Jau gruodžio 8 kažką keisto jaučiu. Kažkur perskaičiau, kad seniau gimdymą skatindavo aviečių lapų arbata. Nusipirkau jos ir gėriau 3 k. dienoj. Gruodžio 9 d. ryte jaučiu vis stipresnius skausmus. Bet kadangi jie kartojasi tai kas 20, tai kas 30 min. tai per daug nesijaudinu. Vėl geriu aviečių lapų arbatėlę.
. Bet kaip nujausdama pasidarau visus darbus namie, nes jeigu šianakt tai įvyktų... Vaistinėje dar susitinku bendradarbę, ta nustebusi klausia: tu dar su pilvu, nebijai viena važinėti. Vakare aplankom anytą, o mane vis griebia skausmai. Jie tikslūs kaip laikrodukas, tik kartojasi tai kas 10 tai kas 20 min. Niekam nieko nesakau, nes manau, kad gal tai paruošiamieji sąrėmiai. Apie 22 val. įsitaisom su tėveliu lovelėje saldžiam nakties miegeliui. Bet aš per tą skausmą negaliu užmigti. pasiimu telefoną ir dėl įdomumo sekundometru pamatuoju tarpus tarp skausmų. tarpai tikslūs - kas 10 min. Oiiiiiiiii, skausmas kartojasi kas 7-8 min. Pasigriebių "Nėščios moters vadovą" ir dar kartą perskaitau, kas tie sąrėmiai. Tėvelis ragina ruoštis į ligoninę. Aš nesutinku. Apie 1.30 pradedu bijoti, kad greičiausiai tai sąrėmiai. Skambinu gydytoju. Tas dar klausia ar labai skauda. Nu ką žinau, sakau, lygtais labai. Gydytojas liepia važiuoti. Tašytės sukrautos jau prieš mėnesį, mes tyliai, kad nieko neprižadintume išsėlinam iš namų. Lekiam į klinikas. Taip keista, autostrada tuščia tuščia, Kauno gatvės irgi apmirusios. Vaje nejaučiu jokio skausmo. Ot gydytojas sakys, durna atvažiavo gimdyti, o čia dar jokios pradžios. Mes jau prie priimamojo durų. Mūsų niekas neįleidžia
. Na pagaliau visa apsimiegojusi iškiša nosį akušerė 
. Gimdyt laikas ar ko atvažiavot. Nu sakau 13 d. terminas. O tai kelinta šiandien, klausia ji. Nugi 10 d. sakau. Pradėjo pildyti popierius. Vaje, kaip keista, aš visai nebijau, argi gali taip būti. Dar vis tikiuosi, kad patikrins ir paleis namo 
. O pagaliau mano daktariukas pasirodė. Mes jau gimdykloj. Oj kokios gražios klinikų gimdyklos.
Daktaras tuoj puola tikrinti atsidarymą. Girdžiu sako akušerei: kaklas minkštutėlis, atsidarymas 3 cm., po 7-8 val turėtų pagimdyt. Tik po 7 val.? Nesamonė, pagimdysiu anksčiau 
. O tu pas mamą pilvelį jautiesi labai gerai 
, bet jau laikas dukryte tau pasirodyti. Na jau ir 7 ryto, gydytojas neleidžia vandenis, ir tada prasideda skausmelis 
. Aš iš lovos jau nesikeliu, o gydytojas vis klausia, ar duosim dukrytei žinduką, dar kažką, bet aš jau nieko negirdžiu. Kažką sako tėvelis. Gydytojas pasakoja apie savo anūkus. Aš kažką sapnuoju, kol neprisiartina tas bjaurybė SĄRĖMIS. Girdžiu groja kalėdinė muzika, atrodo daina "Last christmas". Štai praėjo gydytojo žadėtos 8 val., kaklelis pilnai atsidaręs, o aš dar komplekte. Vaje, tu pasirodo visiškai nesiruoši gimti ir nesileidi žemyn. Gydytojas kalba apie cezarį. Valio cezaris, pagalvoju, bet gydytojas "nuramina" ir dar liepia 1 val. laukti. 
. Viskas daugiau negaliu, darykit epidūrą, gydytojas nesileidžia į jokias kalbas, juk pilnas atsidarymas, tada rėkiu, kad darytų cezarį. O jis akušerei sako, paruošk skatinamųjų, nes ji čia jau pradeda triukšmauti ir gimdymo veikla nutrūko. Aš negaliu kesti beprotiško skausmo, o jis sako veikla nutrūko Po skatinamųjų dozės žiauriai atsigavau, gydytojas prašo, kad tik nepradėčiau stumti, nes dar ne laikas. 11 val. prasideda didysis susitikimas su tavim. Stumiu stumiu, ir nieko. Gydytojas po kiekvieno stūmimo mane giria, kad labai daug jau padariau. Aš netikiu. Jis leidžia man paliesti tavo, galvutę, nes ji jau čia. Gydytojas šaukia tėvelį, sako ateik čia tai unikalus įvykis matyti gimstantį kūdikį. Tėvelis neina. Tik eina už kampo šluostytis ašarų. Per pertraukėlę akušerė, klausia kas turėtų gimti. sakau, kad mergaitė, akušerė pajuokauja, ar nebus ta mergaitė su kiaušiniais 
. 123 stumiam. Gydytojas šaukia "Tėveli ruošk fotoaparatą", aplinkui sukinėjasi slaugutė su balta pala, gydytojas sako, brangioji tu paskutinę minutę esi nėščia, prašau man nusišypsoti irrrrrrrrrrrrrr VALIOOOOOOOOOOOO 11.47 val. negaliu patikėti, tai tu. Mano dukrytė. Visa raudona, o riksmas neišpasakytas. Bet taip būna tik kartą gyvenime. Visai nebeskauda, leiskit mane namo. gydytojas klausia ar gimdysiu dar kartą. Gimdysiu gimdysiu. Nesuprantu iš kur tiek jėgų pas mane. 
. Atsisėdu, gydytojas nustemba, o tu jau ir sėdi? VISKAS. Tavo gimimas įvertintas 10 balų, pagal APGAR. Duokit man telefoną, reikia gi visiems pranešti. Akušerė liepia ilsėtis. Kurgi čia ilsėsies, taigi toks įvykis. Tėvelis negali atsižiūrėti į savo princesytę, o mama kaip išprotėjus ropščiasi iš lovos. Visi skausmai dingo tą pačią minutę, o gimdymą prisimenu kaip ypatingai džiaugsmingą įvykį, netgi kaip šventę. Ačiū klinikų personalui, o labiausiai gyd. V.Černiui ir ak. R.Semėnienei.
aukit sveikutes ir didutes!
stiprybes bei sveikateles tau ir tavo princesytei
Juk viskas gerai 
aukit ir stiprekit 
kokia grazi istorija, sekmes jums 