Pažiūrėjus laidų ciklą per BTV įsitikinau, kad svarbiausia vaiko auklėjime yra vienybė tarp tėčio ir mamos. Bet, tėtis ir mama, ateina iš skirtingų šeimų, todėl kyla nesutarimų, kaip auklėti savąjį mažylį. Kaip sprendžiate tas problemas? O gal vyra išvis nesikiša į vaiko auklėjimą?

Mes dar kaip ir nesusidūrėm su auklėjimo sunkumais ar lengvumais, nes kol kas mažiui tereikia pieno ir žaidimų. Bet manau svarbiausia - tartis tėvams. Ir ne prie vaiko ginčytis. Blogiausia, kai mama sako vienaip, o tėtis kitaip. Vaikas arba pasirenka jam patogesnį variantą (ir, be abejo, "geresnį" iš tėvų) arba apskritai nebesupranta, ką daryti.

Kadangi dažniausia mama (bent iki metukų) būna su mažiuku namie, natūralu, kad tam tikras taisykles diktuoja ji. Vėliau, kaip minėjau, svarbiausia tėvų sutarimas.

svarbiausiai turi buti abieju sutarimas ir negali vienas tai leisti o kitas ne
arba vienas baudzia o kitas glosto

mano ir MB nuomones skiriasi ir net labai
as turiu savo nuomone ir jos laikausi, nes MB auklejimo principai yra gan senoviniai ir remiasi o mano mama tai darydavo taip.. o mano tevas tai sakydavo taip .....
mane nervina tokie pasakymai nes as tai niekaip nesiremiu tuo ka darydavo ar sakydavo man mano tevai

vadovaujuosi savo protu ir aukleju taip kad vaikas negali skriausti kitu, negali atsikalbineti ir turi klausyti ir nesigincyti

bet kuo toliau tuo labiau su MB pradedam diskjutuoti ir gilinames i vaiku auklejima, kartais kai sunus miega aptariame kokias nors situacijas

O pvz. kai tėtis ir mama nesutaria dėl diržo naudojimo. Jei vaikas prasikalsta, tėtis baudžia diržu, tada mamai kaip ir gaila, ji glaudžia ir myluoja. Tėtis lieka kaltininkas, mama užtarėja. Juk būna tokių situacijų

aisku kad buna, kai reikia dirziuka panaudoti
ir musu nuomone del dirzo sutampa, bet mano MB dirzo niekad nesiima ir gal niekad nesiims , tokiom priemonem vaika aukleju as, bet jis pritaria kad dirzas tik tuo atveju kai jau perzengia ribas vaikas, kai jau nebegirdi, spiegia ir isterikuoja...ir tt

bet kai gauna dirzo nuo manes tai jis niekad vaiko neguodzia ir tt, tik jei tas dar kazko tikisi jis pasako kad mama tau davedrizo nes taip ir taip, trumpai ir aiskiai paaiskina uz ka...

O del auklejimo- visiskai sutinku, kad svarbu abieju tevu susitarimas. Ir prie vaiku niekada nespresti auklejimo klausimu bei juolab neisiaiskinti tarpusavio santykiu

Nors mes dar labai jauni tėvai ir auklėjimo dar nelabai reikia...Bet stengiamės su vyru laikytis vieningų principų...Nemažai pasisšnekame kaip rekėtų daryti...padiskutuojame ir pan. Žiūrėsime kaip seksis ateityje



Mums teko kelis kart prie mažutės susiginčyti....Oi..oi kaip blogai pati jaučiausi...Stengiamės kad šalia vaiko nebūtų kai "garsiai" kalbame...( pykstamės )

O čia labai geras STRAIPSNIS iš Delfi.lt apie tai, kad tvirtose šeimose tikrai yra daug lengviau auklėti vaikus. Bet, turbūt lengviau pasakyti, nei tai padaryti. Juk tėvų požiūris į auklėjimą, į konkrečius auklėjimo metodus dažnai skiriasi. Nori, nenori ir atsiranda tų povandeninių srovių.

mes tai vakar su MB diskutavom apie vaiku auklejima ir as pateiksiu tokia situacija

mano sunaitelis paslapcia selino i virtuve ir is "stebuklingojo" stalciaus trauke saldainius ir juos valge kol to nepastebejo MB (as tuo metu buvau dar darbe)

taigi MB vaika sudraude kad taip daryti negalima kad reikia atsiklausti ir negalima tiek daug saldainiu valgyt, nes skaudes pilvuka suges dantukai ir tt

taigis ir visai neseniai, MB budamas vienas namie suslamste visa dideli (tikrai dideli) dubeni skaniu (labai skaniu) sausainuku

ir ka as? sakau kodel tu viska suvalgei ir neatsiklausei (tipo taip pat klausiau kaip jis vaiko )

moralas mano toks, kad visu pirma patys turime buti pavyzdziu vaikams ir musu paciu drausmes turi atitiktu musu poelgius, nes sioje situacijo abu mano vyrai elgesi taip pat - juk skanestam taip sunku atsispirti, suauges gali valgyti kiek nori, o vaikas gauna uz tai morala todel as galvoju kad vaika aukleti turime graziu savo pavyzdiniu elgesiu, nes vaikai daug labiau mokosi is to ka mato o ne is to ka jiem bandome ikalti i galva

Kas liečia, tai, kad tėvai turėtų būti pavyzdys vaikams, tai sutinku ir net labai. Bet, va, kas liečia saldainių valgymą neatsiklausus, tai - ne. Maniškis, vien tik jais ir gyvas būtų, todėl, jie padėti aukštai aukštai, kai nori, - paprašo.

aga dabar ir mes viska padejom aukstai aukstai ir ziuresim kaip bus

nes jis kol nemato tol nenori, bet buna kad taip ateina ir sako - mamyte a mes turim saldainiuku

Pas mane tas pats.Mano ir vyro nuomone apie vaiku auklejima retai kur sutampa Nu bet pastebejau,kad kuo dukra didyn,tuo labiau tos musu nuomones pradeda sutapt...

as tai visada po kokios nors situacijos pakomentuoju visa ta situacija ir bandau aptarti su MB ir pasakau savo nuomone ka tokioj situacijoj as daryciau

jis visada viska suvercia tam kad vaikas zyzia ir yra zyzius todel elgiasi kaip mazas ir tipo negerai

bet kai pasiziuriu i ta situacija is sono, tai daug to zyzimo isprovokuoja pats vyras, ir vaikas yra gan jautrus ir greit susierzina

ir to pasekoje atsiranda priesiskumas ir kiti negeri dalykai

jei pvz sako as tau ijungsiu pasaka ir jau jis sedi salia ir laukia, o tada MB dar sugalvoja kad jis turi susideti zaislus ismesti kokia siuksle kur ant grindu nu tada aisku ir prasideda, nes gaunasi taip kad pasake kad ijungs o paskui gaunasi kad neijungs tol kol kazko dar nepadarys

as tai is pradziu liepciau padaryk ta ir ta, o tada ir gausi pasaka

nu vienu zodziu

augame ir kartu diskutuodami mokomes
nesutapimu daug, bet sekasi gludinti kampus

Aš tai labai dažnai pykstuosi su vyru, dėl mūsų mažiaus auklėiimo, nesutinku su savo vyro auklėjimo metodais. Retai kada būna, kad sutaptu mūsų nuomuonės del auklėjimo

O kaip tada sprendžiat problemas??

Mes paskutiniu metu, lyg ir nusistatėm griežtus rėmus, kaip auklėsim, tai ginčų mažiau lieka. Bet, kartais būna elementarūs dalykai, kur, pvz. lauke, aš manau, kad vaikas gali bėgti ten pažaisti, o jis ne. Ir ginčijamės sustoję, o vaikis per tą laiką dar ne to pridaro

mes tai bandom aikisnits ir diskutuoti, bet NEGALIU pakesti kai MB sako, o kai as mazas buvai tai .....
nu vienu zodziu tada as jau uzverdu ir irodineju kad visi vaikai individuaklusi r vieni gali buti isdyke kiti ramesni ir tt

jauciu kad niekad nesutarsim ir nesutaps musu nuomones nes as biski atsipalaiduotai avaikus aukleju, nemustruoju kaip kareivio

ir dar vis isgirstu priekaistu kad kaisioju vaikui pagalviu ir tokioj situacijos kaip vakar nutiko, - vaikas vaziavo dviratuku, as ejau salia ir spejau ji sugauti nes butu apsivozes ant asfalto - taigis - - isvada - - auginu mamytes suneli nes pagavau vaika jis neuzsigavo ir tokiu budu kaisau jam pagalves, o MB sako - jis turetu suprast kad del to pats kaltas nes pargiuvo ir suprast kad pargriuti skauda ir t.t.t.t

Aš, tai begėdė, visada pabrėžiu, kad nenoriu vaikų auklėti, kaip jo mama jo brolį ir sesę išauklėjo. O jis visada, klausia kuom jo brolis ir sesė geriau išauklėti nei mano brolis ir sese

Nežinau, kaip atrodo mamyčiukas vaikas. Man, atrodo, kad mano mamyčiukas. Nes visada visur kartu su tėveliais. Man, atrodo, kad mes jam per mažai laisvės suteikiam, o MB atrodo, kad per daug. Va, susitinki vieną draugę, pažiūri kaip ji auklėja, tada pradedi galvoti, kad aš teisi, susitinki kitą, pradedi galvoti, kad jis teisus.

Vienžo

na taip sunelis ir visada visur kartu su mumis - bet man tai nera blogai, tegu viska mato visur keliauja ir viska zino

jauciu niekad vienodai ir negalvos tie teciai ir mamos , nes kiekvienas turi savo nuomone

Kiek pamenu jūsų vaikas auga be tėvo, todėl jums sunku būtų kažką patarinėti.

Pavyzdys, pavyzdys ir tik pavyzdys vaikus auklėja. Isitikinau jau milijoną sykių ir bandyti kažką daugiau pasakyti net nebandysiu

Man pasisekė ir su vyru sutariam auklėjime. Ieškom kartu sprendimų. Dabar jau kelintas mėnuo dedam pliusus ir minusus, bei klaustukus, kai situacija neaiški. Jei savaitės gale pliusai nugali, darom ką nors nuostabaus. Nuostabūs dalykai, tai mūsų pačių sudarytas sąrašas ko norėtume: nuo žaidimų kambario iki kelionės. Bet svarbiausia, kad tuose pliusuose ir minusuose dalyvaujam ir mes su vyru. Pirmo mėnesio dvi savaites karaliavo minusai, o dabar jau vis tvirčiau ir tvirčiau pliusai ima viršų. Bet ir mus pačius verčia gerokai pasitempti arba bent jau pastebėti tai, ko jau nebepastebėdavom

Mes visos žinome, kad pavyzdys auklėja. Bet, kaip suderinti požiūrį į tam tikrus dalykus.
Negi, pas jus abejus vienodas požiūris į įvairius dalykus, liečiančius vaikus

pliusus ir minusus jau aptarėme temoje apie auklių laidą. Idėja iš ten

Pas mus vaikus šeimoje auklėjame abu kartu su vyru.
Tačiau bausti aš tik viena galiu

Ten kur vienodas, problemų aišku jokių nėra. Kas skiriasi, tai mes dviese kalbamės ir ieškom kaip suvienyti požiūrį, kokius kompromisus daryti. Šiaip lygi šiol neturėjom jokių problemų - susideriname. Ambicijas pasidėjom seniai ir jas užrakinom Paprastai dėl to ir vyksta nesusikalbėjimai Bent aš taip manau, jei ką

O šiaip galima rašyti konkrečias problemas nesusiderinimo ir kartu čia ieškoti sprendimų kaip tai padaryti. Abstrakčiai kalbėti visuomet sunku, nes universalių taisyklių juk nėra



Šį būdą naujomam įvairiom variacijom seniai ir ne tik su savo vaikais. Pasiskolinau ją tikrai ne iš ten. Bet ne tai svarbiausia

auga be tevo, bet yra zmogus vietoj jo
patarinet gal ir sunku kazka nes kiekviena situacija isskirtine, cia tema yra apie tai ar sutampa nuomones del auklejimo
Papildyta:

as ir tokios nuopmones kad vaikus auklejam netiesiogiai savo pavyzdziu
nes vaikai kaip bezdzioniukai viska kopijuoja

mano su vyru nuomonės yra kardinaliai skirtingos ir nežinau kaip tai įtakos toliau vaiką. aš mat gan griežtai auklėta ir man neįprasta kai vaikas lipa ant galvos, tarkim mušasi, daužo žaislus, o aš vyro akimis turėčiau nė žodžio netarti, tai kaip tada vaikas turi žinoti ką jam daryti? juk jam reikia rodiklio kaip ir ką kur daryti ir drausmės.anot mano vyro vaikai turi būti ir augti savarankiškai, jau vos ne nuo gimimo.tas pats ir su anytos nuomone.sunku susiderint su jais nuomonėm, kad vaikui reikalinga ir drausmė

drausme reikalinga ir net labai, bet pastovus vaiksciojimas ir vaiko stebejimas lydimas komandomis ir nurodymais tai manau

Aš nenusileidžiu vyrui, arba bandom surasti kompromisa

Paskutiniu metu aš nutyliu, nes manau, vaikui yra blogiau, kai jis girdi tėvus besiginčijančius dėl jo. O po to vakare, kai vaikai miega, stengiamės aptarti situaciją ir rasti bendrą išeitį.

na prie vaiku tikrai geriau nesigincyti ir neleisti vienam kito sumenkinti vaiku akivaizdoje

Mes auklėjimo klausimais dažniausiai sutariame. Turime panašų supratimą, bet iškilus skirtingoms nuomonėms, GINK DIEVE nediskutuojame prie vaiko. Pvz. jei vyras sudrausmina dukrą dėl kažko, o man atrodytų, kad gal ir nereikėjo, aš vis tiek nutyliu, nieko nesakau, bet likę vieni visada paanalizuojame situacija. Teisingai kažkuri minėjo, jog vaikas labai greitai supras ir pajaus, kad vienas iš tėvų yra geresnis, tad lbai greitai tuo pasinaudos.



Visiškai su tuo sutinku. Mes jei vaikui neleidžiame saldumynų, prie jos jų ir nevalgome. Tik yra dar viena bėda, su kuria kovoju Mano vyro pagrindinis gėrimas yra limonadas (visokios coca colos ir t.t.), o dukrai aš dar ilgai to brudo duoti nežadu. Vyrui daug kartų bandžiau išaiškinti, kad dukra mato, jog tu geri tonomis tuos gėrimus, ji irgi nori, bet tu neduodi, aiškindamas, kad tai yra fuuu

tai va, blogai kai patys geriam/valgom o vaikui sakom - fui, neskanu negalima tai vaikas to tikrai nesupranta
a as tai ipilu i limonado bonke kompoto ar gaivos padarytos ir sakau kad limonadas tai geria ir nediskutuoja
bet tos coca colos traukia vaikus kaip magnetus, ju tikrai neduodu ir neduosiu :D:D nebent kai paaugs pats nusipirks

Aš duodu. Nemanau, kad kas nors atsitiks nuo kelių gurkšnių, o vaikui tai dovana, džiaugsmas.

tai ir as duodu, bet tik biski ir retai ir cipsai buna tarsi dovana, reciau nei karta i menesi, gi nori vaikai tokiu uzdrasutu dalyku
bet nepiktnaudziaujama

a, čipsai pas mus beveik kas antrą dieną, nes tėtis valgo

na tai jau tada niekur nedingsi, tenka ir vaikam duoti

Tai va, aš irgi esu griežtai nusistačiusi nei coca colos, nei čipsų ar kitų nesveikų dalykų neduoti. Bet maniškė dar pakankamai maža, todėl dabar labai gerai sekasi savo nusistatymus įgyvendinti, bet kaip bus toliau, sunku pasakyti. Juolab, kad artimieji (ypač anyta ir vyro sesuo) tik ir taikosi viską sukišti tam mano vaikui, tik dar nepavyko Gerai, kad abu su vyru esame maitinimo klausimais vienodos nuomonės, netgi vyras griežtesnis (jau iš jo rankų mažiukė saldumynų beveik negauna, iš manęs kartais išmaldauja), tai gal ir pavyks kaip galima ilgiau "paslėpti" nuo dukros tą uždraustą maistą

Su tuo maistu visuomet bus sunku, jei kažkuris iš tėvų juo mėgausis. Colos maniškiai negerai, nes jau pakankamai dideli ir surinkau visokios negeros informacijos, kurią pateikiau vaizdžiai bei darėm įvairius eksperimentus. Jie pasibaisėjo ir į ją nežiūri. Žino kuris maistas tinkamas organizmui, kuris ne. Tačiau kartais pasmaližaujam kai kuriais, bet tai darom visi kartu. Nuo mažumės įpratome gerti ir užsigerti vandeniu ir tai pats mėgstamiausias jų gėrimas. Kai skridom, jiems leidau pasirinkti kokį norį gėrimą, tame tarpe coca ar dar kas nors. Dukra pasirinko vandenį su ledukais, sūnus sultis. Poreikio turbūt neturi kitiems gėrimams. Dabar dar mažiuką išmokyti reikia. Nors kai nemato, gal bus lengviau. Mokyklos šiek tiek bijojau, bet dukra puikiausiai išsilaiko ir dar kitus pamoko. Seneliai irgi gauna pamokų iš jų

Su saldumynais truputį sudėtingiau. Geriausiai išlaikyta dukra, nes ji pirma ir buvo gera jai neduoti. Vidurinėlis šiek tiek jau palepintas toje vietoje, o mažiausias vos iki metų išsilaikė. Na negali duoti vyresnėliams, o jam neduoti. Arba slėptis nuo mažiuko, tai negeras pavyzdys vaikams. Šioje vietoje sprendimo nesugebėjom rasti. Tik tiek, kad saldumynai ne kasdieninis maistas. Mes darom saldumynų savaitgalį, vieną kartą į mėnesį. Tuomet važiuojam į parduotuvę ir perkam tai ko vaiko nori ir jie nieko daugiau nevalgo tą dieną, tik nusipirktus saldumynus. Pirmas kartas buvo ir juokingas ir siaubingas, bet vaikai turėjo patirti ką reiškia valgyti tik tai kas atrodo super skanu. Dabar pakankamai saikingai pasirenka.

jei vienas valgo ir kitam neduoti negali - kodel - vaikai to nesupras

as mokau valgyti skanestus saikingai, kol kas pakanka pasakyti kad jei daug valgysi gali skaudeti pilveli ir sugesti dantukai , tada pasilieka skanestu dali kitai dienai ar atiduoda kitiems seimos nariams ar i savo tasele isideda

Dukrai ne uz kalnu sueis du metukai,bet del jos auklejimo abieju su tevu nuomones sutampa.Jei yra nusikaltus pabaram abu,jei kazko valgti negalima,to niekuomet ir neduodame.
Kol mergyte mazyte,tol ir aukleti sekas darniai,o kai ateis paauglyste,tikriausiai kaip ir daugumai lengva nebus

Mes kažkaip irgi sutariam, kai ką pasitariam kaip darysim, kad nebūtų taip, kad vienas leidžia, o kitas neleidžia
Pagalvojus apie paauglystę, tai turbūt sunkoka bus, nes mūsiškis jau dabar, dar tik metų ir beveik keturių mėnesių, o jau nori būti labai savarankiškas, negalima padėti nieko, nei šaukštelio palaikyt

Mums su vyru dažnai iškyla problemų. Aš prisiskaičiau įvairių knygų, kokios būna netinkamo auklėjimo pasekmės ir noriu klaidų nedaryti, o jis augina vaikus taip, kaip jį augino tėvai. Dėl to dažnai aš pykstu, kad jis negerai elgiasi, kad bus paskui problemos ir pan. Žodžiu, noriu, kad būtų mano viršus....

O cia tie eksperimentai - labai idomu Isivaizduoju, turejo gerai suveikti


Pas mus irgi ta pati beda As prisiskaicius, ko galima, kaip negalima, kaip rekomenduojama, kaip kalbeti, kaip paaiskinti ir pan. O vyras - as nesicackinsiu ir viskas Kartais buna per grieztas ir sunkiausia paskui kad nebeistverusi aprekiu pati ji, uzmirsusi, kad vaikas salia

pas mus lyg ir sutampa

Pas mus su vyru pastovus pykciai del auklejimo. Sako, kad blogai aukleju, perdaug leidziu ir ant galvos uzlipti baigia. O labiausiai pyksta kai musasi vaikas, tada kepsteli atgal supykes. Kas labiausiai mane ir nervina. As kelis kartus irgi buvau jau per uzpakali uzdavusi su ranka, bet pamaciau, kad visai neveiksminga. Daugiau to nebedarau ir vyrui neleidziu, bet, kad manes mazai klauso.

Mūsų su vyrų auklėjimo būdas visiškai sutampa...nors leliuko dar laukiam,tai įdomu ar sutaps kai jis gims

na mes ieškom kompromisų jei jau kas nesutampa... jei kas nepatinka tegul siūlo variant kaip tu turėtum elgtis bent jau maniškis nenumoja ranka, o pats sėda skaityt litaratūrą tada sutariam kaip elgsimės abu ir viskas

musu nelabai sutinka, bet kaksaip randam kompromisu, bet ta grieztesny vaidmeny namuose atlieka jis

Tetis viska leidzia, jei reik pabert kreipias i mama.

pas mus lygiai tas pats o as pykstu sakau nejaugi tik mama monstras o tu gerasis