Nežinau, ar būtent tai, jog abu su vyru esame kilę iš daugiavaikių šeimų, lėmė ir mūsų apsisprendimą turėti tris leliukus. Kažkaip man visada buvo gražu šeimos su daug vaikų
Mano ir vyro broliai bei seserys augina po vieną ar du vaikus.

Aš buvau vienturtė,vyras turėjo 2 brolius.Neplanavom,kiek vaikų turėsim,bet tiksliai žinojom,kad 2 tikrai bus ir vat,greit turėsim penktą

Pati vienturte...Tikrai nenorejau tureti vieno vaiko..."arba 4 arba ne vieno" - taip galvojau

o mano visi neplanuoti, bet labai mylimi ,kiekvieno gimimas atnese daug dziaugsmo ,dziaugiames jais iki siol :4u:As pati is sesiu seimos, vyras turi tik broli, mano seimoje broliai ir seses turi tik 1-2 vaikiukus

Aš pati iš 4 vaikų šeimos, bet didelio diskomforto tikrai nejaučiau ir turėjau tikrai laiminga vaikyste Žinoma, kai man buvo jau 16 metų ir mama pasake, kad bus dar vienas, buvo šokas , bet dabar tuo mažuoju pagranduku visi labai džiaugiasi. Be to pati praktikos įgavau, kol saviškių lelių dar neturiu draugės mielai leidžia "nenčint" jūjų džiaugsmelius, nes nebijo, kad paimt bijosiu ar išsigąsiu vaikui nusižiovojus ar atpylus.

Patys su MB pašnekam, kad du tai tikrai turėsim (aišku jei viskas bus gerai) ir tubut pavyks susitarti dėl trečio

Aš vienturtė, vyras iš 4 vaikų šeimos. O patys nusprendėm laikytis viduriuko ir turėti 2 atžalas. Planas kaip ir įvykdytas, daugiau neplanuojam. Bet kaip sakoma, niekada nesakyk niekada...

as tai turiu viena broli o mano vyras is 4 vaiku seimos tai sako nuobodu augti nebuvo ir nenoretu kad musu sunelis vienturtis augtu

Tikrai ne
Gal net dazniausiai vienturciai uzauge turi daug vaiku Nors pati pazystu 2 zmones kurie buvo vienturciais ir jie sako kad tures tik viena vaika kaip sako taip ir daro...

Tai gerai, kad ir nespjovėt į tą šulinį.
Vadinasi, dar nebuvo sukomplektuota... Dabar tai jau matau, kad komplektas pilnas... 2 berniukai, 2 mergytės.

Aš - iš trijų vaikų šeimos, vyras - iš keturių. Turim vienturtėlį, bet manom kada nors ir antrą "susiveikti", o daugiau neplanuojam.

O augantys su broliu ar sese niekada nezinos, koks jausmas yra augti vienam

Gerai jau, prisipazistu, siek tiek noreciau zinoti, koks tas jausmas



As is savo patirties galiu papriestarauti. Man buvo gerai augti vienai. Vienisa nesijauciau. Turiu vyra, artimu draugu. Jau kitoje temoje rasiau, kad kraujo rysys nebutinai lemia stipru tarpusavio rysi. Giminiu pasirinkti negalim, o draugus, sutuoktini renkames pagal save.

Bet nepaisant to, ka as cia prirasiau, pati noriu tureti kokius 3 vaikus, kartais pasvajoju apie dar daugiau. Mano vyras is 8 vaiku seimos, jis ne lietuvis, jo gimtineje dideles seimos yra norma, bet pats dabar sako, kad svarbiau kokybe, o ne kiekybe, t.y. reikia tureti tiek vaiku, kad sugebetum visus aprupinti (neturiu galvoje kiekvienam atskiru kambariu ir kompu!) ir skirti pakankamai demesio. Kai kurie zmones sugeba skirti pakankamai demesio ir 5, ir 6 vaikams, kiti nesugeba ir dviems...