Ar noriai prižiūrėdavote savo jaunesnius brolius, seseris, ar būdavot mamai nepakeičiami pagalbininkai?
Pamenu, kai buvau paauglė ir buvo gimęs mano broliukas, man rūpėjo pasimatymai, o tekdavo broliuką dabot Pradžioj tai buvo smalsu, įdomu, bet vėliau atsibodo, kaip tyčia, kai reikdavo kur išeit, mano tėvams irgi prireikdavo "auklės"(t.y. manęs), buvo pikta.Bet mano dėka mama pabaigė vairavimo kursus, galėjo išeit, kur norėjo, prasiblaškyt, aš jai parnešdavaiu laikraščių, pasakodavau naujienas, nueidavau parduotuvėn, pagamindavau ir t.t., o brolis išmoko daugelio darbelių ir pan., dabar džiaugiuos dėl to, ką jiems padėjau.
O ar jūsų vaikai jums geri pagalbininkai, galit jais pasikliaut, palikt jų globai jaunėlius?
Ir apskritai, ką jums padeda namų ruošoje vaikučiai?

Štai, lengvute, apie tai ką pasakojai dabar yra mano šeimoje. Drąsiai palieku savo mažylę, kuriai 1,8m, vyresnėlių priežiūroje(dukrai 13, sūnui 10) Turėdama šiuos pagalbininkus, tikrai galiu daugiau sau leisti nei augindama vyresniuosius. Ta prasme, kad galiu kur nors ir ilgiau pavakaroti žinodama kad mažylė palikta saugiai, bus ir pavalgydinta ir užmigdyta. Aišku, tai nėra dažna mūsų šeimoje, stengiuosi vaikams per daug neužkrauti šios pareigos, bet karts nuo karto leidžiu sau ištrūkti pas draugus ar į teatrą.

Mano sūnus pats didžiausias mano pagalbininkas. Jei man reikia jo pagalbos, aš paprašau, gink dieve nereikalauju. Pas mus tarsi koks susitarimas - tu padėsi man, o aš padėsiu tau .

Na mano 12-kos metu sunus su mielu noru priziuri savo sese, kuriai dabar 1m.1men.Ir vis kartoja, kad ji darosi protingesne ir grazesne. Bet islenda tokie momentai, kai jis pasiskundzia(ne man), kad savotiskai buvo gerai kai buvo vienas. Nors is pat ryto lenda pas mus i kambary ir buciuoja sese ir grizes is mokyklos puola ja myluoti.As suprantu, kad jis jaucia, kad savo meile padalinam jau dviem.Bet kaip sunus sako:"Jos nemyleti negalima"

As manau, kad zinoma galima jaunesnius patiketi vyresneliams, taciau ir vyresni vaikai turi tureti savo laisvalaiki ir teveliai gali paprasyti pasirupinti mazyliu, o ne liepti. Jei ta prieziura bus per prievarta, tai vyresnis gali pradeti neapkesti uz atimta vaikyste...

Kadangi esu vyriausia is 4 vaiku, tai teko visus ir padaboti, ir i lauka isvezti, ir valgyt daryt, lygint, indus plaut, kambarius tvarkyt. Pamenu kokiu 5-6 metu budama vyresniajam broliukui kose isvirdavau. Aisku, labai nervuodavo, kai draugai kviecia pazaisti, o broli vezime reikia supti, kol uzmigs. Be to, turejom ir darza, tai tekdavo ir ten darbuotis, bet paskui aisku viskas daug lengviau buvo, nes jau keturiese darza ravedavom, kambarius tvarkydavom, pakaitom indus plaudavom.

Sveikos mamytes
Uzvedziau tokia temele cia, nes nelabai zinau kur ji tinka. Tokia mintis kilo siandien bebunant su mazium kieme.
I zaidimu aikstele atejo burelis 13-14 metu paneliu. Nu siaip normalios, gana mandagios. Ir atsivede du mazius. Vienas ne toks jau mazas, o kita metuku su trupuciu. Pradzioj graziai visaip su jais zaide. Po to jom jau atsibodo. Tai pastate mergyte prie metalines ciuozyklos (nes kaip supratau pati dar nevaiksto) ir be pirstiniu paliko iskibusia i metaline ciuozyklos dali. Pacios gaudynias pradejo zaisti. Vyresnysis berniukas (is isvaizdos2-3metu) tuo metu gulejo ant zemes, (taip, taip, gulejo) ir zaide su savo masinyte. Oras gana vesus, nemazas vejelis. Paciai be kepures gana vesu buvo. Vis tik spalio pabaiga. Tos mazosios mergytes ausys is kepures jau pradzioj pamaciau, kad islinde(dar bezaidziant su "auklemis"). Na as pakalbinau ja, pataisiau kepuryte. Kepure nera patogi, uzmaunama, be raiksteliu, tai ausys maciau greitai vel islindo. Mazosios aukles bande vel taisyti. Bet atsibodus siam procesui, visai nueme kepure. As biski pakraupau, draugiskai pasiuliau uzdeti, kad nesusaldytu seses. O ji draugiskai sypsodamasi atsake " ai, nieko". Bet vistik pavyko itikinti, kad salta. Beje, ta mazoji jau su snargliuku buvo. Taigi, mamytes, gal kartais atrodo, kad vyresneles jau gali priziureti savo broliukus, vis delto geriau juos patiketi suaugusiems.

Mano drauge turi 4 vaikus Vyresniajam kokie 13,toliau dukrai apie 9,treciam vaikuciui berods jau 4 metukai,ketvirtas vaikutis tik gimes.Tai vat vasara tas maziukas,kuriam 4 metai,nuo 2 metuku eidavo i kiema vienas,be mamos,iki pietu su broliu,po pietu su sese.Nemaciau,kaip tie vaikai ta broliuka priziurejo,bet.........man baisu,ka taip vaikas paliekamas su tokia menka prieziura ir taip ..visa diena

na man tai irgi pagrinde dičkių pagalba reikalinga,kad galėčiau mažę kieme su jais palikt.ir tai jau apie pora metų neblogai jiem sekasi.na aišku pas mane per langą kaip ant delno visas kiemas matosi,tai jei kas ar ką tai galiu pakontroliuot situaciją.nu ir aišku ne visai dienai vienus išleidžiu.bet per tą laisvą laiką,kuris lieka jiems vieniems bežaidžiant,spėju nusidirbt daug reikalingų darbų.ir paskutiniu metu pastebėjau,kad jie vakare kai visus suguldau labai puikiai gali vieni be manęs užmigt,man yra laiko ar su kaimyne paplepėt ar tv pažiūrėt.jie vieni kitiem savo įspūdžius dienos pasipasakoja ir taip bešnekėdami užmiega,jokių mano pasakų nereikia.

o kas cia tokio, kai vyresni vaikai priziuri jaunesnius?
N kartu tai buvo normalu ir nekilo jokie klausimai.
Kai as augau zinau, brolio pareiga budavo man misinelio parnesti ( na budavo tada tokie) ir nieko, nenumire nuo to.
Dabar sunui irgi tenka kazkiek sese pasirupinti -pvz atsikelus savaitgali anksciau sumustini padaryti, sviesa tuolete uzdegti ar kieme prizvelgti

cia klause apie prieziura kieme.......padeti mamai,ar jaunesniam seimos nariui yra normalu,net sveikintina,.......

Na ir ką visą dieną du broliukai kieme -vienam gal trylika, kitam trys ar keturi ir su kokia meile prižiūri brolį, labai atsakingai, tik mažiui gal neįdomu su vyresniais visą laiką Čia taip mūsų kieme matau broliukus -per moksleivių atostogas,

nu tai ir i kiema mano vaikai abu eina. Seses vienos atskirai neleidziu, manau jinai tam per maza.

priziurejau nenoriai, nors nuolat versdavo. su savo vaikais taip nesielgciau, nebent patys pasisiulytu

Mano vyras kai dar buvo mazas pipiras, ji "priziuredavo" sese, nes tevai daug dirbo. Tai kiek dabar man papasakoja, tai net su zvakem lisdavo i spinta ...gerai, kad viskas gerai baigesi... manau, kad suauges butinai turi vaikus priziuret.

Aš savo mažajį broliuką (8 metais jaunesnis) auginau : į darželį, iš darželio, vakare kieme kartu, į pasimatymus kartu.. nu jau per daug man jo buvo, paskui buvo metas kai nelabai sutarėm dėl to matyt, dabar jau abu suaugę, tai viskas tvarkoj

Aš savo vyresnėlio kartais paprašau, kad prižiūretų mažylę, kol gaminu pietus ar kažką kuičiuosi namie , bet tai buna retai. O kai mergytė nori miegelio, tai vyresnėlis isigudrino eiti ją pamigdyti su sąlyga, kad po to as jam leisiu pažiūrėti multikus ar pažaisti kompu, tai dabar jai tik jis namie, tai dėl pietu miego problemu nėra migdo brolis ir dar kokias lopšines dainuoja

Vat ir aš taip maniau, kol dvynių nesusilaukiau. Dar jiems mažiukams esant nebuvo labai sudėtinga, o kai pradėjo ropinėti po visus namus, kibtis, stotis, visai neįmanoma patapo. Prižiūri ir brolis, ir sesė. A kur dingti? Gi nelaikysim auklės 14 val per dieną.
Šiaip jie ir patys supratingi - neina kažkur ilgėliau, nepasitarę su manim dėl pagalbos broliukų priežiūrai. Rytis kartą net mokyklon eiti nenorėjo "mamyte, kas tau padės broliukus prižiūrėti? kaip susitvarkysi viena? ".

Mano vyresnėliui jau tuoj 13 metų,o mažylei 1,1m.Kai labai reikia palieku tik pusvalandžiui ir tai dažniausiai kai mažoji miega.Manau ,kad vaikus turi auginti ir prižiūrėti tėvai.Nors turėjau vyresnį brolį,bet mano mama niekados nevertė jo manęs prižiūrėti.Pati mama visur mane vedžiojosi.

Dukra broliuką saugo visada garsiu spiegimu ir verkimu praneša, jei jis eina kur negalima ar kur nors įlenda ir užstringa bet tik tiek permaža mergaitė jau aukle būti

Manau protinga moteris jusu mama!!! Juk gimdome vaikus sau ,o ne vyresneliams?
Tos mamos ,kurios palieka,o po to dziaugiasi ,kad "va kokie saunuoliai,kiti vaikai begioja,o maniskis priziuri,ir net savo noru" ,atima is vyresniuju dziaugtis sava vaikyste Kaip tik reiketu skatinti tureti draugu,o va mazyliu pasirupinti paciai! Nebent tik retkarciais(susirgus mazajam,nubegti iki vaistines ar parduotuves... )paprasyti priziureti ,o ne naudotis vaiku kaip aukle,priziuretoju

visiskai pritariu, man tai kazkaip graudziai atrodo, sedi smelio dezej koks penkiolikametis ir sese priziuri.. na, nebent cia kazkoks tevu ir jo susitarimas, gal jis taip pinigelius/ kisenpinigius uzsidirba..bet siaip, manau, kad vaiku prieziura tevu reikalas ir negalima maziu vyresniems uzkraut, jie nors ir mazesni, bet vis gi vaikai ir turi zaist su bendraamziais, o su vaikais uzsiims, kai savo tures. Tegu vaikyste dziaugiasi

Nu,bet nereikia jau gal taip perliankti lazdos,kad vaikai praranda savo vaikyste,pramogas ar dar kazka,priziuredami mazuosius Pvz.as palieku keleta kartu per savaite pusvalandziui kokiam,kai einu apsipirkti,ir nemanau,kad jau mano vaikas praranda vaikyste del tos puse valandos

tai aisku, kad ne, cia nekalbama apie palikima trumpam su vyresneliais, bet jei kasdien eidamas i lauka turi pasiimt su savim, tai nemanau, kad gerai..

Is pradziu buvau tokia pat kategoriska, kad vyresni vaikai negali ziureti mazesniu, kad jiems reikalinga vaikyste ir bla, bla. Dabar turiu trylikameti namuose. Ir pasakysiu nuosirdziai-tam trylikameciui as saugau jo vaikyste, priversdama priziureti maziu kieme Mat jo vienmeciai jau pasislepe ruko, rugsejo pirmos proga ir alu gere, o manojo berno neprieme, mat jis "mamos vaikas", priverstas ziureti mazesnius brolius, ir smelio dezej nepagersi, tam reikia pasislepti kokioj laiptinej
Geriau 15metis sedi lai smelio dezej, nei eina smaugti bobuciu-tokia mano nuomone

Teisingai