O buvo taip... Vasara, prasidėjo atostogos, o aš iš darbo kol atostogauju pasiėmiau savo štampuką. Padėjau apdairiai antresolėse O pas mano bičą atėjo panelė (jam 5 m., jai- 4) Pati verdu pietus. Kai susgribau, kad kambary ko tai įtartinai tylu, buvo vėlu... Įėjus į kambarį nustėrau - sienos (jos šviesiai gelsvos spalvos) buvo skoningai padekoruotos mano vardu, pavarde bei pareigom. Šis akcentas pasikartojo ir ant sekcijos horizontalių dalių. Vaikai tuo tarpu irgi mėgino prisiderinti prie bendo stiliaus - mergina kruopščiai štampeliavo Mindaugo nugarą.
Paskui plovė sienas abu, o aš kaip ragana stovėjau ir prižiūrėjau. O nuo nugaros, tai po 2 dienų intensyvaus šveitimo dažai nusiplovė. Štampuką teko pripildyti naujo tušo, o kambarį remontuoti...

Maniskiai diziausiu nesamoniu prisigalvoja, kai atvaziuoja sesers sunus. Tada buna, mes trys - jega . Labiausiai isimintinas atvejis, kai sunus virtuveje pripyle aliejau ant zemes. As labai skubedama (kazkur ruosemes eiti), nesiau ismesti mazojo pampersa, paslydau ir plojausi...o pampersas isslydes trenkesi i garu surinkeja, praplyso ir visas geris pasklido po visa virtuve: grindis , sienas, spinteles, indelius ir plyselius. Nu zinokit, kai pamaciau , tai ir blioviau, ir isteriskai kvatojau...zodziu, liuobiau puse dienos...Tikriausiai isivaizduojat tas ismirkusias granules, o pampersas tai buvo naktinis !
Kitas atvejis pasitaike vyrui isvykus i komandiruote. Mes susiruosem i parduotuve: nusiprausem, apsirengem, isejom...as rakint duris...o raktu ner . Visus namus aukstyn kojom apverciau, o raktu taip ir neradau. Atsirado vakare, kai susiruosiau skalbt... skalbimo masinoj
Isimintiniausia isdaiga su didziausiais materialiniais nuostoliais pasitaike pas tevus. Sveciavomes mes ir sesuo su seima. Sesers vyras buvo ka tik nusipirkes nauja dzipa. Vaikai lakste kieme, tik girdim signalizacija kaukia. Islekem ir nepatikejom , pasieme didziausius akmenis lempas iskule. Sake, kaip suuunkiai duuuuzta, dauzem, dauzem, vos isdauzem.
Sunku, linksma ir tikrai nenuobodu auginti du bernus .

Mano vyresnelis kai buvo 1.5 m uzdare mane i balkona... valandai...prie minus 5 salcio. Aisku nereikejo mamasai eit rukyt
Iseinu, atsisuku ir matau kaip mazius uzsuka balkono rankena - o atsukt aisku nemokejo.
Aplink ne gyvos dvasios sestadienio ryta. Buvo siuksliu maisas padeta, pradejau siuksles (sampuno buteliuka, dezo flakona) i apatiniu kaimynu langa metyt - reakcijos 0. Tada salia esantis kaimynas matyt isgirdo, kad as makaluojuosi, dave mob, skambinu vyrui, kuris tuo metu buvo paskaitose, aisku jis ta skambuti numeta. Siaip ne taip po valandos buvau isvaduota.
Ai, dar kaimynas perdave pirstines ir kepure siule, tiek jau to - kepures nebereikejo.
O vaikas tuo metu kitoj barikadu pusej ramiai visa val. zaide

Tea, nesusirgai poto?

asha liuks bernai tavo ar brangiai atsejo?

Šiandien kol dar lovoj kimarinau tai vyrenė išsitraukė mažę iš lovytės, ir ant žando mažiukei su žaliu flomasteriu užrašė" AGNĖ Z."(ruošiasi mokyklai)moteriškė matyt ir poto vėl lyg niekur nieko atgal paguldė.

Mama su mano 4-meciu broliu grizinejo autobusu namo. Salia isdygo tetulyte. Maza to, kad greta prisedo, tai dar eme garsiai reiksti susizavejima "u-tiu-tiu... kokia grazi mergaite". Broliui sito jau buvo per daug. Pasipiktines pasisuko i mama ir garsiai pareiske: -Mama, nuimk man kepure! Tegu ta boba pamato!

Man buvo 3 metukai, broliui - 5. Sveciuojames pas mociute. O mociute turejo sena suni, kuris nemego vaiku - tiesiog nebuvo prie ju prates. Brolis vis gaudavo nuo tecio pylos, nes tasai, nors ne 1 kart perspetas, vistiek prie suns lysdavo ir kaskarta budavo skaudokai pamokomas.
Taigi. Mociute ravi darza. Mudu nuobodziaujam. Ka veikti? Broliui ilgai galvos sukti nereikia. Zinai, sako, yra toks bajeris: tau reikia nueit prie Tigriaus [toks suns vardas] budos ir uzkimst jos anga uzkepaliu. Kas bus toliau - pamatysi. Tau patiks!
Kagi kagi. Vargsas patiklus kudikis
Prieinu prie budos. Suva ten susiranges. As dubce savo imontuoju ir nieko blogo nenujausdama laukiu: ir kas gi cia bus? Tuo tarpu brolis apeina buda is kitos puses... su koja BAC!
Ajei...
Gerai, kad sunekas tik vos grybstelejo... antraip si istorija ir siandien neatrodytu juokinga

Mano merga tai yra padariu vienintele kiaulyste 3metu - vos persikrausciu i nauja buta,ant baltuteliu nudazytu sienu juodu,riebiu flomasteriu nupiese diiiiideli piesineli....Tai teko ant visos sienos kabinti kilima.

Mama neseniai papasakojo apie savo brolio isdaiga
Buvo jam tada gal kokie 2 metukai ir saugojo ji ir mazesni broliuka (dar visai maziuka leliuka) dede. Taigi dede bemigdydamas mazyli uzmigo, o atsimerkes negalejo akiu praplesti (jau nekalbant apie tai, kad kvapas labai ne koks buvo) , kelesi ir numete ant pilvo padeta mazojo buteliuka su pienu. Pasirodo vyresnelis dedei bemiegant prikrove kruvele, pasieme pagaliuka ir su tais kakuliais dedei apipaise akis ir antakius
O broliukas mano kokiu 4-5 metu ziema zaide kieme ir sugebejo i puspilne backa vandens ikristi (greiciausiai bande leduka isdauzti). Tai gerai, kad dar nesupanikavo ir issikapste su metais vyresnes seses pagalba. Bet paskui oi kaip bijojo namo grizti , tai sugalvojo dar siltnamyje pazaisti. Isivaizduoju, kaip linksma mamai buvo, kai grizo visas slapias ir zemetas Bet kazkaip sugebejo nesusirgti, nors ilgokai slapias lauke pabuvo...

Apie backa...
Kai man buvo keli metukai (apie 3-4 gal, gal daugiau nepamenu) pas mociute sode buvo i zeme ikasta didele backa, kur rinkdavo vandeny, ten automatiskai visokiu zemiu prikrisdavo, zoliu, nes tik kokiu 50 cm virs zemes pavirsiaus kisdavo krastas. Nu ir automatiskai ten sokdavo varles. Mociute ju ziauriai bijodavo, o as kaip paeiginga anuke nutariau tas varles isgaudyt is ten. Gaudziau gaudziau , gaudizua gaudziau , ir zemyn galva kritau i ta backa , butu buve gal ir nieko, taciau tuomet tam gale nieko nebuvo, ir neikas manes nemate, o kritau zemyn galva ir i vandeny ta su meslu sumaisyta, ir pasisukt vietos ner (tai gal tada jau ir didesne buvau), tai gerai kad kaimynas ejo netoliese tai istrauke uz koju , o tai butu ne kas man ....
Nuo to laiko visos backos buvo iskeltos metras ir daugiau i zemes pavirsiu o man grieztai uzdrausta prie ju artintis

mano sunelis irgi skadas daro: karta diedukas paliko savo ,,mobiliaka" berods ant stalo ir isejo namo.mazasis( buvo beveik dvieju metuku) nusiciupo ji ir niekam nematant sugalvojo ji i mikrobangine imesti ir pasisildyti pietums !!! na va tada ir prasidejo...supoksejo, suzaibavo, sudejavo mikrobange ir issijunge...
isgirdusi triuksma atskubejau, deja...korpusas likosveikas , taciau visi viduriai issilyde! diedukas aisku LABAI ILGAI PYKO...praejus gal savaitej, i mikrobange papuole ir naujai isigytas ,,prozektorius" , nuo to laiko mazylio vieno i virtuve stengiuosi neleisti...taciau dar ir dar virtuviniu sposu yra prikretes... ir nekarta...

maniškė svečiuose besinerdama iš kailio, kad patikt, atkreipt visų dėmesį, visų mūsų akivaizdoje pasiėmusi žirkles-tik čiaukšt kirpčius , ačiū Dievui, gerai atrodo

Na cia gal ne didziausai sunybe, ir ne man, bet:

Vakar kadangi aukle susirgo tai mazja nuveziau pas mociute. O mano mociute turbut kaip dauguma: gelytes augina, cia jau agurkeliai paseti, ridikeliai jau gygsta pomidorai ant palanges zaliuoja , kiausiniu lukstai stovi paruosti reik tik sutrupint ir i puodus mest trasoms.

Tai maniske pamate sitas visas "gerybes" lukstus sutrupino ir isvoliojo visus kilimus (ot man faina uvo vakare siurbt ), ir kas svarbiausia .... padare"salotas", t.y. saujele zemiu su seklom is puodo su ridikeliais subere i pomidorus, is pomidoru i agurkus, po to viska atgal kiek sugebejo. Zodziu mociute ilgai keikesi (nors siaip keiktis nemoka), sako grazus sodas siemet bus: agurkai pomidorus apsivynioje, ridikeliai slepsis po agurku lapais
Zodziu kaifas: viskas taip kaip turi but

žinant taviškės judrumą ir žingeidumą, tai normalu , mano vyras sakė , kad prie durų per mytą stovėjo ir vis ją gaudė
O aš dar prisiminiau dėl cigarečių, kai buvęs vyras kur nors ne vietoj pasidėdavo, vaikams randamai, visuomet rasdavom cigaretes perpus perlaužtas , sveikos gyvensenos propaguotojos

Eikit sau, moteriskes....kai pagalvoju - negera darosi...Na, duok Dieve, gal maniskis/-e toks/-ia nebus......

Kai Pauliui buvo kokie gal 11 menesiu ar metukai, sukiso i klozeta 3 guminius anciukus, plastmasine zuvi ir gumini kamuoliuka. Taip sukiso, kad as ju nepamaciau ir vandeni nuleidau. Nu ka - kvietem santechnika. Du kartus. Nes is pirmo karto zuvies nesuzvejojo, tik visus kitus daiktus. Dabar tai jau juokinga, o tada tai visai nelabai buvo linksma.

Nu o ash pati, (taip man pasakojo) budama gal kokiu 5 metuku ir neturedama, ka veikti kaime, kai visi sihejo shienauti, sumasciau padegti tvarta. Po to mociute vos shoko negavo, kai pamate, kad tvartas liepsnoja o ash shalia ish dziaugsmo shokineju!

Cia dar mama pasakojo, kad zaidziau med. sesele su tecio raktu pundu ir norejau mieganciam teciui i minksta vieta padaryti "ukoliuka" su shvirkshtu-raktu pundu, tetis ilgai muistesi, bet mama jam atsmauke kelnes ir ash ish visos jegos (kiek turejau tada) jam shnai su raktu pundu i uzpakali. Raktai istrigo, tetis pashoko, teko vezti i ligonine siuti

Po to mano brolis ishkrete shkada, pas mus beveik 10 metu skirtumas, tai ash jau ejau i mokykla, o jis dar buvo maziukas, tetis liepe mane vakare pazadinti ir pakviesti vakarienes, bet pasirodo, ash nesikeliau. Tai tetis pagavo jau broli uzsimojusi su plaktuku virsh mano galvos. Tai vat, nesikelia sese paprastai, pazadinsim su plaktuku ... Gerai, kad tetis suspejo!

Dar pasakojo drauge, jos mama budama mazyte visai turejo priziureti leliuka - sese ar broli nepamenu gerai. Tai tas labai verke kudikelis, nenorejo miegoti, tai drauges mama pasieme duona, sukramte ja ir uzklijavo leliukui akis ... Tipo, miegok! Grizusi drauges mociute zado neteko ...

Mano dukra 5 metu sode labai megsta pas kaimynus sveciuotis, bendaruja su jais, plepa. Praeita vasara ateina is kaimynes (kur visai salia, tai kaimynei apie 35-40metu) ir sako man:"Tos tetos vardas Omleta".Sakau, kad negali buti toks vardas, kad kazka ne taip supratai. Dukra nuejo pas ta kaimyne ir girdziu sako:"Mano mama is tavo vardo juokiasi" Galvojau numirsiu is gedos!
Tada as garsiai per visa soda saukiu:"Vaiva, paklausk tetos is naujo jos vardo.Tu man kazka ne taip pasakei". Pasirodo tos kaimynes vardas Leta. Kai suzinojo, kad ja Omleta pavadino pati juokesi:"Nu tai kur jau mama nesijuoks is to vardo, jei taip pasakei". Tai va, vaikai sako ka galvoja

Mama pasakojo, kad kai buvo mažutė, maždaug 4 metų, vyresnės mergaitės pasakė, kad durų rankena yra labai saldi ir skani. Buvo žiema. Apie 20 laipsnių šalčio. Rankena metalinė. Mama pabandė palaižyti ir prilipo. Kadangi namie nieko nebuvo, ji kantriai laukė kol sugrįžo tėvai ir ją atitirpdė

O maniskis tai daug sunybiu prikrecia,bet tokiu nekaltu.Dabar mano berniukas maudosi bliude(kaip ir sese nori).Tai viena karta besipliuskendamas islipo is to bliudo ir vonioje kaku padare.Kai buvo kokiu 1 jo ir paragavo,o kad susirauke pamenu.Nesenai su markeriu kilimineje dangoje nubreze kelias juostas.O tapetus pleso pakaitom su katinu,tai sakiau kol abu neuzauks tol nekeisiu.
As tai buvau labai judrus vaikas.Tai viena karta uzstrigau egleje.POajudeti negalejau,kol tetis neisgelbejo.Pirmoje klaseje pardaviau gumos popieriukus uz du rublius,poto mama turejo raudonuoti per susitinkima,nes jis matai parejes mamai pasigyre.O seip lupti tikrai nesu gavusi,tik jei prisidirbdavau ka nors,tai ateidavau pas tevelius ir sakydavau''musk mane''.Na negi vaika bemusi

NA LINKSMA ČIA . Dovydas mažas (apie 3,5 metų) mėgdavo ką nors paslėpti: raktus, telefonus....Tai va, 1 dieną dingo Tėčio raktai nuo mašinos. Ieškojom kokias 2 dienas, visa laimė turėjom atsarginius . Radom visai atsitiktinai , atšalo oras ir teko išsitraukti žieminius batus. Tėtis kiša koją ir kas tai trukdo , krestelėjo batą, o iš ten mašinos rakčiukai išgriuvo . Tai jei pavasario oras šiltų kaip pagal užsakymą, tai radę būtume apie lapkričio 1-ąją , tokia pati istorija buvo nutikusi mano mob. telefonui, tik jis savaitę šildėsi senelio vailokuose

maniskis kai buvo visai mazas, na keliu menesiu ir dar tik ropojo, bet vaiksciot nemokejo, sumaste skalbimo masina atsidaryt. mes tada nuomavomes buta ir buvo seimininku skalbimo masina "Viatka" atrodo.Ir tam technikos stebukle nebuvo blokatoriaus, kad skalbimo metu neatsidarytu. Zodziu sedziu as kambaryje, maniskis marsiruoja po virtuve, spinteles visos uzraisiotos, sedziu rami, tik girdziu, kad vanduo liejasi per grindis. Atbegu greitai, o maniskis visas patenkintas, slapias iki visu pampersu tam milteliuotam vandeny, virtuvej vandens per du pirstus. Tada ir juokiausi ir pykau, mazius visas patenkintas slidineja po visa virtuve, o as vandeni bandau kuo greiciau susemt, kol per visus aukstus nenutekejo

Maka, gerai, kad kaimynų neišplaukdinot, nes kitaip turbūt būtumet patys išplaukę . Svarbiausia, kad vaikas nesusižeidė .
Dovydas mėgsta pafantazuoti. Ir buvo porą kartų labai sekmingų.
Buvo jam tada kokie 4 metukai (dar man prieš pastojant). Ateinu pasiimti vaiko iš daržo, įkišu nosį į grupę, o visi vaikai išpūtę akis į mane žiūro , auklėtojo įtartinai ir dviprasmiškai šypsosi . Nieko neįkertu, bet suvokiu, kad tai liečia mane. Na aš rengiu Dovydą, o aukletoja pusbalsiu man:" tai girdėjau dvynukų laukiatės ?" ":o kokių dvynukų?", o Dovydas mane glostydamas(tipo ramindamas): "mam, tu dar nieko nežinai , bet iš tavęs išgims du leliukai: brolis ir sesė " na čia aš pratrūkau , aukletoja viską suprato, abi pasijuokėm iš širdies. Tačiau ta istorija nesibaigė, savo porciją gavo ir brangusis. Pasakoja grįžęs iš darbo:užlėkiau pas tėvus (su kokiu tai reikaliuku): mama beveik nesikalba , užeinu pas tėvą į kambarėlį, mane pamatęs pradėjo žvengti:" nu ką, prisidarei džiaugsmo , sveikinu" , o aš nesupratęs " Dovydas sakė, kad dvynukų laukiatės". na aišku vyras tėvus savo nuramino, bet ir pats šiek tiek suabejojo:" o gal aš nieko nežinau "

Antras sekmingas pokštas: aš vėlavau pasiimti Dovydą (4,5 metai buvo) iš daržo ir vyras niekaip nespėja, paprašė savo tėvų: "mamyt, paimkit Dovyduką, mes niekaip nespėjam ir svarbių reikaliukų". Na seneliai pasiėmė bičą: "Dovydukai pabūsi truputuką pas mus, nes tėveliai nespėja į darželį, nes daug darbelio yra ", o Dovydas:"močiute, aš žinau , mamytė labai didelę avariją padarė, todėl negali ". Močiutei vos ne širdies smūgis . Puolė skambint mano brangiausiam:" vaje, kas ten nutiko, ar visi sveiki ?"
vyras:
močiutė:" taigi Dovydas sakė, kad mama į avariją papuolė"
Vargšai seneliai, šventėms galvojom kokių raminamų praėt dovanot, nes be mūsiškio dar 5 anūkėliai yra

Kai mano panelei buvo gal kokie 2.5 m., toki fokusa istaise:
zodziu, isejau ryte i balkona skalbiniu dziaustyti, o maniske eme mane ir uzrakino balkone, situacija nors staugk: vyras zvejoti isvares, gris tik vakare, bet ir tai ieiti negales nes raktai spynoje, gyvename ketvirtame aukste. Ka daryti?!
Vaiko reakcija: nusirenge nuogai, atsitempe kede prie sekcijos ir davai lysti ten kur negalima. Idomu kaip toks vaikas pajuto kad mama bejege?
Ir ko tik as nedariau: ir graziuoju, ir bloguoju senkinau saviske, kad ileistu namo, bet ji tik juokiasi ir laksto nuoga .
Veliau, gal po valandos, prisisnekinau kad atidarytu, bet vel beda - as pastumiau duris ir spynele smarkiau isispraude, todel mano spirgas nepajege jos atidaryti.
Zodziu viskas baigesi tuo, kad po poros valandu nelaisves teko isspirti duris, tai uz tatai dabar turime plastikinius langus

na ir kantrybe mamos 2 val. laukti ,as jau po 30min. buciau isspyrus

Mes taip su seserim dar kleckai maži būdamos (tarp mūsų beveik 2 metų skirtumas) užrakinom auklę ir virtuvėj padarėm "nerealią" tvarką: miltai, kruopos, kava ir visa kita susimaišė į didelę makalynę, kurioje mes buvome pagrindinis ingredientas Auklę išgelbėjo mama, o mes šunybes ateityje ir toliau krėtėm Buvom folija (tuo metu ypač deficitine) iškloję kambarį pilnai. Pasiaiškinom paprastai - mama, nematai? - čia gi ledo karalienės rūmai!
Pagalvės padegimai, sienų paišymai ir tt - beveik kasdienybė. Oi, kaip bijau, kad tokie mano vaikai nebūtų

ziuriu, miegeli, mes likimo drauges

Liu, tikiuosi prisiminsi savo su sese "darbelius" kai tavo vaikas ka nors pridirbs Uzjauciu, nes tiesiog moralines teises neturesi vaiko barti

Ech, nemirtingi tie vaikai: draugu dukra 6 m. neperseniausiai avarija padare. tiesiog tevai nuejo i parduotuve, ja paliko masinoje, kuri stovejo ikalneje, o ta panele puole vairuoti ir isjunge pavara, masina nuriedejo ir .... buuuuum i kita stovincia masina . Toliau policijai ir visa kt... Na bet vaikas ne is blogos valios - tiesiog pavairuoti norejo.....

Parašėt kaip jus vaikai balkone uždarė, tai net bloga pasidarė kai prisiminiau kaip maniškis vos šposo neiškrėtė
Irgi išėjau į balkoną skalbinių padžiauti, Vyresnėliui buvo kokie 2,5 m. Jis pradėjo balkono durų sklastį stumti. Lėkiau iš balkono su siaubu, pagalvojusi kas galėjo būti, nes kitame balkone miegojo mūsų mažasis brolis, kuriam dar tik 3 mėn. buvo...
Kai vyresnėlis dar vienas pas mus buvo ir apie 2 metus turėjo, nutilo savo kambary. Po to atėjo mūsų pasikviesti, nusivedė į savo kambarį ir su didžiuliu pasididžiavimu parodė savo šedevrą - ant sienos tušinuku nutapytą piešinį...

Siandien mano vaikis (22 menesiai) virtuvej padare toki nemaza potvyni. Sako, nunesiu stikline i indaplove idet (is antro auksto), ir nuejo. Girdziu, kad itartinai tylu pasidare. Nulipu zemyn, o ten jaunuolis pila vandenuka is tokio 7 litru konteinerio (per kraniuka) i ta stikline . Semiau ilgai ir nuobodziai - ir is saldytuvo, ir nuo virtuves grindu.

Mano mažesnis bičas neseniai man bajerį suskėlė. Sudaužė didelį butelį bobelinės Virtuvėj plytelės, tai butelis subyrėjo į smulkiausias šukes. Įsivaizduokit, pilni plytelių tarpi bobelinės (ji beto limpa), pilna stiklų ir dar vaikas ant galvos lipa

Pirma šunybė kurią man dukra iškrėtė buvo kai jai buvo kelios dienos. Aš po susiuvimų sunkiai vaikščiojau ir lanksčiausi, tai vyras buvo vonioje ant skalbimo mašinos rankšluosčius sudėjęs ir perrengimui vietą padaręs. Paguldžiau aš mažylę viduryje mašinos, nuėmiau pampersą ir ranką prilaikydama kojytę nusisukau tą pampersą į šiukšlių dėžę išmesti. Tik jaučiu, kad kojytės slysta. Atsisuku - o mano mažoji jau skrenda žemyn nuo nugaros ant pilvo apsivertus. Nežinau kaip aš ten spėjau jai po pilvu ranką pakišti ir kojyčių nepaleidau. Po to dar rankos drebėjo kokia porą valandų. Ir pampersą keisdavai klijuotę ant mūsų dvigulės lovos patiesusi. O vyras tai sako džiaukis - stiprus ir laimingas vaikas, dar nei savaitės nėra, o jau pati apsiverčia, o kad taip įvyko, tai tik į gerą, dabar žinosi kad apsiverčia ir saugosi, nepaliksi ant lovos ar kur kitur.
O sūnaus pirmoji šunybė buvo truputį vėliau. Jis kaip tik buvo pradėjęs mokintis šliaužioti. Dar tam etape, kai rankom pasikėlęs vos vos atgal pasistumia. Ir kuo labiau bando į priekį pasistūmėti, tuo daugiau atgal pavažiuoja. Tada jis labai mėgdavo viduryje kambario ant kaldros gulėti. Padedi priekyje žaisliuką, tai jam kokiai pusei valandos pakakdavo entuziazmo bandyti prei to žaisliuko prisigauti. Palikau aš jį taip viduryje kambario ir nuėjau košės virti į virtuvę. Kažkaip ramu pasidarė, gugavimo negirdėti, tai sakau neisiu pažiūrėti, gal užmigo. Ateinu, o vaiko nėra. Aš puoliau iš karto vyrui skambinit, su ašarom sakau vaikas dingo. O vyras palauk, kur dingo, lauke paėmė. Ne, sakau, kambarį. O jis klausia, tai durys neužrakintos buvo. Aš patikrinu - užrakintos. Po to jau pačiai galva prašviesėjo, kad nevaikštantis vaikas iš užrakinto buto dingti negali. Nueinu į kambarį ieškoti. O mano vaikinas basistengdamas nusistūmė atbulas iki sienos ir ramiai sau užmigo po šiltu radiatoriumi. Pas mus užuolaidos iki žemės, tai aš jo ir nepamačiau, tai streso turėjau, lig šiol šaltukas perbėga kai prisimenu.

Mano pametinukai buvo uzkure lauza lovyteje ,jiems abiems tada buvo 4.5 ir 3.5m Oi turejau strioko ...
sunus megdavo su dektukais zeisti,net kaime vos nesudegino tvarta

Maniškis irgi yra išmaudęs viščiukus stiklainyje, bet visus pavyko išgelbėti, nenugaišo.
Tėčiui baisiausia buvo kai vaikas sukarpe laidukus kažkokiam jo ypatingai brangiam telefonui/faksui/dar kažkokiam agregatui
Važiuojant troleibuse vieną kartą visiems girdint garsiai užrėkė :"Mama, žiūrėk, čia ta parduotuvė, kur tėčiui triūsikus pirkom". Visiems trulike buvo pagerinta nuotaika
Prikišo į kompo diskasukį "Labas" papildymo kortelių- traukiau 3 valandas su pincetu, virbalais..viską ištraukiau, bet diskečių nebeskaitė.
Aš maža prisegiau kokį 100 ženkliukų (kolekcionavau) mamai į sijono padalkas, ji nuėjo į darbą nepamačius- fabrikas žvengė visą pamainą. Taipogi su žirklėm sukarpiau mamos vokišką lovatiesę, kuri kainavo 100 rublių ir būdavo užtiesiama tik ypatingoms progoms Mano brolis norėjo nuleidęs siūlą iš 5-o aukšto nusileisti juo į 3-ią aukštą pas draugą per balkoną- pagavom paskutinę sekundę.

Maniškė pirmą rimtesnę šunybę išrėtė budama metukų ir kelių menesių, kai aš su vyru žiauriai susirgom - po 39 temperatūra. Aš visa dieną nesikėliau iš lovos, o vyras dar valgyt kažką padarė, vaiką viena akim prižiūrėdamas. Lyg viskas ir ramu buvo, bet vakare įjungusi koridoriuje šviesą apakau........... visos sienos kur tik mažė sugebėjo pasiekti - išpaišytos tušinuku O tapetai tai beveik nauji buvo Nu dabar visi mato kokia ji gabi ir pati dažnai vaikšto, rodo ir pasakoja "paukščių" kalba ką ji čia nupiešė ir aišku didžiuojasi tuo be galo O mums belieka tik didžiuotis kartu su ja

O mane sūnelis, kuriam tuo metu buvo 9 mėn. - dar tik ropinėjo - buvo užrakinęs balkone. Aš tuo metu džioviau skalbinius, o jis priropojo prie balkono durų ir, įsitvėręs apatinės rankenos, atsistojo. Taigi, buvau uždaryta ( ačiū diev, vasarą ) su bliūdu skalbiniu vidury baltos dienos.Pradėjau šauktis kaimynų- bet kur tau - visi darbe. Pabandžiau įsirėmus duris išlaužti, nepavyko, sudužo durų stiklas ( ačiū diev, balkono pusėj, o ne kambario ).
Susiraižiau ranką.Tada paleidau ištisą seriją - gelbėkit, padėkit. Po gero pusvalandžio prisišaukiau. Iškišo galvą namo kaimynė, dirbusi mokytoja, kuri ką tik grįžo namo. Susakiau jai vyro mobilų tel. ( ačiū diev, nebuvo toliau iš miesto išvykęs ) Tas dar po pusvalandžio atlėkė, apkabino užsirėkusį teroristą, kurį aš visą tą laiką visaip bandžiau pro langą linksminti ir kalbinti, kad daugiau zbitkų kur nurėpliojęs neiškrėstų.
Ir dar ačiū diev, kad nebuvau tuomet palikusi nei puodo ant vyryklės, nei kokio prietaiso įjungto, nei lauko durų su raktu iš vidaus kyšančiu. Nu vienžo, viskas baigėsi laimingai, o apie įvykį primena tik mažas randelis ant mano rankos.

Mano sūnėnui 4 m. pas senelius tualete būdavo padėtas indelis nuo majonezo. Na jis ant puodo nesėsdavo, pačio klozeto nepasiekdavo, o ir pasilipt tingėdavo, tai padarydavo į tą indelį ir išpildavo. Kartą mano mama įleidus jį į tualetą dirstelėjo, ko ten taip tylu. Pasirodo, mažasis išpildamas visą gėri apsilaistė rankas. ir traukdamas klozeto rankeną, nuleist vandeniui, tą aplaistytą ranką jame nusiplovė. Nereikėjo nei vonios nei muilo.

Vyresnysis sūnėnas susirinko įvairių daikčiukų ir ėjo per sodus pardavinėdamas. geriausia buvo, kai vienam pagyvenusiam vyrui pasiūlė medinį masažuoklį sakydamas: gal jus kartais kamuoja nugaros skausmai?

Mano sesuo su broliu keršydami kaimynui, už kažkur išvežtus kačiukus, jo dukters šunį nudažė aliejiniais dažais - balta - juoda. Žodžiu, padarė kaip zebrą.

Aš pati į sesers gimtadienio tortą pripyliau klijų.

Kai mano brolis mažas būdamas atsisėdo plika šike ant dažyto suolo, pusbrolis, tam kad nuvalyt, ant jo sėdynės supylė acetono butelį. Mažajam pradėjus klykti , susiprotėjo pasodint į bliūdą su vandeniu.

Gera tema užvesta.
Buvau be nuotaikos tai iš tų išdaigų labai prisuokiau ir ūpas pakilo.
Aš nuotykių nepapasakosiu nes tiesiog nežinau, kažkaip mama nepapasakojo mano išdaigų. O mano sūneliui greit tik šeši mėnesiukai tai išdaigų dar neprikrėtė.

Mano vaikis po uzsivoze didele nuo printerio deze, prisiplese kartono ir ji uzdege lekteleje, kai jau eme nebevaldyti ugnies, buvo atsineses stikline vandens ir uzpyle ja. Is tos smarves as tik ir supratau, kad jo kambaryje kazkas dega.

Mano vyresnėlis prikrėtęs pakankamai išdaigų, viename žurnale net prizą laimėjome. Vieną kartą svečiuose ant savęs užsivertė televizorių. Kitą kartą namuose miegamajame atsivertęs patalynės dėžės dureles sugalvojo ant jų užsilipti, ant patalynės dėžės stovėjo televizorius, šalia stovėjo komoda, ant kurios stovėjo muzikinis centras, kurio laidai buvo susipynę su televizoriaus laidais. Taigi, mano vaikinukas kai užsiropštė ant tų durelių, griuvo televizorius, patalynės dėžė (ačiū Dievui, vaikas sulindo į ją), per plauką nenudribo muzikinis centras. Na, ir nemažai baldų griuvo ir pas mus namuose, ir svečiuose.
Labai didelį stresą apturėjau, kai pirmą kartą nuvažiavau į degalinę, neišjungusi variklio išlipau iš mašinos piltis degalų. Sūnelis mikliai įsitaisė už vairo, užsirakino dureles (kitos jau buvo užrakintos), pasigarsino radijo imtuvą (buvo techninė profilaktika - šnypštė nerealiai), įjungė valytuvus. Kadangi tą pačią savaitę jam suėjo 2 metukai, susikalbėti, kad atrakintų dureles, visiškai nesisekė. Kito automobilio vairuotojas pasisiūlė parvežti namo, kad paimčiau antrus raktelius. Parvežė, bet raktelius lyg tyčia su savimi turėjo vyras, kuris buvo išvykęs. Grįžau į degalinę drebėdama, ar nebus pasivėžinęs mano vaikinukas. Pamačiau, kad mašina vietoje, su po orą besimakaluojančiais valytuvais (kažkas atlenkė, kad nebraižytų stiklo). Aplink mašiną trepsėjo gal penki vyriškiai ir šnekino mano vaiką. Arnas jau sėdėjo ant galinės sėdynės visas nuščiuvęs. Atėjau su mintimi daužti langą. Bet suradau atrakintas keleivio pusės dureles. Tada man jį norėjosi sutrinti į miltus.
Kitas bajeris. Vaikščiojau į sporto klubą. Vieną vienintelį kartą nusivedžiau vaiką. Jis bėgiojo tai po salę, tai po persirengimo kambarį.. Mums betrepsint, aerobikos vadovė pradėjo raitytis, sako: reikia videokameros. Kadangi aš buvau už kolonos, tik po vadovės pasakymo pamačiau vaizdęlį: eina mano Arnas įsikandęs dešrą (sardelę), o visa virtinė dešrelių velkasi žeme. Pasirodo, vienos moteriškės terbą iškraustė. Kokia gėda. Ta moteriškė atplėšė dešrelę ir davė Arnui. Sako, gal vaikas nevalgęs. Aš kišti pinigus, ji - neimti.
Buvo ir liūdnesnių nutikimų. Bet viskas baigėsi gerai. Vieną vakarą svečiavosi draugė. Arnas sukiojosi aplinkui. Pasiknaisiojo virtuvėje po stalčius. Bet nekreipiau dėmesio. Pajaučiau, kad kažkas dega. Aplėkėme visus kambarius. Viename kambaryje už fotelio radau įjungtą spiraliukę vandeniui šildyti ir jau pradegusį kilimą ir išdegusį parketą. Gerai, kad buvo vakaras ir niekur nesiruošėme išeiti.
dar vienas baisus sukrėtimas buvo, kai laukiausi antro vaiko ir skaičiavau paskutines dienas prieš gimdymą. Mano Arnas su savo pusbroliu buvo pas senelius kolektyviniuose soduose. Vakare apie pusę devynių sulaukėme senelio skambučio: dingo vaikai. Buvo aišku, kad seneliai jau patys bandė ieškoti, bet pastangos rezultatų nedavė. Kadangi aš vos bekrutėjau, likau namuose, o vyras su draugu išlėkė ieškoti. Pakeliui pamatė gaisrą, ten pralėkė, žmones apklausinėjo. Niekas nematė. Į paiešką buvo įtraukti sodo kaimynai, vaikščiojo, rėkavo, tvenkinius šukavo. 22 valandą vyras paskambino, kad neranda, važiuoja į policiją. Pradėjau raudoti. Už dešimt minučių pasigirdo tylus barbenimas į duris. Jau kaip apsidžiaugiau, dar niekada taip nesidžiaugiau. Prie durų stovėjo vaikai. Mano Arnas basas, akių mėlynumas iš baimės išplaukęs. Parėjo dešimt kilometrų pėsti. Mano Arnui tuo metu buvo 7 metai, o pusbroliui - 6 metai. Visą kelią parėjo pasikeisdami vienas tapkes.