Aš galvoju, kad didelėj šeimoj (kalbu apie kultūringą, normalią šeimą ) užaugę vaikai nėra tokie išlepę, jie pakankamai savarankiški, išmokę siekti kompromisų, dalintis, pagelbėt, jautresni kitų skausmui, kaip manot jūs?
Ar geriau augti vienturčiui, turėt maksimalų tėvų dėmesį, daugybę daiktų, su niekuo nesidalint ir t.t., ar didelėje šeimoje, kur reikia siekti kompromisų, mokytis su daug kuo susigyvent ir t.t. ?

o didele seima, tai kokia?

Yra dideles seimos ir pliusu ir minusu.
Va viena minusa ant savo kailio patyriau: vyras turi dar dvi jaunesnias seseris. Joms gal ir gerai, kad jos turi vyresni broli, kuriam mamyte idiege, kad sesrys ir jinai turi buti pirmoj vietoje, bet as anytai aciu uz tai negaliu pasakyti.
Visad pirmoje vietoje yra jo seserys - toliau visi kiti. Paprasciausiai jisai taip nuo vaikystes ipratintas.
Bando dabar keistis, supranta, kad jisai dabar turi savo seima, kuri jam turetu buti svarbi, bet tai kas idiegta vaikysteje oi kaip sunku pamirsti.

Dabar apie jo seseris - jaunele visu mylima ir lepinama, bet uz tat savarankiska ir turinti savo nuomone. o vidurinioji - atleiskite, bet visiskai mazas vaikas. Pastoviai ja reikdavo kur nors lydeti, jai padeti, jai aiskinti ir t.t - va tau ir savarankiskumas.

Cia jau nepriklauso nuo seimos diduo, o tik nuo auklejimo. As esu vienturte, bet budama maza tikrai buvau net perdaug jautri. Taciau nepriklausomai nuo vaiku skaiciaus buvau tikrai geras vaikas, taciau kas is blogosios puses tai man buvo sunku dalintis su kitais ir siek tiek tinginiuke, taciau mandagi

[quote=lengvute,2003 12 04, 14:47]
Aš galvoju, kad didelėj šeimoj (kalbu apie kultūringą, normalią šeimą ) užaugę vaikai nėra tokie išlepę, jie pakankamai savarankiški, išmokę siekti kompromisų, dalintis, pagelbėt, jautresni kitų skausmui, kaip manot jūs?


Manau, kad tai stereotipas ir visos taisykles turi isimciu...Mes augom penkiese, bet tikrai negaliu sakyti kad visi esam ismoke dalintis, siekti kompromisu, pagelbet viens kitam, uzjausti. Vienas mano broliu (trecias vaikas seimoje, septyniolikmetis) visada nori kad jam padetum spresti jo problemas, bet jam nusisvilpt kad ir tau reikia jo pagalbos. Jis daznai sako, kad svarbiausia savimi pasirupint , o kitu nelaimes yra ju asmeninis reikalas. Jis nuo pat mazumes toks savanaudis ir jo perdaryt ar perauklet neimanoma. Musu mama ji labiausiai myli, o jis mums (sesems) prasitare, kad reikia pries mama geruciu pabut, pinigu "nutrest" ir kai tik gales dings is namu, tiek ji mama ir bematys...
Vaikystes draugo seimoj abu tevai geriantys, dvi seses "isejo" nedorais keliais, brolis sedi uz vagyste,o mano draugas gerai mokesi, gavo " Valstieciu laikrascio" stipendija (kaimo vaikams ) , baige mokslus ir sekmingai dirba. " simja nie bez urodov " - geras posakis

as uzaugau didelej seimoj, musu buvo ne 3 matau tik minusus tokiu seimu, musu seima tikrai nebuvo asociali, tevai dave kiek galejo, padejo ir padeda, bet mes visi labai skirtingais zmonemis uzaugom ir suprask tu dabar kodel, visi baisiai skirtingi, ta prasme charakteriai tai ner net ko lygint. as pati jauniausia savo seimoj buvau, tai esu baisiai ne islepinta, kaip kas pagalvitu, bet iserzinta, taigi esu baisiai irzli, nervuota, kaprizinga, ir pan. nu as galvoju augti dideleje seimoje nervams ne i sveikata

as irgi galvoju,kad tos daugiavaikes seimos tik per televizija tokios draugislos ir laimingos atrodo.as pati tai paprastoj seimojuzaugau.bet kai matau,kaip riejasi mano vaikai tai tos laimes ne su ziburiu neizvelgsi.buna momentu,kad gailiuosi jog tiek prigimdziau

as pati buvau vienturte. Kai kas sako, kad tokie nemoka dalintis...baikit juokus..dalinuosi su draugais kuo tik galiu, nes ..o su kuo dar dalintis. O va mano tevas buvo is 9 vaiku sheimos..seima tvarkinga, bet aukstaji baige tik vienas ish ju, kiti darbininkai- vargo peles, jei ka ir pasieke tai tik sutuoktiniu deka. Pavydo daug, o kai susirgo mociute- ne viena dukra nepanoro ziuret jos, gerai kad marti apsieme..va taip..Kai mano tevas mire man buvo 3 metai, toks vaizdas kad seneliai ne nepastebejo jog turi vienu vaiku maziau, kiti kompensuodavo ) Kazkaip pagalvoju, jei tevas butu vienas buves, tai seneliai ir demesi man butu rode ir ant keliu pasisodine ir apie ji papasakoje, o dabar tai pavalgius apsirengus, tai ko dar nori- ir be taves yra rupesciu. Manau daugiavaikese nelieka vietos pasisnekejimams, nes viskas tarp puodu nuskesta

pati turiu du vaikus, tai kai gime antras, vos speju pirmajai demesi skirti, o jei dar septyni. Tai vyresni tampa teciais, ir vietoj to kad knygas skaitytu- uzpakalius sluosto. Manau trys vaikai yra pats tas, keturi ...gal irgi faina, bet daugiau...na nebent taip gaunasi

Manau,kad tiek mažesnėse, tiek didesnėse šeimose visokių būna. Mes augom trise:aš ir du broliai. Aš baigiau mokslus{aukštuosius},turiu darbą,nusipirkau namą...O tie du tai niekur dedami,net gėda viską rašyt. Pijokai, driskiai, baisiai pavydūs, gali numirt,bet negausi nei lašo vandens,nei cento duonai...O aš kažkaip pripratus dalintis, padėt kai kam reikia ir t.t. Nors visus augino vienodai, mokytis būtų leidę visus....

mano sunus gabus,bet vienas nesimoko,o kitas beveik pirmunas.gal ir pasieks ko nors gyvenime.visus vienodai myliu,ir visi vienodai "gauna i kupra".bet vyresneliui vis tiek atrodo,kad jis maziausiai mylimas.ziuriu i ji ir matau,kad jis gimes but vienturciu.nes kai mes tik dviese bunam,viskas gerai.ir su kitais tas pats,po viena vaikai kaip vaikai.kai kruvoj tai ne tik kad riejasi,musasi,bet tiesiog nekencia vienas kito

ojei,perskaiciau ir issigandau mes irgi 3 ar net 4 pabiruciu norim,ale kai paskaitai tokias mintis,tai pradedi abejot
Nors manau,kad daug kas ir nuo vaiku charakteriu priklauso,gali buti daug ir visi gerai sugyvens,o gali buti 2 ir plieksis kaip svetimi

tai jau tikrai,vaikai kaip loterija.nezinai kokio charakterio gims.o juk ne visada gyvenimas susiklosto,kad galetum juos siltnamio salygom augint

Oi oi , kiek čia baisybių prirašėt. Na aš turiu tik sesę, bet kai pamenų mūsų paauglystę, tai pliekėmės, kiek jėgų turėjom. Bet dabar artimesnio žmogaus gal ir neturiu, net mamai nepasakau tiek, kiek pasipasakoju sesei. Mama mums visada kartojo: žinokit, mūsų su tėvu nebeliks, o jūs esate patys artimiausi žmonės pasaulyje. Va toks auklėjimas buvo. Tai dabar savo trioške taip pat auklėju, nors dar ir nedideli, bet laikas nelaukia. Pasipliekia ir negražiai pakalba ir apskundžia ... bet pasiilgsta vienas kito be proto, ir nuobodžiauja, kai ne krūvoj.
Manau viskas nuo šeimos prasideda. Vaikams tėvų dėmesio visuomet bus maža. Bandau viską daryti krūvoj: ir pamokas vieni kitų tikrinam visi ir tvarką darom visi ir valgyt darom visi (nesvarbu, kad po to miltais nubarstyti totaliai visi namai ). Manau genai taip pat turi reikšmės, man matyt pasisekė, vaikai tiek mano tiek mano vyro šeimoje yra labai svarbu, todėl gal ir pas mus taip, meilės negailim, dalinam kiek galim kiekvienam.
Turi mano duktė draugę, vienturtė. Tai žinot, labai džiaugiuosi, kad mano vaikas ne toks... na nesavanaudis, ne pasaulio bamba. Šiaip gera mergaitė, bet visas gyvenimas turi suktis apie ją... Nežinau, krūva geriau

Vilialia krūvoj geriau maniškiai buvo skirtingose vasaros stovyklose,tai grįžę mėnesį blogo žodžio viens kitam neištarė,žinoma būna visko,tik kraujai dar nesitaškė

išgąsdinot jūs čia mane mes šeimoje buvom tik dvi, nes daugiau negalėjo , o sugyvenom ir sugyvenam labai gerai, o esam skirtingos o MB iš keturių šeimos tai tokios neapykantos ir pavydo dar nesu mačius, gerai, kad nors MB ne į juos, bet užtat atkenčia atsakančiai, bet gal čia dėl to, kad jis nuo kito tėvo

ne čia toks auklėjimas o gal tikrai dėl tėvo

Na matai, pati priežastį paminėjai: nuo kito tėvo . Jei tėvai nesutaria, tai ir vaikai iš ko kito, jei ne iš tų pačių tėvų pavyzdį ima...
Todėl ir manau, kad jai yra daug vaikučių, tai toje šeimoje turi būti ir labai daug meilės (vaikai turi gimti tik iš meilės) ir tarp tėvų ir vaikams, tuomet ir jie, kaip bezdžioniukai viską pakartos .. manau taip.

nu kaip čia pasakius įdomiausia yra tai, kad patėvio šeima jį priima kaip savą, myli ir t.t., bet močiutė iš mamos pusės visą gyvenimą aiškino jis ne tavo tėvas tu neturi jo klausyt ir t.t. nors pati ir išskyrė motiną su jo tėvu, mama apie buvusią santuoką ir jo atsiradimo aplinkybes nekalba išvis - neatsimenu kodėl tau daviau tokė vardą, neatsimenu kuo sirgai, neatsimenu... gal kalta jaučias kad nesugebėjo apgint nuo savo motinos savo šeimos Tiesa močiutė jį taip pat myli, mūsų dukrytė irgi yra pati pati nuostabiausia , sesuo nekenčia tikrąja to žodžio prasme, kad galėtų... brolis... išnaudoja, bet jau MB atsivėrė akys kai ant manęs pavarė , kitą sesuo dar mažoka bet jau irgi moka įgelt su tikruoju tėvu ir jo šeima bendraujam neseniai, tiesa, vis anie stengiasi apjuodint, o štai tėvas nei vieno blogo žodžio tik apie anytą daug galėtų pasakyt

Nu, ir sako po to, kad uošvienė nekalta . Išardė šeimą, kiršina visus, nu tos uošvienės .

aha svarbiausia, kad ir pati MB mamytė daro tas pačias klaidas, gerai tik kad jam tai visai nesvarbu ir bendraujam minimaliai

didelese seimose vaikai auksiniai

Sveikutės, aš esu kilus iš daugiavaikės šeimos, turiu viena brolį ir 3 seseris. Mes sutarem tikrai puikiai, nebuvo lengva mus gyventi, patys pasiekėm tai ką turim. Baigėm mokslus, įsikūriam po biški, bet pati kad turėčiau tiek vaikų tikrai ne. Nors pastoti pasiryžau užėjo noras turėt vaikely,taigi yra visokių tų šeimų ir juose būna išlepintų vaikų.