Turiu rimtą problemą. Mano sūnui greitai bus 7 metai. Rudenį ruošiamės eiti į mokyklą. Tačiau turime vieną problemą. Jis bebrotiškai bijo būti vienas. Ne tik vakare, bet ir dieną nuo manęs ar nuo tėčio nenueina. Būna net taip, kad žaislas koks nukrenta kitam kambario gale, jis neina pakelti, nes bijo eiti vienas. Be to ir miega iki šiol su manim. Kažkaip jau norėtume ir antro vaikelio... Ir ši problema iškyla visur: ir pas senelius, ir svečiuose. Kai paklausiame jo, ko jis bijo, sako, kad nežino, bijo ir viskas. Kol buvo mažas, galvojom, kad praeis, eidavom kartu to "baubo" ieškoti. Bet gi jau vis augam ir augam, o baimė nemažėja. Nesuprantu kaip jis grįš iš mokyklos ir bus namie vienas. Juk mes su vyru dirbame iki vakaro. O kai jo to paklausiam jis atsako, kad bus lauke, kol mes grįšim iš darbo, nes lauke jis nebijo.
Gal kas turite panašių problemų? Kaip kovojote su tokia baime? Prašau padėkite! Nebežinau ką daryti.

vaje... man paciai baisu darytusi jei vaikas sitaip bijo o tai kur dabar jis buna? kaip supratau dar neina i mokykla, bet jus i darba gi einat? ar kaip...?

Šeip tai jis eina į darželį. Tačiau ten jis nebijo. Gal kad vaikų yra, nežinau.

O man irgi kartais baisu būna, kai jis bijo. Atrodo mes esame namie dviese, o jis elgiasi taip lygtai dar kažkas būtų . Net šiurpas nukrečia kartais. Bandau įkalbėti vyrą pakeisti butą, gal padėtų. Beje ši jo baimė sustiprėja rudenį, žiemą, o vasarą atrodo, kad ir visai jos nebelieka.

Siek tiek sia tema buvo kalbeta skyrelyje "nuo 7 ir vyresni" tema "vienas namuose".
Ten siek tiek pasakojau apie savo sunu. Jam dabar septyneri ir jis pirmokas. Grizes is mokyklos buna vienas.
O dar vasara buvo toks pat, kaip jusiskis. Nepasilikdavo vienas nei namuose, nei masinoje, net i lauka neidavo. As irgi buvau panikoje. I Vilniu atvykau pries metus. Mano sunus - pries pat rugseji. Ejau is proto - maniskis daznai serga, be to tos atostogos... seneliai uz 250 km... Zodziu, galvojau, kad bus labai sunku.
Pradejome eiti i mokykla. Sunui patiko. Susirado draugu. Pasisnekejo su vienu, su kitu. Keli draugai is to pacio namo grizta namo is karto po pamoku (maniskis budavo prailgintoje iki kol grizdavau is darbo). Tai tie draugai sedi sau namie, ziuri "drakonu kovas"... maniskiui sueme pavydas ir kazkos ryztas. Jis eme noreti susirgti. Galvojau - del mokyklos. Pasirodo, jam kilo mintis pabandyti likti namie vienam. Jam paciam tai buvo netiketa. Jis diena is dienos lauke, kada leisiu likti namie vienam. Net termometra padedavo is vakaro prie lovos...
Na ir susirgom. Liko namie vienas. Jau po menesio leidau grizineti is mokyklos 15 val., kuomet baigiasu 1-oji prailgintos grupes dalis.
Dabar atostogos ir maniskis puikiai susitvarko, daznai susiskambinam.

Norejau pasakyti ne tai, kad prades jusiskis eiti i mokykla ir viskas isispres. Noriu pasakyti, kad tai isispres viena diena. Gal kai jam bus 8, gal kai 10. Tiesiog viena diena tai atsitiks. Tik nespauskite jo, nesakykite, kad vyrai nebijo ir neklausykite patarimu, kad viena diena palikite per prievarta, kita diena nebebijos - nesamone. Leiskite tam ateiti savo laiku, be itampos, be skubinimo. Pasitikekite savo vaiku ir laiku.
O kiekvienoje mokykloje yra prailgintos grupes. Jau dabar sunui pasakykite, kad jis nebijotu, gales lankyti prailginta grupe tiek, kiek reikes. O kai nebereikes - gales apie tai pasakyti. Saugumo jausmas leis vaikui greiciau nugaleti problema.

Sekmes

7 metų vaikui tokia stipri baime pasitaiko retai. Bet pirmiausia reiktu issiaiskinti ar tikrai tai, ka jaucia vaikas, jis teisingai ivardija- ar tikrai tai yra baime, o ne nenorejimas buti vienam, vengimas nuobodulio.
Jeigu tokio amziaus vaikas is tikruju jaucia toki stipru issiskyrimo nerima, reiktu ieskoti priezasciu. Be abejo, vaika emociskai palaikyti ir neversti per prievarta buti vienam.
Del miegojimo kartu, kai vaikui jau 7 metai. Remiantis siuolaikinemis teorijomis, tai gali atnesti daugiau zalos negu naudos vaikui. Nes 5-7 metu vaikai pergyvena Edipine situacija (kuomet idealizuoja priesingos lyties teva, berniukas svajoja uzimti tecio vieta, mergaite mamos). Miegant kartu, vaikas patiria per daug seksualines stimuliacijos, ir Edipines situacijos sukelti jausmai simboliskai yra realizuojami (o taip neturetu buti, jei norime tureti kaip galima sveikesne asmenybe).

Ačiū už atsakymus. Truputėli ramiau pasidarė dėl tos baimės. Tikiuosi viskas susitvarkys savaime. Tik dabar išsigandau dėl to miegojimo kartu. Nors mes aisku nemiegame po viena antklode, o tiesiog didelėje dvigulėje lovoje. Bet vis tiek pasistengsiu kuo greičiau jį įkalbėti miegoti vieną. Nors vasarą šią problemą buvome išsprendę. Miegojo savo lovoje. Tačiau kai pradėjo anksti temti vėl įsiprašė pas mane.

Labai dėkoju psichologei ir SimoMamaiVilmai.