Skausmas gali būti toks didelis, jog žmogus gali nuo jo išprotėti.

Aš net neprisimenu, ar rėkiau. Kad kažką nusišnekėjau, jog "nebenoriu nebenoriu" atsimenu. O šiaip buvau kažkur tarp dangaus ir žemės

dar ir dabar nuėjus pas ginekologę ji prisiminė,kad gražiai gimdžiau aišku sąrėmiukai buvo skausmingi bet pakenčiami.su 8cm atsidarymu sprendžiau kryžiažodžius o kai nubėgo vandenukai pasidarė visai nesaldu. iškart užsimaniau kakot stumiant rėkiau,man rodos garsiai agimdžiau be jokių vaistukų tai gydytoja tikriausiai dar ir dėl to sakė,kad gražiai gimdžiau Tikiuos nei vienos gimdyvės nepašiurpinau

Nu jo, bepigu gražiai gimdyt, kai viskas taip nuosekliai, ir nesunkiai einasi. O jei visą naktį kentėjusi sąrėmius kas 5 min sužinai ligoninėje, kad atsidarymas per 2 cm, ir tik nuo nemigo nakties ir skausmų sukilęs kraujo spaudimas. Po skatinamųjų ir praėjusių 4 val. su nenutrūkstamais sąrėmiais (skatinamųjų poveikis, kai sąrėmis eina po sąrėmio) išgirsti, kad atsidarymas vis dar 2 cm. Po to seka gimdos kaklelio plėtimas rankomis, ... daugiau nebepasakosiu, nes ir pati ne ką teprisimenu... Ir kaip čia būt "kultūringai", kad kokio nepageidaujamo daktaro ausims garso neišleist? Kaip čia elgtis, kad patiktų ir akušerėms, ir gydytojams?
Man pavyko pratylėt, nes tokia organizmo reakcija. Bet tikrai nesistebėčiau, jeigu kas nors staugtų visa gerkle.

Įdomi tema. Kadangi pirmojo noriu paklausti, ar gimdanti moteris visada būna sąmoninga? Gal tas skausmas gali būti toks stiprus, kad pati nesuvoki ką darai???

Nesigąsdink. Niekada negali žinoti, kaip bus Tau. Šimtus kartų kartota tiesa, bet vis dėlto tiesa. Nors be abejo, manau nuo skausmo sąmonė gali aptempti: krenti į kažkokia klampią tamsią bedugnę ir nebesi čia ir dabar.

Atsakant į Ragnez klausimą, kodėl nedrįsau žadinti akušerės, tai lyg ir minėjau, jog pati nesupratau, paruošiamieji čia ar tikrieji. Nes iki tol nieko nejutau. Ir šiaip, negi lįsiu prie jos, miegančios po sunkios darbo dienos, kai dar visai galiu kentėti.

O apskritai, rėksi ar nerėksi nelabai įmanoma nuspręsti. Kai labai skauda - apsinuogina tikrasis aš. Skausmas nuvalo grimą, kuriuo dangstaisi prieš kitus to paties vaidinimo dalyvius. Bet ar tai nekultūringa?

Sąrėmiavau beveik visą parą.Sąrėmiai prasidėjo 1h nakties,kas 10min,tada sėdėjau sm ir jau buvau nemiegojus nuo ryto.taip ir nebeužmigau,visgi sąrėmiukai reguliarūs ir gan skausmingi buvoBet buvau kažkaip nusiteikus ramiai,visai nebijojau,laukiau dyyyyyyyyyyyyyyyydelių skausmų .7ryto nuvariau į ligoninę,tipo gimdau.po 6h sąrėmių kaklelis buvo visai neatsidaręs.Tai va taip prasąrėmiavau iki 20h vakaro.tiesa kaklelis darytis pradėjo apie15h dienos,t.y po 14h reguliarių sąrėmių Teisa vandenukai nebuvo nubėgę,tai skatint nebuvo reikalo.Tai va vakare 20h nubėgus vandenukams ir su 8cm atsidarymu buvau perkelta į gimdyklą su ohoho kokiasi skausmais.jau nebesivaldžiau.o 20.45 dukrytė po 5 min stūmimo jau gulėjo man ant krūtinės Tai skaitau tirkai ilgas gimdymas buvo.Tik manau keikviena skausmą skirtingai pakeliam.tai aš jį kažkaip ištvėriau.o visą gyvenimą save laikiau silpna ir nepakančia skausmui

Buvau nesamoninga per stūmimą.dariau beleką ir belekaip.nieko aplink negirdėjau,tik vyras kai sakė stumk stumk nu ir išstūmiau.o jau maniau kad ragas.akyse juodavo jau,siplpnumas buvo apėmęs.visgi 2 paras be miego išbuvau

o man atvirkščiai - buvau nesąmoninga sąrėmių metu... daug ko neatsimenu net... bet kai atėjo laikas stumti, susiėmiau kažkaip ir dariau ką liepė, net nebeskaudėjo

Aš taip pat vis laukiau daaar didesnių skausmų. Buvau labai gerai pasiruošusi psichologiškai, kad viską ištversiu. Ir ištvėriau, ir nerėkiau, nesidrąskiau. Bet kai kurių vietų gimdyme neatsimenu, nes sąmonė tikrai buvo pritemusi. Atsibusdavau, kai gydytoja pradėdavo purtyti ir sakyti, kad reikia stumti. Bet iš to pirmo gimdymo pasimokiau, kad dabar ne viduramžiai, ir galima susirasti normalią gimdymo įstaigą, kur bus tos kančios palengvintos. Nematau prasmės kankintis, ka yra priemonių, galinčių tai sumažinti. Bet antroji gimė Cezario operacijos pagalba. Kančių nebeteko patirti.

Aciu visoms nuostabioms mamytems uz aktyvu dalyvavima

Galima sakyti, kad sios temos dalyves pasidalino i dvi grupes. Tos, kurios "reke", gina savo teise i skausmo israiska (mums skaudejo). Tos, kurios susitvarde, sako: o mes iskentejom.

Taciau vel, kalbedamos apie kultura, susikoncentravome ties garsu. O tema yra gerokai platesne - ar kai kurios moterys nepasinaudoja gimdymu kitu (nesusijusiu su gyvybes davimu) tikslu pasiekimui. Pvz., dovanos gavimui arba santykiu su vyru nukreipimui kita linkme. KItaip sakant, ar nera kartais manipuliuojama gimdymu...

Skelbdama sia tema baiminausi, kad dalies moteru galiu buti nesuprasta. Kazkuria prasme taip ir atsitiko. Matyt, visuomeneje, kurioje motinyste dar nera gerbiama taip, kaip turetu buti (turiu omenyje valdzios politika, darbdaviu poziuri, vyru demesinguma) sia tema kiek per anksti nagrineti... nes nemazai mamyciu reaguoja gana skausmingai vien perskaiciusios temos pavadinima.

Labai gaila, kad kol kas sia tema nepasisake gydytojai. Tikiuosi, kad savo mintimis iskeltais klausimais pasidalins ir kitos mamos, ir medikai

Na, aš kai gimdžiau (nors pačiai pagimdyti taip ir neteko ir dėl nenumatytų aplinkybių viskas baigėsi cezariu), tai stengiaus tvardytis, būtent prisiskaičiusi visokių komentarų ir nuomonių. Nesinorėjo pasirodyti skystablauzde, kuri negali pakeltui skausmo, bet, kadangi varžiau save sąrėmių metu ir stengiau šypsotis, visas skausmo slėpimas virto į nesutramdomą drebėjimą. Kažkoks siaubas, kaip dabar pamenu, drebu visa, kaip epušės lapas ir nieko su savim negaliu padaryti. Tas drebėjimas trukdė daryti epidūrą, atlikti apžiūrą...
Jei kada nors gimdysiu antrą vaiką, nevaržysiu savęs. Nerėksiu kaip skerdžiama, bet ir netausosiu kitų ausų būgneliu savo nervų sąskaita. Juk tai gydytojams ir akušeriams gimdymas yra kasdienybė, o man, tai didelis įvykis, kuris gyvenime pasikartos, o gal ir nebepasikartos.

As vyra veduosi i gimdyma tikrai ne tam, kad pamatytu, kaip as kamuojuosi ar pan. Tiesiog turiu tam tikru pageidavimu gimdymo metu ir tikiuosi, kad mums dviems bus lengviau ju issireikalauti, negu as paprasyciau ko viena ir skausmo surakinta. O sitam gimdymui vyrui papildomai daviau labai konkrecia uzduoti- pries guldant leliuka ant apsildomo stalo, patikrinti ranka jo temperatura. Nepasitikiu as medikais po tos baisios istorijos su apdegintais dvynukais.
Ir dar - man visiskai vienoda mediku nuomone apie mano elgesi. Jeigu man palengves skausmas iskeikus salia stovinti medika, tai nedvejodama taip ir darysiu. O cia jau jo/jos problemos kaip seksis tvarkytis su savo emocijomis. Cia ju darbas ir ju problemos, jie uz tai pinigus gauna. Ir geriau jie tegu susilaiko nuo komentaru man girdint, bo gaus atgal taip kad daugiau nenores.

Kad man atrodo, jog turedama tiksla gimdymu manipuliuoti pvz. vyro jausmais arba pakreipti santykius seimoje norima linkme, gali labai prasauti. Vistik gimdymas labai jau nenuspejamas dalykas, neeilinis ivykis moters gyvenime ir suplanuoti, kad tavo viena ar kita reakcija, madonos veido israikos demontravimas, vaitojimas arba bejeges ir silpnos butybes vaizdavimas gali duoti netgi priesingu rezultatu. As nerizikuociau but nenaturali, apsimest kazka. Nors po gimdymo suvokiau keleta dalyku- kaip tik mano gimdymas be nuskausminimo, o paskui daryta abrazija be nuskausminimo (po 2 men.) mano vyrui sukele pasididziavima manimi. O gal man taip pasirode tik? Todel akuseres raginimas padejuot gimdymo metu, kad vyras labiau paskui ivertintu ar myletu man atrodo absurdiskas. Visokiu tu vyru yra ir jie tikrai nevienodai sureaguot gali. Vieni gerai jauciasi salia savo silpnos moters, taip tarsi realizuodami savo vyriskumo samprata, galedami ja globoti, lepinti kaip vaika, kiti priesingai- nori visur ir visame kame matyti savo zmona- kaip lygiaverti sau partneri, tvirta ir kantria, treti ...isimyli is naujo butent uztai, kad suvokia, kokia ji stipri, daug stipresne uz ji pati, vos ne sventoji.

Tiesiai į dešimtuką

Uabaduba,
man rodos, tavo antroji pastraipa atsako i pirmojoje ishkelta klausima: tik tokioje visuomeneje, kuri negerbia moters ir motinystes, ir tegali gali kilti klausimas, ar gimdyve nemanipuliuoja gimdymu.

tikiu, kad nemazhai sheimu planuoja ir gimdo kudiki tikedamosi taip pakeisti santykius sheimoje (deja, tur but dazhniausiai kudikio gimimas neatnesha krizes sprendimo, o tik dar daugiau sunkumu), bet nemanau, kad pats gimdymo ir gimimo procesas gali buti tikslinga manipuliacija.

akusheriu pasiulymai "parekti, kad tas kiaule vyras suprastu" ir pan. yra labiau visuomenes pozhiurio i moteri ishraishka, o ne gimdyves intencija. nors ish kitos puses, skyrelyje po gimdymo buvo tema "pagimdete - o ka uzh tai gavote", gaila jos benerandu. butu pipiriuku shiam musu pokalbiui...

Manau, kad viskas būtų daug paprasčiau ir maloniau, jei visi gimdymo dalyviai dirbtų kaip viena komanda, turinti vieną tikslą - padėti į pasaulį ateiti dar vienam kartu nežalojant jo mamos.
Mano nuomone kultūringai gimdymo metu elgiasi ta moteris, kuri supranta, kad dabar ji labai svarbi, bet toks pats svarbus ir gimstantis vaikutis.

gomdziau viena pati, vyro nebuvo, niekas negloste ir nebuciavo, per saremius galvojau kad akmeni, kaip obuoli sugriausciau, bet per visa gimdyma (kuris truko 4,5 val) nei gydyt , nei akusere is manes nei balso neisgirdo man buvo nepatogu kazkaip rekti, nors skaudejo nezmoniskai... po gimdymo akusere priglaude mane ir pasake, noretu kad visos gimdyves tokios butu, ir padekojo kad taip greit pagimdziau

Bet sutik, kad toks gimdymas apie tavo kultūra nieko nepasako


Uabaduba, sakyk kokių paskatų vedama, pradėjai šią temą? Savo patirties nepasakoji, diskusiją nori pasukti taip kaip tau reikia, ar tik čia ne kažkoks projektas ar tyrimas vykdomas?

o ko tu tikėjaisi? argi be diskusijos neaišku, kad visi gina savo elgesį? išvis nesuprantu šitos temos

Labas rytas, Auges ir visoms mamytems
Pirmiausia apie savo patirti: kaip matote, esu dukart mama, turiu sunu ir svieziai iskepta dukrele, taigi mano gimdymo patirtis ir ispudziai gana sviezi. Lyg tai savo komentaruose siu dalyku neslepiau

Nuosirdziai nustebino klausimas apie paskatas Tokios temos dar nebuvo, o aktyvus moteru dalyvavimas parode, kad si tema idomi.

O priesistore tokia: man po gimdymo bebunant ligonineje, teko isgirsti tualete rukanciu "jaunu" mamyciu pokalbi apie tai, kaip jos siuntinejo gydytojus ant triju raidziu... Pokalbis labiau atrode kaip gyrimasis, kuri mamyte toliau nusiunte... tuo paciu vyko ir aktyvus aptarimas, kaip i gimdyma reagavo "gyvulis" - suprask, vyras... ir ka uz patirtus skausmus dabar motereles paprasys is vyru dovanu... Supratau, kad sios mamytes tikrai nebuvo praradusios samones ir visai neblogai prisimena, ka jos dare ir sake... Padariau isvada, kad bent is dalies galejo kontroliuoti ir savo elgesi. Maza to, kad jos ruke (!!!) po gimdymo bendrame tualete, klausytis ju komentaru (kur konkreciai jos siuntinejo "niekadejus" gydytojus) buvo maziau nei malonu... Grubi bravura, atskiesta rusiskais keiksmazodziais, skambejo siaubingai.

Naturalu, kad pasiklausius tokiu "mameliu", iskyla idomios mintys apie musu - pacienciu, mamu ir zmonu - kultura.

Beje, idomu, o kokie dar gali buti diskusijos inicijavimo tikslai?
Papildyta:


Mea, nesupratote temos ir aktyviai joje dalyvavote?

na, kai paaishkinai - suprantu, kodel kilo shi tema, tachiau manau, kad tai menkai tesusije su gimdymo kultura. tai tik keliu moterishkiu "pasirodymas" ir nieko esminio neatskleidzhia apie gimdyma. lygiai taip pat sekmingai galetume aptarineti kokius latrus statybininkus, tarpusavyje su keiksmazhodzhiais aptarinejanchius "tupus" sheimininkus ir ish to daryti ishvadas apie vyru darbininku kultura...

tiesiog yra valyvu ir nevalyvu, daugiau ar mazhiau ishsilavinusiu, brandzhiu ar nesubrendusiu zhmoniu, bet apie gimdymo kultura tai nieko nesako. o aptarineti "kaip ash (ne)kulturingai gimdzhiau" - mazhai prasminga... lygiai kaip megautis pasakojimais apie galvazhudzhius gydytojus. tokie dalykai atspindi atskiru zhmoniu kultura, o ne atskirai gimdymo ar gimdyviu... ir zhodi "kultura" tuomet reikia suprasti siauraja prasme.

Smagu, kad mamytes pasisako aktyviai ir geranoriskai O kad pereiti prie konkretesnes patirties, kaip lengviau atlaikyti gimdyma, siulau pasidalinti savo mintimis naujoje temoje http://www.supermama.lt/forumas/http://www.supermama.lt/forumas/index.php?showtopic=192274

na primena man paauglystę, kai dantistė traukdavo gyvą nervą ir aiškindavo, kad neturi čia man skaudėti...

Man atrodo, kad aš supratau temą, ir joje daba sudalyvausiu

Nesutinku, kad gimdyvė gali keiktis gimdydama, siuntinėti gydytojus, nes galbūt jai taip lengviau ar neva daktarai "už tai" pinigus gauna.
Pati gimdyvė dirbusi iki gimdymo, ko gero taip pat gavo pinigus už darbą, tačiau į jos pareigas neįėjo keiksmų išklausymas.

Keiksmai, tegul ir ne asmeniški, kitų žmonių nevalyvumas, grubumas - buvimas tokių žmonių tarpe, aplinkoje, automatiškai žemina kito žmogaus orumą.
Ko gero, dovanotina tik psichinės negalios atveju.

Sutinku 100 proc.
Manau, kad nemazai moteru nuosirdziai isitikinusios, kad "gimdymo metu galima viskas" - nesiklausyti sveiko proto, siuntineti gydytojus, isterikuoti ir t.t. Tame ir matau sios temos esme - parodyti, kaip gimdymas atskleidzia kiekvienos moters vidu. Galu gale, gydytojos pacios gimdo ir neblogai zino, kas ir prie ko...

Idomi tema.
Turiu drauge ginekologe, tad kartais tenka draugiskai pabaliavoti su sios srities atstovemis jos pacios gimdo, pazista gimdymo procesa is visu pusiu, todel dazniausiai komentuoja taip: pacios zinome, ka tai reiskia, ir lygiai taip pat pacios kenciame - viska galima iskesti, nebutina gimdymo metu ardytis - reikia dirbti!
Tai tokios tokeles...

Gydytojas, kuris piktinasi, kad ligonis tyliai skausmo nekencia yra paskutinis lopas, toki reikia lenkti kuo toliau. Siaip jau geri gydytojai visu pirma yra geri psichologai, jiems turbut ir netenka keiksmu klausytis.

Aš tai esu giliai įsitikinusi, kad kuo daugiau ardaisi, rėkalioji ir pan., tuo daugiau be reikalo eikvoji jėgas ir apsunkini sau gimdymą . Pati gimdžiau ir žinau, kad įmanoma gimdyti ir su šypsena , tik reikia tinkamai nusiteikti ir susikoncentruoti į patį procesą. Juk skausmas ne tik fiziologinis, bet ir psichologinis dalykas ir tik nuo pačios moters priklauso, kas ką valdys: ji skausmą ar skausmas ją . Be to, juk gimdymas tokia ypatinga akimirka, negi smagu bus jį prisiminti negražiai...

Grazus poziuris visiskai pritariu
Cia kaip ir bet kurioje kitoje gyvenimo srityje - visada smagu bendrauti su kulturinga ir islaikyta, konstruktyvia moterimi... o kartais tenka ir "kenteti" neisaukletos, prastai save kontroliuojancios motereles buvima...
tik asmeniniame gyvenime dar galima nuo tokiu pabegti, o stai kai patenki i bendra erdve kur kitur, tai tik ir lauki isganingos minutes, kai galesi atsikratyti tokio zmogaus "kaiminystes"
bet kiek pastebejau, dauguma mamyciu labai saunios!!!

Kodėl, kai žmogus aikteli, imant iš piršto kraują, jis nelaikomas psichiniu ligoniu ar nekultūringu. Pamąstymui....

Ar nenormalu padejuoti, kai Tau skauda? Gimdymai visi unikalūs. Dviejų identiškų nėra net ir tai pačiai moteriai. Juk puikiai tai visos žinome, bet vis iš kažkur atkeliauja noras pasirodyti pranašesniu už kitus žmones...

Viename gimdymo stacionare mano giminaitei buvo... uždrausta rėkti gimdant
Visi esame buvę pas dantų gydytoją ir žinome, kad tai nemalonu. Bet ten juk nerėkiame. Jeigu moteriškė per gimdymą rėkia, tai, matyt, ne tam, kad patampytų gydytojams nervus, o todėl, kad iš tiesų labai labai skauda. Daug labiau nei pas dantistą. Idiotiška diskutuoti apie kultūrą šiuo aspektu. Ir kai kurių mamų patirtis gimdant "su šypsena" nėra rodiklis - skausmo toleravimas priklauso nuo individualių organizmo savybių.
Keiksmai ir gydytojų plūdimai - kas kita. Manau, kad ta, kuri nesikeikia gyvenime, nesikeiks ir gimdydama. O ta, kuriai plūstis ir keiktis - kasdienybė, be abejo, taip elgsis ir gimdykloje. Va čia ir atsiskleidžia gimdyvės "kultūra".
Žodžiu, kokios esame gyvenime, tokios esame ir per gimdymą. Tik jeigu gyvenime galime užsidėti "kaukę", tai gimdykloje ji savaime "nukrinta"

surikau tada kai jau sveikas protas neislaike.gavau velniu,kad patyleciau,atseit,gimdykloj kazkas miega .tik kai pasikeite gyd.pamate,kad kaklelis nebeatsidarineja,o vaikas prasosi i si pasauli .aisku,ner ko cirko daryt is gimdymo,bet jei moteris saukia galima kruopsciau patikrint arba tiesiog zmoniskai paaiskint (ypac pirma kart gimdaciai),kodel saukt nereiketu.

Niekas gi taip nesako. Va jeigu būtumei paėmus ir pacitavus mano visą mintį, tada ir būtų aišku - juk ir temos autorė sako, kad moterys daro iš gimdymo šou, imasi kaip kokios auklėjimo priemonės vyrui. Kad moterys nesivaldo ir siuntinėja personalą "kuo toliau".... Tai argi sveikas, kultūringas žmogus taip daro?

Ir aš aikteliu, kai kraują ima. Bet nuo to nei viena "kraujo ėmikė" nesijaučia įžeista ar pažeminta. Na gal kitą kartą suniurzga, bet aš ją suprantu... pas ją konvejeris, ir ji nuo tų aikčiojimų pavargsta.
Bet ar kas keikia žmogų, darantį tau gera? O va kaip tik apie tai ir tema... Ir jei matai, kad tam keikiančiam "ne visi namie", tai gali ir pasišypsoti sau į ūsą.

Tačiau kodėl turi toleruoti sveiko proto keikūną, jeigu dirbi savo darbą?

pirma gimdyma iskenciau tyliai, per antra rekiau taip, kad sienos drebejo. Jei buciau gimdziusi pas ta pacia gydytoja turbut tikrai butu pamanius, kad pries vyra vaidinu nors man kazkaip nesitiki kad per gimdyma kamnors atsiranda noras pavaidinti...

Per antrą gimdymą siaubingai skaudėjo. Gal ir būčiau norėjusi rėkti ar blaškytis, bet sveikas protas ėmė viršų. Kentėjau sukandusi dantis, tik retkarčiais padejuodavau. Klausiau akušerės ir stengiausi viską daryti taip, kad palengvinčiau vaikelio atėjimą. Gal pagalvosit, jog man , bet galvojau jog būtų labai negražu rėkti. Nelabai tikiu, kad moterys gimdymo metu galėtų vaidinti prieš vyrus. Nors ką gali žinoti...

pries vyrus tokiu momentu apsimetinet turbut nelabai kam sautu mintis,o kai lb skauda aplink niekas neidomu ir tik galvoji kad kuo greiciau viskas praeitu ,o del rekimo nematau cia nieko blogo,tikrai neverta kentet dantis sukandus,juk reikia mamkos visiems pranest kad pasauli isvydo dar vienas nuostabus zmogiukas

Visai nebijau būti "nekultūringa" gimdyvė. Gimdymo namai - ne teatras. Ir taip žmonės suserga visokiom shizofrenijom vien dėl to, kad visą gyvenimą jiems yra "nepatogu, nemandagu, nekultūringa" elgtis ar kalbėti taip, kaip iš tiesų jaučiasi. Nesiruošiu tapti "civilizuotu", bet kompleksuotu kirminu, graužiančiu save ir trumpinančiu savo gyvenimą vien todėl, kad taip yra šiuolaikinės visuomenės priimta Ir tikrai nesiruošiu kąsti sau į kumštį gimdydama, nes garsiai dejuoti prieš personalą ir kitas gimdyves - gėda, nepatogu. Mautis kelnes per galvą - nepatogu. O gimdymo namai - ne sanatorija. Ten ne vieta patogumams ieškoti.

bravo jbs, gerai pasakyta. Per daug mamytes ima i galva, ka apie jas kiti pagalvos.

Visokių žmonių yra, bet yra ir tokių, kurie bet kokius skausmus vadina spektakliais.
Papildyta:


Aš dar tik gimdyisu, tai truutį nuteikei čia mane

Kaip čia išeina Tai jei užsidedi tą kaukę gyvenime t.y. nesikeiki, tai ką nusiimi? Nes jei užsidėdama tą kaukę prisiverti nesikeikti gyvenime, kokio velnio reikia keiktis per gimdymą, jei nesi pripratęs keiktis, nes nešioji tą kaukę?

Vnz nesąmonė kalbėti apie kultūrą gimdymo metu, ne čia jos ieškoti reikia.

Gimdymas - vienas reiksmingiausiu kiekvienos moters gyvenimo ivykiu. Nuo jo eigos labai priklauso, kaip moteris prisimins savo vaikelio atejima i si pasauli... Yra dalyku, kuriu tiesiogiai valdyti negalime, taciau musu paciu ir gydytoju pastangomis galime bent pameginti padaryti taip, kad zodis "gimdymas" asocijuotusi ne su siaubu, o reikstu dziaugsminga ivyki. Tema apie gydytoju elgesi siame forume jau yra, o cia kalbames apie musu pacias... argi tai nera svarbu?
kultura atsispindi kiekviename musu zingsnyje, tad ar galima is moters gyvenimo iskirpti pati svarbiausia momenta ir pasakyti, kad cia ne vieta pokalbiui apie kultura?

Tai tas ir yra, kad gimdyvei kultura maziausiai rupi. juk kaikurioms buna toks skausmas, kad vaikelio atejimo i si pasauly net neprisimena
Pokalbiui vietos visada yra apie viska ir visur. Tik nereikia, toms kurios nesauke, taip kategoriskai vertinti besikeikiancias, rekiancias, inksciancias gimdymo skausmas skiriasi, gimdyves skiriasi, skausmo barjeras skiriasi...ir pareiskimai, kad as nerekiau, tai ir kitos negali rekti...va cia jau yra nekulturinga ir visiskai netolerantiska

Galime diskutuoti apie kultūrą, bet vertinti, kad rėkiančios- nekultūringos, tikrai netolerantiška. Mano gimdymas buvo sunkus, labai sunkus, skatino, buvo ir nejautra, bet inkščiau iš skausmo. O stumiant, jau tik sugebėjau dejuoti, kad negaliu. Daug domėjausi gimdymu, be to ne piemenė esu, tačiau skaudėjo beprotiškai, kad ir aš ne viską pamenu. Nerėkiau, nesikeikiau, vyras irgi buvo šalia. niekada nekilo mintis jam parodyti, va kaip čia sunku gimdyti, turi mane labiau mylėt.
Be to aš paprastai gyvenime skausmą ištveriu didžiulį, o gimdant gydytojai šnekėjo, kad aš itin jautri skausmui. Nežinau kaip taip gali būti. Ir be to buvo taip pat pastabų, kad man sąrėmio nėra žiūrint į aparatą, o aš mirštu, tipo tau negali skaudėt. Tai viena nemalonesnių akimirkų gimdant

Neskaičiau visos temos, bet pasisakysiu ir aš.
Gimdžiau dukart. Pirmąją gimdžiau taip skausmingai, kad tik ir šūkaliojau "Dieve, padėk. Jėzau, greičiau viskas baigtųsi"... Ir niekas manęs netildė. Akušerė pasakė, kad jei man nuo to lengviau - galiu rėkti, nes niekas į tai nekreipia dėmesio, tai normalu, nes teko net gimdos kaklelio masažą ištverti, bet tik vienas dalykas, kad aš šaukdama atimu deguonį iš savo mažylio. Tai kažkiek apramino mane. Bet aš nesikeikiau, nieko nešokdinau, o tik bandžiau save pašūkaudama nukreipti nuo beprotiško skausmo. Pamenu, kai akušerės paklausiau, ar gimdykloje nesiruošia daryti remonto, nes galiu nagais plyteles nulūpinėti. Ir viskas buvo gerai, nes aš gimdžiau pirmąkart, buvau jauna, nežinojau kas ir kaip bus... Ir gydytoja sakė po gimdymo, kad viskas gerai, kai aš atsiprašinėjau už triukšmavimą. Bet labiausiai išsigandęs buvo mano vyras... Akušerė tai matė ir ramino, kad būna dar ne to, kad yra gimdyvių, kurios keikiasi ant visų GN, mušasi, isterikuoja ir tai laikoma norma.
Kai laukiausi antrosios, vyras labai bijojo dalyvauti gimdyme, bet aš jam prisiekiau, kad nerėksiu, būsiu gera mergaitė ir nieko jam bijoti nereikės. Pažadą tesėjau, tik kai buvo kaklelio atsivėrimas 9 cm man dar uždėjo aparato indikatorius širdelės tonus klausyti, nebegalėjau ramiai kęsti skausmo ir gana garsiai dėjavau. Ir tai buvo normalu. Kita akušerė, ne ta su kuria gimdžiau pirmagimę, ramino, kad tai yra normalu, tai skausminga ir jei man nuo to lengviau - galiu rėkti. Ir nieko tame nėra nepadoraus ar ne kultūringo.
Dabar greitai gimdysiu trečią vaikelį. Natūraliai. Žinau, kad skaudės. Ir jei reikės - rėksiu ar garsiai dejuosiu, jei tik nuo to bus lengviau. Juk ne kasdien gimdau ir, manau, kad tikrai nebus nekultūringa iš mano pusės, jei aš vėl garsiai apie save pranešiu GN.

o kokiam cia etikos vadovelyje parasyta, kad kulturingas zmogus skausma kencia tyliai?
Tai gal intiligentams apendicita operuoja be narkozes?
Nejuokaukit apie ta kultura.. tik medikai gali juokat, kai jiems kasdien po keleta gimdyviu. Kazin ka medikai kalbetu, jei patiems tektu kelis kartus kasdien gimdyt?
Nu as nesaukiau per gimdyma - man cezari dare, bet ar cia kulturingumas? )

Kodėl niekas nediskutuoja apie gydytojų, priimančių gimdymą, kultūrą? Ar labai kultūringas yra gydytojas, įėjęs į palatą ir pareiškęs: "Ko čia rėki, karve su aukštuoju?" Jei ta karvė būčiau buvusi aš, būčiau pasakiusi, kad "aš gimdau, aš ir rėkiu. O tu ko bliauni, ožy su aukštuoju? irgi gimdai?" Gal aš ir klystu, tačiau kuo tolerantiškesnis ir kultūringesnis personalas, tuo mažiau ir gimdyvei rėkti norisi.

apie kokia kultura mes kalbam?? ar apie tai klykti ar ne?? ka pagalvos gydytoja, akusere, vyras, mociute anyta, kitos gimgyves??? o gal pirmiausia reiktu galvoti apie ateinancio i si pasauli vaikucio sveikata??
gimdziau pries tris menesius. skaudejo. laaaabai skaudejo. visoms skauda. bet gimdziau be nuskausminamuju ir nelaikau saves kazkokia didvyre nes gimdymas yra pats naturaliausias procesas siame pasaulyje. ir pats nuostabiausias...
ir nesaukiau, neklykiau, nes nebuvo kada. reikejo stengtis del savo maziuko. stengtis reikia ne del kitu, ka kiti pagalvos bet del savo vaiko!!!!!! juk jam reikia deguonies. o tokiu sudetingu jam metu kaip gimimas -ypatingai. o apie koki degoni gali buti kalba kai jis isnaudojamas saukimui ir spiegimui!!!
busimos mamytes galvokit apie savo kudikelio sveikata, giliai kvepuokit ir nebus laiko kada zvygauti!!! pagalvokit tik tiek, kad jusu vaikuciui gimti dar sunkaiu nei jums gimdyti.
manau kad zviegimo vyras neivertins. maniskis labai didziavosi manimi, kad tvirtai laikiaus.

Auksinį medalį nukaldino vyras ar paminklą pastatė motinai - didvyrei?

Man atrodo, kad šaukti, kai labai skauda ir keiktis ar virtuoziškai "suvarinėti" ("aš gimdau, aš ir rėkiu. O tu ko bliauni, ožy su aukštuoju? irgi gimdai?" ) gydytojus, net jei ir nelabai kultūringus skirtingi dalykai. Šaukti - natūralu, nors ir nelabai naudinga, vaikiukaui tas deguonis reikalingesnis. Na o keiktis - nekultūringa, o ir skausmas abejoju ar nuo to mažėja.
Žinoma ne man čia postringauti, abu vaikus gimdžiau su epidūru, gal turėdama kitą patirtį kitaip ir kalbėčiau.

Tai reikėjo su priešistore pacituot, kad neiškreiptum tikrovės. Gydytojas, pareiškęs "ko čia rėki, karve su aukštuoju?" man nebūtų vertas pagarbos ne tik kaip gydytojas, bet apskritai kaip žmogus. Kiekvienas kaimo jurgis būtų vertesnis pagarbos už taip pasakiusį gydytoją.

"Tai reikėjo su priešistore pacituot, kad neiškreiptum tikrovės. Gydytojas, pareiškęs "ko čia rėki, karve su aukštuoju?" man nebūtų vertas pagarbos ne tik kaip gydytojas, bet apskritai kaip žmogus. "


Supratau, kad tas gydytojas nevertas jokios pagarbos, bet keiksmai žemina ne jį, o tą kas keikiasi. Kuo būsi geresnė jei atsakysi tuo pačiu?