Prieš gera pusmetį dkra pradėjo bėgti iš pamokų nusimokė. Šiuo metu pradėjo bėgti iš namų. Jokie pokalbiai jos neveikia, atvirumo nėra, tyli. Nei bausmėmis, nei geruoju prakalbinti nepavyksta. Žinau tiksliai kad susidėjo su bloga kompanija, išgerinėja. Kaip rasti kelia į atvira pokalbi ir išspresti šia problema?

O pas Jus pilna seima?

Pilna

Gal sunui daugiau skiriate-Saves,nei dukrytei/

Rašote,kad išbandėte visus būdus.Tad,kol dar nevėlu-kuo greičiau susiraskit psichologą ir PIRMYN .Prieš tai reiktų įtikinti dukrą, kad ji nepurkštautų ir pati norėtų pas jį eiti.Jei nuvesit per prievartą-nieko gero nebus.

Gal net atvirkščiai, dukrai skyriu daugiau dėmesio, negu sūnui, nors man abu yra lygus. Ką dukra gauna ta ir sūnus

Pas psichologau jau užsirašėmė, bet ar dukra eis nežine, nes su manim jinai nenori kalėbeti apie tai

Jei taves neisklauso,tai kaip tetis?

Tėvelis per geras dukrai, visada ja užstoja

Kaip suprantu, dukrai šešiolika. Žmogus bando rasti save. Kaip gi kitaip atrasti save, jeigu ne atmetant pagrindinius vaikystės autoritetus - tėvus ir mokyklą... Nemanau, kad Jūsų dukra degraduos - tiesiog vyresnėse klasėse turėtų pajusti, kad būtent nuo jos, niekieno kito pastangų priklausys, ką ji turės gyvenime, ar galės daug sau leisti, ar darbas už pinigus bus kartu ir bent šioks toks malonumas, ne vien katorga, kaip esti menkesnio išsilavinimo žmonėms... Daug kam taip būna, labai retas po tokių "išsišokimų" iš tiesų nueina šunkeliais. Kantrybės, tik kantrybės ir mažiau dramatizavimo.

Kokie jos santykiai su vyresniuoju broliu? Galbūt jis jai yra autoritetas? Ar kalbatės su sūnumi apie jo seserį? Kokia jo nuomonė? Gal jis gali ką nors patarti, gal per jį galite užmegzti kontaktą ir su dukra? Ar jie tūsinasi kartu, ar pomėgiai panašūs?

Kaip atrodo ta "blogoji kompanija"? Ar esate matę, su kuo Jūsų dukra leidžia laisvalaikį, į ką iškeičia mokyklą? Ar tai bendraamžių ratas, klasiokai, ar kas nors kito? Jeigu tai būtų kokia nors subkultūra (pankai, metalistai, gotai, skinai...) - būtų gal ir lengviau, nes tarp jų visuomet pasitaiko vyresnių, jau suaugusių žmonių, kuriuos tie jaunesnieji gerbia ir įsiklauso į jų žodžius. Jeigu čia būtent toks atvejis, anksčiau ar vėliau ji su tokiais susidurs, ir tai daug ką išspręs. Svarbiausia, kad atradusi kelią jausis pati.

Sakėte, kad dukra su Jumis nesikalba. Reiškia, nepasitiki. Jos žodžiai gali būti panaudoti prieš ją. Ar sugebėtumėte užtikrinti, kad taip nenutiks? Kad esate draugė, o ne baudžiančioji instancija? Neabejoju, kad ji nelaiminga, ir tikrai nebūtinai dėl santykių šeimoje. Tokio amžiaus visuomet patiriama daugybė išgyvenimų. Tai karti gyvenimo mokykla, kurią privalu praeiti. Savęs ieškojimas - sunkus darbas, pilnas ne tik atradimų, bet ir nusivylimų.

Jeigu pati rūkote, pasiūlykite dukrai cigaretę. Neabejoju, kad ji jau rūko, kai Jūs nematote. Pamatysite, kokia bus reakcija. Ji nebe vaikas, supraskite tai. Išsitraukite nuotraukų albumą. Jeigu nerūkote, tada ištraukite alaus iš šaldytuvo. Susėskite ir pakalbėkite kaip žmogus su žmogumi, o ne kaip motina su vaiku. Jeigu ji išgeria su draugais, kodėl negalėtų vieną kartą ir su mama? Svarbu, kad pajaustų, jog mama IRGI ŽMOGUS. Manau, kad tokiame amžiuje reikalingi suaugusios moters patarimai ir patirtis, ji slapta to trokšta, nors gal ir nenori pripažinti. Stenkitės kuo daugiau ją palaikyti ir kuo mažiau priekaištauti. Pavyzdžiui, jeigu nori įsiverti ketvirtą auskarą į antakį, rūpinkitės ne kaip ji atrodys, o kad nebūtų kraujo užkrėtimo, ir pasiūlykite nueiti į gerą saloną, kur tą procedūrą atliks kokybiškai. Jeigu ji išeina vakare, sakykite ne "grįžk iki tada ir tada", o "nepalik manęs nežinioje, aš bijau, kad tau nenutiktų kas nors blogo, kai tu negrįžti naktį, aš geriu vaistus ir negaliu užmigti, bent jau paskambink ar žinutę parašyk, kad tau viskas gerai, nes tu man vienintelė..."

Ir dar. Lakstys mažiau, kai susiras pastovų vaikiną. Sudarykite sąlygas, kad jie galėtų linksmai sėdėti pas Jus namie...

Ir dar. Vesti pas psichologą yra žmogaus pažeminimas... Ar ir pas ausų-nosies-gerklės gydytoją ją tempiate Jūs?

Pusėtini, bet kad būtu autoritetas, tai tikrai ne. O su sūnum apie seserį ir su ja apie brolį visuomet yra kalbama ir apskritai visas iškiluses problemas stengemes aptarinėti visi kartu. Pomegiai visiškai skirtingi, nors draugų ratas panašus. Kartu nebuna nors yra ir tie patis draugai.


Žinau tiksliai kad išgerinėja, vagiliauja. Taip, žinau su kuo jinai leidžia laisvalaikį, pažystu visus draugus, visuomet noriu, kad jie lankytusi musu namuose. Pagrinde tai yra bendraamžiai ant daug vyresnių nėra ir beto kad sedėti laiptinėse jie daugiau niekou neužsiima.



Tarp musu atvyrumo nėra nuo pat kudikystės, jinai mėliau pasikalba su svetimais negu su manim.

Tai jau bandėmė nieko nepadėjo


Draugai visuomet pas mus lankosi


Jai žynote kita budą patarkite.

Tikrai nelengva... Užjaučiu... Reikia manyti, kad po metų kitų "susigriebs", kai realiai atsitos prieš akis profesijos pasirinkimo klausimas ir pakibs ant klaustuko ateities finansinė padėtis. Bet ką daryti, jeigu dabar tai neaktualu, o kai taps aktualu, bus jau per vėlu pasivyti bendramokslius?

Labai gerai yra jaunam žmogui pajusti, ką reiškia turėti nuosavų pinigų, ką reiškia juos uždirbti. Bet tai labiau tinka vaikinų kukliems malonumams. Merginai alaus "pastatys", ir ji dėl to neprivalės jaustis "lieva". O juolab jeigu vagiliauja, tai jau tarsi motyvas, kad galima prasisukti ir be pinigų.

Bet gal visgi verta pakalbėti, ką ji pati mano tokiais klausimais? Kokią profesiją rinktųsi, ko tikisi iš gyvenimo po 10 metų? Ar nebijo, kad dabar visiškai apleidus mokslus, planai gali ir nebenusisekti, svajonės taip ir likti svajonėmis? Gali būti, pasakys "man dzin". Bet gal ir ne. Ypač, jeigu paklaus žmogus, kuriuo ji pasitiki. Tarkim, tėtis. Arba kiti tie "svetimi", kuriems, kaip sakote, ji atviresnė.

Kažin, o jeigu pasiūlytumėte padirbėti kur nors vasarą, per atostogas? Gal, pajutus nuosavų pinigų skonį, ir motyvacija atsirastų? Visgi tiek neprisivagiliausi, manau. Galbūt norėtų dirbti, kad ir nepilną darbo dieną, o mokytis vakarinėje? Aikštytis ir išsidirbinėti yra motyvas, kai niekas nuo tavęs nepriklauso, bet kai pajunti, jog gyvenimą bent kažkiek laikai savo rankose, kad tas mėgstamiausias blizgutis, kurį tau atsisakė pirkti tėvai, įsigytas už nuosavus pinigus, turėtų būti malonu. Atsiranda savo vertės pajautimas, galima jaustis pranašesniu už bendraamžius.

O su psichologu pasikonsultuoti patarčiau geriau galbūt Jums, ir netgi kad dukra to nežinotų. Slapta mesite tą patarimų desantą, kurį gausite.

suprantu pasakymą padirbėti, tačiau tai nėra taip paprasta. O apie ateitį jau yra kalbėta ne karta. O ir kaip vaikui paaiškinti, kad tu baigusi mokslus dirbi daugiau ir gyveni blogiau, nei jos draugų, bei klasiokų tėvai, kurie turi vos aštuonmeti išsilavinimą. O kitokie gyvena vistik geresniuose rajonuose, kurie mums ne pagal kišenę.

Palaukit... Klasiokų, draugų tėvai... Juk tai kita karta. Jų sėkmės varikliukas buvo užvestas arba tarybiniais proletariato kulto, arba perestroikos ir kooperatyvų laikais. Tiesiog pasisekė žmonėms startuoti būtent tokiu laikotarpiu, kai inžinierius gaudavo mažiau nei šaltkalvis, arba tada, kai buvo visiškas balaganas. O štai dabar aš susiduriu su ligoninės slaugėmis, kurios, kad neprarastų darbo vietos, priverstos žūt būt įgyti aukštąjį... Laikai keičiasi, kvalifikacija įgauna vis didesnę vertę. Vargu, ar tuos minėtus klasiokus tenkins iš tėvų paveldėta buvusi "prabangi" tarybmečio sekcija ar jau nušepęs baldų komplektas.

gali buti, kad mokykloje nuobodu -- mokytojai nesistengia mokiniu sudomint, ir t.t.
galbut dukra turi gabumo kokioje nors srityje, tik mokykla nesudaro salygu jai pasireikst. gal reiktu tokiu pasireiskimo salygu jai paieskot???

Vargu ar dabar laikas ieškoti, kuo sudominti... Su molbertais ir violončelėmis lakstantis po senamiestį jaunimėlis turi inerciją iš kur kas ankstesnių metų. Jeigu nėra poreikio "maištauti" kokios nors subkultūros ribose, tai nesuveiks nei gitaros kursai, nei grafiti užsiėmimai. Reikia bendraamžių pripažinimo, priešingos lyties dėmesio - tai natūralu. Ir natūralu, kad prieš šiuos poreikius nublanksta visa kita. Tik kad čia einama pačiu elementariausiu keliu, neieškant jokių subtilybių - pakanka laiptinės... Kas gali sudominti tokį žmogų, tapti jo "varomąja jėga"? Nebent pinigėliai ir tai, ką už juos galima sau leisti. Užtat ir iškėliau mintį apie įsidarbinimą.

Vienas mano bendraamžis buvo panašus. Liko antriems metams, nelankė mokyklos. Pradėjo kažkokiu būdu prekiauti mašinų detalėmis, taisinėti buitinę techniką. Iš dalies, ir laikai tam buvo palankūs. Pajuto pinigų skonį, savo iniciatyva baigė vakarinę, dar kažką, po to ėmė galvoti apie aukštąjį... Žmogus turi savo firmą, išvis "solidniakas" Ir kas galėjo pagalvoti, kad iš to netikusio pacanioko išaugs kažkas gero... O išaugo, ir tėveliai laimingi.

na, sutinku, kad 16mete pradeti lankyti muzikos mokykla ar krepsinio bureli gal jau kiek "per sena". bet visai nurasyti irgi nereiketu. yra daug kitu sriciu, kur galima reikstis. o pvz. kompiuteriai, automobiliai -- gal kiek ir "nemergaitiska", bet yra tam tikru klubu, kur besidomintis jaunimas gali siuos daiktus pakrapstyt is vidaus.
o gal ekstremalus sportas sudomintu -- riedlentes, rieduciai juk dabar populiareja.
o gal mergaite bando rasyt eiles ar pan.? gal reiktu pasiulyt i koki jaunimo kurybos vakara kada nueit -- uzsikabins gal.
cia tik siaip pavyzdziai.
sutinku, kad tokiam amziui svarbiausias bendraamziu pripazinimas. bet jaunimas nesirenka laiptiniu vien todel, kad ten smagiausia vieta pasaulyje, o todel, kad neturi kur kitur saves padet ir realizuot.

Neseniai aš pati dėl savęs, savo savijautos buvau pas psichologą. Jis akcentavo kad kiekvienas atsako už savo gyvenimą net ir vaikas. Aš bandžiau nesutikt, aikškinau kad aš jaučiu atsakinga už savo vaikus, kaip jie jaučiasi, o man ramiai atsakė- be reikalo varginiesi.Kiekvienam savo kelias,nors mane tai šiurpina, aš tik nuoširdžiai užjaučiu. Intuityviai jaučiu, kad mano šeimoje to padės išvengti bent jau vyresniųjų vaikų gatvė nepagrobė todėl kad jie turi mažą sesę ir natūraliai turi ja rūpintis, nu tiesiog toks šeimios modelis. Matau kaip mažasis , jam 12 turi suspasustą spyruoklę viduje, ji gali ir suveikti.Labai pasimatė vaikų privalumai ir trūkumai gimus trečiam vaikui.O jums tai tik kantrybės ir sėkmės, gali būti kad tai ne Jūsų sielos vaikas, ne jūsų širdies dalis, ji labai atskira.