogu pasimt sausu kosiu ,sriubu ,virduli

mes ligoninej gulejom gruodzio men pries kaledas, tai nezinau ar dar yra santatiskese koks kitas skyrius bet mes kur gulejom tai ten nuliovai suremontuota, nauji baldai, lovos ne kaip ligoninej.zodziu kas link jaukumo tai viskas gerai. Iki metuku vaikuciu mamytes maitina, bet jei pati maitini tai kartais maistas pvz silke su morkom ir svogunais.... rubeliu neduoda, duoda tik vystyklus. seseles beveik visos malonios, mane viena tikrai siltai ramino (ne is pareigos) kai pamate mane apsiverkusia. Gydytoju buna visokiu, bet tikekimes jums papuls gera. Beje palatos siena viena stikline, o valgyt palatoj negalima turi eiti i valgyklele, bet as krimsdavau pasislepus uz vaiko lovytes dziuvesius baronkas ir t.t... siulau pasiimti zurnalu ar siaip ko, nes beziurint i vaikeli galima isprotet visokios mintys tada lenda....
Stiprybes jums ir sekmingos operacijos!!!

Na, įkišiu ir aš savo trigrašį - gal mano žinios šviežiausios. Mamas ligoninėj maitina, bet tikrai labai mažos porcijos. Kažkas čia rašė, kad yra virdulys - mano atveju (buvom su maže 2003 spalio mėn. tris dienas Santariškėse) jo nebuvo. Tiksliau buvo, bet seselės pareiškė, kad tas virdulys jų nuosavas, atseit jos čia susimetė tam virduliui, ir pacientams juo naudotis negalima. Rozetės, kaip teisingai buvo minėta - koridoriuj už durų. Taigi, įvertinęs situaciją, vyras atvežė mums prailgintuvą su šakotuvu (5 rozečių), virdulį, naktinę stalinę lemputę (nes palatoj tik klaikaus ryškumo šviesa plieskė), šildytuvą (buvo spalį klaikiai šalta). Seselės aišku baisiai burbėjo dėl tokio mano savavališko ,,interjero išplėtimo", grasino visokiom priešgaisrinėm apsaugom, bet aš nekreipiau į jas dėmesio ir tiek.Seselės tai nerealiai vriednos visos man pasitaikė - pastoviai burba ir bamba dėl kiekvieno nieko, viskas negerai... Įsivaizduokit, atneša vaistus kūdikiui: tabletės gabalas arba pakelis kokių nors miltelių. Taigi, čia jau mamos reikalas susitrinti tą tabletę, turėti virinto vandenuko sugirdymui, o taip pat ir buteliuką ar kokį kitą kūdikišką indelį. Todėl tikrai nemačiau reikalo nė vienos iš jų ,,apdovanoti'', jei jau apie kyšius kalba. O daktarė buvo l. maloni ir rūpestinga, bet kai norėjau jai ,,atsidėkoti'' - neėmė. Tai tokie pastebėjimai.
P.S.: rūbelių vaikams tai tikrai niekas ten neduoda.

kas turejo operacija : kaip su ta narkoze? ar vaikas labai ilgai gaivaliojasi? va del ko neramu...ir kaip ji maitina tada?
o iki operacijos - ar tikrai neleidzia kudikiaimas valgyt net mamos pieno?

Sorry jei suklaidinau rasydama , Raganiuke ir mes vezemes savo virduli, nes jo neduoda. Del kysio na mes davem 100 Lt, nes operacija nebuvo sudetinga ir labai trumpa max 15 min. Mes gulejom Chirurginiame skyriuje berods 4 aukste. Ir palatoje valgyt galejome, bent jau niekas nedraude, juk nepaliksiu savo vaiko vieno

Iki operacijos mums neleido bent sesias val valgyti, o po atsigaivaliojimo dar bent valanda arba bent 40 min. Negalima nei mamos pieno, neiko, net vandens neduoda. Kadangi musu operacija buvo trumpa tai ir atsigavo vaikas greit tik viduriavo kuri laika. Dar maziui bande operacijos metu kauke pakeisti vamzdeliais, bet jus vaikas isstumdavo kazkaip tai visa operacija isbuvo su kauke. Nenustebk jei vaikas lyg koses po narkozes tai del tu vamzdeliu. Del reanimacijos nezinau ten mazius isbuvo kelias minutes kol atsigavo ir tada tik ji man atnese i palata.

mes gulejom santariskese kai buvo 5sav. Maze valgyt negaudovo, o as gaudavau, bet kartais labai nekoks maistas buvo. Personalas: sesutes visai saunios buvo, o vat gydytoja, taip ir matesi, kad lauke, kad ka duotum, bet is principo nedaviau!!Musu pusbroliukas 7 men neperseniausiai gryzo is tos pacios ligonines, tai maista duodavo ir vaikui ir mamai, tik vaikas ne viska valgydavo, tai mamyte duodavo savo ka turejo.
Sekmes jum!!! Viskas bus gerai!!!

Del vaiko rubeliu - vežėmės savo, tik ten taisyklese visur griežtai parašyta buvo, jog negalima džiovinti rūbų... Bet man jau nebuvo kas daro - ten uzsikrėtėm Rota virusu, suviduriavo ir apkakojo visus rūbelius ir patiesaliukus, tai aš ir ploviau ir džiovinau, valytoja matydavo,kad pilna vonia pridžiauta, bet nieko nesakė.
Maisto man neužtekdavo, gerti irgi tik puodelis kompoto ar arbatos. Tad giminaičiai nešdavo mineralinio, termosus su kava ir t.t. Būtinai pasiimkit savo valgymo įrankius.

dar karta pakartosiu - maitina ir mama, ir vaika. Tik porcijos mazos.
Vaikui maitinimas pritaikytas pagal amziu - siaip net ir misineli turi toki pati duoti.

Kai gulejau su Emiu pediatrijos centre, tai valgyti atnezdavo i palata - neikur eiti nereikejo.
KAi santariskese su mazaja, tai ten reikia eiti i valgykla. Valgykloje yra mamoms saldytuvas.

P.S vaikams ir buteliukus duoda.

Daktaras Saniukas nuostabus zmogus ir geras specialistas, kitos daktares nepazystu nieko negaliu pasakyti.
Maitinimas iki vaikui 1 metu priklauso ir motinai ir vaikui, kaip jau minejo porcijos tikrai mazos, bet ten antrame aukste yra kavinuke kur iki 5 lt gali pavalgyti visai neblogai ypac dienos pietus ir ji dirba iki 19 valandos.
Gerti tikrai pasiimk ten palatose labai tvanku, po operacijos vaikas bus reanimacineje bet priklausys nuo vaiko bukles kiek laiko.Sesutes neblogos, aisku reikia kartas nuo karto patepti, paprastai uztekdavo sokaladuko manijos ar panasaus ta prasme nepersisteng, o jei nori ka duoti gydytojams tai duok tik israsant, tik anesteziologui iskart.
Rubeliai tikrai taip pat savi, bent jau as nemaciau, kad duotu. Ortopediniam -chirurginiam skyriui galesi palatoje drasiai valgyti niekas nedraudzia.
Silvute man atrodo kalbejo apie naujagimiu skyriu tai ten tikrai neleidzia palatose valgyti.
Tad laikykites, jei tu busi tvirta tai ir tavo maziukui bus gera. SEKMES

Netycia susiradau likimo draugus Mes lyg irgi nusiteikinejam tai paciai operacijai, bet as tai taip labai nesijaudinu. Mus nuo pat pradziu priziuri gyd.Galvydiene, esam tikrai labai patenkinti jos gydymo metodais. Mat mums buvo paskyre gyd. Zitkauska Pylimo polik., tai jis nieko gero nezadejo. Antra karta nuejom tiesiai pas Galvydiene, tai po kiek laiko ji apie operacija isvis nebeuzsimindavo, bet kai nueme gipsus, tai cia jau musu paciu kalte buvo- nemasazavom tiek kiek sake ir net langeciu nenesiojom, nes 2 kartus dare ir visvien nepadare kokiu reikia Kas del operacijos, tai jai paciai cia kaip 2x2, tad manau jaudintis labai tikrai neverta. Aisku geriau kad nereiketu, bet... turbut toks likimas. Kitiems buna daug baisiau . Tuo ir galima pasiguost. Ka gi, sekmes jums, mes irgi lauksim savo eiles


As tikrai dziaugiuosi, kad jums viskas pasiseke. Mes irgi nusiteikinejame panasiai operacijai ir kai paskaiciau, kad gipse reikia isbut tris!!!! ilgus menesius!!!, man net kvapa ateme Mums dabar pats vaiksciojimo etapas ir tai butu lygu KOSMARUI Vaje, net galva puole skaudet. O kiek jums laiko operavo? Linkiu daug daug stiprybes, nes zinau ka tai reiskia

paulet teko ir mums ligoninej. buvom dvieju savaiciu, svoris krito ir buvo nubertas, tai atsidurem Klaipedos vaiku ligonines reanimacijoj. buvo baisu vien nuo to zodzio kad reanimacijoj, bet kadangi leisdavo pabuti su juo matem kad nera taip blogai kaip nugasdino mus issiuntes daktaras. personalas tikrai ten malonus, matesi kad rupinasi, leisdavo ir panesiot, nors lasejo skysciai. nors viena daktare apsauke - tipo vaikui negerai ant ranku, bet juk motinos rankos gydo. po paros perkele i naujagimiu skyriu. apie si skyriu irgi nieko labai blogo pasakyti negaliu - aisku kaip ir visur yra visokiu zmoniu. galiu pasidziaugti, kad per ten praleista savaite praejom visus specialistus - kai kurie nuramino, kai kurie seka iki siol. gerai ir tai kad blogu tyrimu ilgai laukti netekdavo, jei blogi, jau valandos begi budavo aisku, jei geri laukdavom kitos dienos. viena diena net 4 kartus me slapimo tyrima, mat vis laboratorija duodavo aliarma - blogas, tai skyriaus vedeja pati issinese maziu apiplove ir paeme sysiu ir atnesusi rodo stai va koks turi buti, nors emiau ne tik as bet ir sesutes. kas liecia maitinima tai tik skatino, o man vis itikinejo kad atsistatys pieno gamyba, kai kada taip ir nutikdavo.
o stafilokokas itartas irgi neuzaugo.

teko ir mums aptureti ta "dziaugsma" ir pabuvot ligonininej. Pirma karta virusas zarnyno buvo kazkoks tai i antakalni nuvaziavom, labai gerai kad dar pati maitinau tai vaikas tik mano pienu ir buvo gyvas nes kita maista isvemdavo, priekaistu personalui tikrai neturiu, labai faini visi svelnus, malonus, tik salygos ne kokios, pastatas senas, virinto vandens aukste nebuvo nei virstuveles, bet kai vaikelis sirgo smarkiai nebuvo kada galvoti apie patogumus.

Kita karta pabuvojom po avarijos, santariskes, tai ten buvo kazkoks kosmaras.
Pirmiausia, kai policininkai tiesiai is ivykio vietos atveze mus i ligonine niekas nenorejo ileisti tipo eikit per priemima, o jie kazkaip prie reanimacijos privaziavo. As stoviu visa sudauzyta, sokas, koja suzalota, vaikas vemia ant ranku, visai nukeipes toks (jam tada 10 men buvo). Paskui jau patys policininkai rupinosi kad greiciau daktarai apziuretu paguldytu i skyriu, nes niekas ten neskubejo. Gerai kad veliau tie patys policininkai veze mane i greitaja pagalba sutvarstyti, o veliau vaiku ligoninej niekas manes net nepaklause kaip as pati jauciuosi, koja pati turejau persiristi, vaika nesioti, vaistus jam duoti, maitinti, zodziu pagalbos jokios. Kita diena surado kad jam vidinis kaojos kaulo luzis, uzdejo gipsa...

Pakliuvom guleti i nugimu skyriu nes tik ten buvo tinkamos lovytes kudikiams, palatoj dar veinas berniukas nuplikytu veidu, perrisimai su narkoze, istisai verkia, perrisimai su narkoze. Zodziu baisu. Turejo ateiti okuliste apziureti akiu dugno. Sesele sulasino vaikams vaistuku i akis ir liepe laukti, laukiam valanda dvi, po pustrecios valandos, mano vaikas uzmigo ir tada isiverzia tokia fifa, grieba ta nudegusi berniuka mieganti is lovos plesia jam akis ir zibina zibintuveliu, tas aisku zviegia nesavu balsu, nezinau ka jinai ten pamate ... Savo vaikao neleidau zadinti, sakau tokiu egzekuciju cia man nedarysi, tai kaip puole aiskinti, kad jinai is viso cia neprivalo dabar dirbti atejo tik kad kviete, kadas kalta liksiu jog israse nebus okulisto konsultacijos ir t.t. gerai sakau neaaiskinkit, tokiu dalyku mano vaikui niekas nedarys ir suda tu cia pamatysi su savo zibintuveliu.
(paskui nuveziau i rega, tvarkingai be jokiu verksmu akytes patikrino, viskas gerai aciu dievui)

Toliau prasidejo nuotykiai su gipsu, tas gydytojas kuris uzdejo sake kad uzteks dvieju savaiciu ir galima bus nuimt nes luzis po kaulu ir turi greit sugyti, kai po savaites atvezem parodyti jau kitas daktaras liepe laikyti maziausiai tris savaites, dar po dvieju nuvaziavau jau kita chirurge, padare rengena sako laikykit dar dvi savaites, bet jau kazkaip jauciau kad nepatinka jam tas gipsas, naktim nemiega vis ta kojyte kilnoja, sakau nuimkit bent paziuret gal jam trina. Nueme gipsa, siaubas, ant kulno didziausia pusle jau trukusi, po pirstais pusles, oda visa nuesta, nuasausejusi (jis oer tas tris savaites jau buvo ismokes su visu gipsu vaiskscioti), nieko paziurejo, ir ziuriu vel ta pati gipsa deda, tipo laikyk dar tas dvi savaites. Ciupau vaika i glebi ir is tos ligonines, galvoju, nedarysit cia man nesamoniu....Nesusikalba tarpusavy, kiekvieno vis kitokia nuomone.

Pabaiga laiminga, ir vaiksto ir begioja ir kalbeti bando, zodziu poveikio tos avarijos jokio, bet man prisiminimai kraupus.

Teko ir mums pagulėt. Mūsų šeimos gydytoja taip vaiką "nugydė", Kad nedaug trūko iki bronchinės astmos. Vieną naktį prasidėjo priepuolis, vaikas negalėjo įkvėpti, pradėjo mėlynuoti. Išvėžė mus greitoji į ligoninę. Ten dvi savaites prabuvom. Vaistukus gėrėm, inhaliacijas darėm. Jam buvo tik 6mėn. Tada ir Naujus Metus ligoninei šventėm

Teko ir mums pabuvoti santariskese, diagnostikos skyrius.Tik sekancia diena susirinkau vaikus ir isvaziavau namo.Mes labai stipriai kosejom ir tas kosulys niekaip nepraejo, tai reikejo daryti tyrimus.
atvaziuoju as i ligonine su savo lelkom, o jie sako nera vietu reiks vaziuot i antakalni.As sakau negaliu gi su dvynukais po visa miesta duotis ir dar plius lauke ziauriai salta.Tai jie sako mes viska sutvarkysim iskviesim jums masina ir jus nuves.Sedziu koridoriuj laukiu.Ateina po pusvalandzio ir sako guldysim cia, tai klausiu jau nebesiusit i antakalni, sako nera kam paskambinti ir susitart
Nu gerai pagulde paeme kraujuka ir sedziu viena palatoj su dviem leliukais ir laukiu kada bus tyrimai, dar pastoviai abu kosti su dusuliais, vemia, bet niekas neateina pasiziureti. Kraujuka paeme apie 2 valanda ir vakare 8 as nebesulaukus einu paklausti seseles rezultatu, sako ji man rezultatai yra bet budinti gydytoja dar neziurejo ju.Siaubas.
Prabuvom visa nakti ligoninej, prakosejom kaip sakant.Apie 10 ateina sesele, sako aprenkit leliukus eisim pas lor, ten per lauka reikia eiti.Nu aprengiu as leliukus savo pasiimu abu i rankas ir einu(sesi men.buvo leliams), kad nors sesele paklaustu, gal jum padet ar ka, bet jo ejo salia ir atidarinejo duris.
Veliau ateina gydytoja ir klausia, tai kaip jus gyvenat, klausiu kas jiems yra, o ji man, tai ka jus nezinot,taigi kokliusas.Tas kokliusas spec. vaistais negydomas, jis gydomas palaipsniui, tai kadangi mes jau buvom isgere antibiotiku doze namie, jie mums negalejo skirti jokio gydymo.Ir kadangi buvo penktadienis, tai prasau kad isleistu namo, visvien nei jokiu vaistu gaudavom, nei garais kvepuodavom.Bet gydytoja sako pabusit pora dienu ir paleisim.
Nieko panasaus galvoju, atvaziavo vakare vyras, parasiau prasyma, kad pasiimu vaikus ir isvaziavau.Tai zinokit beveik visas seseliu kolektyvas subeges per langa ziurejo, kas cia per dura mama vaikus taip ziauriai kosincius issiveza. Valytoja ibego palatos tvarkyt mums dar nespejus iseit ir ta dar pora zodeliu nuo saves pridejo, kokia as neatsakinga.
vienu zodziu, namie as isgydziau savo vaikus be jokiu vaistu ar daktaru. Garavimai,kompresai ir mano vaikuciai patenkinti ir sveiki