Manau mano patirtis pravers toms mamoms, kuriu vaikai dar nekalba, bet akivaiz

Atsiprasau, bet mano mazius man ryskiai neleido minciu uzbaigti.

Taigi patarsiu mamoms, kurios nezino, kaip "susisneketi" su dar nekalbanciu vaikeliu. Kai ateina toks laikas, kai vaiko norai ir pageidavimai dideja, bet zodziai ju isreiksti dar negali, labai pravercia keletas zenklu.
Mano vaikas moka kokiu 3-5 zenklus, pacius reikalingiausius. Pvz. "prasau". Rodo, ko nori ir zenkla "prasau", o mes zinom, ka paduoti ir kuo padeti. Arba "uztenka" - kai jau nebenori valgyti. Taip pat "pieno", kai nori kad pamaitinciau. Siuo atveju, as rami, kad prie zmoniu jis man netemps rubu aukstyn.

Svarbiausias privalumas - vaikas nefrustruoja, nesinervina ir jaucia, kad ne tik tevai, bet ir jis pats gali reiksti savo norus.

Dar vienas dalykas, tu zenklu nereikia specialiu, paciom galima susigalvoti ir vaika ismokyti.

Gera ideja
O cia pora puslapiuku anglu kalba su zenklu pvz.:
http://www.signwithme.com/default.asp
http://www.kindersigns.com/dictionaries.html

Nesupratau. Vaikus be sutrikimu mokyti gestu kalbos? O tai jei jis ja ir ismoks, tai kame bus paskui motyvas mokytis sneket?

Ai, nzn, gal as tundra, ir pirmakart girdziu, bet pati ideja man nelabai patinka. Na, suprasciau, jei seimoje butu kurcnebylis, tai kad su juo susikalbet galetu - tada taip, o siaip

Nebent geltona/raudona kortele parodyt, kai prasizengia

Ar tai nestabdo vaiko noro bandyti kalbėti? Pamatęs, kad gali be jokio vargo ,,susišnekėti'' su tėvais, ar stengsis mokytis mintis reikšti žodžiais?

Lietuvoj sis metodas tik ateina, o Amerikoj jis jau ispopuliarejo, knygu yra prirasytu. o nauda akivaizdi, kol vaikas dar fiziskai negali istarti zodziu, o pasakyti tikrai nori.

Zenklu kalba su verbaline nesikerta. Amerikoj auginau tris vaikus, kurie visi buvo mokomi keletos zenklu. nezinau, ar tas turejo reiksmes, bet kai jau pradejo patys kalbeti, zodzius berdavo kaip zirnius.

vis delto zenklais visko nepasakysi. Savo vaika ismokiau tik paciu butiniausiu keliu zenklu, kad abiem butu paprasciau gyventi, o zodynas juk platus ir noras daugiau pasakyti ir skatyna kalbos vystymasi.

Taip, JAV labai populiaru mokinti vaikus zhenklu kalbos: draugu tarpe beveik visi ju mokina. Man tai irgi buvo naujiena, tachiau iki shiol neperpratau to esmes. Panashiau, kad tai dabartines mados reikalas
Mes su dukra nuo kudikystes shnekejom zhodzhiais, jokiu problemu del komunikacijos niekuomet nekilo.

Manau, kad prasmingiau ismokyti vaika 5 zenkus, nei rodyti korteles su zodziais Jei neapsileisiu, savo mazaja bandysiu ismokyti. Moksliuke, o kada tu pradejai mokyti ir kaip tai darei?

Siulo pradeti nuo tada, kai vaikas pradeda pats rodyti "ate" (apie 8-10men), bet as pastebejau, kad Azuolui labai lengvai sekesi nuo mazdaug 1m.

As jam parodau koki sugalvota zenkla, pvz. "pieno" rodziau pirstus prie lupu, bet jam lengviau sekesi (pats taip sugalvojo) rodyti ranka prie ausies. Tai "susitarem", kad "pieno" reiskia, ranka prie ausies

Geriausia zenklu isreiksti ta dalyka, kurio labiausiai reikia. mums labai pravercia zenklas "prasau" (istiestu delnu trinama krutine). Dabar jis tuo labai naudojasi, nes kai vaikutis taip graziai praso sunku jam atsakyti.

Bandom ismokinti pasiprasyti i tualeta (pabelsti i tuliko duris ir rodyti prasau), bet kazko dar nelabai sekasi.

Sekmes tau su savo mazium.

Nezinau kaip su sveikais vaikais, bet musu vaikui labai padejo korteles pridarem daug paveiksliuku dar uzrasus uzdejom ir kai ko uzsinori sudelioja uzdeda savo nuotraukyte su vardu, paskui zenkla nori ir uzdeda ko nori. kai paduota tas visas sudeliotas korteles perskaitim ko nori, dabar jau ir pats kartais pasako duodamas kortele ko jis nori zodziu.

Moteriškutės ką jūs čia išmąstot. Tik mokykit kalbėti, stenkitės kiekvieną savo veiksmą įvardinti, aš niekaip neįkertu kam jums tie ženklai, nebent pačios neauginat vaiko. Juk kiekviena mama su savo vaiku susikalba pati kuo puikiausiai. Kas gali geriau suprasti vaiką jei ne mama. ar jūsų vaikas neprigirdintis, ar jis autistas, ar nesupranta kalbos?
Kur jūs lekiat, kur jūs skubinat gyventi savo vaikus. Ateis laikas kalbės, ateis laikas skaitys. Man susidaro tokia nuomonė, kad jūs jau norit nuo 5 mėn. vaiką išmokyt skaityti, kalbėti. Leiskit jam džiaugtis kūdikyste ir augti ramiai. Kas ta Amerika. Pasaulio bamba. Semkitės patirties iš savo senelių, mamų, savo lietuviškos prigimties. O ne iš Amerikos.

Musu vaikuciai kuo sveikiausi, ar ne, lututee, raideles, zanet. O tau brangioji, labas vakaras, pasakysiu - pati pasiziurek ko mokai savo vaiko. Ar jis nerodo "ate", ar nelinksi galvele, sakydamas "taip" arba "ne", ar neploja katuciu, ar nerodo, kaip muse maise arba saule vire. Tavo ziniai visa tai ir yra neverbaline zenklu kalba, kuria mes papildome savo zodine kalba. O mazi vaikai lengviau ismokdami zenklus gali nefrustruodami išreikšti savo poreikius.

o kaip ta vaikuti ishmokyt zhenklo?.. kaip jam pasakyt, kad tas ar anas reishkia viena ar kita? Papasakokit, kaip jum pavyko, kokius mokymo metodus naudojot?

Paprasciausia kiekviena karta sakant zodi - rodyti zenkla. Pamatysi, po kiek laiko patsa vaikas panasu zenkla atkartos. Jei zenklas ir nevisai pavyksta, nesvarbu. Svarbiausia, kad jus vienas kita suprastumet. O pradeti reikia, kai vaikas pasiruoses, kai pradeda rodyti "ate".
Sekmes

Kažkaip perskaičiau ir dabar galvoju. Kaip mama nesupranta ko vaikas nori? Nežinau, bet man nebuvo ilgų isterikos priepolių ir riksmu vien todėl, kad aš nesuprasčiau ko mano vaikas nori. Na bet negali pykti. Kartais iš neturėjimo ką veikti daug ko prisimastai. O visuomenei tas nekenkia.

Na, žinot, aš tiesiog iš savo vaikų veido išraiškos, verkimo būdo suprantu, ko vaikas nori...Reikia tiesiog daugiau laiko skirti vaikui, įsiklausyti, stebėti jį, ir nereikės jokių dirbtinių ženklų prisigalvot . Man čia labiau panašu į šuns dresiravimą, nepykit... Kūdikio verksmas ir yra jo kalba...
Tarp kitko, pati dirbu su kurčiais vaikais, turiu pedagoginį išsilavinimą .

Aš ir pagalvojau, kad čia truputį panašu į šuns dresavimą Nu man čia kažkokia nesąmonė, taigi metu vaikas žodžio neištaria, bet kažką panašaus, kokį skiemenį suveblena. Galų gale yra 'savi' žodeliai, tokie kaip niam niam, pušku pušku ir t.t. Jei vaikas nori būt paimtas ant rankų, jis kelia rankutes ir sako apa. Tai išeitų, kad užtenka kelt rankas, kam dar bandyt sakyt O mažesnius juk vien iš veido išraiškos supranti, net gestų nereikia... Na nebent mamos gal užimtos ir mažokai laiko su leliais praleidžia ir todėl vien veidelio išraiškos negana

Aš manau (o beje sesuo, kuri gyvena JAV patvirtino), jog gestų kalbos mokinimas iš tikro atitolina kalbėjimo pradžią. Nežinau kaip kitoms, bet mano beveik metukų dukrytė jau pilnai pasako am-am kai nori valgyt, trina akytes kai nori miego (cia nemokinta manau kad visi vaikai taip daro), atsineša žaislą kai nori žaisti, kelia rankytes kai nori kad pakelčiau (kaip bebūtu keista, irgi nemokinta ). Beje am-am ji pradėjo sakyti tuo paciu metu, kaip ir ate-ate muojuodama rankyte ir katu-katu plodama. Tai kam man ją mokinti gestu kalbos, jei kartu su gestais ji ismoksta ir zodelius? Dabar imdama is manes zaisla ji jau sako aciu, tai ar reikia mums gesto ivardinancio tai?
Sunus budamas metuku ir 8 menesiu pilnai snekejo sakiniais ir tai salygojo ne tik jo igimtos savybes, bet ir tai, kad su juo bendravom ne pauksciu-gestu-vaiku kalba, o normaliai, kaip su suaugusiu. Gestu kalbos mokyma as suprantu vieninteliu atveju, kai mokinama reali gestu kalba, kuria butu galima susisneket su kurcnebyliais. Tokiu atveju tai tarsi galimybe kurcnebyliams zmonems pagelbet ir integruot juos i visuomene, kuri juos supranta. Tokia programa vertetu ivest darzeliuose ar mokyklose. Bet specialiai mokinti savos gestu kalbos neverta. Juk isskyrus jus, jusu vaiko nieks nesupras, o va jei jis sakys niam-niam, ar am-am, supras visi lietuviai

Sveikos,
Pradejau dometis apie gestu kalba kudikiams ir beieskodama informacijos suradau sia sena tema. Anglijoje dabar labai populiaru mokinti kudikius, kurie dar negali pasakyti ko nori, gestu kalbos. Jiems tai padeda issireiksti, parodyti, kad nori pieno, ar kad pampersas pilnas Mamos sako, kad vaikai mokedami parodyti ko nori maziau rodo oziuku, nes juos supranta. Kai kurios pradeda mokinti nuo gimimo, kitos nuo 6-9 men. Kiek skaiciau gesta reikia rodyti tariant zodi tuo pat metu. Taigi tai netampa pakaitalas normalios kalbos ir visai neatitolina vaiko normalaus snekejimo, o kaip tik skatina, nes lavinami vaiko bendravimo igudziai.
Idomu butu suzinoti ar bandete kuri ir kaip sekasi?

Sveikutes,

Dziaugiuosi, kad savo pamastymais pasidalinate... Tai as irgi noriu keleta zodeliu pasakyti

Mama visada supranta savo vaika, na gal ir tetis jei daug laiko skiria, bet problema atsiranda tada, kai vaika reikia palikti seneliam ar auklei, va tada vaikui ir iskyla problema...
O jei mazylis ir ji supantys zmones zino pagrindinius VAIKO zenklus, o jie gali buti labai ivairus, tai palengvina ju bendravima ir isvengiama nesusipratimu... Mes tai naudojom tokius zenklus, kaip pienukas, kumstukas prie lupyciu, valgis, pirstukai prie lupyciau, o jei seip ko noredavo tai rodydavo su pirstukais ir t.t

Sveika
Idomu, nuo keliu menesiu pradejote naudoti zenklus? Kada vaikas pats juos pradejo rodyti? Tuo paciu metu sakydavote ir zodzius, ar ne?

oi, kokia tema faina!
ir aš pasisakysiu
aš tikrai už ženkliukų rodymą girdinčiam vaikui, kadangi vaiko suvokimas labai plečiasi, ties kiekvienu nauju judesiu. tarkim rodydama judesį vaiko dėmesys ugdomas, ir tuo pačiu vaikiukas mokinamas suvokti, stebėti, prašyti...

yra daug mažų smulkių žodelių, kurie yra labai lengvi... tarkim: einam, daryti, dar, noriu, šneku, matau, žiūriu, maudytis ir t.t.

drąsiau bendraukite su vaikeliu kiekviena

Sūnulis po truputį pradeda šnekėti, bet ženklų kalbą yra įvaldęs puikiai (nemokiau). Dažnai sakiau, kad jis ilgai nenorės šnekėti. Visgi aš nemanau, kad vaikus reikėtų mokyti ženklų, geriau reikia bandyt prakalbint.

Viltea, bet gi niekas nesako, kad mokinat zenklu kalbos su vaiku nebesnekama. Reikia kalbinti ir sneketis lygiai taip pat. Zenklu kalba tik papildomas dalykas, kol vaikas nepradeda pats sneketi. Manau tevams ir paciam vaikui lengviau, kai jie supranta vienas kita. Vaikai lengvai ivaldo zenklu kalba, tai jiems labai naturalu.
Juk kazkodel mokinam pamojuoti rankyte sakant "Atia!", kodel nepamokinus ir daugiau zenklu?

Na tiksliai nepamenu, bet atrodo 8-9 menesiu buvo, o kuno kalba visada papildo verbaline, snekamoji...

Nuo pradziu tai vis dar paklausdavau: nori pienuko? tada palinksedavo galvyte

Sveikos merginos,
bebudama amerikoje suzinojau apie gestu kalba girdintiems vaikiukams ir labai susidomejau. Tikrai, jei mazylis gali parodyti "ate", tai gali ir parodyti ko noretu. Pvz prieina ir rodo, kad nori banano, nors tu jam bandai ikisti obuoli. Argi ne puiku? Bandysiu savaja mazyle mokinti. Paziuresim kaip pavyks. Pati jau net labai specialiai nesimokindama, o tik viena karta perziurejus mokomuosius video ismokau turbut arti simto gestu (tiesa jie visi amerikietiski, lietuvisku gestu video turbut ir nerasciau). Ir tikrai nemanau, kad tai atitolina kalba.
Kazkas minejo, kad yra kazkokie kursai Vilniuje. Gal galima konkreciau?

Na, man šiek tiek nesuvokiamas tas ženklų mokymas, bet tai tik mano nuomonė, be abejo, kiekviena mama pasirenka tai, kas jau atrodo tinkama.

"Gestu kalba" yra normali kudikiu vystymosi raida ir as visai nesuprantu kai kuriu mamu nuostabos ar pasipiktinimu Juk pries vaikui pradedant kalbeti,mes MAMOS tardamos zodzius rodome ir tam zodziui budinga gesta,vaikas po kiek laiko pradeda kopijuoti.Nieko naujo Amerika neisrado. Tik nereikia visko taip sureiksminti.Pries pradedant vaikui vaikscioti,pirmas etapas yra sliauziojimas..sito irgi mokome,skatiname.Ar tai irgi NAUJIENA?

tik ka suzinojau apie zenklu kalba, nusprendziau pasidomet, ar supermamose jau buvo apie tai kalbama, kadangi tai supermamos, tai radau ir kudikiu zenklams skirta tema

apie kudikiu zenklus, jei kam idomu, anglu kalba yra cia:
http://www.brillbaby.com/teach-baby/signing.php

raso, kad galima ir anksciau pradet mokinti zenklu, bet vaikas pats pradeda rodyti zenklus mazdaug 10 menesiu. maniskei 5.5 men, meginsiu pradet mokint zenklu

Mano dukra pati buvo prisigalvojusi gestu ir ju ismokiusi mus. Ji ju turejo nemaziau 50. Ispradziu tai mums atrode zavu. Noriai bendraudavome su ja pasitelkdami jos gestus. Gestu kalboje ji tobulejo zaibiskai. Bet kai sulaukeme 1metu ir 10men., tai nejuokais sunerimome, nes pastebejome, kad gestus ji tobulina, isradingai naudoja, bet kalbine raida veluoja. Budama mazdaug 2,5m buvo tirta pedagogineje-psichologineje tarnyboje. Intelektas buvo nustatytas ganetinai aukstesnis pagal amziu, bet nustatytas ir vidutinis kalbos neissivystimas. Daug laiko teko kompleksiskai dirbti ir su specialistais, ir namie.
Aciu dievui, viskas baigesi gerai. Ji jau didele mergaite, mokykloje sekasi puikiai. Siemet lanke kursus tikrosios negirdinciuju gestu kalbos. Skaityti pradejo 5metu (tikriausia jai labai patiko zenklai).

Sveikutes,

as taip pat anksciau labai nepatikliai ziurejau i gestu kalbos mokyma. Bet dabar nuomone siek tiek pakeiciau. As dirbu JAV vaiku darzelyje-mokykleleje, kur visi vaikuciai yra mokomi gestu kalbos ( pradedant kudikiais ir baigiant ikimokyklinukais). Cia butent to darzelio tokia ugdymo filosofija. Teko dalyvauti seminaruose, kur buvo kalbama, kad kai mokome gestu kalbos "dirba" abu vaiko smegenu pusrutuliai ir to pasekoje ateityje vaikai buna gabesni,o ir geresnes atminties. As nelabai moku cia viska moksliskai paaiskinti,bet kai pradedi gylintis tai istiesu idomu. Daug buvo atlikta moksliniu tyrimu ir pan. Jie cia gestu kalbos mokejima prilygina uzsienio kalbos mokejimui. Juk, kai pagalvoji, nera taip jau paprasta tarti zodzius ir rodyti zenklus tuo paciu metu. Reikia nemazai smegeneles pajudinti...Darzelyje kiekviena diena mums reikia ivesti bent viena-pora nauju zenklu pagal tema, kita diena juos kartoti ir t.t. Ir kas keisciausiai, vaikai (net dvieju metuku) tuos zenklus daug geriau prisimena nei suaugusieji, nors kasdien ir nenaudoja.

Sveika,
Butu idomu, kad papasakotum daugiau, kaip mokinate
Maniskis jau pradejo rodyti zenklus, bet pas ji ir "pienukas" ir "atia" labai panasiai gaunasi (Sugniauzia ir atgniauzia kumsti). Tai ir nesuprantu

Labutis visoms,

parašysiu vėliau daugiau, bet pakolkas tik tiek:

www.blogas.lt/vaikopasaulis

Ten yra keletą straipsnelių apie rankelių kalbą.


Sėkmės.



Aš mokinu savo sūnų. Nerealiai palengvina bendravimą ir suteikia jam galimybę kalbėti ženklais.

Sveikutes,

Gestu kalba susidomejau, nes girdejau, kad dvikalbiai vaikuciai kalbeti pradeda siek tiek veliau (as su suneliui kalbuosi lietuviskai, mano vyras prancuziskai, o tarpusavyje kalbames ir auklyte snekina angliskai - tai net trys kalbos iseina ), tai gestai duotu galimybe vaikuciui "pasakyti" ko jis nori dar iki tol, kol jo galvele issiaiskins su visom kalbom.

Siuo metu mano suneliui 8.5 men, gestu kalba pradejau po truputi mokinti nuo 6men. Kol kas dar jokiu pasiekimu neturim, bet as neprarandu vilties. Mokinames tokiu zenklu kaip "pienukas", "valgyti", "mama", "tete"... Kai prades siek tiek pats zenklus rodyti, po truputi ivesiu kitus zenkliukus. Beje, tiek as, tiek MB rodydami koki nors zenkla visada garsiai pasakome pati zodi, taip kad kalbos mokomasi lygiagreciai. Kartais kaip pagalbine priemone parodome "Baby Einstein - Baby First Signs".

Butu idomu suzinoti, kaip sekasi kitoms mamytems.

sutinku, kad gestų kalba -normalu...tik nesuprantu, kam jos reikia specialiai mokyti? aš, pvz, su dukryte puikiai susikalbu gestų/garsų kalba be jokių mokslų... ji puikiai pirštuku sugeba parodyti, ko nori..jei duodu ne obuolį, o bananą, kaip čia kažkuri rašėte -papurto galvytę... mano subjektyvi nuomonė - gestų kalba - pačių mamų noras pasipuikuoti prieš kitus- koks mano vaikelis protingas, mokytas, madingas ir t.t... šiame laikotarpyje vaikui geriausia leisti kiek nori laisvai ir nevaržomai judėti, žaisti,piešti ir tiesiog būti vaiku...
Papildyta:

Parodyti pirštu į daiktą ar sucypti - ne gestai. Kaip ir galvos papurtymas. Ženklas - tai rankomis arba viena ranka rodomas tam tikras žodis. Kalbama apie specialius ženklus, kurie pažymi konkrečius žodžius. Pavyzdžiui: sėdim su vaiku kambaryje, jis varto knygelę, o aš skaitau. Mažius rodo dramblio ženklą - ir aš žinau, kad jis mato dramblį. Arba ropoja po kambarį, priropoja prie lango, stovi dairosi ir rodo paukščiuko ženklą, poto musės ženklą- aš žinau, kad jis mato paukščiukus, muses. Taip vaikas kalba. Išmokti parodyti pirštuku dauguma vaikų išmoksta intuityviai, nes kito pasirinkimo neturi.

Nejau Jūs galvojat, kad mažas vaikas, jei galėtų kalbėti, tai tik ir sakytų, ko nori? nejau jūs nenorėtumėte žinoti, kaip jūsų vaikas jaučiasi, ką mąsto... Jie gi stebi pasaulį, mato daug jiems nepažįstamų ir pažįstamų objektų. Norėti - dar ne viskas. Jie mąsto, tyrinėja, jaučia...

Poreikių patenkinimu buvimas su vaiku neturėtų apsiriboti. Net ir mažiausiems reikia bendrauti. Ženklų kalba suteikia tokią galimybę vaikams, kurie dar negali išsireikšti verbališkai, tik pradeda mokytis kalbėti. Suaugę žmonės juk kalbasi tarpusavy. O vaikučiai dar mums negali nieko pasakyti.

Kaip teigia psichologai, ženklų kalba suteikia vaikams daugiau saugumo, paįvairina patirtį, aktyvina bendravimą tarp mažų vaikučių ir suaugusių, atsiranda kokybiškų užsiėmimų galimybė. Mažiai, miklindami pirštelius aktyvina ir savo smegenų kalbos centrus. Tai pagreitina tariamos kalbos išmokimą. Svarbu akcentuoti, kad jei šeimoje yra vyresnių vaikų, kalbos išmokimas gali būti, bet ne privalo, lengvesnis ir greitesenis procesas.

Jei pakapstytumėme giliau, tai galiu pasakyti, kad vaikai pirma pradeda kalbėti mintyse. O ženklas vaikui sudaro galimybę įgarsinti savo mintį.
Net nėra abejonių, kad toks ženklų mokymas turi tik privalumų ir jokių trūkumų.

Kai kurios mamytės, kurios nešioklėse nešioja savo turtus, nuogąstauja, kad ženklų rodymas reikalauja abiejų laisvų rankų. Ne visai taip. Yra paprastieji ženklai, patys pagrindiniai, kurie rodomi viena ranka. Na, o pvz. bezdžionės, rodomos abeim rankom, ne taip dažnai gatvėje ir pamatysi.

Kūdikių ženklų kalba neturi nieko bendro su vaikystės atėmimu, neleidimu būti vaiku ar kitokiais liūdnais reikalais. Pasižiūrėkite youtube filmukus, kokie vaikai laimingi. Jie gali pasakyti, ką mato, ką girdi. Aš pvz galiu sužinoti, ar vaikui nugriuvus skauda, nes jis parodo, kai skauda. O kai nugriuvimas net dėmesio mano nevertas, stojasi ir eina toliau. mažius parodo, kai skauda besikalantys dantukai. Ir aš žinau, kad reikia patepti. Man jau nereikia kaišioti savo pirštų ir čiupinėti dantenų - tai nėra jam labai maloni procedūra...

Pvz mano sūnus jau gali žaisti vienas. Tačiau kartais jam prireikia pagalbos. Ką daro praktiškai visi vaikai? Labai dažnai pradeda šaukti, rėkti, zysti, nes jiems kažkas nepavyksta. Išmokinusi ženklą "padėk" zyzimų apmažėjo. Prieina prie manęs ar kito suaugusiojo, parodo ženklą, nusiveda - pasirūpina savimi. Taip ugdomas vaiko gebėjimas priimti sau naudingus sprendimus, lavinamas savarankiškumas, didinamas psichologinis atsparumas. Normalu, kad vaikai, pasiekę pirmus savo metus, daugiau nori nei gali. Bet kai yra galimybė suteikti jiems konstruktyvų būdą išreikšti save - kodėl gi juo nepasinaudojus???

Dauguma mamų iš to noro būti kuo geresnėmis mamomis nejučiomis prilygina save... dievybėms, žinančioms iš vaiko akių, ko vaikas nori... Žinoma, kad mama, praleisdama daug laiko su vaiku jį labai gerai pažįsta, pastebi, numato jo elgesį, poreikius ir pan. Bet vaikas gi nebūna visada tik su mama... Ženklai užtikrina vaiko saugesnį buvimą ir su kitais...
O kiek būna situacijų, kad vaikas kažką bando parodyti, pasakyti, bet negali ir pyksta... Labai daug mamų tvirtina, kad kai vaikai pradeda šnekėti, komunikacija tik pagerėja, pasidaro viskas daug aiškiau. Kitaip ir būti negali. Kalba palengvina bendravimą. Negalime tam prieštarauti, nes ir vyrus turėtumėme iš akių suprasti, ir savo tėvus... Bet linkę esame vis dėlto kalbėtis...

Naujovių priėmimas - kiekvieno asmeninis reikalas. Ne visi tėvai pažangūs, bet neabejoju, kad dauguma tėvų savo vaikams linki visko tik geriausio. Vieni - senais įprastais metodais, kiti nebijo išbandyti ir to, ko dar niekas iš aplinkinių nedarė. Siūlau nenuvertinti nei vienų, nei kitų.

O sakyti, kad ženklų mokymas prilygsta pasipuikavimui.... Ką aš žinau... Neišmanymas, neišprūsimas, bet kokių naujovių atmetimas, ribotumas ir dar kažkoks pavydas ir nieko daugiau...

Mokykimės kitokius nei mes priimti be nuvertinimo, skeptiškos pašaipos. Taip mokysimės toleruoti visokius žmones. Ir mūsų vaikai mokysis toleruoti kitokius nei jie patys. Tokiu būdu plės savo akiratį, pažins naujoves, atras naujus interesus ir užaugs laisvomis stipriomis pasitikinčiomis savimi asmenybėmis. Toks gi mūsų visų tikslas, ar ne?

Kviečiu toliau dalintis patirtimi. Linkiu visoms sėkmės ir ryžto pasielgti kiek kitaip nei elgėsi mamos per paskutinį šimtą metų aplink mus. Tam ir yra mokslo pažanga. Pasinaudokime ja. Nemokamai.

mano vaikas visada būna su manim... o kalbėti apie neišprusimą ar ribotumą perskaičius tik vieną mano postą, tai.... Klaidinga ir negatyvi informacija gali sukurti aukos sąmonę ir pripildyti mūsų gyvenimą savęs neigimo.
beje - neišprusimas - u trumpoji...
tenorėjau tik pasakyti, kad kiekviena mama atsirenka, kas jos vaikui geriausia...o sulaukiau ohohoo kokio atsako...
man žmogus -vaikas ar suaugęs- visų pirma yra siela... ugdytį meilę Dievui, pasauliui, aplinkiniams, gyvenimui man yra svarbiau nei mokyti gestų kalbos..tik tiek...
Papildyta:
Kiekvieną kartą, kai tik pradedu galvoti, kokie ypatingi yra mano vaikai ir kad negaliu jiems duoti bet ko ir bet kaip, atsiverčiu vienos knygos vieną puslapį ir jį paskaitau - tada ir vėl prisimenu, kad tie du maži stebuklai atėjo į šį pasaulį gyventi savo gyvenimo, o man tik suteikta didelė laimė pažinti juos ir būti šalia jų. Taip, labai norisi duoti jiems viską, bet jie visada pasiima tik tai, ko jiems reikia. Man didelė laimė ir garbė būti jų pakeleive.
O čia - žodžiai iš vienos knygos vieno puslapio:

"Jūsų vaikai nėra jūsų.
Jie - savęs išsiilgusio Gyvenimo sūnūs ir dukros.
Jie atėjo per jus, bet ne iš jūsų,
Ir nors jie su jumis, jie jums nepriklauso.

Jūs galite jiems atiduoti savo meilę, bet ne mintis,
Nes jie turi savąsias.
Jūs galite priglausti jų kūnus, bet ne jų sielas,
Nes jų sielos gyvena rytojaus namuose, kurių jūs net svajonėse negalit aplankyti.
Jei galit, siekit būti į juos panašūs, bet nesistenkit juos padaryti panašius į save.
Nes gyvenimas neina atgal ir negaišta vakarykščioj dienoj.
Jūs - lankai, iš kurių lyg gyvos strėlės paleisti jūsų vaikai.
Lankininkas mato taikinį kelyje į begalybę ir savo galia Jis įtempia jus, idant Jo strėlės lėktų greitai ir toli.
Džiugiai leiskitės įtempiami lankininko rankos;
Nes, mylėdamas lekiančią strėlę, Jis myli ir pasiliekantį lanką."

Kahlilis Džibranas. "Pranašas"

Labai gražūs žodžiai. Esu tikra, kad Jūsų požiūris ir mano požiūris nesikerta, o tik papildo vienas kitą.

Internetas toks reikalas, kad pranešimo autoriaus nuotaika yra interpretuojama skaitytojo. Rašiau labai geranoriškai nusiteikusi. Taikiai.

Daug minčių kilo, kai pradėjau rašyti, tai gavosi ilgas pranešimas. Kadangi domiuosi ženklų kalbos taikymu, tai man svarbu pateikti kuo objektyvesnę informaciją tiems, kas tik pradeda domėtis.

Ir tikrai manau, kad tik iš nežinojimo galima tokią kitų tėvų patirtį pavadinti pasimaivymu ir puikybe. O pastarieji dalykai visada susiję su ribotumu, neišmanymu kai kurių dalykų. Esame ne visų sričių žinovai. Bet tai jokiais būdais neapibūdina žmogaus kaip netikusio, kvailo ar pan.

Sutikčiau su Jūsų nuomone, jei pasakytumėte: aš galvoju, kad to daryti neverta. Bet nesutinku, kai sakote, kad tėvai, kurie taip daro - tik mados vaikosi, maivosi ar pan.

O Jūsų pasiūlytas eilėraštis tikrai vertas įrėminimo. Jau seniai beskaičiau kažką gražaus. Ačiū už tokią mielą akimirką.

Beje, rašybos klaidos - vis perskubėjimą. Kas gi nuo jų apsaugotas?

na gerai jau gerai... jūs, kaip psichologė, jei gerai supratau, tuom tikrai nuoširdžiai domitės, praktikuojate ...šaunu... bet bus dalis mamyčių, tik tegu jos nepyksta, kurios imsis šių mokslų būtent dėl šių mano išvardintų priežasčių - mados, noro pasipuikuoti ir t.t... bet kad ir kaip bebūtų-tai kiekvieno žmogaus teisė rinktis, ar ne?

taip lengvai ivaldo. Ir taip pat naturalu, kad stengiasi eiti lengvesniu keliu, t.y. naudoti zenklus kuriuos jau moka vietoj to, kad mokytusi nauju reiskimo budu ( pvz zodziu).
Dukra turejo problemu su kalba. Ir kaip viena is kalbos vystymo priemone buvo naudojamu gestu ir paciu sugalvotu zodeliu iseliminavimas is gyvenimo. T.y. jeigu vaikas nori valgyti, jisai turi ne rodyti gesta, o bandyti pasakyti zmoniu kalba, kad nori valgyti. O jeigu vaikas rodo gesta arba sako savo sugalvota zodi, tai nepulti to vykdyti, perklausti ko jisai nori ir skatinti, kad jisai ta savo poreiki ivardintu zodziais.

Ale kad pakvipo draugiškumu tai net gera

Jūs teisi, bet galiu labai atvirai pasakyti, kad ir man smagu kitiems parodyti, ką moka mano vaikas. Ir nebūtinai dėl ženklų, dėl visko... Giriu vaiką ir taip gera dėl savęs, kad čia - mano nuopelnas... Gal ir tai puikybė... Bet tiesiog džiaugiuosi ir tiek... Nekalbu apie tai su svetimais, bet artimiesiems tai pranešu pažangą, kaip kitaip... O iš tiesų suprantu, kad čia ne aš tokia nuostabi, o mano mažylis puikiai sugeba įsisavinti tai, kas jam naudinga, patinka ir smagu... Suprantu, kad man tiesiog pasisekė...
Bet ir mano vaikui su manimi pasisekė tai tikrai




Dar neišknisau taip giliai šios temos... Bet įvairioje literatūroje randu tik ženklų mokymo privalumus. Visa patirtis remiasi į vaikus su normaliu intelektu, be jokių pažintinių sunkumų, sutrikimų ar problemų. Taigi galima teigti, kad vaikams, neturintiems raidos sunkumų, ženklų kalbos mokymas tik aktyvina komunikaciją, didina intelekto koeficientą iki 10-15 balų, pagreitina verbalinės kalbos išmokimą.

Net iš savo sūnaus patirties niekaip negaliu pasakyti, kad rodydamas ženklą, vaikas užsičiaupia. Tai jam taip natūralu, kad savos kalbos burblenimui tai niekaip netrukdo. Kas gi išmokęs kalbėti, gali patylėti. Be to, vaikui kalba praplečia komunikacijos erdves: jei ženklus rodo kitam esančiam šalia, tai mokėdamas kalbėti jis gali pasišaukti mamą ar tėtį, kurie yra trumpam išėję į kitą patalpą.
Nežinau kaip kitų vaikai, bet maniškis elgiasi būtent taip. Ir tai labai logiška seka.

Mes kai vaikštinėjam lauke, jis rodo medžius, lėktuvus, paukščius, muses, katinus, šunius, nes tikrai dar negali ištarti šių žodžių taisyklingai. O tėtį vadina tiatia ir rodo ženklą tik kartais. Vaikui parodžius ženklą, mes visuomet įvardinam žodį teisingai, kaip jis vadinasi ir parodom. Toks suaugusiųjų elgesys negali sudaryti galimybės vaikui tylėti. jei vaikas girdi nuolat kalbančius suaugusius, jis taip pat nori prisijungti, ir kuo greičiau. Beto, mes labai pastiprinam sūnaus tariamus žodžius...

Gal galėtumėte patarti nuo kokių ženklų pradėti.
Pats pirmas bus aišku PIENUKAS - kumštis prie burnytės. Pradėsim mokyits dar šiandien O ką toliau?

Kumštukas prie burnytės - VALGYTI. O pieniukas - kumštukas sugniaužiamas ir atgniaužiamas pirmuoju pirštu į viršų, na kaip lux rodom, tai taip laikom kumštukąir gniaužom. Va čia pieniukas. bent jau pagal mano literatūrą, kuria aš remiuosi. Nors tenka matyti internete ženklų, kurie ne visada atitinka. Aš tikrinuosi pagal oficialias amerikos arba britų ženklų kalbas.

Aš pradėjau nuo "pieniuko", nes mažylį savo maitinau pati. Rodžiau rodžiau rodžiau. O pats įdomumas prasidėjo, kai vaikas daugiau dalyvaut gyvenime pradėjo.
Antrasis mano demonstruojamas ženklas buvo - valgyti. Kai primaitindavom, rodydavom. Jau buvau suplanavus, kad trečiasis bus gerti, bet...
Mano sūnus visada stebėdavo visas lempas, tai nors antrą ženklą rodžiau valgyti, o pirmą ženklą - pieniukas, pirmas ženklas sūnaus rankytėmis buvo - lempa

Po pieniuko, valgyti, lempa, buvo musė (vasarą jų buvo visur pilna, tai rodė ir rodė), vėliau pradėjau rodyti DAR.

sėkmės

P.S. pagaliau sūnus rodo ženklą PADĖK - mažiau zyzimų

Mums iskilo irgi bendravimo broblema. Mazuciuke mano labai gretai susinervina kai duodu jai ne ro ko nori. bet su tuo galim gyventi. Labiau mane domina kokius zenklus naudoti prasantis ant puoduko ir kaip mokinate tu zenklu?

Cia gal labiau klausimukas superlaimingai... Nes kol kas kiek maciau tik jos vaikutis jau zenklais bendrauja.

Kokio amziaus tavo sunelis pradejo zenklus rodyti atgal? Mes savo mazajam jau nuo 6 menesiu vis rodom "valgyti" ir "pienukas", bet kol kas nieko (jam jau 9.5men) Tiesa, kartais atrodo, kad daro zenkla "pienukas" bet visiskai netiketose situacijose (kad ir gerai pavalges, kai tiesiog zaidziam kartu) ir lyg ir siaip, savo malonumui, nes labai susikaupes stebi savo kumstuka. Tai net nezinau, ka ir galvoti, nes nesu tikra, kaip tai interpretuoti... O gal dar ankstoka kazko tiketis? Nors Dr Garcia savo knygoj lyg ir raso, kad nuo mazdaug 8 menesio galima tiketis pirmu zenklu...

Labutis,

apgailestauju, kad taip ilgai tenka laukti atsakymų.



Tikrai, ženklai palengvintų daugiakalbėje aplinkoje gyvenančiam vaikučiui bendravimą. Lygiai taip pat ženklų pagalba galima vėliau mokyti mažylį užsienio kalbos.

Norėčiau akcentuoti, kad kai rodomi ženklai, jie visada lygiagrečiai "eina" su žodžiu, tariamu aiškiai. Ženklai nerodomi vietoje žodžio. labai svarbu kalbėti su vaiku. Kuo vaikas daugiau girdi žodžių, tuo greičiau pats norės tarti. Čia normaliu atveju. Nepamirškime, kad kiekvieno pyplio kalbos raida yra individuali.

Ženklus savo sūnui pradėjau rodyti maždaug nuo 6-7 mėn. Rodžiau rodžiau rodžiau, o man nieko atgal nerodė mažius dar ilgai. Kažkoks smūgis įvyko apie 10-11 mėn. Dabar sūnui 1 metai ir tuoj 5 mėnesiai. Ženklus išmoksta labai greitai, reikia nuolatos kartoti senus, kaip sakant, vis įtvirtinti išmokimą.
Rašiau, kad mažius rodo apie 34 ženklus, berods. Tai dabar jau jų virš 40 gerokai.

Paskutinis vyro pasiekimas - išmokė paprašyti pagalbos. man tai super matyti savo vaiką prašantį pagalbos, o ne bejėgiškai zyziantį




Susinervinti greitai - mažylių hobis. maniškis ir ant grindų kartais krenta. Tai normali vaiko reakcija. universali. Reikia parodyti, kaip galima kitaip elgtis. Mums padėjo ženklas prašau. Ir dėmesio nukreipimas - staigiai, intensyviai, atkakliai.

O dabar dar padeda supratimas, kad jis tiesiog nori to, ką mes turim: didelį dantų šepetėlį, šaukštą, puodelį, telefoną. jei saugu duoti vaikui daiktus, kurių jis nori, aš ir duodu. ir žinokit, kiek atrandu daug. Vaikas analizuoja tarsi aplinką.
Prisimenu, kai valgydavom, jis vis verždavosi prie puodelių. Atrodo - negalima, sudaužys. kažkaip protą nušvietė mintis - vaikai iš prigimties gi ne destruktyvūs. mano sūnus veržiasi prie puodelių, nes nori su šaukšteliu pamakaluoti ten truputuką arbatėlės. Tiesiog hipnotizuojasi. Tai kodėl turėčiau drausti? Vien todėl, kad man nepatogu, nes truputį pritaškys? Niekis. kai matau, kad vaikas mėgaujasi, tai super jausmas. Ir dažnai pastebiu, kad įpratę nuo seno skubėti kažką drausti. O kam? neaišku.
Duodam mažiui telefoną pasižiūrėti, prižiūrim, kad neįjungtų kokio interneto, bet nieko jis blogo nedaro. Va, vakar močiutei tyliai sau paskambino, girdžiu, šneka lyg kažkas. Ar ne linksma? Mums tai smagu.
O tose situacijose, kur vaikui niekaip negalim duoti pasirinkti, reikia atkakliai parodyti ribas, išklausyti graudžių ašarų, rėkimų, nepykti, o priglausti.
Aš visada save ir savo vyrą skatinu kuo daugiau myluoti vaiką. Paguosti po ašarėlių, po lengvo nukritimo, net jei atrodytų, jam nieko nenutiko. O jis stovi ir verkia. Dauguma žmonių skuba pasakyti: liaukis, gi nieko nenutiko. Bet tik jis pats žino: nutiko ar ne? O kai saugumą pajunta, žiūrėk, kitą kartą ašarėlių mažiau jau būna...

Kai pradėjom sodinti sūnų ant puoduko ir kai jis sisi darydavo - rodydavom ženklą ir sakydavom: tu sisioji. O ženklas tai toks: špyga iškelta į viršų pečių aukštyje ir į kairę ir dešinę,t.y. į šonus, pamakaluojama. Nežinau kaip paaiškinti. Žodynuose baby sign POT. Kadangi nebesodinam jau ant puodo taip intensyviai, tai mokymai nevyksta. bet pradžioje, kai sisiodavo, tai rodydavo ženklą. o aš pasitikrindavau pridėjusi ranką prie pamperso. Bet nestresavau nei savęs, nei vaiko, skubėdama sodinti ant puodo. laukiu pavasario.




Garcia, manau, labai intensyviai rodydavo ženklus vaikui. Todėl atgal gaudavo greičiau. mes su vyru nesam tokie motyvuoti ir pažangūs. Tiksliau, nebuvom. dabar jau esam. Tai atgalinis rodymas užtruko.
Svarbu akcentuoti, kad su amžiumi vaiko rodomi ženklai vis tobulėja, darosi panašūs į tuos, kuriuos rodome mes. Bandykite fotografuoti ir pamatysite ženklų rodymo raidą. Smulkioji motorika, tikslus atgaminimas tik formuojasi. jei atpažįstate ženklą - super. vaikas duos suprasti - pataikėte ar ne
Nesvarbu, kad vaikas nerodo dar jokių ženklų, jūs galite rodyti ir daugiau kitokių ženklų. Ypač paženklinkite tai, kas jūsų vaikui labai patinka. maniškio atveju tai buvo musė, lempa, vėliau dramblys, dar vėliau bezdžionė. Čia be tų buitinių: pavalgti, gerti, dar ir pan.
Jei skubaus atsakymo reikia, rašykite : psichologe.ramuneETAgmail.com

Sėkmės

Aha informacijos kitomis kalbomis yra nemazai, bet va lt gal kas zinot???


O as radau, kad jau nuo 4 men. galima pradet rodyti ir tada nuo 8 kazkur tai patys pradeda rodyti.

LAaabai idomu butu, kad mamytes pasigirtu ka jau ismoko maziukai????

ta baby einstein gal kur internete galima rasti paziureti? bet ten juk anglu kalba?


O kodel nepasipuikuoti savo aukseliu, jei ne tik mamyte gali suprasti ko jis nori, bet ir kiti dedes ir tetos...



Mes pienuka tai rodom kumstuka atgniauziam ir uzgniauziam. O prie burnytes tai smiliu prie nykscio sudetus dedam ir sakom valgyti. Bet man atrodo jokio skirtumo, jei maziukui tai patinka ir tinka.
Papildyta:
Beja mums 5 men. ir as pradejau rodyti siuos zenkliukus: valgyti, viskas, pienukas, dar, maudytis. automatiskai man rodosi taip arba ne.

LAbai mazylis ziuri ypac i pienuko zenkla. oks susidomejes, stebi ka mamyte daro ir juokiasi. Toks jausmas, kad net supranta ka rodau Dabar reikia apsisarvuoti kantrybe ir laukti atsako.

As aip pamasciau, kad nelauksiu, kol mazius prades rodyti man atgal ir pridesiu vis po viena kita zenkliuka, kuri jau daznai naudojam. Juk jeigu mes tuos zenkliukus naudojam visa laika, jam visa laika jie kaip ir istrigs, o kai prades pats rodyti, tai tu zodeliu nemazai turetu buti
be kazin ar taip neapkrausiu maziaus

KAip manot, kas kiek laiko galima po zodeli prideti ir ar galima is karto taip kaip as 5 zodzius?

Beja puodukas koks juokingas zenklas, pakelta spyga galvos aukstyje ir pamakaluoji su ja

O jums nekilo mintis, kad praktiškiau būtų vaiką mokyti lietuvių gestų kalbos, o ne anglų gestų? Juk bet kokiu atveju tai "užsienio" kalbos mokinimas. Manau, kad būtų labai naudinga ją mokėti ir jau užaugus (na, bent žinoti kažkiek gestų).

As ziurejau internete tiek anglu kalbos iek danu kalbos gestus, tai jie niekuom beveik ir nesiskiria...
Niu bet jei pradesim rodyti visu sakiniu, va tada ir iskils kalbos problemos.

Tie zenklai sugalvoti tam kad pavaizduotu ta daikta, na pvz knyga tai sudedi rankytes ir atverti.
pvz. danu kalboj:
http://www.tegnsprog.dk/#%7Csoeg%7C'te...og%7Ctegn%7C294

pvz anglu k.:
http://www.signwithme.com/video_display.as...amp;search=book

ir lietuviskai manau visi supras si zenkla.