Labai noreciau pasidalinti savo mintimis viena tema, kuri siuo metu man aktuali, manau, yra ir daugiau moteru kurios turi ka pasakyti ta tema.
Esame naujai "iskepta"seima, taciau mes gyvename trise as, mano vyras ir vyro sunus (9 metu)Kogero man pasiseke, kad vaikas suvoke is pat pradziu, kad mes tapsime seima, ko as bijojau, kad jis nelabai supras ir gali tiesiog nenoreti su manimi bendrauti. Taciau tarp musu viskas gerai. Didesne problema yra vyro ir sunaus bendravime. Jis tarsi maistauja pries teva, nuolat jam meluoja, kartais net vengia bendrauti, o kas baisiausia, tai , kad as jauciu jog melas jo buna net labai piktybiskas Karatis as net pagalvojau, kad vaikas tokiu budu maistauja pries mane. Taciau kaip nebutu keista jis savo problemas man dazniau ispasakoja. Neretai pasako, kad teciui bijo pasakyti. Gaila ir vyro ir vaiko, visaip stengiuosi atvesti juos i prota taciau jau net nezinau. Mano vyras susinervina pagaves sunu meluojant.Gal kas nors esate susidure ar susiduriate patys su tokia problema kaip ja sprendziate?

Peršasi išvada: berniukas nepatyręs (arba labai stokoja) motiniškos meilės... Todėl labiau "klijuojasi prie tavęs"....
Berniuko elgesio priežasčių reikėtų ieškoti sūnaus ir tėvo bendravime. Melo ir grubaus, maištingo elgesio priežastys, be jokios abejonės yra tik padariniai visų problemų priežasčių.

Na,kad vaikui meiles motiniskos truksta tai cia faktas. Tik esme ta, kad grizes po savaitgalio su mama jis tampa isvis "pasikelusiu"(cia gal grubiai pasakyta). Nuolat priesgyniauja ir man ir tetai (vyro sesei), jam niekas neidomu, o tevas tada aplamai pavirsta monstru...Kartais man aplamai nesinori, kad jis vaziuotu pas mama...

na, sakau, reikia "jausti tą vaiką"...Tiesiog stebėti pasikartojančius dėsningumus. Galbūt jis nenori grįžti iš motinos ir grįžta priverstinai?
Čia labai daug niuansų. O gal jis kaip tik nenori važiuoti pas tą motiną? ir tuomet kai grįžta, protestuoja prieš tėvą dėl priverstinės viešnagės?

s vienas, jei abu negali išsiaiškinti nesusikalbėjimo ir maištavimo priežasčių, eikit pas psichologą. Tai sakau iš patirties, nors kažkada galvojau kitaip.

Idomu su kokiom dar problemom susiduria "pamotes"?gal papasakokite

Isgyvenau tai pati.Kai su vyru susipazinom,jis jau 10metu buvo isiskyres,sunaus taip pat nelanke per tuos metus del kvailu principu.Bet kas dien apie ji galvodavo.Po 3metu gyvenimo,mudu issiskyrems,nezinojau del ko.Tik po 2sav.suzinojau,kad pas save parsiveze buvusia zmona,sunu.Po 2men.jis vel atbego pas mane,maldavo atleisti,sugrizti.Kadangi labai ji mylejau,tai grizau.Zmona isvaziavo pas savo tevu,o sunus 13m. pasiliko pas musu.siaip as su juo lyg neblogai sutariau,nors mano pastabu jis neklausydavo. Pradejom pyktis su vyru del sunaus slapinimosi i lova,nevalge virto maisto[buvo priprates prie sumustiniu]As jam nesakydavau nieko,nes vyras neleido,tai susakydavau vyrui,o jis jam.Tas vaikas buvo islepes,o pas teva viskas grieztai,nenueina i mokykla dirzas,pamoku nepadaro dirzas.Jis pradejo mamos prasyt,kad pasimtu pas save,ta nenori,nes jau su juo nesusitvarkydavo.Tai jis pradejo visiems guostis,kd neva as ji skriaudziu,valgyt neduodu.Nors tevas dirbdavo savo garaze,ir valgydavom visi kartu.Vistiek tikejo suneliu.Pradejom pyktis,buvau nescia,blogai jauciausi,visa nestuma praverkiau,o vyras su manim elgesi saltai.Paskui kai pamate,jog jis daznai pameluoja,lyg vel normaliai sutarem.Pernai vaikui suejo 18m.ir jis isejo pas mama.Bet daznai atvaziuoja,jei tevo nera pries mane vaidina padeties seimininka[nes gyvenu savo vyro namo dalyje]neseniai,pratrukau ant jo uz ta maivymasi,tai kazko tevui primale,kad vos neissiskyreme.Tik kelios dienos kaip susitaikiau su vyru Mano vyras jaucias jam skolingas uz tuos metus,tai ji uzstoja bet kokiu atveju [COLOR=darkviolet]
Papildyta:
Gaila,bet vien statusas PAMOTE visiems jau asicojiuojasi su RAGANA.

Na, kol kas galiu tik pasidziaugti jok mano padetis kur kas geresne, nors kai vaikas paaugs neaisku kaip bus, dabar jam devyni. Nezinau gerai tai ar ne, bet as nenusileidziu nei vyrui nei jo vaikui, pasakau jog kai manes nebuvo jie gyveno taip pas mane bus kitaip. Neretai mano vyras net uzstoja mane pries vaika taciau man kartais sazine skauda kai jis su juo per daug grieztai elgiasi, taciau dazniausiai tai buna pelnytai. Kol kas dziuagiuosi jog jie priima mano taisykles ir mano tvarka, taciau kai pagalvoju apie ateiti, sirdies kamputyje baime suima, o kas bus toliau...

oi labai sunku tau, bet berniukas jau pakankamai protingas
ir sunku vaikui be mamos

bet reikia ne tik komanduoti vaikui, bet reikia priversti kad jis elgtusi pagarbiai, gali ten klausyt neklausyt , bet turi gerbti suaugusi ir neatsikalbineti

reikia abgaubti meile ir igyti pasitikejima tada viskas bus gerai

tikrai nereikia nusileisti, tu turi ir savo nuomone ir mintis ir taisykles kuriu turi visi klausytis

Jei po dešimties metų pasakysite, kad jums tai pavyko ir viskas yra gerai - nusipirksiu skrybėlę ir nukelsiu ją prieš jus.

jungiuos prie Medinio, pirksiu skrybele ir as.
O jei rimtai tai lengviausia taip patart kai neaugint svetimo vaiko. Ne taip lengva ta meile apgaubt...
O temos autorei pasiulyciau prisijungt prie forumo"tarp musu mergaiciu" yra subforumas "kai isimaiso trecias" ten antrosios zmonos/drauges dalinasi patirtimi,isgyvenimais, patarimais, yra tokiu,kurios augina vyro vaikus, ir tokiu,kurios retkarciais pasiima. Gal ir tu rasi tai ko ieskai.

o kaip smagu, kam tos papildomos islaidos, galite ir siaip kepure nusiimti..
aisku nelengva ta meile apgaubt, net ir su savais vaikais problemu buna kalnai

bet nereikia konstatuot ir vis prisiminti fakto - kad tie vaikai ne mano, reikia pirma prisileisti juos prie saves mintyse o paskui ir realybeje

cia mano asmenine nuomone, kaip butu jei taip butu man tai nezinau..bet man patinka tiketi kad pasaulis yra grazus

Kartais tikrai neimanoma negalvoti kad tas vaikas ne mano, juolab, kai vaikas pradeda leistis i "zavias" akimirkas, kazkada praleistas su mama.Aisku, stengiuosi parodyti, kad man malonu jo klausytis, taciau kartais tikrai tai reikalauja daug pastangu. Stengiuosi daryti viska kad vaikas nesijaustu su manimi kaip su svetima ir man tas pavyksta. Nors jo mamos, atvirai kalbant ,ziauriai nemegstu, bt niekada nesupratau ir nesuprasiu tu suaugusiu zmoniu kurie savo asmenines antipatijas bando islieti per vaikus.

va pritariu tam, dazniausiai suaugusieji taip ir elgiasi, kersyja per vaikus antrom pusem ir taip kirsina juos, tada vaikai ir elgiasi atitinkamai

Papildyta:

Pasakyt kai to esi nepatyres yra lengviau,nei patirti tai ir tik tada pasakyti

Pasakyt kai to esi nepatyres yra lengviau,nei patirti tai ir tik tada pasakyti

[/quote]


tai asiku lengviau, bet viskas prasideda nuo tavo vidaus ir paciu pradiniu minciu

vyro sunus 13m. pasiliko pas musu.siaip as su juo lyg neblogai sutariau,nors mano pastabu jis neklausydavo. Pradejom pyktis su vyru del sunaus slapinimosi i lova,nevalge virto maisto[buvo priprates prie sumustiniu]As jam nesakydavau nieko,nes vyras neleido,tai susakydavau vyrui,o jis jam.Tas vaikas buvo islepes,o pas teva viskas grieztai,nenueina i mokykla dirzas,pamoku nepadaro dirzas.Jis pradejo mamos prasyt,kad pasimtu pas save,ta nenori,nes jau su juo nesusitvarkydavo.Tai jis pradejo visiems guostis,kd neva as ji skriaudziu,valgyt neduodu.Nors tevas dirbdavo savo garaze,ir valgydavom visi kartu.Vistiek tikejo suneliu.Pradejom pyktis,buvau nescia,blogai jauciausi,visa nestuma praverkiau,o vyras su manim elgesi saltai.Paskui kai pamate,jog jis daznai pameluoja,lyg vel normaliai sutarem.Pernai vaikui suejo 18m.ir jis isejo pas mama.Bet daznai atvaziuoja,jei tevo nera pries mane vaidina padeties seimininka[nes gyvenu savo vyro namo dalyje]neseniai,pratrukau ant jo uz ta maivymasi,tai kazko tevui primale,kad vos neissiskyreme.Tik kelios dienos kaip susitaikiau su vyru Mano vyras jaucias jam skolingas uz tuos metus,tai ji uzstoja bet kokiu atveju
Gaila,bet vien statusas PAMOTE visiems jau asicojiuojasi su RAGANA.

[/quote]

pritariu 100% mes irgi daznai pykstames del MB sunaus. jam jau 14 metu. ir viskas ka jis daro - viskas pries mane ir musu seima. tiesiog akivaizdziai matosi, kad blogai elgiasi piktybiskai! aciu dievui jis pas mus negyvena. kitaip tai tikrai isproteciau! o MB visada ji uztaria.. kaltes jausmas...

[quote=mama_gulbe,2007 05 04, 07:19]
Pasakyt kai to esi nepatyres yra lengviau,nei patirti tai ir tik tada pasakyti

[/quote]
tai asiku lengviau, bet viskas prasideda nuo tavo vidaus ir paciu pradiniu minciu

[/quote]
kas tos mintys ir ketinimai, kai tau apsika dusia ir toliau trypia jausmus??? negali patarineti, kai nesi to patyrusi!! NEIMANOMA tiesiog neimanoma pamilti svetimo vaiko!!! (aisku, nebent tai butu bejegis kudikelis) bet kai pries tave stovi paauglys, kuriam ne nereikia tavo meiles, kurio tikslas pasinaudojus proga is tevo iskaulyti kuo daugiau pinigu arba piktybiskai sukirsinti nauja seima... tai apie kokia meile cia galima kalbeti???

Sveikos ,,pamotės,, Aš irgi patyriau ką reiškia būti ,,ragana,, Rodos su vyro dūkra sutariau puikiai(bent aš taip maniau),stengiausi mylėti,kap ir savo vaiką,(ir nebuvo jokio apsimetinėjimo iš mano pusės)Man rūpėjo jos jausmai,supratau ją,jos nuotaikas priimdavau taip giliai į širdį.Pasiilgdavau jos,lauktuvių veždavau.Bet ji mano lauktuves niekino pvz.dovanotą sidabrinę grandinėlę pakabino ant eglutės vietoj žaisliuko na ir daug dar tokiu pvz...Kitų mano dovanotų dovanų daugiau ir nebemačiau savo akyse.Tai tas dar nieko,supratau ją,neįmanoma gerbti pamotės(nors būna ir kitokių atvejų),bet kai ji iš manęs grįžusi pripasakojo tokių istorijų apie mane,kad man siaubinga pasirodė,netikėjau,kad ji taip sugeba Skaudžiausia yra tai,kad buvau pamilusi ją,nors ir dabar ji man rūpi,jos ateitis,net patiems tėvams taip nerūpi,bet man uždrausta kištis,o vaikas gadinasi ne dienom,o valandom

problema yra vaike, nes jis negavęs motiniškos šilumos, taip pat gali taip elgtis, nes jam dėmesio trūksta, vien dėl to, kad tipo tėvas turi tave o ne jį.
Pasidaryk jam gera draugė, nes neaišku ar patapsi jam mama, išklausyk jo, turėkit savo ale paslapčių nuo tėvo, kad būtum jam draugė ir viskas turėtų apsitvarkyt. Tuo pačiu bandyk įteikt, kad tėvas yra šventa.

Aš taip ir dariau,buvau jos drauge(bent aš taip maniau)Mudvi,atrodė,taip sutarėm,ji net man pasakė,kad norėtų būtent tokios mamos.Aš niekada nieko blogo apie jos mamą jai nesakydavau,nors tokias aš sodinčiau už grotų.Tai lyg ir sutarėm,viskas gerai,o ji man už akių...Na taip ji pavydi man savo tėvo,betgi nieko čia jau nepakeisi.O ir vaikai visada taip elgėsi ir tokia jau mūsų pamočių dalia,iš pasakų jau likę,pamotė,tai kažkas siaubingo.

galite nusipirkti skrybėlę ir nukelti ją prieš mano PAMOTĘ. tiesa, su ja pagyvendavau tik per atostogas, bet tai būdavo kelis kart per metus, buvau bjauroka paauglė, kai tėvai išsiskyrė, motina, kurią lb myliu, vis dėlto tuo laikotarpiu elgėsi neprotingai ir nuteikinėjo mane prieš pamotę, bet... dabar mano santykiai su pamote yra tokie pat geri kaip ir su tėvu bei motina puikiai sutariame, druagaujame. ir manau, tam didelę įtaką turėjo pamotės nuoširdumas, ir meilė mums - jos vyro vaikams. tiesa, turiu sesutę, kurią myliu ne mažiau už brolį, ir visi nepaisome jokių nesamonių - vieno tėvo/motinos ar ne myliu savo pamotę. nes tikrai yra už ką. ir ne kartą jai tai esu sakiusi
pati žinau, kad tokių situacijų - reta. mano mama ir pamotė per mano ir mano vaikų gimtadienius sėdi prie vieno stalo mums tai visiškai normalu

maiskio vaikai irgi pas mus atvaziuoja karts nuo karto,bet kaikada man atrodo kad jie mane nelabai,,megsta,,dar motinele ,,pripudrina jiems smegenine,,
bet as i tai nelabai kreipiu demesi,kaip yra taip yra

Ir uzstos! Nes tai JO vaikas, nesvarbu, kad kartu su vaiko mama negyvena....



VISKAS imanoma!!! Jei tik idesi pastangu, sirdies, tai vaikas ivertins, bet nebutinai jis tau pasakys Juk ir seimoj, kur gyvena abu vaiko tevai kartu, paauglystej buna sunkumu, neklausymu, issidirbinejimu. O vaikas juos myli. Tik jam atrodo, kad jo niekas nesupranta ir pan.... O atejus svetimam zmogui, vis tiek vaikui sunkiau adaptuotis, kuo jis vyresnis, priimti ji, pamilti. Plius prasideda konkurencija su vienu is tevu. Mat teo vtevo demesys jau "dalijamas" abiem: vaikui ir naujam seimos nariui.



Butent! Ne tik demesio, bet ir paprasciausios draugo ar artimo zmogaus, kuriam galetu issiliet

Taip kad linkiu visoms tapt savo mylimu vyru vaikuciams supratingomis "tetomis"

As manau, kad dauguma vaiku kovoja su savo tevu zmonomis, nes tam juos rengia motinos, kurios kaltina savo ex nenusisekusiu gyvenimu.

nu tikrai jau
kiekvienas vaikas pirmiausia myli SAVO tėtį ir SAVO mamą ir jam reikia būtent jų, o visokie dėdės ir tetos yra svetimi ir jam atrodo kliūtis dėl ko jis negali turėti normalios SAVO šeimos.
reikia pripažint, kad vaikai yra egocentrikai ir pirmiausia galvoja apie save -- su kuo jiem gera, su kuo jie norėtų būti. o tik paskui -- kaip geriau mamai ar tėčiui. svetimų dėdžių ir tetų gerovė jam ne prioritetas.

na tai tos dedes ir tetos, ir nemyli ju, kaip ir jie ju. Uzburtas ratas.

Na o jei savo tikrajai mamai nerupi, kas tada? Manau visiems vaikams reik silumos, demesio, uzsiemimo su juo. Jei tik ta suteiki, jis atitinkamai reaguoja, prisirisa prie to zmogaus

RA, visa beda yra tame, kad absoliuti dauguma atveju yra labai standartiniai: isiro seima, vaikai liko pas motina, o jei tevas juos myli ir toliau bendrauja, jie ji, o ypac jo nauja seima kaltina savo seimos subyrejimu ir del to kerstauja.

visai kitaip buna, kai vaikams naujas tevo ar mamos sutuoktinis tampa tevo ar mamos pakaitalu.

skirtumas tik tas, kad suaugę žmonės gali/turi galvoti ne vien apie save.

Dios, o tai del to, kad suauge neturi buti laimingi? Jei svetimi vaikai trukdo laimei, tai reikia juos salinti is kelio . Bet kuriuo atveju turiu omeny, kad tevai gali aukotis del vaiku, o kodel pamotes turetu?

oho čia efektingai suskėlei. (vienu žodžiu viskas aišku)
reikalas tas, kad suaugę už vaikus atsakingi. savais privalu rūpintis, o svetimų nevalia skriausti. be to, suaugę patys pasirenka su kuo kurti šeimą ir kaip gyventi. o vaikai tame reikale balso neturi.

Tai man dabar galvoj netelpa įvaikinimo reikalai, kai reikalaujama, kad būsimi tėvai negali rinktis sau vaiko

Aš tikiu, kad čia aprašomos situacijos yra dar kiek sušvelnintos, ir kad tai, ką iškenčia tie maištaujantys vaikai, yra nesuvokiamai skaudu. Jeigu koks nors kompiuteris išmatuotų jų širdžių skausmą.
Kiekvienas vaikas nori tikėti, jog jo mama yra pati pati gražiausia, tėtis - pats pats stipriausias. O kai vienas kuris iš tėvų išeina, vaikui skaudu dėl sudužusių jo susikurtų idealų.
Tai jeigu jis gyvena su vargstančia mama, o lankosi savaitgaliais pas "laimingą" tėvą, tai gal jam dar įtakos daro ir neva "socialinė nelygybė", gal jis užjaučia savo mamą.

Jei mano tėtis kada būtų palikęs mamą del kitos, aš viską daryčiau, kad apkartinčiau tai kitai gyvenimą. Čia nereikia, kad tokiu atveju mama ką sakytų, manau tai būna natūrali vaiko reakcija, ypač, jei vaikas kiek didesnis. Visa laimė, mano tevai yra kartu, jau ne vieną dešimtmetį Ir dar vienas kitą be galo myli.

Man su vyro sunum teko susipazinti ,kai jam buvo vos metukai ,taigi kaip ir uzaugom kartu, jau tuoj 12 metu ir as dziaugiuosi ,kad jis buvo toks mazas ,mes dabar puikiai sutariam(aisku praeity buvo visko ,bet po truputi susidraugavom ) ,gal ir man tektu su juo kariaut jei susipazintumem tik dabar visgi jau nemazas.O per tiek metu supratau,kad niekada vaikui nereikia sakyti kokia jo mama,ar aptarineti jos prie jo ,vaikui yra tai labai skaudu.Pacioj pradzioj turbut dauguma tai daro netgi kai vyras baando apie ja kazka sneket ne i tema prie vaiko as ji stabdau ir matosi ,kad vaikas i tai reguoja.Ir aplamai jo vaikas dabar jam netgi neskambina,o susiskambina su manim ,Pvz. kada ateis pas mus ,kas liecia mokslus ,as apie juos viska zinau,kai tuo tarpu vyras viska isgirsta tik is manes.Nezinau man tokie santykiai malonus ,bet manau tai daug priklauso ir nuo jo pacio jei jis nenoretu su manim bendraut ,tai as nieko ir nepakeisciau

Kaip tu čia rašai?
Net neperžiūrėsiu, ir taip jau akys apraibo
Pataisiau, nes perskaičiau, kad ši panelė gyrėsi, jog lietuvių kalbos gramatika puikiai sekėsi.

kad skyrybos vaikui trauma, tai faktas. ir vaikai pirmiausia galvoja apie save, o tik paskui kaip geriau mamai ar tėčiui gyventi.
bet daug kas priklauso nuo tų tetų ar dėdžių elgesio.
kai mano tėvai ketino skirtis, irgi pergyvenau, pykau ant mamos. nes tėtis negeria, nesimuša -- tipo dar gali būti kas blogai??? o vėliau mama susirado kadrą. ir man teko daug su juo bendrauti. ir jis iškart man prisitrynė į draugus. ir auklėt nebandė, ir finansiškai paremdavo, ir alaus pastatydavo kai buvau nepilnametė, ir šiaip cackinosi vaizduodamas kad jam įdomu. gal ir nevisai teisingai jis elgėsi, nes vėliau visgi supratau kad "vaizdavo", bet šiuo atveju tai buvo efektyvu ir santykiai niekad nebuvo priešiški.

Dios, @#$%,

o tai tipo visaip negerai, nei kai ignoruoja, nei kai cackinasi. Neitiksi zodziu.

Nu vyrai retai pamilsta svetimus vaikus, jei nuo pat labai ankstyvos vaikystes ju neaugina. Nu tai saunu, kad patevis bande isiteikti.

O dabar ant jo kaip dedi, tipo vaizdavo ir panasiai. nu zodziu susinervinau. Cia ji ant postamento deti, o ne saipytis.

oi mieleiji, o kas paklause vaiko ka jis jaucia matydamas glamonejanti teva svetima moteri ir dar namuose, kur gyveno jie visi drauge mama tetis ir vaikas. o paskui mama kazkodel isejo. neivienam vaikui neisaiskinsi jog "mes isiskyreme jog negalejome daugiau taip"

Aciu Dievui ne is savo patirties galiu pasakyti, bet is mano geriausios drauges, kai vyras ismete ja su vaikais 2 (ismete pilna to zodzio prasme) ir atsivede lialia i ju bendrai uzgyventus namus. zmonai nupirko 2k. buta ir atsiknysk. o vaikus pasiima pas save savaitgaliais vaidindamas gera teva ir idelia mamyte. sorri o kokio b... ta "mamyte" ilindo i sia seima? ar labai knietiejo vedes vyras su namuciais ar "miaile susviete kiausuose" pas teti ir jis bando dabar vaidinti geraji rupintojeli? jaunienos uzsinorejo.
Taigi pries kaltindami vaikus ar ju mamas pagalvokime jog vaikas nauja tevo zmona laiko butent tokia priesininke kuria aprasiau anksciau. ir jokie mamos ikalbinejimai ir nustatymai cia nepades. apie naujaginius ir mazylius nesneku.

xxxkamane,

tai tipo zymiai geriau kai tevai kencia ir vienas su kitu gyvena ir pykstasi, vienas kito nekencia, dvasiskai visai nutole?

Nezinau, tu cia i krastutinumus puoli, man atrodo, kad visai kitokia istorija tas vyras "ismetes" zmona su vaikais papasakotu. Itariu, kad pati jo zmona isejo, o kadangi jis jos nesulaike - tai gavosi, kad ismete. Pazistu pilna moteru, kurios pykcio priepuolio metu daug prisneka ir pridaro, o veliau visi kiti kalti lieka, o ne ji.

ko gero, mamyte bijo tavo itakos sunui, juk jis gyvena su teciu ir tavim. man tai kvepia nuteikinejimu pries jus, nes sakai, kad vaikas po savaitgaliu su mama grizta pasikeles, maistauja.manau, mama kazko pavydi. idomu, kodel vaikas ne su ja gyvena, kaip dazniausiai buna?
mano vyras taip pat turi vaika is pirmos santuokos - 13 metu dukra. ji negyvena su mumis, nors daznai atvaziuoja, vasara 2 mrn praleido pas mus. labai bijojau, kad kartu budami tuos 2 men nesutarsime, bijojau jos paauglisku ispuoliu ir pan. bet yra taip, kad ir ji man daugiau atsiveria negu tevui, daugiau pasuipasakoja, o tevo bijo, zinoma, ne ta blogaja prasme. tiesiog jis nelabai moka isklausyti ir suprasti, isigilinti i vaiko pasamone, jis ja bara, kai jam kas nepatinka ir t. t.
sunku tau ka patari, nes mano atveju mergaites mama nera mums priese, mes graziai bendraujame. tiesiog linkiu kantrybes ir kalbekites su vyru, tarkites.

Kaip as tave suprantu ir uzjauciu..

Papildyta:


Spjauk tu i ja ir mylek savo vaikus, jeigu turi. Visai neprivalai ja myleti, jeigu ji tokia sučke. Atsiprasau, kad taip grubiai sakau, bet isivaizduoju kaip jausciausi tavo vietoje...
Papildyta:


Kai durnas vaikas, o jo mamele dar baisesne, tai ne velnio nesupras, o tik kenks... Aciu Dievui, kad as turiu sveiko proto nesiaukoti del ispindejusiu paaugliu, svetimos meiles vaisiu. Gal kai turesiu savo vaikus, mano nuomone pasikeis, bet dabar man mano vyro vaikas tai toks pat kaip tukstanciai kitu ir jo psichologines problemas tegu patys jie ir sprendzia. nesiruosiu vaidinti "empatiskos tetos".
Papildyta:


Butet, pamotes turi aukotis del savo vaiku.

Manau vaikui truksta meiles ,rupescio ...as pati augau su mamaos draugu ir su juo labai pykausi ,nes gyvenau pas ji bute ...atsimenu ,kaip didziausia kosmara ,bet man tuo metu reikejo demesio ,o jauciaus svetima tuose namuose :(manau reiketu ,kad tetis graziai su vaiku pasikalbetu ,del ko jis neluoja ,del ko bijo teciui pasisakyti ...

1.tikrai gal turėsi, tai ir išmintis sugrįš.

2.vadinasi, toks jums ir "artimas' pats vyras, jei apie jo kūną ir kraują taip sakote.

3.emilka, kaip nekeista, atkartojate archetipą iš pasakų. o sakome, kad tik raganos ir pamotės pasakose. iš kur tiek šalčio ir arogancijos? labai laiminga jei turėjot pilnus namus ir gerus santykius? kodėl taip sunku būti bent jau žmogišku kitam vaikui. beje, ne tokie mes ir skirtingi, kraujas raudonas, visi esam žmonės, turim po vieną širdį ir kojas, rankas... nesakau kad reik aukot gyvenimą prieš vyro vaiką, bet elemt šilumą ir meilę galime parodyt. jau net krikšč meilė įsako mums priešus mylėti...

Jus rimtai?kai turit du vaikus dristu manyti, kad nebesate paaugle,bet pasisakymas man ziauriai nebrandus Tokiu atveju tada kodel ne teva pilavoti,kad kita boba parsivede?Kodel needus mamos, kad leido tevui iseiti pas kita.O finale nekesti viso pasaulio,nes nepasiseke sitaip su seima
Man buvo kazkur 5m kai i namus atejo patevis.Ir nekeliau skandalu jokiu.Paziurejau,ivertinau ir priemiau kaip teva.Jis ir elgesi kaip tikras tevas nuo pirmu dienu.o va su biologiniu tevu santykiai atsalo,nes jis savo meile nuosavam vaikui su pateviu konkuruoti nesugebejo ir nesistenge.

Komentaras vėlyvas - bet šįkart keliu skybėlę prieš Medinį aš -- septynis metus (tiesa - ne dešimt) gaubiau posūnį meilę, bet galiausiai - vistiek ant galvos prišiko, nes ne motina gi aš...

nesenai mano vyro sunus (11 metu) paklause - o ka tu labiau myli savo vaikus ar mane?
atsakiau kazka panasaus - savo vaikus myliu kaip vaikus, o tave kaip drauga. Na kazka panasaus susukau nes tikrai pasimeciau. Negalvojau kad jam rupi ta mano meile.....Beje, kai buvo mazesnis tai " kadrino" mane Teveli kopijavo. Labai juokinga buvo O vienakart apsiverkiau net.....buvo kaledos, jo mama, mano vyro ex, buvo nusprendus isvaziuot dirbt i JAV. Buvom mano vyro firmos kaledose vaikuciams. Na ir kai kaledu senelis isdalines dovanas pasake - o dabar eikit ir pabuciuokit savo mamytes - tai tas vaikis nepasimete, atleke ir pabuciavo mane Taip suspaude man sirdele..buvau pasiruosusi tuoj pat skambinti jo mamai ir atskaityti morala kaip ji taip vaika paliko....
Nu zodziu, as kaip pamote galiu pasakyt, kad jauciu kartais kazkokius nepaaiskinamus neigiamus jausmus tam vaikui, nezinau kodel, nesigilinau tiap labai i savo dvasios uzkaborius, bet niekada negaleciau jo skriausti, nes jis yra vaikas, tyras geras, niekada nieko priesisko is jo nesu isgirdus. Zinau, kad bendravima ir siltus santykius kaip ir as tureciau skatinti, bet viskas eina is jo. Kai pas mus ateina jis visada manes paklausia kaip sekasi, pasidomi vaikais, na toks kaip suauges parodo man naujausius zaidimus mobilkej
Beje, jo mama, irgi kazkaip ner priesiskai nusiteikus, gal todel ir jis taip....Ji ir dovanele perdave kai gime vaikuciai ir dabar vis nuotrauku papraso kad sunus padarytu....man tai malonu. Kazkaip galvoju kad net jei i svecius ateitu visai nieko pries buciau. Juk normalus zmogus.