) Na aš juk Avis, kuri visada turi savo nuomonę Atėjo balandžio 7d., penktadienis, vėl važiuojam į ligoninę paklausyt mano širdutės...daktarė siūlo mamai likt ligoninėj (na pagal juos aš gi vėluoju, nors jaučiuosi puikiai:), mama atsisako....na teisingai, kas norėtų savaitgalį praleist be televizoriaus:)
Grįžom namo...skaniai pavalgėm...tėtis įsitaisė ant sofkės žiūrėt laidą apie automobilius....mama nutarė lovoj paskaityt knugą...tai irgi jau pernelyg sunku...Mama, gal geriau snaudžiam?
O kai mama pradėjo kimarint, aš pradėjau regzt planą-chuliganą
Atėjo laikas...Ei, aš pasiruošusi!23.45 val. nubėgo vandenys ir mes išvažiavom į ligoninę...Šiaip duobes kelyje galėjo kasnors ir užlopyt, nes ir taip nepatogu važiuoti žemyn galva, o čia dar krato....
Vienu žodžiu nuo 1.00 val. iki 10.30 val. buvo juodas darbas ir man ir mamai, apie kurį nelabai norisi pasakot, o ir prisimint nelabai išeina jau:)
10.45 val.... Oho, kaip čia šviesu...nu bet ir šalta....grąžinkit mane atgaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaal....Prašaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaau...Rėkiau kiek jėgu buvo, o jėgu tikrai buvo, juk gimiau ne koks silpnas kūdkėlis, o tikra galiūnė: 4450g, 54cm.
Mane apklojo ir grąžino mamai....Ji pasakė, kad aš pati gražiausia! O gal tai pasakė tėtis? Na, ne esmė...Žinau, kad jie mane myli, ir aš juos tikrai pamylsiu:)
Kai važiavom namo, labai gražiai snigo.....
Labai fainas pasakojimas 
Aukit sveikos ir stiprios 
