Pribrendau ir aš pasipasakoti savo istoriją...
O prasidėjo viskas „planuojančių mergyčių“ skyrelyje. Planavom planavom ir pagaliau! 2006 04 26 d. testukyje, likus kelioms dienoms iki mėnesinių (kantrybės = 0) įžiūriu vos vos matomą antrą juostelę . Pasimetu. Taigi tikriausiai nėščia. Kad tikrai būtų aišku nuvažiuoju į AIDS centrą pasidaryti kraujo tyrimo (senai planavau pasidaryti toksoplozmozės tyrimą, tai tuo pačiu...). Imančios kraują seselės paprašau vieno teigiamo atsakymo, kito neigiamo . Kitą rytą važiuoju atsakymų. Taigis taigis, nėštumas teigiamas, toksoplozmozė – yra imunitetas. Skambinu būsimam tėčiui ir atsakingai pareiškiu: tai ką, prisidirbom! Vyras juokdamasis: tai ką darysim? Nutarėm gimdyt . Važiuoju į kursus, pakeliui išsiunčiu forumo mergytėm žinią, kad laukiuosi. Gaunu atsakymą, kad dar viena mergytė šiandien pamatė II. Valio! Užsirašau pas gydytoją. Pasiskaičiuoja, numatoma gimdymo data 2007 sausio 4 – 8 d. Kraustomės į sausinukių skyrelį .

Prasideda didysis laukimas. Hormonai siautėja, pirmą trimestrą pykina nuo ryto iki vakaro, rūbus išauginėju ne dienom, o valandom. 13 sav. važiuojam į genetikos centrą, nes labai jau norisi to tikrumo, kad viskas gerai. Ten paklausus gydytojos, gal jau matosi ką turėsim. Gydytoja neužtikrintai sako, lyg ir matau berniuką. Kabinetas nušvinta nuo būsimo tėčio šypsenos
34 sav. sugebu pavalgyti „Maximoje“ pirktų salotų ir ... infekcinė ligoninė . Ligoninės „grožybių“ neaprašinėsiu. Tik... kaip tik tą savaitę lankau pasiruošimo gimdymui kursus. Kadangi apsinuodijimas praėjo, o ligoninėje tik laukiu tyrimų atsakymų (į namus nepaleidžia), tai išsiprašau į kursus . Grįžtu apie 22.30 val., pasistatau mašiną prie ligoninės ir ropoju link savo palatos. Užkliūnu ir pargriūnu, tiesiai ant pilvo. Neįsivaizduojamu greičiu (turint omeny mano grakštumą) parlekiu pas budinčias seseles, prašau echoskopo. Neturi . Liepia skambint vyrui, išleidžia į AK. Kol vyras atvažiuoja vaikštau prie gatvės, raudu vos ne balsu ir meldžiu mažiuko nepalikti mūsų. Atlekia vyras, nuvažiuojam į AK. Echo. Budintis gydytojas susirūpinęs žiūri. Suspaudžiu kumščius ir klausiu: ar širdutė plaka? Gydytojas nusišypso, sako plaka, tikrinau ar placenta neatitrūko, beje ar žinot ką nešiojat? Žinom žinom, sūnutis . Patikrina ar vandenys nenubėgo, toliau vaikiuko tonusai. Tfu tfu tfu atsiperkam tik išgasčiu.

Galų gale finišo tiesioji - gruodis. Gruodžio 28 d. Nuo ryto suprantu, kad sugrįžo mano migrena. Visą nėštumą nebuvo ir va, pabaigai – desertas . Giliai širdyje sukrebžda jausmas – ar tik nebus jau ta diena. Nuveju tokias mintis į šoną, nes ruošiuosi gimdyt tik sausį. Tvirtai tikėjau, kad jei nepagimdau iki savo gimtadienio (12.25 d), tada gimdysiu tik sausio mėn. Pradeda į neviltį varyt skambučiau – „GAL JAU?“ Susidaro įspūdis, kad jei jau pagimdysiu, tai prasivers žemė ir aš prapulsiu niekam nieko nepranešusi. Pykstu. Gal šeštas skambutis, šį kart iš darbovietės, skambina vadovė tuo pačiu klausimu. Susinervinu mirtinai ir pareiškiu: „nepagimdžiau, negimdau ir iš viso į mane šituo klausimu prašom kreiptis vasario mėn.!“ Atsigulam su vyru gan vėlai. Aš iškankinta galvos skausmo ilgai neužmiegu. Galų gale saldus miegelis. Ir... per miegus jaučiu – drėgnoka. Ai, galvoju, vėl išskyros ir aplamai gi negaliu dar gimdyt, gi ne sausis. Bet, kad prabudau, reikia nueit į WC. Atsikeliu... ir per kojas pliūpteli vanduo. 1.40 val. Negaliu patikėt. Tikrai JAU. Garsiai sakau vyrui, bėga vandenys. Vyras tą pat minutę iš horizontalios padėties atsiduria vertikalioj: „AR TIKRAI????!!!” „Bėgu“ į vonią, pakeliui pačiumpu telefoną. Žinau, kad reikia važiuot į ligoninę, bet kažkodėl skambinu gydytojui . Gydytojas, kaip ir reikėjo tikėtis, liepia važiuot į ligoninę. Jokių dušų, tiesiai į AK. Mintyse pasidžiaugiu, kad kaip tik vakare „susitvarkiau“ (matyt tas 6 jausmas pas moteris yra). Susitariam, kad iš ligoninės paskambinsiu ir pasakysiu „ką rado“. Puolu vyrui ant kaklo ir susikeikiu .... kaip bijau. Pabaigiam komplektuoti tašytes dantų šepetukais ir išvažiuojam. Važiuojant kalbamės, kad dvi mano didžiausios baimės nepasitvirtino: 1 . baisingai bijojau, kad nesuprasiu kada reiks į ligoninę važiuot (supratau labai greitai); 2. taip pat bijojau kelionės į ligoninę piko metu (važiuojam atsipūtę naktį).
2.40 AK. Įeinam. Priėmimo skyrius užrakintas. Pabeldžiam. Jokio atsako. Ieškom ko nors gyvo. Galų gale per gimdymo skyrių įeinam į priėmimą. Prabunda budinčioji, apibara kodėl neskambinom į laukujes duris (na ir kas, kad atrakinta) . Iškviečia budintį gydytoją. Konstatuoja: vandenys nubėgo, 3 cm., jokių sąrėmių. Skambinu savo gydytojui, sutariam, kad atvažiuos paryčiui. Gaunam gimdyklą. Budintis gydytojas liepia vaikščiot, kad atsirastų sąrėmiai. Prisimenu senus gerus mokyklos laikus, kai per pertraukas reikėdavo vaikščiot koridoriais ratu. Vėl tas pats. Kažkodėl baisiai juokinga. Gimdyklos tuščios, mes vieninteliai čia ruošiamės tapti tėvais. Vyras pavargęs sėdinėja koridoriuj, o aš sąžiningai bandau prisikviesti sąrėmius. Kas pusvalandį reikia užeiti į gimdyklą, tikrina vaikiuko tonusus. Tonusai geri, sąrėmių jokių. 5 val. verdiktas – skatinamieji. Ajajai kaip aš jų nenoriu. Apraizgo laidais pilvą, pastato lašelinę. Baigėsi „lakstymai“ koridoriais, lauksim leliaus ant stalo. Kalbamės su vyru, už sienos rėkia moteris (oho, mes gi jau senai gimdyt atvažiavom) ir po kelių minučių pasigirsta vaiko verksmas (užlindo be eilės ). Susigraudinam abu. Atsiranda šiokie tokie sąrėmiai. 6.30 val. atvažiuoja gydytojas, pasikalbam. Nuteikia „džiuginančiai“, kad tokiais tempais gal rytoj ir turėsim vaiką . Padidina skatinamųjų dozę. Sąrėmiai darosi jau labai ne kokie, o dar perspektyva „iki rytojaus“... Apie 9 val. prašau epidūro. Gydytojas patikrina, tie patys 3 cm. Sąrėmiai neefektyvūs. Ateina anesteziologė. Valio, epidūras. Gyvenimas prašviesėja. Laukiam. Atsiliepinėju į skambučius ir kraupinu visus, kas skambina. Į klausimą ką veikiu, sakau, ai nieko, biškį gimdau. 11 val. vėl patikrinimas, gydytojo veidas vis niaukiasi. Vargani 4 cm., skatinamųjų dozė didėja. Taip vis laukiam, tikrinamės, gydytojas vis klausia ar nenoriu tuštintis. 14. 30 val. pagaliau NORIUUU. Kentėt galima, bet kuo toliau, tuo sunkiau. Akyse viltis, nu gal jau pagaliau . Patikrinimas gydytojo veidas nieko gero nežada: 7-8 cm. ir tie patys rankom išplėsti. Noras į WC jau laaaabaaaai. Kviečiama dar viena gydytoja. Konsiliumas. Vaikas nenusileidęs, apsisukęs veidu į viršų, kaklelis neatsivėręs. Siūlo cezarį. Suprantu, kad jei nebūtų būtino reikalo, gydytojas cezario nesiūlytų. Deja. Bijau žiauriai. Pasirašau popierius, gaunu papildomą porciją epidūro, pagyrimą, kad labai teisingai epidūras mane veikia ir riedam į operacinę. Riša rankas ir kojas, prašau, kad leistų sulenkti kojas. Neleidžia. Anesteziologė patikina, kad čia 5 žvaigždučių operacinė, o ne viešbutis . Gaunu deguonies kaukę ir kažko į veną. Pasirodo raminamieji. Girdžiu gydytojo balsą: „va visą naktį nemiegojo, dabar užmigo“. Puolu aiškint, kad visai nemiegu . Girdžiu: operacijos pradžia.... dingsta vaizdas ir garsas... jaučiu porą gan skaudžių truktelėjimų... lyg apdujusi girdžiu leliukas kažkur verkia (pasirodo jau maniškis pažindinasi su tėčiu)...girdžiu: gimė 15.41 val.... vėl anesteziologės balsas: pažiūrėkit kairėn... nesusivokiu. Dar kartelį: pažiūrėkit kairėn. Pasuku galvą, o ten akušerė atneša mano lėlytę. Apsibliaunu. Gaunu sūnuko žanduką, pabučiuoju. (O aš taip noriu priglausti prie krūtinės, bet rankos pririštos ). Greit sutvarko ir išveža į pooperacinę.
2006 12 29 ypatinga diena. Gimė mūsų sūnutis, pakeitęs visą gyvenimą ir mane

Faina, kad pribrendai Saunuole, grazi istorija

Oij, kokia grazi istorija
Noreciau ir as taip "prisiplanuoti"
Sveikinu, sveikatytes

labai patiko

Susigraudinau
Bukit sveikuciai

oiii prisimenu tavo ivyki su infekcine ... o pati kas dien salotas pirkdavau ir valgydavau, tai ish kart mechiau ta brudna reikala

aukit diduchiai ir sveikuchiai

smagu prisiminti...

Labai vaizdingai parašei . Veiksmas gimdykloje, ypač finalas - panašus kaip ir mano...

Ačiū mergytės už šiltus žodžius Jums taip pat stiprybės ir gražių akimirkų auginant. Taip pat lengvo ir tik gražius prisiminimus keliančio gimdymo, kas dar laukaisi

Visų pirma dėkui už sugrąžintas plepesių akimirkas, kad ir nelinxmas
Visų antra dar nesu skaičiusi tokios pozityvios gimdymo istorijos ir tuom pačiu trykštančios šiluma gimdymui, aplinkai, telefono skambučiams Ir tokia pabaiga
Būkit sveiki ir stiprūs

labai grazu

Taip nuotaikingai papasakota! Sėkmės jūsų šeimynėlei.

GITANAK, ačiū už išsamią, gražią ir jaudinančią istoriją - tiek išgyventa, bet viskas baigėsi gerai...

a le kaip man patinka tokios istorijos šaunuoliai

Gitanak, visgi kad ir kiek iškentėta, rezultatas tai nustelbia Ir tas tavo įvykis su infekcine mane taip sukrėtė, na dar tais laikais, kad iki šiol salotų maximos neperku Sveikatytės jums abiems

Kokia nostalgija užpuolė

Gitanak- nesitikejau tokio jautrumo ir nuosirdumo..grazu...sveikatos jums

labai grazu

bet kaip fainiai, tarpušventy gimtadienis!man ta savaitė pati fainiausia metuose!linkiu ir jum, kad būtų taip pat

Graziai papasakojai
labai man pradzia ir pabaiga primine manaja 2005 balandzio 25d pamaciau II. O gime kaip ir taviskis 12.29 tik 2005

Ačiū už gražius palinkėjimus ir komplimentus


Matau, kad ir antrą panašiu laiku turėsi

Šaunupole GITANAK,gražus išsamus pasakojimas.Prisimenu tavo apsinuodijima,ligtais tu butum vakar apie tai pasakojus.

Labai graziai papasakota, atrodo lyg viskas, kas visi sunkumai pamirsti ir jau beveik planuojamas antras, nes tiek daug meiles jauciasi;)

gražiau papasakojai šaunuolė mamka

laabai grazu,sveikatos JUMS!!!

Kaip grazu ir miela sekmes ir sveikatos

Ačiū dar kartelį už palinkėjimus

Kad visoms gimdymas keltų tik šiltus ir laimingus prisiminimus

graziai papasakota sekmes

Nuotabiai gražiai parašyta šaunuolė

labai graži istroija sėkmės jums

na labai gražiai atpaskota, ir kažkaip prisiminiau aš savo pirmą gimdymą, vos ne tokį patį. Labai gržu

super istorija!!!!! ir linksma, ir jaudinanti, ir su daugybe kitu puikiu prieskoniu. pagiriamasis buvusios filologes zodis!

Jetau,kaip grazu

Ačiū labai . O aš vis skaitau ir man trūksta TO DIDELIO JAUSMO, kuris sklandė ore ir vis dar suvirpina sielą prisiminus.

grazi istorija

nuostabiai papasakota sėkmės jums