Sveikos,
man po operacijos grieztai uzdraude 2.5m apie antra leliu net nesvajoti. o jau praejo 4.5m, tai ir pradejau svajoti.  : dar su gydytojais nekalbejau, bet itariu, kad ir antrasis pasauli isvys taip pat. ir visai tuo dziaugiuosi. kad tik mazylis sveikas butu.

Na man po Cezario irgi patarė gydytojas 2 metus nesusitikti, ta prasme gimdymo skyriuje

Sveikos, nutariau ir as savo nuomone siuo klausimu issakyti. Mano dukryte gime cezario budu. Nors mano gydytojas, sake, kad uztenka 1 -2 metu pertraukos, taciau mano atveju teks palaukti 4-5 metus.Mano grazuolei dabat 3.5, tai nedaug liko laukti

Mano gydytoja labai sauni ir moderni - ji sake kaip ir Jursenas: PASTOTI ne anksciau nei po metu. Geriausias laikas GIMDYTI rando sviezumo prasme (kai randas pernelyg senas, suragejes, nera labai gerai) - 2-4 m. po pirmojo gimdymo. Bet tai - viso labo optimaliausias laikas vidutinei moteriai.

O del galimybes gimdyti paciai - ji labai priklauso nuo priezasciu, lemusiu pirmaja operacija - ar tai buvo, pvz., gimdymines veiklos nepakankamumas (motinos organizmo salygotos priezastys, kurios gali kartotis ir antrojo gimdymo metu), ar - pvz., vaisiaus padetis (vaisiaus apsprestos priezastys). Kadangi mano atveju priezastis buvo pernelyg trumpa virkstele, gydytoja man sake, kad tikimybe pagimdyti normaliai - tokia pati, kaip ir bet kurios kitos moters, kuriai Cezaris nedarytas. Dar minejo, kad siais laikais gimdymo metu jau nebutinai vadovaujamasi ir taisykle "jokiu skatinamuju po Cezario", ir t.t. Gal yra forume mamyciu, po pirmojo Cezario pagimdziusiu naturaliai? Labai noretusi tiketis, kad viskas taip grazu ne tik teorijoj...

as irgi pastojau kontraceptikus gerdama ir atsirado fainas nojukas. as irgi jau nebe pasitikiu kontracepcija

As tai uz 3m. skirtuma. Pati taip su broliu augau, tai ir savo seimoje norejau, kad taib butu... ir pavyko Ir esu labai patenkinta. Pirmagime labai greitai suaugo ir isijaute i vyresneles vaidmeni, o jaunelis nuo seses isvis akiu neatitraukia Paziurek kaip jie auga skyrelyje Stai mes kokie. O del apsisprendimo, tai sutinku, jog labai sudetinga. Tik zmones sako, kad kuo toliau tuo sunkiau.
O del vaiku planavimo, tai abu labai planavau ir gana sekmingai (pirmagime, tai menesio tikslumu) - jeigu tai kazkaip palengvina gyvenima, kodel ne?

O man apsispresti antram sesuo padejo Siaip vis pagalvodavom,kad reiktu antro,bet vis atsirasdavo kazkokiu svarbiu darbu,tai gyvenama plota pasididint,tai remonta pasidaryt ir t.t.o kai pastojo sesuo,pagalvojau,kad vaikams labai smagu butu kartu (skirtumas 5,5 menesio)Vat taip ir ryzomes Ir esu labai patenkinta tuo

Pati uzhvedzhiau shia tema, tai sugalvojau parashyti. Antram dar nepasiryzhom, bet labai intensyviai apie tai galvojam. Aishku nuo galvojimo vaikai neatsiranda, bet as noriu subresti tai minciai. NORIU LABAI NORETI ANTRO VAIKO, o ne daryti ji todel, kad jau reikia. Ish tiesu kartais pavydzhiu netychiuku autoriams, nes problemu, kurias reiketu ishspresti iki neshtumo nemazheja - tiesiog vienas keicia kitos: tai remontas, tai darbas, tai planuojama kelione tai dar kas nors. Bet skaitau cia pas jus nuolat ir vien tai nora tureti vaika labai pakursto

Skaitau as tas zinutes ir vis negaliu pati apsispresti. O problemele visai neprasta-turiu du vaikus 10 ir 8 metu, o dabar labai noriu trecio. Bet taip, kad net stogas vaziuoja...Ir niekaip negaliu apsispresti-reikia ar ne. Tiesiog jau labai daug ivairiausiu problemeliu atsirastu. O be to perskaiciau apie katinus, o mano namuose vaiksto toks vienas grazuolis ir as neisivaizduoju, kur ji reiketu deti ir kaip jo reiketu atsisakyti, nes jis tikras seimos narys...Labai noreciau kad parasytu tos, kurios sprende panasias problemas. O slapcia labai noreciau pastoti, nors ir geriu kontraceptines tabletes...

As tikriausiai taip ir nebuciau pasiryzusi......na, gavosi taip kaip gavosi.........labai dziaugiuosi dabar........
Na su gyvunais tai problemele, bet sako, jei vaikas auga nuo pat pradziu, kur yra gyvunu, tai darosi atsparus toms visoms bakterijoms ar kaip ten jas.
O mes gyvenome be gyvunu, bet va dukra vis tiek taksakoroze pasigavo. Kiekvienam savaip.......

Mano mergelei jau 2 metai ir iš visų kampų tik ir girdžiu, kad jau pats laikas būtų konstruoti antrą ir visai su tuo sutinku, bet....
Mane apima siaubas vien pagalvojus ką teks išgyventi pirmaisiais kūdikio metais (kažkodėl prisimenu visus baisius dalykus):
1. pilvo diegliai
2. žindymas nežinia kiek kartų per parą
3. kadangi maitini, reik itin kontroliuoti mitybą
4. nujunkymo košmaras
5. nemigo naktys
6. dantų dygimo vargai
7. vientavė, bendravimo stoka, užsidarymas namuose (kitaip neišeina)

ir t.t. Ir viskas apsunkintu variantu, nes jau yra vienas vaikelis, kuriam irgi reiks dėmesio. Daug kas sako, kad 2 vaikas bus ramesnis, ale garantijų tai nėra
Nors ir nėštumas buvo palaimingas ir nesunkus (na, gal kiek sunkiau paskutinį mėnesį)ir gimdymas komfortiškas, ale pamačiusi nėščią moterį gatvėj anei kiek nepavydžiu, siaubas apima žiūrint į didelį pilvą ir apie tai, kas jos laukia:)

Tai štai kokie "motiniški" jausmai:)))
O ką jūs išgyvenate?
Papildyta @ [mergetime]1089895439[/mergetime]
P.S. Spėju - būsiu nesuprasta šiam forume Nors ir pačiai keisti tie jausmai, bet yra taip kaip yra

Antrą sukonstravom kai vyresnėliui ketveri suėjo. Vaikščiojau ir džiaugiausi, vyresnėlis džiaugėsi ir labai laukė, kartais ir pavargdavo laukt, nes žinojo nuo ,,pirmų dienų". Kai mažius gimė sunkiausios buvo pirmosios dienos namie: tėtis dirbo naktimis dieną miegojo,aš žindžiua kas 2 val., be to turėjau pūlingą mastitą, tai karščiavau ir jaučiausi visai š...ai, o sunkiausia buvo vyresnėliui, nes trūko dėmesio....
1. pilvo dieglių neturėjom (žr. savo mitybą)
2. naktį valgydavo 1 kartą 4 val. ryte, po to 6 ryto (nelabai baisu)
3. alergiukas, tai mitybą labai reik kontroliuot, bet nuo to tik figūrai į sveikatą
4. dar neujunkiau, negaliu atsakyti
5. miegu sėkimingai (gal miegam reik sakyti, keturiese 1 lovoj )
6. dygsta be didelių problemų, nevargstam
7. kokia vienatvė kai 2 vaikai, kontuperis, supermamos forumas ir krūva mamaičių su tuo paties amžiaus vaikais, nesibaigiantys susitikimai, paplepesiai....
Aš jaučiuosi taip , mielai ir trečią sukonstruočiau Tik tegu dar vyresnėlis atsigauna, nes sunkiausia jam, jaučiasi biškį be dėmesio, nes buvo pasaulio bamba, bet brolį tai laaaaaaabai myli

o as kaip tik tik per antra nestuma ruosiuosi pilnai motinyste pasimegauti, o tai su pirmu buvau tokia zalia + nieko neismaniau, norejosi dar tik sau pagyvent, o cia tokie rupesciai, ziurint atgal atrodo jog daug ka daryciau kitaip, o jei sunku bus tai juk visada atsiras kas pades

noriu

Oi kaip man pažįstamos tokios mintys ir aplinkinių pasiųlymai! Ir dabar, kai mano pirmajam 5 metai, norėčiau pasukti laiką ir ... pagimdyti antrą , kad skirtumas tarp vaikų būtų mažesnis. Trys mano draugės augina po du vaikučius, tarp kurių skirtumas 2-3 metai, tai vaikai vienas kitu užsiima ir draugauja, o mano vienturtėlis pradeda ir baigia dieną žodžiais "nooooriu broliuko ir sesutės" Jaučiuosi kalta, skubu ištaisyti klaidas. Geriau pagalvojus, juk kol gims antras, pirmoji panelyė jau bus 3 metų, kas reiškia, kad jau protingas vaikiukas, kuriam bus galima kažką logiškai paaiškinti ir susitarti. Gal nebūtų taip jau blogai

mANO ZUIKIU EINA KETVERI, PLANUOJU SENOKAI, BET KAIP SAKO :"ZMOGUS PLANUOJA, DIEVAS RIKIUOJA". DARYK VADINASI KA NORI.
NU O DABAR I TEMA, NORIM VISI TRYS JAU MAZO LELIAUS, NES NEBUVO MAN TOKIU BAISIU RUPESCIU, TIESIOG GAL JAU ESU SUBRENDUSI JAU IR ANTRAM, NORS MAN NEI DAUG NEI MAZAI - SUEJO 26

Na, metai čia kažin ar reikšmės turi, man tuoj stuktels 27...
Visada planavau kad tarp vaikų bus 3 metų skirtumas, ale noro visai nėra. Tikrai dar nesu pasiruošusi, ale kada būsiu pasiruošusi gali būti jau per vėlu. Iš visų pašalių tik ir girdžiu: darykit, darkit, ilgai nelaukit, nepadarykit tos klaidos, kai tarp vaikų didelis amžiaus skirtumas.

As tai pritariu Liukai,

Mano antrasis gims kai pirmajam bus tik sueje 5 m. As tai manau, kad tai geras skirtumas, nes pirmasis jau paauges, o kai buna pametinukai arba skirtumas 2 m., tai ir man pagalvojus siurpas ima. Dar su vienu vargai nesibaige, o jau antras. Pati esu maciusi nescia moteri, korios dar du vaikai 1 m. ir 2.5 m. Tai vaizdas toks: ji su pilvu, o abudu maziai ropsciasi jai ant ranku. Tikrai, kazkaip net baisu darosi.

Bet dabar tai labai laukiu antrojo, nors ir su pirmuoju nebuvo dideliu kosmaru (o gal jau pamirsau?). Valge gerai, miegojo gerai, kadangi nuo pat gimimo guldydavom miegui ant pilvuko, tai jokie diegliai nekamavo. Man kazkodel baisesnis buvo laikotarpis 1-2.5, kai vaikas judrus, visur lipa, visko nori, pasakyt dar nelabai gali, ivairios ligos kimba ir t.t.

labas visoms antruju planuojančioms. Vilyte as ir dabar planuoju ir manajam sueis 5 metai ziema. tai kaip ir toks pats skirtumas. tik tu jau turi pilveli, o aš dar tiksliai nežinau...

pastebejau, kad gerai kai pirmagimiui jau 5 - jis savarankiškas, o ir mamytė jau pailsėjusi, tai gerai tėvams, bet vaikams tai kažin. Kai skirtumas 2-3 metai, vaikučiai dažnai būna draugai, bet aišku nėr garantijos, gal kaip tik pjausis, o kai metų skirtumas didesnis, jau maža tikimybė, kad draugaus(na, nebetn vyresnysis kaip globėjas), tik kai bus suaugę. Matau kieme, kaip nepatenkinti vyresniokai prikabintus mažesniuosius tarsi uodegas turi tampytis.

Mes taip pat jau antrą planuojam. Dukrytei rugsėjį bus 3 metai. Tai paskaiciavom, kol suorganizuosim, ji bus jau beveik ketverių. O kadangi jau dabar labai savarankiska, manau,kad atsiradus maziui didesniu problemu neturetu kilt.
Tarp manes ir sesers 10 metu skirtumas, ir savo vaikams to nelinkeciau. Aisku, visko nesuplanuosi - buna taip kaip buna.

mano pirmoji 2.8 dabar , tai as antro noriu jau gera pusmeti, bet pradesim planuoti nuo 2005 vasaros, kad butu kokis 4.5 metu skirtumas. cia jei viskas gerai, tfu tfu tfu... nes noras tai norais, ale realiai kaip paziuriu tai vargelis ypac kai mazi, kai tas skirtumas tik 1-2-3 metai. kai paauga tai zinoma jie ir zaidzia ir draugauja, bet iki to momento kokis pora metu tai turi praeiti, kai jau nebesimusa, nesipesa, o gali graziai susisneketi.

Mano dukrytei rugseji sueis du, o sausi laukiame antro. Nestumu, taip kaip pirmuoju, pasimegauti nepavyksta, nera kada. Jei per pirma nestuma labai save saugojau, stengiausi nekilnoti, daugiau pailseti, tai dabar tam paprasciausiai neturiu salygu, auginant ne dvieju neturinti mazyli to sau leiti negaliu.
Vaikiuko labai laukiame, nors ir as dar nepamirsau nemigo naktu, bet laukti dabar tikrai ramiau, esu labiau savimi pasitikinti. O del tokio metu tarp vaiku skirtumo apsisprendeme labai lengvai: visu pirma norejau, kad tarp mano vaiku butu kuo mazesnis metu skirtumas, o antra - sunku butu grizti i darba, o po metu vel iseiti dekretiniu. Dabar kaip tik toks laiko tarpas, kai galiu auginti vaikus ir dar pati tobulintis. Zinau, kad nebus lengva - is ryto teks su mazyliu vezti sesute gana tolokai i darzeli, po keturiu valandu ja parsivezti ir per ta laika suspeti pagaminti pietus, po pietu lekti i paskaitas, na bet kaip nors.

Sveikutes. Mano mazylei eina antri metukai, o as jau svaigstu apie antra vaikuti, nes si manes visiskai neisvargino - nuo pat gimimo visa nakti miegodavo, buvo rami, tik dabar visi oziai prasidejo. Labai noriu antro kudikelio, kad butu mazesnis skirtumas tarp vaiku, taciau norai dar ne viskas-neusakysi kaip prekes, kad butu norima laika .

kazkodel tema apmirusi, negi mazai kas antra planuoja? auuuuuuuu, kokios nuotaikeles, kaip jauciates, ar pirmas planuotas buvo? pasisnekam

va ir man tas pats, keista ane, kaip pirma karta gyvenime samoningai darymu uzsiemi

ziurek, o kaip pas jus netyciukas atsitiko?

o aš labai norėčiau antro leliaus, bet nusprendžiau kad reikia mokslus baigti, susirasti darbelį, kad būtų kokios socialinės garantijos, taip kad jei bus taip kaip planuojam tai tarp vaikučių bus 9metų skirtumas, bet aš labai nesijaudinu dėl to pas mane ir mano brolį 8,5metų skirtumas ir mes labai gerai sutariam

Atra, as galvojau panasiai, bet zinai kad kai planuoji antra, tai vis kazkas atsiranda, tai nera buto, tai dar mokslai, tai darbas mazai mokamas, tai dar kas nors, zodziu visa laika atsiradnda kazkas, kas trukdo, tai man jau atsibodo laukt, pagalvojau kad taip ir pensijos galima sulaukti, o as dar dvieju noriu, tad reik judintis

tai va dabar pirmas menuo darymo tik eina, kazin kaip pavyks

gal tu ir teisi, bet vis vien man atrodo kad darbo kazkokio tai kaip ir reiktų, mokslus tai galima ir nėščiaipabaigti.... bet vat svarbiausia darbelis

vatva tas ūgtelėjęs vaikelis pareiškė kad jam reikia brolio ar sesės ne mažesnio kaip apie 5 metus
o dėl darbo tai niekur pas pažįstamus nėr

O man atrodo,kad nedidelis skirtumas tarp vaikuciu yra labai gerai Aisku,mamai sunkoka...bet uztai vaikai yra geriausi draugai,ju zaidimai bendri..
Tarp mano vaikuciu skirtmas nepilni 2metai.Abudu buvo neplanuoti,bet labai laukiami Is pradziu buvo sunkoka-vienas mazas,kitas dar mazesnis
Bet vyresnioji labai grei "suaugo" ir tapo didele.Paskui pradejo lankyti darzeli ir likau viena namie su mazyliu.
Aisku,taisykliu nera ir kiekvienoj seimoj yra vis kitaip.Bet as labai dziuagiuosi,kad tarp mano vaikuciu mazas skirtumas

Pakutiniuoju metu ir as uzsimaniau antro vaikiuko. Dabar dar biski neplanuojam, nes baigiam irengineti nama, noretusi nors minimaliai apsitvarkyti, kad nestumo metu nebutu bereikalingo streso. Na, bent pora kambariu irengt...

Bet noras kasdien vis stipreja... Jau pamirsti visi vargai-vargeliai, o ir darbas biski atsibodes. O cia butu gera pateisinama priezastis pabegt keliems metams, bet kartu tureti silta vietele, kur sugrizt Tiek daug planu, ka nestumo metu galeciau nuveikt.

Atrodo, su pirmuoju vaiku gerai pasimokiau, dabar nebedaryciau anu klaidu. Didziausia klaida buvo - pervargimas. Dabar save saugociau, samdyciau aukle. Kartais pastortuociau, isvaziuociau kur. Nes net baisu prisimint, kad pirmaisiais metai didziausia pramoga atrode nuejimas i parduotuve ar issimaudymas vienumoje.

O labiausia norisi, kad dukryte turetu sesute (butu idealu) ar broliuka (butu kiek blogiau).

Mano pirmas irgi buvo netyciukas . Ir gyvenimo situacija tokia kvaila buvo: abu studentai, vestuves is reikalo (tevai priverte, nors meile nebuvo labai kazkokia ach) ir t.t.
O dabar megaujuosi busima motinyste, nes gyvenimas jau sutvarkytas is naujo (kitas ir labai mylimas vyras), megstamas darbas... Ir vyresnelis labai laukia , vakarais vis kalbasi su mano pilvuku, o mazasisi pilvuko gyventojas noriai atsakineja broliui . Tarp vaiku bus 7 metai skirtumas, bet tai neturetu buti problema ...

Mano mergaiciuke irgi netyciukas ,bet labai nuostabi mergyte. Neatsimenu joko vargo ja augindama. Nors nestumo metu labai daug nervinausi, daug asaru praliejau, visi kalbejo man uz nugaros, kad vaikelis gims labai neramus bus sunku auginti ir t.t. Bet isejo visai kitaip. Aciu dievui. Stai sausi bus jau 4 metukai. Ir man jau labai noretusi antro vaikelio, nes kai pagalvoju, kad ir taip jau skirtumas butu (prie geriausiu noru) beveik 5 metai. Taciau deja, mano vyras apie antra net girdeti nenori. Sako gal kada nors veliau. Kai suitvarkysim nama, kai as mokslus baigsiu (liko dar du metai), bet as nezinau Manau viskas tas imanoma padaryti ir auginant du vaikiukus, tuo labiau, kad ir musu mazajai jau labai reikia savo sielos draugo, sau artimo zmogeliuko su kuriuo galetu zaisti ir pries kitus didziuotis, kad ji sioj zemelej neliks viena.

Negaliu pasakyti, kad po pirmo labai planavom, bet nesisaugojom, ir tikejomes, kad gal uzkibs. Kai uzkibo antras, (tai buvo tikrai netiketa), nebezinoau ar dziaugtis ar verkti, bet dabar tikrai labai dziaugiuosi. Mano dukrytei dar nebus 2 metuku,kai tures broliuka ar sesute. Amziaus skirtumas tikrai labai mazas, bet manau, kad neblogai tai. Nors bus tikrai nelengva.... , bet tik ish pradziu, paskui ,kai vaikai vienas su kitu prades uzsiimti ir zaisti,manau atsiras ir papildomo laiko sau

Pastaruoju laiku irgi antro uzsimaniau
Bet ir yra daug bet....
Pirmoji iki puses metu buvo labai nerami ir visai nemiegojo naktim iki metu jau truputi miegoji, dabar karts nuo karto vis dar pabunda klykdama Ir dienom kai nemiegodavo visai nepabudavo viena Na buvo nevisai lengvas vaikas
Bet ko tai jau pradedu viska pamirsti ir svajoti apie kudikeli o vyras nepamirsta vis dar-nes ir pats kelesi prie vaiko ir rupinosi- tai dabar sako, kad as bloga mama ir su manim nenori turet daugiau vaiku Tai va kokios pas mus bedos- ir kaip jam irodyti, kad to vaiko reikia