Sveiki, lyg ir pržiūrėjau visas temas, bet konkrečiai apie streso žalą neradau. Daug temų rašote, kad nesinervinti, nes visų labiausiai kenkia leliui stresas. Gal kas galėtų parašyti kokios to streso pasekmės, nes paskutiniu laiku tenka nemažai pasinervinti, nes labai padidėjas jautrumas viskam. Ačiū

Sveika apie pasekmes tikrai nieko negaliu pasakyti nes iki gimdymo liko 10dienu bet kiek man teko streso patirti tai as prisiminusi vis neapsivemiu i nestumo gala kazkaip jau geriau bet tikrai stresas ne is oro .budama 8sav.nescia pasilaidojau mama kuri netiketai mire,,,, ir dar daug teko dirbti bet visdar apgalvoju sia netekti ,kas is to geriau ten arbatas valerijonus bet nieko tik beliko grauzatis kad geriau ir ar nepakenkiau bet stresas nerimas niekur nedingsta stai bijau to gimdymo ir bijau kad vaikiukas gali begalo buti neramus jug paciame augime tiksliau net visame nestume vien tik stresas ,,,,, tikiu kad bus viskas gerai

Mergaitės, ką galvojate apie staigu išgastį esant nėščiai? Šiandien prie manes krito apsauginės zaliuzes smarkiai, tai mane isgazdino, kad net karsta viduriuose pasidare! jauciu adrenalino issikyre nerealiai. nieko man nenutiko, tik issigandau, ir truputi paskaudeno soniukus kaip visada po to. gal cia ir sutapimas su tais paskaudenimais ale po to pamiegojau 3 valandas va dabar gal ir gerai. kazi nieko bloga leliui nenutiko?... ar nebuvo katrai panasiai?

Nė nežinau aš kai labai susinervinu irgi jaučiu "visu pilvu", stresuoja pilvukas akivaizdžiai Nors man tik trys mėnesiai. Ir tai neįsikalbėjimas, nes pilvuką prisimenu, kai per jį pereina toks lyg maudimas, lyg jausmas toks pats kaip ir "per širdį pereina".

Pasistenk pamirsti ir nesukti sau del to galvos. Beveik neimanoma isnesioti visus 9 menesius ramiai ir nieko neissigastant. Kai laukiausi pirmosios dukreles, teko atsidurti beveik po masinos ratais. Tada tai jau tikrai galvojau, kad pirma laiko pagimdysiu. Gatves vidury sustojom praleisti masinu. Viena pravaziavo, o kitai artejant staiga kritau su vyru ant zemes, isgirdau stabdzius ir pakelusi galva pamaciau, kad as po pat masina. Nieko nesusigaudziau. Vyras visa apsvaigusia pakele nuo zemes. Kas darosi pilve nebesuvokiau. Tik veliau man isaiskino, kad, pasirodo, masina tempe viena kita, o pirmoji uz perejos eme suktis ir virve kirto mums per kojas, kurios tamsoje mes net nematem. As buvau ilgais batais, tai stipraus skausmo ir nepajauciau...
Ne karta yra sunys labai isgasdine... Taip kad visu situaciju nei nenumatysi ir reta kuri per visa nestuma ju isvenge.

Čia gal nuo nusiteikimo priklauso. Aš pati 7 mėnesių patekau į avariją. Vairavau, ir į mane atsitrenkė, po to pabėgo. Tai tiek streso turėjau Streso dėl vos nesuvažinėto prieky žmogaus, dėl sugadintos savo mašinos ir dėl to, kad kaltininkas viso to pabėgo.
Tada daktariukas išrašė konjako . Ir pasakė anekdotą. Ir praėjo viskas. Tiesa, labai nuoširdūs ir jautrūs pasitaikė policininkai.
O po tokios terapijos dar ir kaltininką pagavom bare bešvenčiant pabėgimą

Aš savo darbe, laukdamasi pirmo vaiko, patyriau didelių stresų, įtampos. Mieliems "kolegoms" buvo labai pavydu mano pakėlimas į aukštesnes pareigas ir atitinkamai atlyginimo didėjimas. Tai virte virė intrigos. Aš labai pergyvenau, tiesiog negalėjau patikėt, kad buvę tokie neblogi žmonės taip staiga pasikeitė.
Todėl kai dabar vėluoja vaiko raida, stipriai vėluoja, jis pats yra gana nervingas, dažnai daktarai suveda dalį vaiko sveikatos bėdų į mano patirtą nėštumo metu stresą.

o Dieve koks siaubas...

Man taip pat nuo streso darbe, teko atsidurti ligoninėje, bet dabar kaip ir nieko, išmokau nebeimti taip stipriai į galvą, gydytoja sakė: ramybės, ramybės ir dar kartą ramybės šiuo metu turiu nedarbingumą, tai jaučiuosi puikiai

Kiek teko giredeti kartais stresas gali sukelti persileidima ar prieslaikini gimdyma, veliau gali paireiksti vaikucio nerimu, drebuliukais ir pan. As taip pat stengiuos pabegti nuo streso darbe, nors tai labai sunku.

As irgi paskutiniu metu patiriu nemazai streso del siokiu tokiu problemu seimoje. lengva pasakyti, nesinervink, bet as sitos busenos nesugebu sukontroliuoti. Bet kai vakar vos nenualpau ir visa pilvuka labai skaudejo, tai nusprendziau spjauti i viska ir apie nieka negalvoti, nes tikrai niekada sau neatleisciau, jei mano maziukei kazkas nutiktu.

As ir paskutiniu metu patiriu tiek daug streso ir visa tai seimoj-itampa nervai, pablogejusi finansine puse ir net neisivaizduoju kaip nuo to pabegt, juk nepaimsi nedarbingumo lapelio nuo seimos...

Sveikos, prisijungsiu ir aš prie jūsų. Aš laukiuosi antro leliuko, dabar jau 19 savaičių ir iki to laiko patyriau taip pat nemažai streso ir kaip bebūtų apmaudu išvesti mane iš kantrybės puikiausiai moka mano pirmagimis sūnus. Jam beveik 3 m., be 2 mėn., bet jau susitvarkyti nebeįmanoma ir kas nemaloniausia visko siekia rėkimu, bet tokiu, kad bėgti iš namų norisi. Atrodo gali nekreipti dėmesio, bet gi jis mano vaikas taip pat ir negaliu juo nesirūpinti, jis juk ne bendradarbis, vyras ar dar kažkas į ką galėtum numoti ranka. Bet tada seka neišvengiamai nuolatinis stresas. Ir ką daryti tokioj situacijoj, kad apsaugoti nuo to streso ir savo mažylę, kurią nešioju savyje????????????????????

Tikriausiai visos mamytės, kurios laukiasi ir turi dar vieną kaprizingą mažiuką (o jie visi daugiau ar mažiau tokie ) panašiai jaučiasi. Manau, reikėtų pačiai su savimi daugiau "dirbti", kiek įmanoma bandyti nusiteikti, jog tai vaikas, jog privalai būti rami, jog GALI būti rami. Kaskart kai susijaudini prisimink savo mažiukę pilvelyje Paglostyk ją. O dėl sūnelio: manau, reikėtų ir su juo bandyti kalbėti, nėra jau labai mažas vaikas, galbūt tiktų aiškinimas, kad jo sesutė verkia, kai broliukas būna negeras, kad sesutė jau dabar labai myli broliuką ir jie bus labai geri draugai, tad berniukas turėtų stengtis, kad sesutė neverktų pilvelyje. Reikia kažkokios gražios pasakos. Taip pat dabar reikia daugiau dėmesio berniukui, nes paprastai jo pritrūkus - maištaujama. Galbūt retgi būtų naudinga perskaityti kelias knygas apie vaikų auklėjimą, gal pasitarti su gydytoja ar psichologe, gal rasit atsakymą į tai, kaip reikėtų bendrauti su vaiku, kad jis nereikalautų visko rėkimu.
Linkiu sekmės, kantrybės ir ramybės

Aš pati esu labai jautrus žmogus ir per neštumą, savaime suprantama, pasidariau dar jautresnė, tai nervų pakako O dėl nervų žalos... na, nepastebėjau tokios

O gal vertėtų pas psichoterapiautą nuvykti ir nebijoti to žodžio "psichoterapautas", aš žadu apsilankyti. Nes nuo streso ir nervai šlyja ir visa kita

Tavo berniukui trys metukai. Tai tas metas, kai prasideda treju metu amziaus krize (vieniems vaikams ji praeina be ryskesniu pedsaku, kitiems labai ryskiai pasireiskia). Gali buti, kad toks jo elgesys yra salygotas butent sios krizes. Pati perejau per si etapa su savo sunum. Tik jam ta krize atejo pusmeciu anksciau - 2,5 metuku tebuvo. Vedziausi pas psichologa, nes nebezinojau kaip su vaiku bekalbeti ir ka bedaryti. Keleta valandu psichologe bendravo su vienu vaiku, mane buvo isprase is kabineto - pasake kuria valanda ateiti ir tiek. Psichologes atsakymas buvo labai paprastas - normalus vaikas, protingas, tik jautrus. Vaikui pusmeciu anksciau prasidejusi taip vadinama treju metu amziaus krize. Jokiu vaistu nuo jos nera, tik didziules didziules kantrybes reikia is tevu puses. Jokiu budu vaiko nemusti ir stengtis ant jo nerekti. Bendrauti ramiu tonu, graziai ir t.t. Paguode, kad pusmecio begyje tai turetu praeiti. Taip ir buvo - praejo, vel vaikas kaip vaikas pasidare. Tik jau tas periodas gerokai nervu istampe

pas mane darbe daug streso ir nervines itampos. pries pora savaiciu padaryta abrazija kai leliukui buvo 9sav, nes uzkilo spaudimas ir leliukas zuvo. kiek dabar darausi tyrimu nustatyti ndel ko spaudimas sokineja tai kolkas viskas tvarkoje, speju kad bus viskas nuo nevines itampos todel tikrai sekanti karta kai lauksiuos imsiu biuletenius kad nereiketu bent darbe nervuotis

mano nestumui tik pradzia - 5 savaites. o darbe - kosmaras. neseniai kompanijai iskilo dideliu nemalonumu. jus isivaizduojate ka dabar man daryti? kad isukt kompanija is sios padeties prireiks kokiu 3 men - o per tuos men as galiu ir netekt savo brangiojo"lialio". iseit nedarbingumo negaliu - nes vadovas...........as. dabar sedziu ir kalbuosi su"kosmosu".. gerai kad vieni supranta del sunkios padeties ir sutinka palaukti, o kiti - rekia, saukia, grasina.

belieka palinketi stiprybes ir geros pabaigos laikykis isivaizduoju kaip sunku kai negali pabegti nuo nemalonumu, o dar ir namo parsinesi

merginos pasisakysiu as, per daug kreipiate i tokius menkus dalykus demesi ir gadinate tik savo sveikata patikekite yra daug didesniu problemu kurias pergyvena moterys nestumo metu negu darbai ir pan, tiesiog ateini i darba atlieki pareiga ir sudie bus lengviau .
AS budama dvieju menesiu nescia susiruosiau isvykti po ilgu 1metu buvimo UK aplankyti tevus seses brolius taip laukiau sito laiko uzsisakiau bilietus spalio 16d. ir ka manote spalio 14 d likus tik dviem dienom iki namu mire mano mama man buv0o sokas ir toks stresas kurio niekam neprilyginsi,kai gryzau po laidotuviu tada pradejau suvokti kas nutiko tikrai, be valerijono negalejau asaros nerimas kankino kokius tris men kol susitaikiau, ir pries 6sav. gime mergyte didele 4kg ir labai gera ,rami , nezinau kokios pasekmes nes dar ju nepastebiu ant mergytes ,,,, bet pasekmes jauciu tik ant saves nes vietoj to kad dziaugtausi nestumo metu savo pilveliu ,kuris tik laikinas nesugebejau to ir gailiuosi , merginos stenkites spjauti ant visa to yra daug svarbesniu dalyku ... gyvybe auganti jumyse

bet kai kuriose net knygose parasyta,kartais pasinervinti reikia mazylis turi pazinti ir si jausma

galiu pasakyti, kad visokie isgyvenimai ir stresai tikrai neatsiliepia vaikeliui. Budama nescia tiek visokiu turejau nervu tempimo ir baisiu pergyvenimu, kad bijojau kas bus su vaiku, kai gims. O gime ramiausia mergyte ir jokio vargo su ja neturejau. Valge ir miegojo. Yra sauni dabar irgi. Vaiko neramumas visai nuo kazko kito priklauso, tikrai ne nuo mamos busenos nestumo metu.

uzjauciu tave del mamos ir nepatirto dziaugsmo auginant pilvuko gyventoja . as anksciau nesusimastydavau apie darba kad ji galima kitaip atlikti, as viska taip saziningai darydavau ir pergyvendavau del menkniekiu bet po to kai nustojo vystytis leliukas pilvelyje tai viskas persitvarke ir mano viduje, naujai susideliojo prioritetai ir dabar kitaip ziuriu i darba ir kolektyva jie tik laikini musu gyvenime,o seima tai vertybe del kurios reikia stengtis ir saugoti ja.kai lauksiuos kito leliuko bus svarbiausias musu pilvuko gyventojas o ne darbe besiburiuojantys zmones uz duru

Labai lengva pasakyti: "nesinervink, tau dabar negalima". As taip pat patyriau daug streso besilaukdama: shefas "uzsisedo" kai atnesiau pazyma apie nestuma (pats turi 4 vaikus, turetu suprast, bet kur tau!), vyras "atshalo" kazkur apie 4 menesi , net nebekalbedavo su manim (jau glvojau, prieisim iki skyrybu), o dar tas padidejes jautrumas...
Mazylis gime didelis ir sveikas! Tik truputeli jautresnis, dirglesnis (daznai buna visas isitempes, krupcioja net nuo ne labai stipriu garsu, zirzliukas), taciau padetis gereja, vaikis baiia isaugti ta jautruma, vis daugiau juokiasi, ramiau miega... viskas bus gerai...

as irgi pykdavau ant kitu kai man taip pasakydavo bet po netekties pradejau i gyvenima ziureti kitomis akimis ir tikrai jau nebesinervuoju del menku dalyku
Linkiu kad tavo vaikutis issaugtu ta zirziliuko etapa kantrybes

manau, kad tam mažylis turės dar visą gyvenimą prieš akis...
o kol kas, kol galim, pasaugokim savo mažylius....

Nervai nestumo metu kartais atsiliepia daug veliau.. Kai vaikutis pradeda eiti i darzeli, kiti i mokykla - pasireiskia hiperaktyvumo pozymiai. GVieniems silpniau, kitiems stipriau. Nera tiksliai nustatytos hiperaktyvumo priezastys, bet spejama ji sukelia prastas motinos maitinimasis nestumo metu, stresai. Pries pora desimtmeciu hiperaktyviu vaiku buvo daug maziau. Bet mamos prasciau maitindavosi pvz pokario laikotarpiu.. taigi persasi isvada, kad stresas labai itakoja vaikucio sveikata.

sveikutes manau nuo tu stresu niekur nepabegsi, 9 menesiai ilgas laiko tarpas... man nestumo metu irgi budavo tokiu stresu, kad net isterijos priepuoliai uzeidavo, bet nieko, pagimdziau labai ramia ir miela dukryte, jokiu pasekmiu kol kas nematau ir nemanau kad ju bus... stenkites kuo maziau galvot, kad kazkas bus blogai ar pan., tiesiog dziaukites nestumu ir laukit savo stebukleliu

Sveikos istikruju 9 men.ir kaip juos isgyventi be streso ar persalimo!!!Vakar mano diena buvo pilna nervu.As taip pykau ir rekiau kad gal visas rajonas girdejo Buvau labai susinervinus ant galo apsiverkaiu.Bet viskas poto susitvarke ir atrodo kad net be reikalo pakeliau toky suma ir pati per daug sustresavau.Aisku po tokio streso isiliejimo man pasidare baisu kad galejau pakenkti savo leliukui.Esu 33 sav. Gal per mano rekima jis isigando kad net ramesnis maziau juda lygtais Labai tikiuosi kad viskas bus gerai ir daugiau taip nepasikartos man.O tai antras kartas per visa nestuma kaip labai nervavausi del skirtingu dalyku.Pirma del konflikto su vyru antra del devinmecio sunaus.

žinau kad nėštumo metu reikia kuo mažiau stresuoti, bet lengva pasakyti, tiesiog pradedu pergyventi dėl mažmožių, nu kitaip negaliu, širdį taip neramu ir tiek

Man gydytoja sake,kad tik labai didelis sukretimas,arba dazni dideli stresai gali pakenkti,o truputi pasijaudinti,pasinervinti yra visai neblogai,nes mazylis taip pratinamas prie skirtingu emociju,nuotaiku.

Ir man pastoviai visi taip sako, o patys nervina. Čia, man atrodo, nieko nepakeisi, tai dar priklauso nuo mūsų pačių charakterių, kai kurios labai emocionalios, kai kurios mažiau... be to veikia dar aplinka: gerai kai aplinkiniai ir artimieji rūpinasi tavimi ir suteikia tik geras emocija, o jei atvirkščiai. Būna gi nėštumo metu labai baisių situacijų, kaip artimųjų mirtis, skyrybos su vyru, vyro neištikimybė ir taip toliau ką čia jau padarysi, visi mes žmonės...

As budama nescia,taip pat turejau daug streso daug nervinausi,nes buvo tam pagrindas dabar matau,kaip paveikiau savo mazyle Visuomet irzli,nervuota,naktimis dar ir dabar daznai keliasi,verkslena Ir tikrai manau,kad daug ka padare pergyvenimai nestumo metu

Sakykite, o jei lepinsim ir labai rūpinsimės vaikais po gimimo, nejaugi tai nepadės ištaisyti to, stresų padaryto poveikio?

na musu mergyte apsupta didele meile ir svelnumu.Stengiames del menkniekiu jos nebarti ir nestresuoti,nes ji labai jautriai i viska reaguoja ir musu dienotvarke gana vienoda ir reguliari,nes jai nuo didesniu ispudziu ir pojuciu,nakti nesimiega labai blaskosi O lepinti stengiames to nedaryti

As taip pat patyriau streso Nors man dar tik 2 menesiukai.. Kai tik pacioj pradzioj suzinojau kad lukiuosi, maniskis to vaikucio nenorejo, sake kad dar anksti (nors mes kartu jau beveik 4metai). Tada labai stresavau, pergyvenau ir verkiau, nieko nesinorejo. Po poros dienu jis atsigavo ir pasake kad tai jam sokas buvo, nusprendem vaikuti auginti. Dabar jis labai laimingas Na buna juk visokiu situaciju.. Kad ir suo koks isgazdina ar taip kazko issigastu.Bet tikiuosi kad viskas bus gerai

Gal ir iseitu istaisyti,bet kai vaikas gimsta ramus nereikia nieko taisyti...manau praktiskai neimanoma per 9men.nepatirti streso,nesusinervinti....as tai stengiausi nekreipti demesio ,susinervinus greitai save pagauti-man dabar negalima,nes mano maziukui del to negera...ir tiesa pasakius tokios mintys labai padedavo

tenka ir man patirti streso nestumo metu, manau, kad tai neisvengiama.

patekau i avarija, praeita savaite su vyru buvom uzpulti ir apsaudyti is dujinio pistoleto tada isgyvenau baisu soka, tai sakom su vyru musu merga bus viskam uzsigrudinusi , nes gydytojas sake, kad as stresuoju labiau nei mano lelka
dabar reikai sulaukti gimimo ir tikiuosi tai neatsilieps jai veliau gyvenime

Na man ir panasi situacija.. Tik blogiausia, kad mes su MB istisai pykdavomes, daznai svarstydavom apie skyrybas, bet kazkaip dar tempem kartu. Ir stai jis man pranese, kad nori skirtis, as jam - kad laukiuosi. Kitokios reakcijos tikejausi.. Jis man pasiule aborta, o kai atsisakiau, eme svarstyt, kad iki 3 menesiu vistiek dar gal persileisiu, nes didziausia tikimybe (dabar man 6 savaites).
Jis visiskai nuo manes atsalo, nes per diena susipazino su kita mergina, labai smagiai praleido laika, nors nieko neuvo, bet tiesiog sake suprato, kad jau su manimi nieko gero nebebus. Dabar jis nenori nei su manim buti, nei to vaiko.. O as tik lieju asaras per dienas, apetito nera, svoris krenta. Tik meldziuosi, kad vaikutis augtu toliau stiprus ir sveikas, nes pati nesusitvarkau su savo nervais, naktim beveik nemiegu.. Tikiuosi viskas bus gerai..
Gal yra patyrusiu panasiu stresu, bet viskas su vaikeliu tvarkoj buvo?

[quote=Izolda,2008 05 06, 15:12]
Na man ir panasi situacija.. Tik blogiausia, kad mes su MB istisai pykdavomes, daznai svarstydavom apie skyrybas, bet kazkaip dar tempem kartu. Ir stai jis man pranese, kad nori skirtis, as jam - kad laukiuosi. Kitokios reakcijos tikejausi.. Jis man pasiule aborta, o kai atsisakiau, eme svarstyt, kad iki 3 menesiu vistiek dar gal persileisiu, nes didziausia tikimybe (dabar man 6 savaites).
Jis visiskai nuo manes atsalo, nes per diena susipazino su kita mergina, labai smagiai praleido laika, nors nieko neuvo, bet tiesiog sake suprato, kad jau su manimi nieko gero nebebus. Dabar jis nenori nei su manim buti, nei to vaiko.. O as tik lieju asaras per dienas, apetito nera, svoris krenta. Tik meldziuosi, kad vaikutis augtu toliau stiprus ir sveikas, nes pati nesusitvarkau su savo nervais, naktim beveik nemiegu.. Tikiuosi viskas bus gerai..
Gal yra patyrusiu panasiu stresu, bet viskas su vaikeliu tvarkoj buvo?

[/quot

Na zinai...Kokie tie vyrai,man zodziu truksta!Kaip jis galejo su tavim taip pasielgti?!Bet zinok tik viena- jis nevertas tu asaru.Mano drauge visa nestuma prasikankino su saviskiu,o dabar galima sakyti vaika augina viena.Kas is to kad vyras yra,bet jis nesirupina seima as manau kad tu istversi visa ta pragara.Linkiu tau stiprybes Neliudek!

Sveikutes!
Kankinuosi ir as nuo pat pirmos nestumo dienos:vaikinas paliko,darbe kasdien problemos,nori atleisti mane.rytoj net pas advokata eisiu,jau nebegaliu pakelti tos itampos.nera dienos,kad neverkciau.puikiai suprantu,kad kenkiu savo brangenybei,bet nebesusitvarkau su nervais.kreipiausi i gydytoja,jam viskas normalu.ai,jiems cia viskas normalu.jei nestudijuociau koledze,tai jau seniausiai buciau parvaziavusi i gimtine ramai laukti savo kleckiuko.na,bet dabar kitos iseities neturiu.tai ir kankinuosi.kazin,ar galiu koki valerijona pavartoti?ka jus manot apie tai?

Sveikute Mano manymu valerijonas tikrai nepakenks.Stiprybės

Labas vakaras

Pasirodė, kad mano istoriją perpasakojai. Labai skaudu ir liūdna, kai visos šios problemos užgriūna, kai esi labiausiai pažeidžiama, kai savyje nešioji brangiausią turtą. Kaip žema ir niekinga, kad kiti tokiu metu "atsigriebia" ant tavęs. Laikykis, mieloji. Tu - nevieniša...

Uzjauciu
As patarciau tau daryti taip: visu pirma nutraukti visokius santykius su vaikinu, bendravima irgi visiskai. Suprantu, kad tai nera lengva, bet pasistenk del busimo vaikelio. Galvok, kad savo leliukui tu esi labai reikalinga, kad tik nuo taves priklausys jo tolimesnis gyvenimas: laimingas jis bus ar ne. Nes jau pilvuke vaikuciai jauciasi taip pat, kaip ir mamos... Jei yra galimybe pasistenk kur nors isvaziuoti: pas gimines, pas draugus, kuo toliau nuo tu santykiu, gerai butu, kad salia visa laika butu tavo mama... Kuo greiciau baigsi santykius su vaikinu, tuo greiciai nusiraminsi ir galesi visa laika skirti sau ir savo busimam leliukui.
Antra, pasisnekek su savo gydytoja, kad ji patartu kokias nors zolyciu arbatas, relaksacinius pratimus, gal kokias knygas, kursus ir t.t. Vaikinas (ypac atsizvelgiant i jo elgesi) tikrai nevertas taves ir laimes tapti teciu tavo vaikui. Buk stipri, dabar tu esi reikalinga labai-labai mazam, bet jau brangiam zmogeliukui Sekmes tau!

Laikykitės siaubas isivaizduoju kaip nelengva,tokiu metu pergyvent tokius dalykus,nes pati del menkniekiu isgyvenu baisiausiai o tokie dalykai dabar kai pasikeite hormonai,gali atrodyt katastrofa,bet laikykites viskas bus gerai...

na as tai irgi si savaitgali streso nemazai turejau, tai suprantyu jus visas. irgi auginsiu vaikuti viena. Kai isvadina pilka pele istraukta is ziurkyno, tai ar gali su tokiu zmogum ka nors dar noreti ir tiketis...
jau geriau tada viena auginsiu savo turta ir jis augs stiprutis ir grazutis:)

stiprybes ir pasitikejimo visoms:)

Sveikos, paskaiciau tai net siurpas nukrete. Mamoms, vienoms auginancioms vaikelius oi kaip nelengva. Laime, kad dabar finansuoja padoriai 2 metus. Cia bus rimta pagalba. Jus saunuoles, susitvarkysite.

Sveika,auksine zuvele georgia!Suprantu,kaip tau sunku.As siu metu ta pati pergyvenu.Dabar svarbiausia viena,mes turim galvoti apie savo kleckiukus.reikia susiimti i rankas ir buti stipriom.

Istvermes ir stiprybes...
Galiu tik isivaizduoti kaip tai yra sunku ir kad visu paguodziantys zodziai "viskas bus gerai" gali atrodyti ne tik juokingais, bet ir zeidzianciais, ironiskais...
Jei Tavo vaikeliui lemta ateiti, o as tikiu,kad taip ir yra,issaugosi ji ir isnesiosi sveika ir stipru. Galvok apie ji, stenkis del jo, mylek, kalbekis su savo pilvuku...
Esi verta kitokio vyro- suprantancio, palaikancio, lepinancio savo nescia zmona. Jei Taviskis ne toks, surasi kazkada dar geresni.Gal dabar skaudu apie tai galvoti, bet patikek - gyvenimas tik prasideda.Ir ne tik Tavo...jis prasides ir Tavo vaikeliui, nes jis tures mylincia nuostabia mama...

mamytes, laikykites, gimes kudikis suteiks daug
dziaugsmingu akimirku, jis bus dalele jusu,
o vyras visviena yra svetimas zmogus, tik
kartais keliauja kartu