Gal mano klausime ir nėra problemos, bet nelabai žinau, ar teisingai elgiuosi, tad rašau, tikėdamasi surasti atsakymą.
Auginu 1 m. dvynukus, berniuką ir mergytę. Su berniuku turiu neblogą kontaktą. Jis nėra maminukas, būna ir su tėčiu, ir su močiutę - renkasi pats, pas ką tuo metu nori, kas su juo pažais, ir pan. Sunkumų atvejais (nugriuvo, sesė nuskriaudė ir pan.) ateina pas mane pasiguosti.
O mergina - tikra tėvelio dukrytė. Kai su vyru grįžtame iš darbo, ji parbėga iš kambario ir varo pro mane, nesustodama, tiesiai pas tėvelį Extra atvejais irgi nurimsta tik pas tėvelį.
Aš labai nesiperšu. Man faina, kad tėvelis domisi vaikais, ir kad mažoji su juo sutaria. Taip pat dėl jos pasirinkimo fakto nepavydžiu ir nepergyvenu. Tik nežinau, ar reikėtų stengtis užmegzti su ją tvirtesnį ryšį? Ar tegu viskas būna natūraliai? Ar čia tas kompleksas - kaip jis ten vadinasi, kai mergytės prie tėvelių linksta, o berniukai prie mamų?
Bučiau dėkinga už profesianalią bei mamų nuomonę.

issiunciau i asmenine, jei noresite, galite cia perkelti, nes as neissaugojau teksto

Perkeliu psichologes zinute.
Gal kuriai mamai teko susidurti su panasia situacija, nebutinai su dvynukais. Butu idomu, kaip joje elgetes.

Labas,
gerai, kad parasete i asmenine.
Jus klausiate, ar nereiktu su mergaite uzmegzti tvirtesni rysi. Cia reiktu pasitikslinti, ar sis klausimas kilo del to, kad jus jauciate, jog jums nepavyksta (nors ir stengiates) uzmegzti tokio tvirto rysio su dukra, koks yra su sunumi. Ar klausimas yra susijes su tuo, kad manote, jog abiejų vaikų rysys su mama turetu buti panasaus tvirtumo, ir jums reikia tik ideti daugiau pastangu, ir svarstote, ar verta jas deti. Pirmuoju atveju reiktu issamesnes konsultacijos, siekiant suprasti del ko taip atsitiko. Antruoju atveju jus turbut galite elgtis kaip norite, nes greiciausiai vaikas jauciasi saugus su jumis (nes jus pati jauciates kompetetinga užmegzti ryšį, ir jei prireiks galite tai padaryti).
Ar cia tas kompleksas, kur mergaites prie teveliu linksta? Dar ne, nes Edipo kompleksas buna mazdaug 5-6 metu amziuje, kada vaikai pradeda idealizuoti priesingos lyties teva, svajoti, kad jis butu tik jo (pvz., mergaite nori isteketi uz tecio, ir i mama ziuri kaip i konkurente). Tuomet yra svarbu, kad tevai neleistu vaikui tapti emociškai reiksmingesniu negu sutuoktinis. Reikia, kad vaikas suprastu, jog tetis renkasi mama (savo zmona), o ji teciui yra antra po mamos. Tuomet vaikas vystysis emociskai sveikas, ir paauges ieskos zmogaus, kuriam jis butu pirmuoju (savo vyro, zmonos). Sia Edipine situacija pergyvena visi vaikai.
Jusu aprasytoje situacijoje nematau nieko blogo, jei Jus pati gerai jauciates del dukros. Jusu vaikai atrodo naturaliai "pasidalino" tevus. Auginant dvynukus, neimanoma skirti kiekvienam tiek demesio, kiek auginant viena vaika, ir vaikai savaip issprende situacija.

Lina Kalinauskiene

Idomu

Psichologes komentaras ramina - mat pas mus beveik tokia pati situacija, tik "mano" vaikas yra mergyte, o vyro - berniukas. Mes jokiu ypatingu zingsniu nesiimame. Kai bunu su vaikais viena, stengiuosi demesi padalyti po lygiai. Kai esame visi keturi, manau, ir patys vaikai gali pasirinkti.