Mane paliko draugas nescia del kitos merginos, paskui buvo sugrizes ir po to kai gime lelius ir jam suejo 1 men -liepe mum issikraustyt....dabar gyvena su ta kita.
Negi vyrams neskauda sirdies kai palieka dar negimusi savo vaikuti....arba kai jis gime? Negi neskauda palikt ir atsisakyt savo kuno ir kraujo del kazkokios moters, kuri gali but ne pirma ir nepaskutine?

labai butu idomu suzinot vyru nuomone....aciu

liudna bet taip jau atsitinka, kad palieka ir nescias ir su ka tik gimusiu kudikiu ir jau paaugusius vaiku

tai vat ir nesuprantu vyru psichologijos, todel ir norejau ju komentaru...

tokioj situacijoj net nezinau ka reiktu kaltinti, vien vyru psichologijos kaltinti negali, viskas prasideda nuo to kokioj seimoj vyras augo ir koki seimos kurimo moduli mate kaip jo tevas elgesi su jo motina ir tt

jum stiprybes
idomu butu isgirsti ir kaip viskas buvo iki to

na draugo tetis irgi palebediam varinejo...buvo muzikantas-tai isivaizduojat...savaite grizta, savaite ne.....bet mamos tai su dviem vaikais nepaliko....jo tevai labai saunus...jiems abiems viska ant padekliuko pateike...ir butus nupirko ir darbus surado...ir t.t.

o iki to buvo viskas kaip ir gerai...tik daug mokemes ir dirbom...todel laiko pabut kartu budavo mazai....neisvarydavom net vasara atostogaus...nuvarydavom pas tevus , pakebdavom sasla ir viskas....
o jis dabar su savo ta nauja drauge ir i egipta isvare...ir i klaipeda....ir t.t.todel supratau, kad jis manes tuos 5 metus net nemylejo, bet nesuprantu kodel tada buvo su manim....
kad ir dabar, buvo valentino diena-atveze roze....ir pasveikino....grizo is egipto ir parveze lauktuviu.....per motinos diena gavau e-maila ir t.t.
aisku, as nepriimu jo dovanu...nes nesuprantu kaip taip galima-pirmiausia isvarai zmogu is namu su vaiku, o paskui tipo sveikini ji?...ka as zinau...

sveikina nes matyt vis dar kazka jaucia
nenori kad visai dingtum is jo akiracio
a kad meiles nebuvo tai gali buti, zmones taip ir pragyvena visa gyvenima meiles nemate, o gyvena is ipratimo ir pripratimo, gal prisirisimo

O kada palikt? Šiuo atveju jūs jam ne paskutinė ir tiek.

nu aisku....bet manau reikejo palikt, kai dar leliaus nebuvo....

tuomet gal dar buvo gerai taip kaip yra, kai atsirado lelius - papildomi rupesciai darbai ir tt, tai gal is paskatino ta procesa..
kas zino jei leliaus nebutu gal dar ir kartu bututmete

Viskas labai paprasta. Jei paliko, vadinasi nemylėjo... Žiauru, bet tokia realybė. Kam kankinti save ir kitą žmogų būnant kartu, kad ir dėl vaiko? Nesvarbu, kad vaikas yra jo, galiausiai vistiek būtų palikęs. Pagyventų dar metus, kitus... Bet viskas būtų pasibaigę vistiek taip pat... Gyvenimas tik dėl vaiko yra visiška beprasmybė. Ir ne dėl to, kad vaikas to nevertas, o todėl, kad tokie santykiai neturi ateities. Bent jau aš tikrai nenorėčiau matyti kiekvieną dieną snukio, kuriam su manimi būti yra kančia. Perdaug išdidus esu, siūlau ir tau būti tokiai, nežiūrint to, kad vaiką išlaikyti tau galbūt labai sunku.
Siūlau visur įžvelgti šviesiąją pusę. Esi dar jauna, susirasi savęs vertą žmogų. Kaip sakė Tupac'as Shakur'as "Keep ya head up, sister" )

aciu tau...ir kai pagalvojau, kiek jam zeminausi ir maldavau, kad nepaliktu-dabar ziauriai skamba...be reikalo taip dariau...as ir manau, kad gyvent del vaiko neverta...bet tada maniau kitaip....
o siaip dabar pergyvenu kad jei kazkada atsiras kitas vyras-ar jis myles mano vaika...ir atstos jam teti...

myles ir atstos teti, nebent tikrasis tetis elgsisi tikrai tetiskai ir kiek imanoma daugiau savanoriskai skirs laiko savo sunui, o jei ne
tikrai atsiras kitas zmogus kuris priims tave ir pamils abu, nes supras kad tu ir vakas yra nedalomi,

As nepalikau ir nesiruosiu.

tai tu idealus tetis ir vyras...bet ne visi tokie...

Galbūt jis buvo nepasiruošęs ar šiaip kokie nervai susidėjo O ar vaikutis planuotas buvo? LAbai užjaučiu dėl tokios bėdos, kita vertus, tikrai pasisekė, kad paliko dabar, o netempė nežinia kiek. Galų gale jei tikrai išsigando tai tuo geriau, kad laiku bailio atsikratei. Gyvenimas tęsiasi, džiaugiuosi, kad vietoj vieno netikusio vyriškio, turi kitą žmogutį- įtariu nuostabų mažuliuką

nervu buvo daug..ir mokslai ir darbas .....bet man lygiai tas pats...ir dar mazius...bet nieko-as irgi manau, kad jis issigando...bet jau per velu viskam...
taip atsikraciau vieno vyro-bet auginu kita...labai dziaugiuosi dabar del visko....
taip man lemta tikriausiai, tik tiek kad buvo labai skaudu ir sunku.....bet po biski jau bandau atsigaut....

Viskas bus gerai, bet reik laiko.
Mano drauge su dviem vaikuciais vyra susirado, o tas vyras be galo myli mazylius, kaip savus, o vaikuciai jau ne tikra teti, o ta vyra teciu vadina
Bus viskas gerai, tikek tuo






.

tikiu irb laukiu geresniu laiku...

nepirma ir nepaskutine, tu su tuo vaikeliu, tragedijos nematau
laikykis, jau pats laikas atsigaut

Nepazistu nei vieno tokio! Matyt kazkoks brokuotas tau pasitaike!

mano mama už patėvio ištekėjo, kai man buvo 6 metukai, broliui - 2 metukai...
Dabar turiu dar vieną sesutę
Ir patėvis mumis visais trim rūpinasi kaip savais (manim sakyčiau daugiau netgi ), niekad nejutau skirtumo tarp jo dukros ir savęs ar brolio jis pats dažnai sako "visi jūs esat mano vaikai".. o ir aš pripažįstu tik vieną tėtį - patėvį (taip pat ir mano brolis), nes tikrasis mus prisimensa tik močiutės (jo mamos) iniciatyva, dėl jo tai mes jam pasimiršom kartu su skyrybom matyt..
Taigi, nenukabink nosies, jei tave tikrai mylės, tai ir tavo lelių kaip savą mylės
Tai aš dar sakyčiau laimė, kad su vienu, ne su daugiau vaikų, būtų tau dar sunkiau.. Kaip mano mamai antro laukiant tėvas ant kelių prašė gimdyt, nes sūnaus tikėjosi.. Ir ką, sulaukė mama brolio, vistiek parazitas pa blediam nuėjo.. Ir paliko su dviem vaikais.

Nagi tikrai brokuotas Kaip gerai, kad neteks viso gyvenimo su brokuotu praleisti, galima sakyti visom prasmėm pasisekė Tik jėgų kabinantis į gyvenima daugiau prireiks, bet juk viskas bus gerai, a ne? Pamatysi

nu jo, jegu reikia....bet geriau tas jegas aukot mazyliui, o ne vyrui, kuris eina per mergas....
busiu stipri del saves, del savo gyvenimo ir maziuko...
aciu jums visoms...

Kuo didžiausios tau sėkmės
Pamatysi, kaip tavo lelius užaugęs bus didžiausias tavo užtarėjas

labai tikiuosi, bet bijau, kad jis nepateisintu tokio biologinio tevo elgesio....zinot, kaip buna, paskui jis gali manes nekesti, kad tarkim as galbut negera kazkuom buvau-del to tipo jo tevas ejo pas kitas ir paliko mus...nu zinot kartais vaikams viskas kitaip sviecia....

O tu papasakok jam, kai jis tą suprast galės, koks "geras" jo tėvėlis buvo...
mum su broliu nė minties nekilo mamos kaltint, kad tėvas paskui laxūdra nulėkė (dar mama sakė, kad tuo metu dabartine jau tėvo žmona buvo kaimelio šalava )... Dar db jaučiu gilią neapykantą visoms, besitampančioms su vedusiais...
Man mama visada skiepijo tokį dalyka "Visada eik tik už mamą, aš tau visada padėsiu ir būsiu su tavim".. Tai ir tu savo leliui kartok, kaip juo didžiuojies, kad jį turi ir kad kai užaugs, jis eis už mamą ir ją gins
Tikrai nemanau, kad tavo vaikiukas kada nors tau priekaištus reikš
Ir galų gale, jei atseit tu negera buvai ir tėvas pabėgo, tai reikėjo tėvui vaikiuką pasiimt nuo tokios negeros mamos ir augint

.. o jeigu ta salava savo vaikui sako ir itikineja kad tevas blogas ir turi ja palaikyti bet kokiu atveju? Na taip, juk jus moterys visada gerai elgiates, jus negalite buti neteisios.

vat jeigu ji taip sako, tai užaugęs sūnus bus arba gėjus arba pailikinės visas moteris iš eilės, nežinos kaip elgtis, koks vyras turi būti. o jei tai mergaitė ji nekęs visų vyrų giminės. ypač mergaitėms vaikystėje reikia vyro kaip pavyzdžio, nes jei tokio neturės visą gyvenimą kentės, gyvens nepilnavertį gyvenimą. Nežinos kaip reikia elgtis su vyrais. tu esi teisus, kartais moterys kerštaudamos vienam vyrui savo vaikus supriešina su visa vyru gimine... ir daug tokių pavyzdžių...

oj, nereikia vaikų prieš tėvą nuteikinėti kad ir koks jis bebūtų. tai gali pakenkti jų psichologijai pati žinau, kaip kartais sunku susilaikyti nuo piktų komentarų


amika, tu susitvarkysi, pagal tavo ramias žinutes matosi žinoma tikėtis, kaip kažkas čia rašė, kad lelius bus didžiausias užtarėjas neverta juk jau 4-5 metų jei siekia savarankiškumo, draugų, o mes liekame antra plane, ir tai natūralu...
o dėl to, kad tave paliko-irgi natūralu, visko pasitaiko...tik va vaikeliu galėtų pasirūpinti o kaip jis-nors kartais pasirūpina, sauskelnių nuperka? nors...artimiausios mano draugelės vaiko tėvas labai pnš pasielgė-tik ji turi svao butą, tai neiškraustė.pradžioj dar kalbėjo apie tai, kaip pirks sauskelnes, bet -nei 1 karto nebuvo atvažiavęs nei pasižiūrėt. berniukui jau 7-eri...
ai apie ką mes čia-juk ir motinų būna įvairių-kad ir Jonaitienė žinoma turint omeny, kad moterims motinystės jausmas yra įgimtas, tai, kad jos rečiau palieka vaikus, irgi natūralu...

prie ko čia ta šalava???
inai į mūsų auklėjimą nesikiša, nes aš jau seniai pati ją į vietą statau.
Aš kalbu apie paliktą moterį, o ne apie tą, į kurią tą paliktąją vyras iškeitė.
Mama niekad nedraudė mum su tėvu susitikt ir niekad jo nejuodino.
Man viską papasakojo, kai man apie 20 jau buvo, kiap ir kas us tėvu buvo.. Be to nereik ir juodinimų - tėvo tėvai mano mamai padėjo ir niekad jo poelgio netoleravo, neužtarė jo irgi nemažai man pripasakoję yra. Maža to, močiutė savo laiku tai šalavėlėi į kudlus davė Aš ir pati prisimenu, kai tėvas mamą mušė, kaip mane žiemą nevalgiusią ant principo pasiėmęs iš darželio visą dieną laikydavo savo šaltoj fūroj su ta šalava.. Mama tik su policija mane pasiimdavo... Ir tik kai pati užsimaniau viską sužinot, mama man viską papasakojo, ką aš norėjau žinot, už tai ją labai myliu ir gerbiu, kad su manim ne kaip su mažvaike elgiasi, o normaliai šnekasi kaip moteris su moterim. Čia aš ne į temą, bet savo mamai milijonus padėkų už daug ką turiu. O tėvas mano gyvenime kaip jaunas mėnulis, tik gimimo liudijime dominavo. Ir nejaučiau niekada jokios traumos, kad be tėvo augau, su juo didesnė trauma augt būtų buvę, vėlgi čia mamai dėl to reikia dėkot, kad neteko visą vaikystę matyt smurto ir t.t.... Ir nepasakyčiau, kad aš nežinau kaip su vyru elgtis (nes augua be tėvo) gal čia įtakos turi tai, kad turiu labai gerą TIKRĄJĮ TĖVĄ (patėvis)...
O su tėvo dukrom, kurias su ta šalavėlė turi sutariam puikiai tiek mano brolis, tiek aš
Pabaigai ne į temą galiu pasidžiaugt, kad tėvas oj žmonelę antrą paėmė... Abu kairėn laksto ir abu vienas kitam priekaištauja.. Durniukai nu ka daugiau bepridursi.
Papildyta:

Apie nuteikinėjimą aš nešneku.. Bet girti už tai, ko tas tėvas nėra padaręs tai irgi nesąmonė
Aš už teisybės sakymą, ne už šmeižimą ar panašiai

žinai, ta teisybė irgi ne tavo vienos kiekvienam kitaip atrodo...

Nu jei tėvas išėjo pas kitą, tai faktas yra faktas, kokia kitokia teisybė iš jo pusės galėtų būt, nelabai fantazija veikia...
Tuo labiau, kad mano atveju yra ir prisiminimai, kuriuos mamos pasakojimai tik patvirtina.. Ir dar turiu labai patikimų žmonių pritarimą mamos pasakojimui - pačio tėvo tėvai viską papasakojo... Na bet čia tik mano atveju taip... Ne už visas paliktąsias anyta mūru stoja.. Ir ne visi vaikai būna tokio amžiaus, kad prisimintų, kaip iš tikrųjų yra...

Bet tėvo menkinimui iš keršto ar šmeižimui tikrai nepritariu kox bebūtų, visgi tėvas ir vaikas pats manau turi teisę pažinti tėvą ir savo nuomonę susiformuot, o ne iš šmeižtų manyti, kad jis blogas i vsio

naaa. tom temom galima filosofuot labai ilgai
bet net iš savo patirties galu pasakyti-net pačiam apie savo gyvenimą nuomonę keičiasi, o ką kalbėt apie kitus? lai patys nusprendžia kaip kas. kai mane paliko 1 vyras, aš ir visa mano giminė baisiai jį keikėm bet žiūrėdama iš dabartinės perspektyvos, matau, kad nebuvau ir aš gerutė
ir...esu dėkinga likimui, kad taip atsitiko, gyvenimas pamokė ir kuo toliau tuo ramiau ir išmintingiau(na bent jau man taip atrodo) į viską žvelgiu. negalima būti tokiai kategoriškai


nu išėjo...nu geresnė piz...lė pasitaikė. ot čia problema juk vyrai jie šiek tiek daugiau gyvuliškumo turi, o vaikai...na čia jau moralinė kategorija...irgi galim ilgai filosofuot...

Jo, kad filosofuot galima ilgai, tai tikrai
Ir kiekvienas atvejis yra kitoks
Aš tai irgi labai džiaugiuos, kad išėjo taip, kaip išėjo...
Matau, kokia mano mama laiminga
Dėl to ir sesutę turim su broliu
Ir dar plius dvi sesutės pas tėvą antroj santuokoj auga
Teisingai mama sako "Dievas uždaro duris, bet atidaro langa"
Ir galų gale jau tėvas kaip gavo "savjoniu moterį" tai gavo
dabar sako, akd ta jo moteris mano mamos pado neverta

taip, aš tikiu karma, tai faktas
kas įskaudina kitą, paprastai gauna atgal ....

ai bet nesidžiaukim per daug kito nelaime negražu ir ta piktdžiuga irgi gali grįžti...

mano draugę irgi paliko ,nes jin nedavė jam , bet jis neslėpė,sakė,kad jam reikia....paskui,jau gimus mergytei jis apsireiškė ir pasakė,kad va,galės jis ją priimt gyvent kai ji pasveiks...vaikas jam visai nerūpėjo...ir nerūpi
buvo jie susiėję..gal apie kokius 10 mėn kartu gyveno,bet draugę galų gale užkniso jo gėrimai,bledavonės...o dar ir muštis pradėjo-tai paliko jinai jį...

sakiau, kad vyrai-gyvuliai.mano kitą draugę vyras sumušė nėščią, nes ji jam buvo nebepatraukli stora kai atgavo formas, vėl atsirado ji jam atleido...

tai nesidžiaugiu labai.. Bet tik šiaip, juokas paima, kai prisimenu
Dar dabar kai paklausiu, tėvo, kaip sekas, tai jau taip su giliu atsidusimu atsako "Ex, su ta pačia ir iš atlyginimo"...



O čia tai "VYRAS"....
Aš pamenu mano ex kartą pamatęs mane saldainį (per pusmetį draugystės pirmą kartą turbūt, nes nemėgstu saldumynų), tai "Aš galvoju, kaip tu čia tiek mažai valgai ir tokia stora, o tu saldainius šlamšti" per pusmetį neopamatė, kad tų saldainių nemėgstu Nu totalus daunas, juolab, kad mano ūgis 166, o svoris 65 nė iš tolo nesiekė tada užginčyjau, tai "a kokia tu save laikai?", sakau "nu ne kūda, vidutine, tikrai ne stora"..., o jis "nu nesiginčysim, tau taip atrodo, bet aš teisybę sakau"... tai aš ir sakau "a ką tu man nėščiai sakysi?" žodžiu po šitų blevyzgų dar pora savaičių pabuvo jis mano draugu... Nu bet ir daunų yra... Spėju su anuo man būtų buvę kaip tavo draugei... Užuojauta, kad tokį asilą gyvenime pažinti teko..

na va matai, tavo tėtis rado jam skirtą puselę

o šiaip...per daug vyrų nesmerkiu...aš tikrai nesu apkūni, na greičiau jau liesa, bet ir 1-as vyras rodydavo, kur reiktų nupjaut, kad būčiau ideali, ir antras sako apie pilviuką: jei taip toliau, tai...
na jie tokie yra, juk myli akimis...

Kaip sakoma "Du batai - pora" arba "Atitiko kirvis kotą"

Akimis gal ir myli, bet aš kaimyliu, tai nesakau tu šioks ar anoks jei tau žmogaus išvaizda nelabai, tai kam su juo išvis draugaut? Man čia mistika...

O dabartinis mane myli visokia
Kai pasidietinau, aišku, pagyrė, kad liemuo paryškėjo, bet stebi akuratnai ir vis primena "tu man atsargiai, jei tau blogai, geriau mesk viską, man tu patinki tokia, kokia esi", juolab, kad jei ir keičiu kada savo išvaizdą, tai TIK DĖL SAVĘS PIRMIAUSIA, o po to seka mintis, kad ir savam būsiu patrauklesnė..

Ne visi vyrai vienodi, tikrai ne... Nu bet yra tokių egzempliorių, kad žodžių nėr..


P.S. ale smagiai mes čia ne į temą plepam

viskas susiję
tik tiek, kad čia tėčio puslapis, ir nuomonės prašyta vyrų. bet....vyrai vengia tokių temų jiem per sunku tokius dalykus paaiškinti, nors iš esmės tai paprasta...

tai jau taip...

vyrai idomiai masto pvz gyveni su juo skalbi jam ir t.t rupiniesi, ojis - nueina pas kita dar ir taip buna,bet .... po to supranta kad klydo ir nori gristi o cia jau uzimta ...........
nu zodziu........

man tai atrodo,kad NORMALUS VYRAS tiesiog tokių nesupranta...pvz paklausiau saviškio ar galėų kada savo vaiką palikt-tai pažūrėjo ir sako :"ne...juk jis būtų mano..." tai aš manu,kad tiesiog NORMALUS, MOTERĮ GERBIANTIS VYRAS, tiesiog taip nesielgtų...o tėčio puslapyje lankosi tik normalūs vyrai juk nemanau,kad kuri nors iš mūsų galėtų paaikinti kaip galma savo išnešiopa, pagimdytą kūdikėlį į vaikų namus atiduot...

labai protingos mintys
Aš ir daug ko čia pasiskaičius saviškio pasiklausiu, ar darytum taip ar taip, irgi žiūri kaip į ateivę

Kalbu apie planuotus vaikus po N metų santuokos. (5, 7, 10...). Jei vaikas nebuvo planuotas anksčiau, ne dėl rimtos, konkrečios priežasties: mokslai, būstas... tai po tiek metų vaikas apverčia nusistovėjusi gyvenimą aukštin kojom. Jei yra planuojami dviem atvejais: moteriai spaudžiant (nes biologinis lakrodis JAI tiksi, o ne vyrui), o jis tiesiog pasiduoda spaudimui (na, gal ir nieko bus). Arba vyras net gali imtis iniciativos, nes jaučia, kad rutina baigia užmušt meilę, ir kaip ir moterys vaiku bando pataisyt pablogejusius ar atšalusius santykius. O nesigauna: hormoninės audros užmuša meilės likučius.

Man atrodo, tai pagrindinės priežastis... aišku, nes visom šeimom tinka, bet...

na čia...kol viskas tarp jūsų gerai...o šiaip...visko pasitaiko...niekada nesakyk niekada, ir net pats tavo vyras negali taip sakyti, dažnai kai vyrai tampa abejingi moteriai, nusisuka ir nuo vaikų... bet aš vis tik linkusi tikėti vyrų padorumu tik jiems...gal patiems tai sunkiai suprantama, nes saviškiui tai turėjau aiškinti, kad negražu, kai jis kažkada pareiškė vos ne taip "butas mano, vaikas tavo ir skiriamės"

oj ne, ša tikrai 100 procentu netvirtinu, kad bus taip, kaip jis sako čia nežinau kokiai naiviai ar durnai reik būt, kad tikėtuim, kad po 10 metų viskas bus kaip pirmą draugystės mėnesį... nespajaunu niekad į šulinį, iš kurio gali tekti gerti...
bet, kaip ir tu sakei, visgi tikiu Mb padorumu, gerumu, nes kam tada išvis būt kartu, jei lauki, kol jis tave išdurs

na taip, bet geriau būti pasiruošusiai, nei naiviai 1 vyrą pati priveždavau iki meilužės darbo geras ar ne bet dabartiniu vis vien tikiu, nes kitaip koks gyvenimas būtų-pilnas įtarinėjimų...net tikiu...kad man ištikimas iki šiol

nu tikrai geras
nu aš tai manau taip - jei nėr pagrindo, tai kam tie įtarinėjimai...