Labai nerekomenduoju terapeutės Bilevičienės. Nebent, - jums patinka bendrauti su, švelniai tariant, keistuoliais...
Nepasigėdi, priimdama iš paciento kokią dovanėlę, pasakyti, kad geriau jau reikėjo jai atnešti kokių nors vaisių, nes jos vaikams trūksta vitaminų. Tiesa, čia jau senokai buvo, gal tie jos vaikai jau užaugę ir vitaminus nusiperka patys, bet aš negaliu pamiršti. Ir ne man vienai jinai taip sakydavo.
Dabar pas ją lankosi mano mama. Kartą, kai nuėjo su aukšta temperatūra, Bilevičienė ilgai ir energingai bandė išsiaiškinti, koia dabar mėnulio fazė, mat jai reikia į kirpyklą. Paprašė mamos paskambinti į jos darbovietę, kad ten mamos kolegė iš stalinio kalendoriaus pasakytų, kokia ta prakeikta fazė, mat pati kalendoriaus neturėjo.
Į visus mamos skundos dėl sveikatos atsako, kad nėr ko norėti, nes, matote, amžius jau, taip ir turi būti....
Žodžiu, nėra ji piktybinė, bet pavadinti miela gydytoja kažkodėl nesinori....
¡Hola España