maniškiui 3 metai, bet net minties nekyla išleist vieno. Kaime kitaip, atsikelia, pavalgo ir į lauką, bet ir tai, praeitą savitgalį bitės pavaišino ir tai kartu su močiute lauke buvo

Reikia į lauką išleisti tik su šalmu, su visomis apsaugomis ir beisbolo lazda, dar , kad sakytu, tėvelis mano policijoje dirba.... va taip

Vieną pradėjau leisti praėjusią vasarą, kai mergučei buvo puspenktų metų. Iš pradžių buvo labai nedrąsu, nes mūsų buto langų nėra kiemo pusėje. Bet vis prašydavau, kad niekur iš vidinio kiemelio neitų. Dabar mergučei pusšeštų. Vis dar prašau būti tik vidiniame kiemelyje, nes mūsų namas nelabai saugioje vietoje: tiesiai iš laiptinės patenki į gatvę, šalia upė (visų mamų siaubas!). Tenka ne tik vaiku, bet ir aplinka nepasitikėti... Tačiau po metų juk droš į mokyklą. Kaip kitaip išmokysiu ją savarankiškumo, jei vis prie sijono laikysiu. Be to, manau, kad vaikams reikia šiek tiek išmokti ir kiemo taisyklių, kad galėtų "megztis" kolektyvinis bendravimas.

Neseniai persikraustem i nauja buta, vaiku aikstele kaip tik po langais, tai isleidziu viena smelio pakapstyti. Zinoma prigrasinu kad niekur neitu, buna kad pabega kur uz kampo, stebi kaip elgsiuosi, kol kas tfu tfu tfu nieko dar nenutiko, yra vyresniu mergaiciu, tai truputi pagano. Gal ir ankstoka, bet kad viskam laiko neuztenka, kai lauke zaidzia galiu nors namus sutvarkyti, ar valgyt padaryt.

Leidžiu maždaug nuo 4 metų. Būčiau ir anksčiau pradėjus, bet vaikas pats bijojo. O paskui atsibodo prašyti manęs, kad su juo į lauką išeičiau, ir ryžosi eiti vienas. Labiausiai tai kieme bijo šunų. Pamato, kad ir kokį mažiuką, ir bėga namo.

manajai irgi penki, galvojau niekada ji nesiryz eiti viena i kiema, bet kazkaip viskas savaime susideliojo, susitiko kieme draugu "darzelieciu" ir paprase kad abidvi butumeme lauke, norejo zaisti...... viena apradejo klausineti kaip ji ta gatve viena pereis (kiemo gatvele)... paskui klause kaip liftu vaziuos (liepiau laiptais lipti).. paskui klause kaip paskambins prie duru, nepasiekia skambucio, liepiau belsti arba rankena klebinti)...... taigi viska issiteiravusi isejo pirma karta... bet vis turiu buti kad ja girdeciau, o tai saukia ir saukia del visokiu smulkmenu "mamyte kelnytes istepiau ar persimauti pareiti" "mamyte lauk manes pareinu atsigerti", "mamyte as jau ant smelio pazaidziau dabar kamuoli su draugais metysiu"... ........ niekada neprasiau tokiu smulkiu ataskaitu..... bet jai gal drasiau kai viska pranesa man

Mda...as su saviskiu ilgai laksciau kiem, ir tik rudeni isejo vienas i lauka. Abu su vyru, vos ne kas 5 min lekem paziureti ar kur nenukeliavo, nes jis megejas savo planus ir keliones kurti. Dabar pastebejau, akd kai vienas buna lauke (po langais tik pievele, o vis aikstele ten, kur neturime langu) tai jis maziau ir begioja kazkur pasalem, bet butina susitarti, kad neis i gatve ir zais kieme. Tai pats pareina po 30 min. tai kibirelio, tai sisiu, o kartais tiesiog po langais atlekia ir nuramina mus, kad jis yra

Pradėjau leisti vieną į kiemą tik šį pavasarį ir tik tada, kai kieme yra panašaus amžiaus kolegų ar darželio draugė. Prigrasinu, kad neitų iš kiemo, bet jau vis tiek kelis kartus lėkiau ieškoti, nors daugiausiai laiko "prakabu" balkone. Manau, kad reikia įveikti savo baimę ir išleisti, nes vaikai visai kitaip bendrauja, kai šalia nėra suaugusių (ar bent jau kai jų nemato). Dabar tiesiog cypdamas lekia vienas į kiemą, o jei bandau eiti kartu, pyksta, kad "nepalieku jo ramybėje". Tai va ir galvoju:ar čia gerai, kad paleido mamos sijoną, ar čia jau nebetenku ryšio su savo vaiku? Būčiau pradėjusi išleisti ir anksčiau, bet labai jau baisu, kad kas nenusivestų ir pan. Juk pilna spauda tokių visokių baisybių

Neįsivaizduoju, kaip reikės pripratinti saviškį eiti vienam į kiemą. Kol kas lakstom (tiesiogine to žodžio prasme, mat jau išmoko dviem ratais važinėti) paskui jį kiemais. Vienas nė už ką nepasilieka. O ir bendraamžių berniukų nelabai matosi, daugiau mergaitės. Nors darželyje tai su visais puikiausiai bendrauja... Nejau taip ir lakstysim iš paskos iki pat mokyklos?

O kuo blogai bendraamžės mergaitės?

Mergaitės tai neblogai, tik kad jo bendraamžės ne su berniukais, o su vyresnėm mergaitėm "draugauja" .

Prieš kelias dienas važiuojam namo Domeikava, ir matom taip keistai priešpriešinio eismo mašinos lėtai važiuoja, kitos kažką aplenkia, ir nulekia toliau. Ogi žiūrim, berniukas, max 3-jų metukų važiuoja sau plentu su dviratuku Pilnateisis eismo dalyvis... Siaubo filmas. Baisesnio vaizdo nesu mačius. Čia ir beisbolo lazda nepadėtų...
Mes sustojom, nuvežėm jį nuo kelio. Jis labai mūsų išsigando (ne aplink zujančių mašinų!!!). Klausėm, kur jis gyvena, kur mama, bet jis nieko nekalbėjo, nubėgo į tą Domeikavą (ten nuosavi namai). Dabar gailiuosi, kad nesuradom jo tėvų, jie taip ir nežinos, ką vaikas veikė
Manau šis nutikimas labai į temą.
Aš tai dar saviškių vienų niekur neišleidžiu, net ir savam kieme būnu su jais. Vis dėl to, dar maži, nežinai, kas jiems šaus į galvą kitą minutę.

As nezinau kada pradesiu leist viena. Jam dar 3.4 metai. Siaip pas mus kieme nera kiemo, ten prachadnoj dvor, kai persikraustysim kitur tada bus matyt. Siaip maciau kieme pipiru panasaus amziaus kaip maniskis, ant smelio zaide, bet as ni ni ni, neleisiu.

Aš savo dukterų vienų į kiemą neleidau iki 7 metų. Baisu buvo - visur primėtyta švyrkštų, vaikšto girtuokliai, narkomanai, viskie iškrypėliai. Vienas jų rodo savo pimpalą, kitas turi diagnozę, buna agresivus. Arba aš pati buvau kur nors kieme, arba kaimynė-pensininkė.

Dėkui už nuomones, pasisakymus belieka laukti, kol mažylis užaugs.
dukrą išleidžiu vieną, tuo metu mažylis žiūri Tom & Jerry ar ką nors panašaus... Kartais, aišku, būna labai nepatenkintas, kad sesei į lauką galima, o jam- ne....

Mano vyrukai vieni į kiemą pradėjo tik šią žiemą, kai persikraustėm. Prieš tai gyvenom 8 aukšte, o ir langai buvo į vieną pusę. Dabar aš juos galiu stebėti ir pašaukti, jei reikia (dabar gyvenam 2 aukšte). Čia jie susirado bendraamžių draugų Va ir dabar kieme sėdi.

Neleidau, neleidžiu ir neleisiu savo vaikų vienų laukan. Gal aš paranojikė, bet man tikrai baisu:
1. valkatos/alkoholikai/narkomanai - jie neprognozuojami
2. benamiai šunys/katės (o dažnai ir naminis vilkšunis be pavadėlio ir be antsnukio į smėlio dėžę atbėga) - ligas nešioja, įkąsti gali
3. mašinos - jos ir kiemuose pakankamai greit važinėja
4. tvenkinys - be komentarų, koks vaikas atsispirs pagundai eit gulbes palesint
5. nežinau kaip pas jus, bet pas mus kiemuose ir panudotų švirkštų, ir prezervatyvų mėtosi, apie nuorūkas, stiklo šukes ir šunų kakalius net nekalbu
Na nesitikiu aš iš 4-5 metų vaiko labai jau didelio sąmoningumo

Nesuprantu, kas jums trukdo kartu su vaiku kieman išeiti, pasivaikščioti, pažaisti?
Arba keliems tėvams "susikoperavus" vaikus padabot

visas gyvenimas vieni pavojai..... mes kai gyvename svariame kieme, kur siuklse surenkamos kasdien, dirba valytojos.....tai nesu macius nei vieno is paminetu daiktu (na sunu kakiu ir nuoruku tu tai visur pilna)..... jeigu as kartu sedziu su vaiku kieme nuo to neisnyksta tie kakiai, sukes stiklo ir t.t.

O kartu iseiti trukdo matyt tai, kad is darbo pareinu 18 va ir iki 21 vla man kieme kartu sedeti kaip ir... ........ O ir ko ten sedeti kai vaikai kamuoli meto, laksto graziausiai...... visa gyvnima prie saves nelaikysi. Reikia vaikus pratinti ir patiems truputi pagalvoti

Prisimenu, prieš kokį pusmetį dalyvavau seminare, kur siūlė rašyti projektus jaunimui, vaikams, gaila, kad tada nieko nesugalvojau. O vakar sėdėjau su vaikais smėlio dėžėje ir mąsčiau apie puikią, aptvertą žaidimų aikštelę, kur būtų saugu, švaru, gražu...
O pas prie jūsų namų žaidimų aikštelės aptvertos???

Mašinos nors triukšmą sukelia, o vat paaugliai, greitai besivažinėdami dviračiais, tikrą vaikutį "nuskinti" gali.

Maniškė po metų išeis į mokyklą. Nejau tik tada reikės mokyti savarankiškumo? Jai vienai reikės pareiti į namus ir rasti veiklos iki pavakario, kol grįšiu iš darbo. Gražiomis pavasario/rudens dienomis ir lauke šaunu vaikučiams . Dabartiniai vaikai ir taip daug prasėdi prie kompo. Netaisyklingos laikysenos, prastas regėjimas - pasekmės to sėdėjimo... Tad gerai, kol dar nori vaikai nors retkarčiais išbėgti pagainioti kamuolį ar "klases" pašokinėti.

Ne visada gali tėvai sėdėti su vaikais kieme

Aš tai vis dar kartu su savo panelytėm būnu kieme. Kaip ten bebūtų, bet taip mums ramiau. Ir nelabai suku galvą, kad laukia kalnas nelygintų rūbų ar žaislai mėtosi po visus kambarius. Gal aš paranojikė, bet nemanau, kad šešiametė su dvimete vienos yra saugios. O vieną vyresnėlę išleisti į kiemą, o mažę palikti, tai nei šis, nei tas. juolab, kad šlaistosi visokie aplinkui, negali žinoti kas į tavo kiemą užklys. Kol dar jos pačios nori būti kartu, tai mes ir būnam.

Po metu ir maniske iseis i mokykla..... bet as kazkaip linkusi uzdrausti eiti vienai i lauka kol mes darbe .... tegul buna namie ruosia pamokas, zaidzia ir laukia musu pareinant..... o tada jau i lauka.... nezinau gal negerai mastau, bet dabar irgi isleidziu i lauka kai buname mes namie, jeigu jau einame i parduotuve tai nepalieku as jos vienos su draugais, veduosi kartu ........

Aš manau, kad reikia suteikti daugiau laisvės ir savarankiškumo, būtent savarankiškumo, kad vaikas suvoktų ir atsakomybę. Žinau, kad nesuspėsiu su ja visur ir visada lakstyti, reikės jai vienai grįžti ne tik iš mokyklos, bet dar nueiti į muzikos mokyklos užsiėmimus (rudenį jau pradės ją lankyti, bet pirmuosius metus kelionėmis rūpinsiuosi aš). Manau, ir kitokios savarankiškos veiklos turi turėti vaikas, o ne tik laukti, kol grįš iš darbo tėvai. Aš iš darbo ištrūkti tam, kad nuvesčiau/parvesčiau ar pan. savo mergučę, tikrai negaliu. O be darbo - irgi negaliu. Belieka ugdyti savarankiškumą, atsakomybę ir t.t. Bet tai kiekviena šeima daro pagal savo išgales, būtinybę, aplinkybes, suvokimą ir t.t.
Maniškė pabūna namuose viena ne tik kol aš nueinu iki parduotuvės, galiu palikti ją ir ilgesniam laikui, žinoma, be draugų kompanijos. Beje, draugę, kuri ateitų pas mus viena, yra tik tokia Viktorija, jau pirmokė. O šiaip mergučės draugės ateina su mamytėmis, tad ir žaidžia kur nors netoliese.
P.S. Ir mano mergučė kol kas lauke viena būna tik tada, kai mes esame namuose.

Pradėjau leisti mergaitę pernai (jai buvo 5 metai ir pora mėnesių), bet problema su mažuoju. Jam tuo metu tebuvo 2,5 metų. Mergaitė klauso nurodymų - pasakyta niekur nenueiti, ir nenueina, o mažasis - užsimanė gerti ir pirmyn per mašinų stovėjimo aikštelę į laiptinę. Vos nepražilau, kai po minutės vėl pažiūrėjusi į kiemą savo vaiko nebepamačiau.
Šiemet mergaitė jau pabūna ir ilgiau, bet mažojo (3,5 metų) nenoriu dar vieno palikti. O mažajam irgi norisi . Tai tenka arba "multikėliais" nukalbėti, arba su tėčiu kur nors "su reikalais" važiuoja....
Kada drąsiai išleisiu mažąjį - nežinau. Jis visiškai nepaiso nurodymų, daro tai, ką nori, eina ten, kur nori.
Manau, kad daug kas priklauso nuo kiemo. Mūsų kiemas labai didelis, nejaukus, toks "praeinamas". Aš pati augau daug mažesnėje "erdvėje", kur visi vienas kitą pažinojo, tai eidavau viena į kiemą nuo 4 metų (tiesa, su vyresniu draugu, nes nemokėjau pati laiptinės durų atsidaryti ). Bet pati bijau taip savo vaikus be priežiūros išleisti - vis kabu ir kabu arba prie lango, arba balkone. Vienas vargas - geriau jau su knyga lauke sėdėti, tai nors gerai laiką praleidžiu. O namuose - nei darbų pasidarau, nei pasiilsiu - vienas nervas....

maniškiui 4 m ir 2 mėn. Gyvenam nuosavam name, kur nuo gatvės pusės gyvatvorė, plius vartai, virtuvės langas išeina į kiemą, taigi kai mažasis lauke kapstosi smėliuky, jį visada matau, nes tuo metu dažniausiai virtuvėj krapštausi. Bet jei gyvenčiau kokiam daugiabuty, jaučiu vieną išleisčiau i gatvę kokių 14 metų .

Mano situacija kitokia----turim savo kiemą,vaikai kada užsimanę gali išbėgti į lauką,laigyti po neprišnerkštą savą pievą,kvėpuoti tyru oru,džiaugtis pavasariu(dabar viskas žydi,kvepia...)..Tą džiaugsmą begalinį turim... Ir baimės,kaip daugelis jūs čia rašot,išleidžiant vaikus, nėra...
Bet mes "priemiestiniai"---susisiekimas kol kas tik savu transportu,nors dukrai jau tuoj 9metai ,bet dar vienos nepaleidžiam ...Nesu tikra ar teisingai elgiamės,bet----vis dar vežiojam į mokyklą,į būrelius...Labai sunku būna susiderinti laiką ,bet...tokia realybė...
Vaikas svajoja apie tą dieną,kai savarankiškai grįš namo ir PATI atsirankins duris...Kaip matot,lazda turi du galus...
O daugiabučio kiemas?Mes su vyru abu daugiabutiniai vaikystėje,prisimenu tą metą,aišku, yra minusų(ypač šiais laikais),bet patikėkit yra ir pliusų...

Reiškia, mūsų kieme mergaitės kitokios Berniukų Lino bendraamžių kieme irgi nėra, turi vieną pastovią draugę, su kuria kartu lanko darželį. O šiaip susidaro būrys merginų ir maniškis vidury Kol kas jokių problemų nekyla dėl amžiaus, lyties, tautybių skirtumo Duodasi visi, tik spėk sužiūrėti

Forumas vadinasi "nuo 3 iki 7". Manau, tokie vaikai per maži likti kieme vieni.
Kai prisimenu save, šešiametę, su raktu ant kaklo iš mokyklos grįžtančią į tuščius namus, brrr, net šiurpas nupurto. O pasitaikė mažesnėse klasėse visko - ir su iškrypėliu pabendraut, ir į kailį nuo vyresnių gaut... Jei kas ir išugdė mano savarankiškumą, tai tik ne šios gyvenimo "pamokos".
Kuo baigėsi tėvų prigrasinimai su svetimais nekalbėti, blogų dėdžių saugotis, atsargiai buto duris rakint? Ogi vaikų psichiatro konsultacijom ir stipriais raminančiais vaistais

Kitas klausimas - O kada su vaiku pabendraut jei iįšdarbo 18 val pareini, o vaikas iki pat miego lauke laksto? Juk galima kartu su jais namų ruošos darbų nudirbt, pyragą iškept, vakarienę padaryt? Tikrai vaikui daugiau naudos bus bendraujant su tėvais negu mėlio dėžėj tupint. Bendraamžiai? Visą dieną daržely su jais žaidė. Ir tokiam amžiuj tėvai yra labai svarbūs vaiko gyvenime. Jis tikrai iškeis lakstymą su draugais į vakarą su jumis.

Šiaip jau vaikas vaikui nelygus. O be to, nereikia pulti į kraštutinumus. Kiekvieną dieną vaikas lauke nelaksto, juk ne Afrikoje gyvenam. Ir lyja dažnai pas mus, ir šalta, ir purvas būna. Va tada galima su vaiku skaityti, kepti pyragus, bendrauti. O kai šilta, gražu, maniškį net persirengti po darželio sunku parsivesti. Pati su juo į lauką nebeinu, nes 1)jis griežtai liepia man to nedaryti;2)grįžusi iš darbo noriu pavalgyti, pailsėti, laikraštį perversti, kai kokius buitinius darbus nudirbti. Tiesą sakant ne kasdien turiu kantrybės visą vakarą burgzti su juo po kilimą mašinytėmis ar šaudyti įsivaizduojamus vilkus O klausytis skaitomų knygų ar dirbti su manim buities darbus jis ne visą laiką nori. Grįžta vakare iš lauko, tada prieš miegą pasišnekame, paskaitome ir pan.

na atsake jau langana... ..... kasdien tie vaikai nesedi lauke, buna visokiu oru, prisibendraujame pakankamai, juolab ir savaitgaliais vaziuojame kartu ir t.t.

o kiekvienas krastutinumas blogas.... nieko gero nematau ir is to kai bendraamziai laksto vieni po lauka kokiam vaikui reikia su mama sedeti ir jos komandu klausytis ko galima ir ko ne...... ir cia ilgainiui gali issivystyti vaikui kompleksu...... is tokiu gi juokaisi visi, nenores draugauti ateityje ir t.t. .....

Mano lyg būtų dar per mažas, 4 metai, yra buve kad kelis syk išbėgo vienas, kiemo kitų vaikų auklytės paganė, nors ilgai pati neišbūnu lekiu žiūrėti, namuose spirgėt pradedu. kitas reikalas kai būname kaime, nors ir daugiabučių kvartale gyvena, bet ten vis vien ramiau

kad daugiabuciu kiemai dabar nebe tokie. Vaikystej su draugais tai istisai ant gatves futbola spardem, ar lenkytnes kokias zaidem. masina gal viena karta i pusvalandi pravaziuodavo, tada pasitraukdavom, ir toliau dukom. o dabar viskas masinom uzstatyta, jos pirmyn atgal laksto. Anksciau supynes dar kazkokios budavo, dabar viskas islauzyta. Ir anksciau pijoku ir narkomanu tiek nebudavo, nesimetydavo laiptinese svirkstai.
vaikais pasitikek kiek nori, bet uz aplinkinius tai atsakyt negali.

Is kurios puses paziurejus......... kai as buvau vaikas tai tik remai supyniu buvo kur jos kazkada kabejo, o dabar supynes normalios kabo, jas dar perdazo kasmet, del krepsinio aiskteles tai mano laikasi vien metalinis remas buvo, dabar ir lenta su lanku yra, vaikai didesni zadzia, maziukai taip aiksteleje kamuoli meto..... ir masinu kiemuose daugiau, bet ju nevaro nei i krepsinio aikstele nei i vaiku zaidimu aikstele.....

tai pasiseke su kiemu. cia tai kasmet nudazo kazkada buvusiu supyniu remus , o supyniu gal jau kokia 15 metu kaip nera. Is krepsinio aiksteliu irgi nieko nelike, pievutes tai kur minsi, ten s*, o su masinom net to ivaziavimus visokie asilai didziausiais greiciais laksto. Prie laiptiniu istisai sedi kokie nors treninguoti skustagalviai ir spjaudosi. Kai maza buvau, irgi sededavo jaunimas su alum bei cigaretem, bet tada tokie neagresyvus budavo, zmoniu neuzkabinedavo.

va, va..... tu prie laiptines stovinciu ir as bijodavau...... galvojau kad tik neuzkabintu... bet kazkaip tai issisprende savaime.... jie dar ir duris mano merginai atidaro, viena karta bliaudama namo parejo, pargriuvo ir uzsigavo...... tai dar pakalbino paklause kas nutiko .......... visada galvojau i lauka neleisiu vaiko vieno vel del tu "budinciuju" prie laiptines..... ir kai jau ji pranesa kad namo eina dar langa prasidarau ir ziuriu kol i laiptine ieina...... tfu, tfu, tfu...... kol kas nieko.... bet tie stovintys vis tiek man slykstus ir antipatija kelia.....

Mūsų kieme tokių kažkodėl nėra. Dėkui Dievui, nes kai pas draugus nueinam ir ten tokie stovi, tai maniškis tiesiog sustingsta, susižavėjęs žiūri į "didelius berniukus", gaudo kiekvieną jų žodį (ypač tuos gražiuosius). Tiesiog negaliu jo į kaiptinę įsivesti Matyt, vaikui perteklius moteriškos kompanijos ir žiauriai trūksta vyriškos. Jei jie pas mus kieme būriuotųsi, tikrai pagalvočiau, ar leisti saviškį į jų kompaniją.

nu gal as cia biski ne i tema, bet karta buvau vienam Olandijos mieste, kur beveik kasdien tekdavo praeit pro juodaodziu kvartala. Siaip balti zmones kraupdavo nuo to kvartalo, o man tai pasirode, kad vos kaip ne namie, Lietuvoj -- tokie blokeliai penkiaauksciai, slampineja palei laiptines besispjaudantys zombiukai, is masinu garsi muzika tik klykia

o del vaiku, tai kai pagalvoji, gal ir baisus sie laikai, bet zmones augindavo vaikus ir visokiu karu metais, ir visais laikais nelaimiu budavo, bet isaugdavo zmones tokiom salygom, kokios budavo.

Mes gyvename nuosavame name, be to dar ramiame kaime ir akligatvyje. Ir ką jūs manote? Mano 4,5 m. mažius veržiasi pasivažinėti dviračiais su 3,5 metų draugeliu kaimynu. Žinoma, kad bendravimas ir savarankiškumas yra gerai. Tegul. Jis po prisakymų nevažiuoti iš gatvelės ir su viskuo labai įtikinamai eilinį kartą sutikęs išvažiuoja . Po 10-imt minučių žvilgt-nėra. Jie, vietos didvyriai, traukia ieškoti gilesnių balų kad galėtų per jas maujoti, net buvo susiruošę į žygį iki vietos krautuvėlės. Taip ir lakstome su kaimynais "parsivaryti".

Maniškę trejų metukų merginą metais vyresnė kaimynų mergaitė pasikvietė į lauką. Mūsų kiemas gana uždaras, matau visą pro langą, tai pamaniau-leisiu vieną (buvo pirmas kartas, kai leidau vieną), tegu pabendrauja. Liepiau būti prie namų, kad visą laiką mūsų langus matytų. Visą laiką prie lango ir rymojau, vis sekiau, kad nenugrybautų kur. Ir ką-merginos iš mano regos lauko iškeliavo, po kiek laiko grįžo. Vėliau pasakojo parduotuvėn ėjusi, per gatvę žygiavusi-net nežinojau, ar tiesą ji man porino, ar fantazijas . Vienzo, daugiau vienos neleidžiu, einu kartu. Nepasitikiu dar.

Mano vyresnėliui 4,5 m., bet dar bijau vieną leisti. Dar turbūt kokius metus namie tikrai laikysiu. Lauke jis prisibūna, mes kartu praktiškai kiekvieną vakarą išeinam. O man ramiau eit kartu su juo, maža kas bus, tai paskui neatsigrauši. Ir šunų visokių laksto, ir mašinos, o labiausiai bijau iškrypėlių

mano dukrytei 3,5 metukų, jau porą kartų buvau išleidusi į lauką, bet pati sėdžiu prilipusi prie lango ,nes kažkaip bijau, kad kur nesugalvotų pasivaikščioti ...

Na bet jūs ir šaunuolės Aš grįžusi po darbo dienos kokią 18 val. niekaip neprisiverčiu dar eiti su mažąja į kiemą... Atrodo ir tą, ir tą reikia padaryti...
Susigalvojau planą - pasiimsiu knygą savaitgalį ir kur nors aikštelės pakrašty sau tyliai stebėsiu. Nors kažin kaip ten bus, nes kas 5 min. mažajai reikia mane pakalbint ir į žaidimus įtraukti.
Kai pagalvoju apie ėjimą į mokyklą, tai šiurpas nukrato

Būčiau pradėjusi išleisti ir anksčiau, bet labai jau baisu, kad kas nenusivestų ir pan. Juk pilna spauda tokių visokių baisybių

Ir aš labai bijau tų baisybių, nors kaip pagalvoju, tai aš tokio amžiaus seniai viena po laukus daviausi kazkaip manau šią vasarą reikės bandyti

Labas,
Prisijungsiu ir aš prie jūsų.Aš esu griežtai prieš vienų vaikų išleidimą į kiemą.Tačiau tai labai priklauso nuo to kur gyvename ir nuo paties vaiko.Mes gyvename daugiabučių namų kvartale ir nor yra šioks toks kiemas vistik aplinkui važinėja mašinos,laksto palaidi šunys .Na o mano šešiametė yra labai smalsi ir judri ,be to visai neturi supratimo apie tykančius pavojus.Apie pavojus aš esu užsiminusi ,bet nesinori vaiko įbauginti ,po to kai bus laikas nei per jėgą vienos neišvarysi.Dabar kiekvieną dieną ji zyzia ,kad išleisčiau.
Kai tik pesikėlėme gyventi į šį butą (dukrai buvo 4,5 m) leisdavau po valandą pabūti kieme vienai.Kiemą mačiau per langus ,todėl buvo ramu.Tiesa ,žvilgčiodavau dažnai.Pirmas dvi dienas viskas buvo gerai ,trečią dieną dukra sumanė nueiti į gretimą kiemą - ten geresnės supynės.Na,o toliau dar gražiau - išeidavo iš kiemo kada nori ir kur nori...Kiekvieną dieną eidavau jos ieškoti ,bariau ,tačiau jai buvo nė motais.Susipažino su vyresnėm mergaitėm ir sekiodavo jas.Dukrai draugės labai patiko ir ji(kaip vėliau pati pamačiau) vykdydavo visus jų norus ,net prašė iš manęs pinigų ,nes jos taip liepė - sakė, kad nedraugaus.Nieko kito neliko kaip nebeleisti vienos į lauką - dar per žalia pažinti kiemo gyvenimą.Ir dar vienas įvykis mane verčia laikytis šios nuomonės.Mačiau ,kaip mūsų kieme šuo ,ištrūkęs iš dešimtmetės mergaitės rankų ,apkandžiojo jos draugą.Mes gyvename penktame aukšte ,kol išbėgau vaikas buvo stipriai apdraskytas...Nenorėčiau ,kad tai patirtų mano vaikai...

Manoji tai po langais rekia kas kelios minutes...... ... ant viso rajono kad uzbaubia "mama atrakink duris pareinu sysiu" .... arba net rekia del tokiu dalyku kad jos draugas nuejo sysiu ji dabar viena ir jo laukia, arba kad rytoj i darzeli eis su basutemis nes su bateliais per karsta jau ......... trumpai tariant rekia ir rekia po balkonu..... is kitos puses kad jau pareina pranesa tai gerai, kad ir kelios minutes kai jos nera kieme vis tiek manau sirdis i kulnus nueitu paziurejus pro langa ir vaiko nepamacius..... ....... dabar visas namas zino apie visus musu reikalus.... pati aisku stengiuosi nerekti, tik galva linkteliu, bet ne visada iseina, kartais tenka ir asakyti

Pasiskaičiau, nu ir drasios gi yra mamytė, nepagalvokite neblogąja prasme. Aš tai saviškius išleidžiu abu nuo 5 ir 4 metų bet tik kieme leidžiu būti ir tai kol pietūs darau, nes virtuvės langas į kiemo pusę. Bet buvo vieną kartą vienas išėjo už kiemo ribų tai kitas atėjo pasiskusti tai bent turiu išsigelbėjimą kad kažkuris tikrai pasakys jei kas negerai

Man kiemas per langa matyti, aikstele gana saugi, masinos aplink nezuja... buvau isleidus pora kartu kokioms 5 minutems abu kartu (3 ir 4metai), bet nervai mano nelaiko Ziuredavau neatsitraukdama per langa, dar ir ziuronus pasiemusi...tikrai O po keliu minuciu lekdavau neistverusi ir as. Tuom mano eksperimentai ir baigesi kol kas.
O siaip galiu pasakyti, kad musu kieme daug vaiku mazu laksto vienu, na, nuo kokiu 4 metu tai drasiai (daugiabuciu kvartalas)...po kelias valandas isbuna jie vieni. Man tai per daug ekstermalu