gimdziau beveik pries du metus.gimdymas truko beveik 8val.per saremius vis klausiau akuseres kiek trunka gimdymas.o ji sako:jus ka i sokius ruosiates?sakau ne.tik atrodo jei zinociau kada pabaiga lengviau viska istvert.bet gimdymas buvo nesunkus.salia buvo vyras gydytoja ir akusere.pries jas lenkiu zemai galva ir dekoju uz profesionaliai atlikta darba.sunku man buvo tik per stumima nes isdziuvo burna silpna pasidare.tai sakau duokit gert nebegaliu.suvikge lupas vandeniu atsigavau.o rekt man nesinorejo as net per saremius kvaisa stengiaus kuo ramiau gulet sulaikyt kvepavima lyg maziau skauda.bet anaiptol tik ju gale atsipalaidavau pradejau kviepuot tai palengvejo.

Ir kiekviena moteris skirtinga, ir gimdymai skirtingi, ir jautrumas skausmui skirtingas, bet vis tiek nepatikeciau, kad rekimas gali skausma malsinti.
Tikrai padeda kvepavimas, o rekimas juk tik ir taip senkancia energija atima... Ir vaikuciui reikalinga deguoni degina.

Beje, tas kvepavimas man vos ne mitas atrode, nei as jo mokiausi, nei treniravausi, nei planavau per gimdyma kvepuot. Gimdziau su skatinimu, saremiai nuo pat pradziu ziauriai skaudus, kas 2 min. Vaikutis gime uzpakaline pakausio padetim
Tai is nevilties maniau pameginsiu ta kvepavima, ir patikekit, kas dar tik ruosiates gimdymui, labai padeda. Rekimas tik atims jusu jegas, o susikaupimas ir kvepavimas padeda, labai palengvina iskesti skausma. Su iskvepimu tiesiog jautesi, kad skausmas silpsta, lyg prie sumustos vietos leda pridetum.

Na, o jei moteris sugeba rekti, jai teko nelabai stiprus skausmas, pasiseke vadinasi Irgi gerai

nezinau kiek ten tas kvepavimas padejo, bet galva tai apsvaigo gerai nu as irgi nei mokinausi, nei ka, bet jau taip kvepavau, kad planetos sukdavosi net gydytojas sake kad biski ramiau reiktu

šito sakinio nesupratau

Aš irgi tik paprašydavau, kad paliktų mane ramybėje ir pasitrauktų. Man tada MB akys kaip Brisiaus pasirodydavo... jis nori man padėti, bet negali... O gydytoja, matyt, pagavusi tą jo žvilgsnį, irgi ėmė jam aiškinti, kad gimdyvės visos skirtingos... vienoms reikia vyrų pagalbos ir prisilietimų, o kitoms lengviau viską iškęsti pačioms... ir tenka gerbti bet kokį sprendimą...
O kamuolio palengvinimo tai taip ir likau nesupratusi... man nuo jo tik labiau skaudėjo...

sveikos mamytes na, as kai pries 3 men gimdziau savo pirmagimi, tai skausmai aisku ispudzio nepaliko, bet viska galima iskest, bet nerekiau, juk zmones aplink, be to mylimas zmogus salia. Reikia susikaupt ties gimdymu ir viskas bus gerai manau

Vadinasi, persistengei per daug deguonies gavai.
As irgi galiu patvirtint, kad kvepavimas (as mokinausi), zvilgsnio koncentravimas, viso kuno atsipalaidavimas, kalbejimas su skauksmu - labai labai padeda

Na, as tuo metu tikrai neistengiau dar ir apie aplinkinius zmones bei ju poziuri i mane galvoti

Ir mane baisiai erzino mb kalbejimas. As ne tik prasiau, kad nekalbetu, bet dar ir sedetu man uz galvos, kad nematyciau
Rekt tai nerekiau. As ir siaip labai rami esu, tai negaleciau Bet nuo kokiu 6 cm jau aimanuot pradejau. Ypac kai kakleli pradejo masazuot.

Kokia dar kultura gimdymo metu??? Man tai nediskutuotinas klausimas, kiekvienas zmogus yra skirtingas, kiekvienas skausma pernesa kitaip, ir kiekvienas skausmo metu kitaip elgiasi. Tas pats ir su gimdymu yra. Jei vienai saukimas padeda- prasom saukt, jei garsiai kvepuot ar dusaut- irgi prasom. Neisivaizduoju, kaip gydytoja ar akusere galetu pradet ramint rekiancia is skausmo gimdyve, atseit ko cia draskosi ir saukia... Juk kiekviena gimdydama elgiasi intuityviai, juk tik tai ir padeda vaikeliui lengviau gimt. Akusere, kuri vede gimdymo pasiruosimo kursus, patare jokiu budu nesigedyti rekimo ar dar kokiu nors mums "gedingu" dalyku. Kaip ji sake, rekimas netgi labiau padeda stumt.
Nezinau, ar gimdydama dar gali kazka pries vyra vaidint ir apsimetinet, kai skausmas nei apsakomas, nei aprasomas, kai atrodo, jog tave is vidaus i gabaliukus suplesys, kai skausmas tau aptemdo smegenis, kai tu saves nei kontroliuot, nei mastyt nebesugebi??? Ir visiska nesamone, kad , jei dar turi jegu rekimui, tai reiskia, kad dar taip neskauda, kaip viena gimdyve cia rase. Juk negali i kitos moters vidu ilist ir pasakyt, ar jai daugiau, ar maziau skaudejo. Taip, as rekiau ir klykiau is skausmo, to net nenoredama, tas klyksmas tiesiog is vidaus verzesi. Kai dabar visa tai prisimenu, neisivaizduoju, kad buciau tuo metu turejusi dar jegu apie kazkokia geda ar "kultura" pagalvot... Beje, visa tai mate mano vyras ir iki dabar vis man dekoja uz nuostabu sunu, kuri jam suteikiau. Pasakykit, mazesnis ar didesnis skausmas per gimdyma, bet ar mes to nenusipelnem, kad vyras del to dekingas jaustusi???